- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- I1-2412-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00550-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. N. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Viešojo saugumo tarnybos 5 000 Eur neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų (b. l. 1–2). Atsakove pareiškėjas skunde nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST).
Paaiškino, kad pareiškėjas buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN), todėl periodiškai buvo etapuojamas iš Vilniaus PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2019-06-01, taip pat buvo etapuotas iš Vilniaus PN į Alytaus pataisos namus 2019-06-20 ir iš LAVL į Alytaus pataisos namus 2019-09-16. Automobilyje, kuriuo pareiškėjas buvo etapuotas, buvo per mažai vietos. Leistinos ploto normos viršytos daug kartų, atsisėdus nebuvo vietos kojoms ištiesti, tekdavo sėdėti šalia kito vežamo asmens. Dėl tokių etapavimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą. Tinkamų sėdėjimo vietų neįrengimas ir su tokiomis sąlygomis kylantys nepatogumai turi būti vertinami kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Be to, automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai, automobiliui stabdant pareiškėjas atsiremdavo į priešais sėdintį asmenį. Dėl neįrengtų saugos diržų pareiškėjas nuolat jautė baimę, įtampą, stresą, patyrė nepatogumus. Šie pažeidimai nebuvo vienkartiniai, o nuolatinio, sisteminio pobūdžio.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2019-09-16 VST vykdė pareiškėjo konvojavimą planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Pravieniškės-Alytus-Vilnius 2 kartus, Vilnius-Alytus-Vilnius 2 kartus, Vilnius-Kaunas-Vilnius 1 kartą skundo teisminio nagrinėjimo ribose. Ginčo laikotarpiu vykdytų pareiškėjo konvojaus kelionių metu nebuvo fiksuoti pareiškėjo skundai dėl konvojavimo sąlygų. VST skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareiškėjas taip pat nepateikė. Ginčo laikotarpiu vykdydami pareiškėjo konvojavimą VST pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklių, neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būti kildinama neturtinė žala, todėl nėra pagrindo kilti valstybės prievolei atlyginti žalą.
Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konkrečių konvojavimo įvykių ir aplinkybių, neindividualizavo skundžiamų konvojavimo įvykių aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, turėjo pareigą nurodyti, kada ir kur būtent buvo atlikti galimai neteisėti veiksmai jo atžvilgiu, iš kur jis kildina neturtinės žalos atsiradimą, tačiau to nepadarė. VST konvojaus automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, šiems specialiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina konvojaus automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams.
Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais nustatytas tik tuo atveju, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis. Visos VST naudotos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, todėl VST, konvojuodama pareiškėją specialiosiomis, konvojuojamųjų pervežimui skirtomis transporto priemonėmis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai nereglamentuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamus asmenis, ploto standartų (normatyvų) ar vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio kėbulo kamerose nėra atliekamas bausmės vykdymas. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos kameros bei vietos įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.
Lietuvos valstybę atstovaujančios VST atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2019-09-16.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad automobilyje, kuriuo buvo konvojuojamas skirtingais maršrutais, vietos buvo nepakankamai, viršytos leistinos ploto normos, atsisėdus nebuvo vietos kojoms ištiesti, tekdavo sėdėti šalia kito vežamo asmens.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmenų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, konvojavimo sąlygas nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja, kad Konvojavimo taisyklės nenustato vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto konvojuojant asmenį specialiuoju ar kitu automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą, specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Taigi matyti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas nėra reglamentuotas, bet įtvirtintas reglamentavimas draudžia sodinti į specialųjį automobilį daugiau asmenų, nei įrengta sėdimų vietų ir tai galėtų lemti Konvojavimo taisyklių pažeidimą.
Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018-11-09 konvojuotas maršrutu Vilnius-Pravieniškės-Alytus-Vilnius automobiliu valstybiniai Nr. JPM 482 (b. l. 11–13), 2018-11-13 konvojuotas maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius automobiliu valstybiniai Nr. JPM 059 (b. l. 14–16), 2018-11-16 konvojuotas maršrutu Vilnius-Pravieniškės-Alytus-Vilnius automobiliu valstybiniai Nr. HOL 629 (b. l. 17–19), 2019-06-20 konvojuotas maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius automobiliu valstybiniai Nr. HOL 482 ir Nr. HOL 629 (b. l. 20–22), 2019-09-16 konvojuotas maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius automobiliu valstybiniai Nr. JPM 482 (23–25).
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, automobilių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės patvirtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2019-09-16, konvojuojant pareiškėją, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų – vežamų asmenų skaičius buvo nuo 1 iki 12. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad Konvojavimo taisyklių reikalavimai, konkrečiai 109 punktas, draudžiantis vežti specialiajame automobilyje daugiau asmenų, nei jame įrengtų vietų, pažeisti nebuvo. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad automobilyje jam nebuvo suteikta sėdima vieta. Todėl teismas daro išvadą, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui tenkantis plotas jį vežant buvo per mažas. Be to, aktuali aplinkybė, kad pareiškėjas nei konvojavimo metu, nei po to ginčo laikotarpiu, skundų VST nereiškė, tai patvirtina VST 2020-02-28 tarnybinis pranešimas (b. l. 26).
Pareiškėjo teiginiai dėl VST pateikiamos melagingos informacijos atmestini kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjas teigia, kad VST pateikė ne visą informaciją apie jo judėjimą ir konvojavimo maršrutus ginčo laikotarpį, teismas pažymi, kad iš paties pareiškėjo pateiktos judėjimo registracijos matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas tais pačiais maršrutais, kuriuos savo pateiktuose dokumentuose nurodė ir pati VST, t. y. Vilnius-Pravieniškės, Vilnius-Alytus. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl konvojaus automobilių netinkamumo nėra detalizuoti konkrečiais duomenimis, pareiškėjas savo poziciją dėl teisės aktų pažeidimo konvojavimo metu grindžia tik bendrais teiginiais, nenurodo konkrečių kelionių maršrutų konkrečiomis dienomis, kuriomis jo teisės ar interesai galėjo būti pažeisti.
Teismas papildomai pastebi, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, jog konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Šiuo atveju jokių įrašų nei apie pareiškėjo nusiskundimus, nei jo skundų dėl pareigūnų veiksmų atsakovės atstovės vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylą nepateikta (b. l. 26), aplinkybės, kad pareiškėjas būtų reiškęs skundus atsakovės atstovei pareiškėjas skunde taip pat nenurodė. Taigi teismas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus laiko neįrodytais ir atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas skunde teigia, kad konvojavimo automobiliuose nėra įrengti saugos diržai, dėl to konvojavimo metu jis jautėsi nesaugus, jautė įtampą, baimę.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyti specialiojo konvojaus automobilio reikalavimai, teismas pastebi, kad šiame punkte nėra įtvirtinta reikalavimo, jog konvojaus automobilyje privalo būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklių 232 punktas).
Nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl konvojavimo sąlygų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).
Kadangi Viešojo saugumo tarnybos visos specialiosios transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina transporto priemonėms išduoti registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pareiškėjo teisės šiuo aspektu.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog VST pareiškėją ginčo laikotarpiu būtų konvojavusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat nenustatyta, kad VST pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad VST pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.