Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-27 · Civilinė byla Nr. e2A-607-259/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
e2A-607-259/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas, Raimondas Buzelis
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-607-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00781-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.6.; 2.6.29.1.; 2.6.15.; 2.6.9.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. teisme pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos; 3) priteisti A. L. iš atsakovės M. K. be teisėto pagrindo įgytas lėšas, iš viso 28 962,00 Eur (100 000 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 962,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 82-84). Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. pradiniame ieškinyje ieškovas A. L. buvo nurodęs, kad atsakovei M. K. jis paskolino 100 000 Lt, už kuriuos 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. D2-2755, sudarytos tarp pardavėjo G. Š. ir pirkėjos M. K., pagrindu atsakovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, kad atsakovė, ieškovui pareikalavus, paskolos negrąžino ir ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės 28 962,00 Eur (100 000 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 962,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas ir atsakovė paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 1 d. sudaryta pinigų skolinimo neterminuota sutartis dėl 100 000 Lt paskolos butui pirkti, 2014 metų (be datos) sudaryta dovanojimo sutartis ir 2014 m. lapkričio 28 d. sudaryta skolintų pinigų atidavimo sutartis-pažyma buvo sudarytos fiktyviai, tik dėl akių. Pagal nurodytas teismui pateiktas sutartis pinigai nebuvo nei paskolinti, nei padovanoti, nei grąžinti. Ieškovas ir atsakovė paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už ieškovo lėšas, tačiau įformintas atsakovės vardu, siekiant gauti iš savivaldybės kompensacijas būsto renovacijai, už būsto šildymą, karštą vandenį ir kt. Kadangi ieškovo finansinė padėtis buvo gera, o atsakovės turtinė padėtis leido pastarajai pasinaudoti valstybės skiriamomis lengvatomis, ieškovo piniginėmis lėšomis atsakovė pasinaudojo savo tikslams įgyvendinti: gavo lengvatas butui išlaikyti, butą naudojo savo dukters R. K. poreikiams, kuri nuomojo minėtą butą kitiems asmenims. Atsakovė M. K. nurodytą butą 2020 m. balandžio 22 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. D1-926 pardavė už 47 000 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuota sutartis ir 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis, sudarytos tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos ir dovanojimo, yra fiktyvios, todėl pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.86 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Šios bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusios aplinkybės taip pat nulėmė poreikį reikšti patikslintą ieškinį.

Atsiliepimas

2. Atsakovė M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 59-63). Nurodė, patikslintas ieškinys reiškiamas visiškai nauju faktiniu pagrindu ir reikalavimu, pateiktas ištyrus įrodymus, ieškovui įrodinėjant, kad jis paskolino pinigus atsakovei, o atsakovei įrodinėjant, kad pinigai buvo padovanoti. Ieškovas pradiniu ieškiniu dovanojimo sandorio neginčijo, o patikslintu ieškiniu nurodo visiškai naują papildomą ieškinio pagrindą ir reikalavimą pripažinti 2014 m. spalio mėn. dovanojimo sutartį negaliojančia, todėl patikslintas ieškinys apskritai negalėjo būti priimtas. Toks ieškovo procesinis veiksmas pažeidžia šalių lygiateisiškumo bei rungimosi pricipus, nes ieškovas remtis šia nuostata turėjo ne po to, kai buvo ištirti įrodymai, kai byla išnagrinėta iš esmės, ne keisdamas ieškinio dalyką ir pagrindą, o pirminėje civilinės bylos stadijoje (CPK 6 straipsnis, 12 straipsnis). Procese šalys yra lygiateisės ir teismo prerogatyva stebėti, kad šalys vadovautųsi įstatymu, nepažeistų rungimosi principo. Dėl patikslintame ieškinyje nurodomų aplinkybių, pažymėjo, kad iki buto pirkimo ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrus gyvenimo planus, pasitikėjo vienas kitu. M. K. prižiūrėjo A. L., jo gyvenimą padarė patogų ir saugų. Artimų giminaičių A. L. neturėjo, todėl jis pinigais noriai dalijosi su atsakove. Ilgas bendras gyvenimas išugdė pasitikėjimą vienas kitu, A. L. nedvejodamas finansavo bendrus sumanymus, duodavo pinigų ne tik M. K., bet ir jos artimiesiems. Iki buto pirkimo ieškovas ir atsakovė bendrai gyveno vienerius metus, po buto pirkimo - dar penkerius metus, ir tik tarp šalių iškilus konfliktui, ieškovas pareiškė teisme ieškinį. Ieškovas pritarė buto pirkimui M. K. vardu, nes iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo šalys sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno A. L., panaudos sutartį. Sutartimi ieškovas suteikė M. K. teisę naudotis savo butu. Nupirkus pirmiau paminėtą butą, sutartis buvo nutraukta. Šalys bendrai gyvendamos susitarė nupirkti M. K. butą šalia A. L. gyvenamos vietos, kad M. K. galėtų ji lankyti, kad abiem pagyvenusiems būtų patogu bendrauti, galimai butą išnuomoti ir taip gausinti savo lėšas. Suradę butą, ieškovas ir M. K. susiderėjo su pardavėju. Kartu nuvyko įforminti sandorio, kartu nešėsi pinigus, laukė, kol bus paruošta pirkimo pardavimo sutartis. A. L., mokėdamas už butą pinigus, suprato ir kontroliavo savo veiksmus, sutiko, kad sutartis būtų sudaryta M. K. vardu. Jo veika nebuvo momentinė, neapgalvota, tačiau buvo tęstinis noras atsidėkoti M. K. už jos draugystę, bendrą gyvenimą, priežiūrą. Šalys, įgijusios butą, jį remontavo, nupirko baldus, mokėjo mokesčius, leido apsigyventi M. K. dukrai, butą valdė abiejų sutarimu. Negana to, ieškovas asmeniškai savo ranka paruošdavo dokumentus, kuriuos atsakovė teikdavo valstybės socialinės paramos įstaigai dėl kompensacijų už komunalines paslaugas gavimo. Ieškovas nagrinėjant bylą pagal pradinį ieškinį teisme parodė, kad apmokėjo M. K. anūkės mokslus, nupirko jai butą. Nustatytos ir kitos aplinkybės, t. y., kad A. L. nupirko M. K. auksinį žiedą, ketino sudaryti bažnytinę santuoką, su M. K. šeima ketino laidotis viename kape, atsakovės naudai surašė testamentą. Tai nusako ieškovo veiksmų turinį prieš ir po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas pirminiame ieškinyje pripažino, kad šalių santykiai buvo artimi. Iš esmės jų lėšos buvo bendros. M. K. į bendrą šeimos iždą įnešė 23 000 litų, gautus už parduotą žemę, abiejų gaunamas pensijas naudojo bendroms reikmėms, lėšos atskirai skirstomos nebuvo. Grąžinti sumokėtus už butą pinigus susitarimo tarp šalių nebuvo. Teismui pateiktas 2014 m. lapkričio 28 d. M. K. vardu parašytas prašymas dėl socialinės paramos, kuriame nurodyta, kad M. K. mokės A. L. po 100 litų kas mėnesį. Šių lėšų M. K. A. L. nemokėjo, raštas, kurį surašė A. L., pateiktas dėl akių. Ieškovas pirminiame ieškinyje nurodo, jog tikėjosi, kad atsakovė pinigus grąžins. Tačiau rašytiniai įrodymai to nepatvirtino. Tikėtis, kad pinigai bus grąžinti, pagrindo nebuvo. Buto pirkimo metu jokių rašytinių ar žodinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl pinigų grąžinimo nebuvo. Butas atsakovei buvo tiesiog nupirktas be jokių išlygų ar sąlygų. Buvo kalba, kad toliau gražiai gyvens, vienas kitu rūpinsis. Tik atėjus šildymo sezonui šalims gimė mintis surašyti fiktyvią paskolos sutartį tikslu gauti komunalinių mokesčių kompensaciją už nupirktą butą. Jeigu ne tikslas gauti kompensacijas, šalys iš viso nebūtų sudariusios tokios sutarties. Tai patvirtina ir 2014 m. spalio mėnesio pinigų dovanojimo sutartis. A. L. pastarąja sutartimi patvirtino, jog M. K. jokių pretenzijų dėl pinigų, sumokėtų už butą neturi, jeigu tariamai buvo paskolinta, tai ta paskola dovanota. Taigi, atsakovė ieškovo sąskaita neteisėtai nepraturtėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotai sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartį-pažymą, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 23 000 litų skolos grąžinimo, priteisė ieškoveui A. L. iš atsakovės M. K. 28 962,00 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 28 962,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (3 t., e. b. l. 99-119).

4. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro numeris D2-2755, sudaryta tarp pardavėjų G. Š. ir Ramunės Šimkuvienės bei pirkėjos M. K., atsakovė M. K. už 100 000 litų nusipirko butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių dėl to, kad 100 000 litų už atsakovės M. K. nusipirktą butą sumokėjo ieškovas A. L. iš savo asmeninių lėšų, byloje nėra. Šį faktą patvirtino abi šalys, be to, aplinkybę, kad A. L. 2011 metais gavo palikimą, patvirtina advokatų D. Morkūnienės ir R. Brazausko raštas „Dėl A. J. Y. palikimo“, adresuotas A. L., todėl šį faktą teismas laikė įrodytu. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas A. L. ir atsakovė M. K. 2014 metų rudenį surašė ir pasirašė pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, skolintų pinigų atidavimo sutartį-pažymą ir pinigų dovanojimo sutartį

5. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų pripažinti paskolos ir dovanojimo sandorius negaliojančiais, nurodė, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Praktikoje būna situacijų, kai vedami tam tikrų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas A. L. 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., ginčija CK 1.86 straipsnio pagrindu, tvirtindamas, kad ši sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, tikslu ją pateikti Socialinės paramos skyriui. Ieškovas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 100 000 litų butui pirkti atsakovei M. K. jis niekada neskolino. Jo teigimu, butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis pirko sau tikslu jį išnuomoti, tačiau, nuvykus į notarinę kontorą, atsakovė padavė savo pasą, todėl šis butas už ieškovo asmenines lėšas, kurias ieškovas įdėjo į atsakovės rankinę prieš vykstant pas notarą tikslu juos saugiai nunešti, buvo nupirktas atsakovės vardu. Ir nors atsakovė M. K. paaiškino kitas, nei nurodė ieškovas, aplinkybes, kodėl minimas butas buvo nupirktas atsakovės vardu, fakto, kad skolinosi 100 000 litų iš ieškovo butui pirkti fakto ji nepripažino. Kaip nurodė atsakovė teismo posėdžio metu, byloje esanti pinigų skolinimo neterminuota sutartis buvo surašyta dėl to, kad ją surašyti pasiūlė ieškovas, teigdamas, kad mokesčių inspekcija pareikalaus įrodymų, iš kur ji gavo tiek pinigų butui pirkti, ir kompensacijoms už komunalines paslaugas gauti. Ši sutartis buvo surašyta po to, kai buvo nupirktas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nurodyta data – 2014 m. rugsėjo 1 d., yra neteisinga. Atsakovė parodė, jog pinigai pagal šią pinigų skolinimo neterminuotą sutartį jai perduoti nebuvo. Šalių nurodytą aplinkybę, kad į bylą pateikta pinigų skolinimo neterminuota sutartis šalių buvo sudaryta tik dėl akių, tikslu šią sutartį pateikti socialinės paramos skyriui, siekiant gauti kompensacijas už komunalines paslaugas, patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės duktė R. K.. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos atsakovės M. K. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui teikti prašymai – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti, iš kurių matyti, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuota sutartis kartu su buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartimi buvo pateiktos Socialinės paramos skyriui.

7. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotai sudarymo tikslas buvo ne sukurti paskolos teisinius santykius tarp ieškovo A. L. ir atsakovės M. K., bet jos pagrindu sudaryti teisinę galimybę atsakovei gauti kompensacijas už į butą, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovė, ieškovui reikalaujant šią sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą tariamai, neįrodinėjo, jog sutartis buvo realiai vykdoma, todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotai sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 litų paskolos, laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas.

8. Dėl 2014 m. dovanojimo sutarties kaip tariamai sudarytos tarp A. L. ir M. K., teismas nurodė, kad sprendžiant šį ieškovo reikalavimą, pirma, reikia nustatyti, ar atsirado dovanojimo sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Ieškovas teigė, kad jis neprisimena šios sutarties sudarymo aplinkybių, bet kategoriškai tvirtino, jog 100 000 litų atsakovei nedovanojo. Ieškovas paaiškino, kad įvairius dokumentus, pateiktus į bylą – pinigų skolinimo neterminuotai sutartį, prašymą Druskininkų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjai, skolintų pinigų atidavimo sutartį-pažymą ir kitus, surašyti ir pasirašyti, o taip pat sudaryti oficialų testamentą nuolat reikalavo atsakovė M. K., nes ji niekaip negalėjo gauti „tų kompensacijų“ už komunalines paslaugas. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas darė tikėtiną išvadą, kad atsakovas, būdamas sąžiningas žmogus, negalėjo atsakyti atsakovės prašymams, kaip ir jos šeimos narių nuolatiniams prašymams, kad atsakovas padėtų jiems finansiškai. Ieškovą, kaip ypatingai sąžiningą ir dorą žmogų, apibūdino ne tik byloje apklausti jo giminaičiai Ž. M. ir V. M., bet lygiai taip pat jį apibūdino ir atsakovės duktė R. K., iš dalies ir pati atsakovė, kurios nurodė, kad atsakovas yra lengvai įtakojamas, be to, jis labai daug padėjęs atsakovei ir jos šeimos nariams finansiškai. Nors atsakovė M. K. teigė, jog Socialinės paramos skyriui reikalingus pateikti dokumentus pildė ieškovas, atsakovė juos tik pasirašydavo, tačiau teismas sprendė, kad kreipimosi į Socialinės paramos skyrių iniciatorė buvo būtent atsakovė, nes jos vardu nupirktame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno atsakovės anūkė S. J., po to – atsakovės duktė R. K., todėl būtent joms ir buvo reikalinga gauti kompensacijas už komunalines paslaugas. Net jei šalys minimą butą būtų nuomojusios, ką ketino daryti perkant šį būstą, ieškovas kompensacijų gavimu būtų buvęs nesuinteresuotas, nes būtent nuomininkai sumoka mokesčius už komunalines paslaugas, ne nuomotojas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė M. K. parengiamojo teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 26 d.) nurodė, jog dovanojimo sutartimi jai pinigai perduoti nebuvo, o kalba eina apie buto pinigus. Aiškinantis aplinkybes, kodėl pinigų dovanojimo sutartyje, kurią, kaip teigia atsakovė, jos gimtadienio metu 2014 m. spalio 22 d. perskaitė ieškovas, nurodyta dovanojimo suma – 100 000 litų, jei skolintų pinigų atidavimo sutartyje-pažymoje nurodyta, kad atsakovė ieškovui 2014 m. rugsėjo 11 d. atidavė dalį skolos – 23 000 litų, atsakovė nurodė, kad ši skolintų pinigų atidavimo sutartis-pažyma yra fiktyvi, sudaryta dėl kompensacijos už butą gavimo. Atsakovės teigimu, už savo parduotą mišką gavusi 23 000 litų, ji juos išleido baldų į jos vardu nupirktą butą pirkimui, 23 000 litų skolos A. L. ji negrąžino. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas A. L., o taip pat ir liudytoja R. K.. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, darė išvadą, kad 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartis-pažyma, sudaryta tarp A. L. ir M. K., buvo sudaryta tariamai, tik dėl akių, todėl ji teismo pripažintina negaliojančia ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.86 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl pinigų dovanojimo, nes ieškovo atstovė Ž. M. paaiškino, jog jai bendraujant su atsakove M. K. 2019 m. rudenį, atsakovė, iki ieškovui pareiškiant ieškinį dėl 28 962,60 eurų skolos iš atsakovės priteisimo, apie atsakovei dovanotus 100 000 litų buto pirkimui Ž. M. niekada neužsiminė, priešingai – pripažino, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už ieškovo asmenines lėšas, todėl žadėjo butą perrašyti ieškovo vardu. Atsakovės duktė R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad A. L. surašė dovanojimo raštą, jog mama būtų rami dėl tos paskolos sutarties, pačių pinigų pagal dovanojimo sutartį jis nedavė. Be to, atsakovė, dalyvaujant Ž. M., V. M. ir pačiam ieškovui, jos vardu nupirktą butą žadėjo perrašyti ieškovo vardu, tačiau vėliau apsigalvojo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nei pinigų (100 000 litų) skolinimosi, nei jų dovanojimo fakto nenurodė Socialinės paramos skyriui 2014 m. gruodžio 23 d. pateiktoje pažymoje-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti, kuria iš atsakovės žodžių pildė ne ieškovas, bet skyriaus darbuotoja, o atsakovė nurodytus duomenis patvirtino parašu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė gautą dovaną būtų deklaravusi VMI. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad į bylą šalių pateikti dokumentai buvo surašomi tikslu gauti kompensacijas už į atsakovės vardu nupirktą butą, adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybės, kad jis 100 000 litų atsakovei butui pirkti nedovanojo, į atsakovės nenuoseklią poziciją dėl 100 000 litų skolinimosi ir jai dovanojimo, dalies pinigų grąžinimo aplinkybių, sprendė, kad 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis dėl 100 000 litų dovanos yra tariamas, šalims teisių ir pareigų nesukuriantis, neatitinkantis šalių vidinės valios išraiškos sandoris, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas pažymėjo, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Ieškovui reiškiant reikalavimą priteisti jam iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytas lėšas – 100 000 litų (28 962,00 eurų) skolą, teisinį šių lėšų įgijimo pagrindą privalo įrodyti atsakovė. Atsakovė M. K. nurodė, jog šias lėšas ieškovas jai padovanojo 2014 m. pinigų dovanojimo sutartimi, tačiau teismui aukščiau aptartais argumentais padarius išvadą, kad 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis dėl 100 000 litų dovanos yra tariamas, todėl naikintinas sandoris, teismas sprendė, kad šis 100 000 litų įgijimo iš ieškovo atsakovės nurodytas pagrindas laikytinas neįrodytu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir atsakovės teiginius esą, pinigai buvo gauti dėl ieškovo priežiūros, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį dėl ieškovo priežiūros juo labiau, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose ir posėdžiuose nuolat tvirtino, jog ji ir ieškovas gyveno kaip šeima. Todėl teismas, darė išvadą, kad atsakovė neįrodė 100 000 litų įgijimo iš ieškovo A. L. teisinio pagrindo ir tenkino ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 100 000 litų (28 962,00 eurų) skolos ir 5procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 28 962,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo (CK 6.237–6.242 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12. Dėl atsakovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė patikslintą ieškovo ieškinį teismas nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Ieškovas A. L., prašydamas priteisti iš atsakovės M. K. 100 000 litų (28 962,00 eurų) skolą, pradiniame ieškinyje ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotai sutartimi jis atsakovei paskolino 100 000 litų. Bylą išnagrinėjus iš esmės, išklausius šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, paaiškėjo, jog ieškovo pradiniame ieškinyje nurodyta pinigų skolinimo neterminuotai sutartis, o taip pat ir kiti į bylą šalių pateikti dokumentai galimai yra sudaryti tariami, tik dėl akių, o ieškovo reikalavimo dėl prašomos priteisti skolos pagrindu galimai galėtų būti nurodomos aplinkybės, susijusios su nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu. Atsižvelgiant į tai, teismas pasiūlė ieškovui pateikti patikslintą ieškinį, kuris, ieškovui jį pateikus, teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Teismas vertino, kad ieškinio dalykas patikslintu ieškiniu nebuvo keičiamas – prašomos priteisti iš atsakovės skolos suma išliko ta pati – 28 962,00 eurų, tačiau patikslintame ieškinyje buvo pakeistos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, o taip pat reikalavimas dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo buvo papildytas susijusiais reikalavimais dėl sandorių nuginčijimo. Patikslinto ieškinio pateikimu ir priėmimu ieškovas ir teismas siekė užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principus, nes apie patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes šalys ir liudytojai jau buvo davę paaiškinimus šioje byloje.

13. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. papildomu sprendimu ieškovo A. L. atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies, priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-211-810/2020 ir priteisė iš atsakovės M. K. ieškovo A. L. naudai 3 192,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje prašymą atmetė (3 t., e. b. l. 126-128). Teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, išskyrus 100 Eur išlaidos už patikslinto ieškinio, kurį teismas atsisakė priimti, parengimą, yra pagrįstos, advokato teisinės pagalbos išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 punktuose nurodytų dydžių. Todėl, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, civilinės bylos apimtį (3 tomai), faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, teismas sprendė, kad iš atsakovės M. K. ieškovui A. L. priteistinas 2 300 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas, 690 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ir 202,14 Eur užmokestis antstolės Janės Jakimavičienės kontorai už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (CPK 93, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovė M. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. priimtą sprendimą ir ieškinį atmesti, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. papildomą sprendimą, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria atsakovei paskirta bauda, ir priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias pirmosios instancijos teisme sudaro 428,16 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 126 Eur (3 t., e. b. l. 140-145). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos baigęs nagrinėti bylą 2020 m. spalio 8 d. posėdyje CPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik konstatavęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nenurodė aplinkybių, kurios liko neišaiškintos, ar įrodymų, kurie buvo neištirti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė įrodymų vertinimą, pasisakė, kad pinigų skolinimo sutartis galimai yra fiktyvi ir pasiūlė ieškovui teikti patikslintą ieškinį. Teismas nurodydamas priežastis dėl kurių reikėtų keisti ieškinio turinį pažeidė šalių lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui bei rungimosi principus. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu priimti ieškovo 2020 m. rugpjūčio 10 d. patikslintą ieškinį, kuriame buvo reiškiami reikalavimai pripažinti 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. D2-2755, sudarytą tarp pardavėjo G. Š., ir pirkėjos M. K., patvirtintą Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. L., kurios pagrindu už 100 000 litų M. K. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu pirkėjo dalyje ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį A. L.; pripažinti 2020 m. balandžio 22 d. pirkimo- pardavimo sutartį Nr. Dl-926, sudarytą tarp pardavėjos M. K., atstovaujamos įgalioto asmens R. K., ir pirkėjos L. M., kurios pagrindu M. K. už 47 000 Eur pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini)dalyje dėl pardavėjo kaip sudarytą apgaulės įtakoje ir perkelti pardavėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį A. L., taikyti restituciją ir priteisti A. L. ir M. K. 47 000 Eur. Šį atsisakymą pirmosios instancijos teismas tada motyvavo tuo, kad keičiamas tiek ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas. Todėl nėra suprantama kaip galėjo būti priimtas antrą kartą pateikiamas patikslintas ieškinys, kuriame taip pat keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas.

14.2. Ieškovas pirminiu (2019 m. rugsėjo 26 d.) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. K. 28 962,00 Eur, ieškinio pagrindu laikė 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovei M. K. 100 000 litų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovas visą laiką su atstove įrodinėjo, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis atitinka CK 6.871 straipsnio reikalavimus, sutartimi patvirtintas paskolos perdavimo-gavimo faktas. Paskolos suteikimo faktą ieškovas/atstovė įrodinėjo rašytiniais įrodymais, garso įrašais, liudytojo parodymais, patys liudijo teisme. Ieškinio dalykas ir pagrindas buvo palaikomi iki proceso pabaigos, pasisakyta baigiamosiose kalbose. Ieškovas 2020 m. lapkričio 6 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugsėjo 1 d. tą pačią neterminuotą pinigų skolinimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos, priteisti A. L. iš M. K. be teisinio pagrindo įgytas lėšas 28 962,00 Eur, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi, patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, nes jį papildė dviem reikalavimais. Ieškinio pagrindą pakeitė visiškai ir nurodė, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo lėšas. Reikalavimai patikslinti paaiškėjus, kai pirminio ieškinio dalykas ir pagrindas nepagrįstas. Ieškovas patikslintu ieškiniu pažeidė įstatymo reikalavimus ir toks ieškinys negali sukelti teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartį - pažymą, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 23 000 litų skolos grąžinimo, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Tuo pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas. Todėl nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.4. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį atsakovė pasisako ir dėl bylos esmės, nes sprendžiant dėl be pagrindo įgytų lėšų turėjo būti vertinami ieškovo valiniai veiksmai perduodant atsakovei 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas A. L. yra raštingas, žino raštvedybą, jo ranka rašyti visi dokumentai, susiję su buto eksploatacija, jis ilgą laiką ėjo namo bendrijos pirmininko pareigas, žino kompensacijų skyrimo tvarka, psichinėmis ligomis neserga. Įsigytą butą šalys valdė abiejų sutarimu, nes vedė bendrą ūkį, rūpinosi nupirkta gyvenamąja patalpa, socialinei įstaigai ieškovas ir atsakovė teikė sutartis, prašymus, elgėsi savanaudiškai, išsirūpdami kompensacijas, iš to kartu turėjo naudos. Ieškovas bute bendromis pastangomis bei lėšomis su M. K. padarė remontą, nupirko baldus, mokėjo komunalinius mokesčius, leido apsigyventi M. K. anūkei, po to - dukrai R. K.. Apie neteisėtą sandorį (buto pirkimą) tarp sugyventinių kalbos nebuvo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas A. L. noriai dalinosi pinigais su atsakove ir jos artimaisiais, todėl atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad 100 000 Lt ji gavo be teisėto pagrindo ar kad butas atsakovės vardu įgytas prieš ieškovo valią. Be to, atsižvelgiant į nuolat teikiamą finansinę paramą atsakovei ir jos giminaičiams, 100 000 Lt perdavimas atsakovei nebuvo vienintelis įvykis. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovei 100 000 Lt buvo padovanota ir tai įvyko paties ieškovo laisva valia, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti šio dovanojimo sandorio tariamumą ir priteisti ieškovui be pagrindo įgytas lėšas.

14.5. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo automatiškai turėtų būti naikinamas ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14.6. Skundžiamuose sprendimuose pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, t. y. ar jos atlyginamas, ar neatlyginamos.

14.7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsakovei M. K. paskyrė 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį nuo 2020 m. liepos 20 d. iki Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties įvykdymo dienos. Kadangi tai yra procesinis sprendimas, kuriuo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo būti išspręstas tolimesnis šių priemonių taikymo klausimas ir jos panaikintos, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Atsiliepimas

15. Ieškovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur išlaidos už advokato pagalbą (3 t., e. b. l. 152-158). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 256 straipsnio, nes ieškovas, tikslindamas ieškinį, ieškinio dalyko - priteisti iš Atsakovės 28 962 Eur - nepakeitė. Ieškinio papildymas dviem naujais reikalavimais negali būti laikomas dalyko pakeitimu. Abi šalys iš pradžių savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pinigines lėšas perdavė paskolos sutarties ir dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau duodamos teismui paaiškinimus procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes paneigė ir pripažino sutartis esant fiktyviomis, sudarytomis tik dėl akių. Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs pateiktus šalių įrodymus bei paaiškinimus teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį akcentuodamas, kad turi pareigą visą tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės taip įvykdydamas teisingumą ir užkirsdamas kelią kilti ginčams ateityje tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Kitu atveju šalys būtų teikę naujus ieškinius, kurių pagrindu būtų keliamos naujos bylos, nors šioje byloje buvo surinkti visi įrodymai, teisminis procesas vyko ilgai, šalys ne kartą buvo apklaustos ir patenkinti jų prašymai dėl naujų įrodymų pateikimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes, išėjus priimti procesinio sprendimo, buvo nustatyti esminiai ieškinio trūkumai, trukdantys priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15.2. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, nes tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovė apsigyveno pas atsakovą adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš tarp ieškovo ir atsakovės susiformavusio santykio naudą turėjo tik atsakovė, nes naudojosi ieškovo patiklumu ir turtu. Pati atsakovės dukra R. K., apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad ieškovas lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus valios trūkumą sudarant ginčijamus sandorius.

15.3. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovas butą pirko savo reikmėm ir savo poreikiams tikslų jį išnuomoti ir gauti papildomų pajamų. Ieškovas sudarė sutartį atsakovės vardu įtakojamas atsakovės ir sąžiningai manydamas, kad butas yra jo nuosavybė, tačiau dėl kompensacijų ir lengvatų už butą gavimo leidosi atsakovės apgaunamas dėl buto registracijos jos vardu. Sandoriai, kuriuos šalys sudarė, t. y. 2014-09-01 pinigų skolinimo sutartis, 2014 m. be datos pinigų dovanojimo sutartis ir 2014-11-28 (data taisyta) pinigų atidavimo sutartis buvo fiktyvūs, ką patvirtino teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas visada žinojo ir teigė, kad jis yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, nes butas buvo įgytas už jo pinigus, jo lėšomis suremontuotas, ieškovas mokėjo už butą mokesčius. Atsakovė neapsigyveno ginčo bute, o ieškovui suradus buto pirkėją ir siekiant jį parduoti, įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė nors ir pripažino, kad butas yra įgytas už ieškovo lėšas ir kad jį ieškovui „perrašys“, kai tik turės dokumentus, tačiau vėlesniais veiksmais tokių ketinimų atsisakė ir šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip atsakovės nesąžiningumą. Juo labiau, kad atsakovė nesąžiningai elgėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių perleido su ginču susijusį butą, vėliau neįvykdė teismo įpareigojimo, nustatyto Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi, įmokėti užstatą į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio reikalavimams užtikrinti.

15.4. Atsakovė nebuvo nuosekli ir teikdama paaiškinimus pirmosios instancijos teismui. Iš pradžių ji teigė, kad pinigai butui buvo ne skolinti, o padovanoti, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas tikslu jį išnuomoti ir gauti pinigų bendram jų gyvenimui, nors vėliau teigė, kad butą ieškovas jai padovanojo. Vėliau atsakovė teigė, kad grąžino ieškovui 23 000 Lr, o šis likusios paskolos dalies atsisakė. Teismo posėdžio metu ieškovė šios versijos taip pat atsisakė ir nurodė, kad atsakovas jai dovanojo 100 000 Lt, o dovanojimo sutartį dėl 100 000 Lt dovanojimo viešai perskaitė per ieškovo 76-tąjį gimtadienį. Galiausiai atsakovė pripažino, kad pinigai nebuvo jai padovanoti ir sandoriai sudaryti tikslu gauti socialinę paramą. Ieškovas nepareikalavo iš atsakovės grąžinti dovanotų atsakovės šeimai lėšų, kurios sudarė daugiau nei 100 000 Lt, tačiau nuosekliai ir vienareikšmiškai laikėsi pozicijos, jog už jo lėšas nupirktas butas priklausė jam, ką pripažino taip pat ir atsakovė, nes butas įgytas už jo lėšas.

15.5. Atsakovė taip ir neįvykdė Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, įpareigojančios atsakovę įmokėti 28 962,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, vaikiškai paaiškinusi, kad buvo nesaugu laikyti pinigines lėšas - 47 000 Eur - gautas už parduotą su byloje kilusiu ginču susijusį butą banke, todėl jas pasidėjo „saugiai“, tačiau kur pasidėjo - nepamena. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsakovei pagrįstai skyrė baudą nustatęs nesąžiningą atsakovės procesinį elgesį.

15.6. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant atsakovę pirmosios instancijos teisme, nes atsakovė bylą pralaimėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

17. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl jų sudarytų paskolos, dovanojimo, dalies paskolos grąžinimo sutarčių turinio ir sąlygų aiškinimo ir teisinio vertinimo, pasekmių pagal šias sutartis atsiradimo, įrodymų vertinimo.

18. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu atsakovei M. K., kuriame suformulavo reikalavimą (ieškinio dalykas) priteisti ieškovui iš atsakovės 28 962,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindė ieškovo ir atsakovės sudaryta rašytine paskolos sutartimi, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino ir perdavė 100 000 Lt (28 962,00 Eur) sumą, kurios paskolos gavėja, ieškovui pareikalavus grąžinti, negrąžino (faktinis ieškinio pagrindas). Bylą nagrinėjant Alytaus apylinkės teisme daugiau nei metus laiko, ieškovas suformuluotą ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą palaikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Baigus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovas ir atsakovė prašymų pageidavimų teismui nepateikė, todėl teismas išklausė šalių baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnis) ir 2020 m. spalio 8 d. priėmė protokolinę nutartį paskelbti teismo procesinį sprendimą byloje 2020 m. spalio 28 d. (CPK 257 straipsnis, 269 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

19. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-211-810/2020 nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė ieškovui pateikti teismui patikslintą ieškinio pareiškimą, nustatė 10 dienų terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos patikslintam ieškinio pareiškimui pateikti, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismas sprendimą atnaujinti bylą ir siūlymą ieškovui pateikti patikslintą ieškinį grindė tais motyvais, jog ieškovo pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas yra galimai netinkamas, nes, teismo nuomone, šioje byloje tikslinga spręsti dėl į bylą pateiktų paskolos ir dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovui pasinaudojus teismo siūlymu ir pateikus teismui papildomus reikalavimus paskolos ir dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis (taip pat nurodžius ir šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes), reikalinga spręsti klausimą ir dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 28 962,00 Eur skolą pagrindo keitimo, nes ištirtų bylos duomenų pagrindu galimą daryti prielaidą, jog šias lėšas atsakovė M. K. galimai įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškinio pagrindo tikslinimas šiuo konkrečiu atveju yra svarbus ir galimas, nes reikalavimas priteisti 28 962,00 Eur skolą išliktų nepakitęs. Teismas pažymėjo, jog galimas ieškovo galimai pažeistos teisės gynimo būdas paaiškėjo teismui tik ištyrus byloje esančius įrodymus – išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus rašytinius bylos duomenis.

20. Teisėjų kolegija nustatė, jog A. L. Alytaus apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei M. K., kuriame suformulavo tokius reikalavimus (ieškinio dalykas): 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos; 3) priteisti A. L. iš atsakovės M. K. be teisėto pagrindo įgytas lėšas, iš viso 28 962,00 Eur (100 000 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 962,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 82-84). Pateiktą ieškinį grindė ieškovas tomis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), kad ieškovo ir atsakovės 2014 m. rugsėjo 1 d. sudaryta pinigų skolinimo neterminuota sutartis dėl 100 000 Lt paskolos butui pirkti, 2014 metų (be datos) sudaryta dovanojimo sutartis ir 2014 m. lapkričio 28 d. sudaryta skolintų pinigų atidavimo sutartis-pažyma buvo sudarytos fiktyviai, tik dėl akių. Pagal nurodytas teismui pateiktas sutartis pinigai atsakovei nebuvo nei paskolinti, nei padovanoti, nei grąžinti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas už ieškovo lėšas, tačiau įformintas atsakovės vardu, siekiant gauti iš savivaldybės kompensacijas būsto renovacijai, už būsto šildymą, karštą vandenį ir kt. Todėl 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuota sutartis ir 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis, sudarytos tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos ir dovanojimo, yra fiktyvios, todėl pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.86 straipsnis, 1.80 straipsnio 2 dalis).

21. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartį-pažymą, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 23 000 litų skolos grąžinimo, priteisė A. L. iš atsakovės M. K. 28 962,00 Eur be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 28 962,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas pirmiausia tais esminiais argumentais, jog teismas CPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka galėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik konstatavęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus; teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje atliko bylos įrodymų vertinimą, pasisakė, kad pinigų skolinimo sutartis galimai yra fiktyvi ir pasiūlė ieškovui teikti patikslintą ieškinį; teismas, šioje nutartyje nurodęs priežastis, dėl kurių ieškovui reikėtų keisti ieškinio turinį, pažeidė šalių lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui bei rungimosi principus; patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, nes jį papildė dviem reikalavimais, ieškinio pagrindą pakeitė visiškai ir nurodė, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo lėšas, tokiu būdu byloje buvo pažeistas įstatyme įtvirtintas draudimas pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą; ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartį-pažymą dėl 23 000 litų skolos grąžinimo, teismas, pripažinęs šį sandorį negaliojančiu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas; be to teismas neteisingai įvertino įrodymus, dėl ko šalių ginčą iš esmės išsprendė neteisingai.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjo CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą, bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę ir suformuluoti reikalavimą kokias ir kokiu būdu prašo apginti. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo pareiga ieškinyje teismui, be kito, nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatymas neįpareigoja besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodyti ginčo teisinį kvalifikavimą (teisinį ieškinio pagrindą), todėl nepaisant to, ar jis yra nurodytas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas sprendžiant ginčą turi būti taikomas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir J. E. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2014). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. UAB ,,Radiolinija“, bylos Nr. 3K-3-64/2011).

23. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas civilinę bylą iš esmės išnagrinėjo pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovo A. L. pareikštą teisme pirminį ieškinį atsakovei M. K., kuriame buvo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas) priteisti ieškovui iš atsakovės 28 962,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jis buvo grindžiamas ieškovo ir atsakovės sudaryta rašytine paskolos sutartimi, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino ir perdavė 100 000 Lt (28 962,00 Eur) sumą, kurios paskolos gavėja, ieškovui pareikalavus grąžinti, negrąžino (faktinis ieškinio pagrindas). Iš bylos proceso matyti, kad byla pagal minėtą pareikštą ieškovo ieškinį buvo nagrinėjama Alytaus apylinkės teisme 2020 m. sausio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2020 m. birželio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje, 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje, 2020m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje, 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje. Šiuose teismo posėdžiuose dėl pareikšto pirminio reikalavimo buvo detaliai apklausti ieškovas ir atsakovė, teismo posėdžiuose buvo apklausti du liudytojai. Nustatyta, kad civilinė byla pagal pareikštą pirminį ieškinį iš esmės baigta nagrinėti 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdyje. Tačiau galutinis teismo procesinis sprendimas dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsakovei dėl 28 962,00 Eur paskolos grąžinimo byloje nustatyta data nebuvo priimtas.

24. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-211-810/2020 nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė ieškovui pateikti teismui patikslintą ieškinio pareiškimą. A. L. Alytaus apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei M. K., kuriame suformulavo tokius reikalavimus (ieškinio dalykas): 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos; 3) priteisti A. L. iš atsakovės M. K. be teisėto pagrindo įgytas lėšas, iš viso 28 962,00 Eur (100 000 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 962,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme iš esmės, ieškovas pateikė teisme iš esmės naują ieškinį atsakovei, kuriame buvo pakeistas pirminio ieškinio tiek faktinis pagrindas, tiek ieškinio dalykas. Iš teismui 2020 m. lapkričio 6 d. pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, jog jame suformuoti nauji reikalavimai – pripažinti paskolos ir dovanojimo sandorius negaliojančiais, nauji reikalavimai grindžiami CK 1.86 straipsnyje nurodomu teisiniu pagrindu, o reikalavimas ieškovui iš atsakovės priteisti 28 962,00 Eur sumą grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo teisiniu institutu. Minėti nauji ieškinio reikalavimai šiame ieškinyje buvo grindžiami visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis – jog pinigai pagal paskolos ir dovanojimo sandorius nebuvo perduoti atsakovei, šiuos sandorius šalys sudarė tik dėl akių – fiktyviai. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas byloje naujai gautą ieškinį iš esmės išnagrinėjo viename teismo posėdyje – 2020 m. lapkričio 26 d., kuris tetruko 1 val. 5 minutes. Iš 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, jog bylos nagrinėjimą teismas tęsė nuo paskutinio atlikto veiksmo byloje, kas reiškia, jog nei ieškovas, nei atsakovė byloje nebuvo detaliai apklausti dėl pareikštų naujų reikalavimų byloje, iš esmės buvo išklausyti tik šalių baigiamieji pasisakymai.

26. Šios nutarties 23-25 pastraipose nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai spręsti, kad Alytaus apylinkės teismas iš esmės pažeidė atsakovės procesines teises byloje, įstatymo leidėjo įtvirtintus šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CK 12, 17, 42 straipsniai). Nors atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. ir pateikė atsiliepimą į ieškovo pateiktą naują ieškinį, tačiau dėl pareikštų naujų reikalavimų byloje ji nebuvo teismo posėdžio metu išklausyta, jai nebuvo suteikta galimybė tinkamai atsikirsti į naujai reiškiamus reikalavimus, o teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis tais įrodymais (tame tarpe ir liudytojų paaiškinimais), kurie buvo tirti nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose pagal pareikštą pirminį ieškovo ieškinį dėl paskolos grąžinimo.

27. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais du sandorius ­– 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos; 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos. Ieškovas naujai pateiktame ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartį-pažymą dėl 23 000 litų skolos grąžinimo, tačiau teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pripažino negaliojančiu ir šį sandorį. Nors teismas nurodė, kad šį sandorį panaikina savo iniciatyva, ex officio, tačiau šis sandoris neatitinka niekinio sandorio požymių (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), todėl jis gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nuginčytas (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu pripažinęs minėtą sandorį negaliojančiu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, o dėl nepareikšto reikalavimo byloje atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti, dėl ko iš esmės buvo pažeistos procesinės teisės normos (CPK 42 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui lemia ir tos nustatytos aplinkybės, jog pagal naujai pateikto ieškinio reikalavimus ieškovė nebuvo išklausyta, jai nebuvo suteikta galimybė tinkamai atsikirsti, o šių procesinės teisės normų pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, nes byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegija panaikina ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. papildomą sprendimą, nes jis yra sudėtinė 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalis.

29. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriuose nurodomas skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumas, įrodymų netinkamo vertinimo trūkumai, plačiau nepasisako, nes byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30. Teisėjų kolegija nesprendžia šalių turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo, dėl jų pasisakys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. papildomą sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisIzolda NėnienėArvydas Žibas