Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovo V. T. atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo UAB „Krašto spauda“ atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. ieškinį atsakovui UAB „Krašto naujienos“ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti, kad straipsnyje „Praeities slėpiniai“ paskleisti teiginiai, kuriais, atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą, neadekvačiai vertinami įvykę faktai, siekiama sukurti neigiamą ieškovo V. T. įvaizdį („kandidato į merus biografijoje ne viskas skaidru, kaip norėtųsi pateikti rinkėjams“), kuriais ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką („Generalinei prokuratūrai ėmus tirti „Jūros“ tyčinio bankroto bylą nustatyta, kad po įmantrių finansinių operacijų, galimai suklastojus tuomečio žemės ūkio ministro parašą sumažinant įmonės akcijas, nežinia kur nuplaukė maždaug septyni milijonai litų. <...> Taigi valstybės milijonus galimai prašapinęs V. T. iš „Jūros“, kuriai vadovavo vos pusmetį, istorijos išėjo sausas“, taip pat kuriais ieškovas V. T. kaltinamas padaręs ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalies pažeidimą („Pirmos instancijos teisme V. T. šventė pergalę, nes teismas patikėjo, kad visi dirbusieji tebuvo...praktikantai“ ir ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą („Tikėtina, kad, nenorėdamas būti nubaustas ir priverstas pašalinti visus pažeidimus, V. T. privačią valdą padovanojo dukrai“), neatitinka tikrovės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, pateiktą išaiškinimą bei žemina ieškovo V. T. garbę ir orumą;

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui UAB „Krašto spauda“ priklauso „Valstiečių laikraštis“, taip pat interneto portalas http://valstietis.balsas.lt. Atsakovas 2015-01-17 laikraščio „Valstiečių laikraštis“ Nr. 6 (9438) ir interneto puslapyje www.valstietis.balsas.lt paskelbė straipsnį „Praeities slėpiniai“, kuriame akivaizdžiai siekiama apjuodinti ieškovą, pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, sudaryti neigiamą visuomenės nuomonę ir pažeminti ieškovo garbę bei orumą. Straipsnyje nurodyta, kad „kandidato į merus biografijoje ne viskas taip skaidru, kaip norėtųsi pateikti rinkėjams“, ir dėstomos aplinkybės nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų, kuriuos neva yra padaręs ieškovas: „Generalinei prokuratūrai ėmus tirti „Jūros“ tyčinio bankroto bylą nustatyta, kad po įmantrių finansinių operacijų, galimai suklastojus tuomečio žemės ūkio ministro parašą sumažinant įmonės akcijas, nežinia kur nuplaukė maždaug septyni milijonai litų. <...> Taigi valstybės milijonus galimai prašapinęs V. T. iš „Jūros“, kuriai vadovavo vos pusmetį, istorijos išėjo sausas“; „Pirmos instancijos teisme V. T. šventė pergalę, nes teismas patikėjo, kad visi dirbusieji tebuvo...praktikantai“; „Tikėtina, kad, nenorėdamas būti nubaustas ir priverstas pašalinti visus pažeidimus, V. T. privačią valdą padovanojo dukrai“. Pasak ieškovo, šiais teiginiais šiukščiai pažeista ieškovo nekaltumo prezumpcija, nes dėl jokios nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ieškovas nebuvo pripažintas kaltu teismo, tuo tarpu Straipsnyje naudojamas pašiepiantis rašymo stilius formuoja neigiamą požiūrį tiek į ieškovą, tiek ir į valstybės pareigūnus, kurie nenustatė ieškovo kaltės. Pasak ieškovo, akivaizdu, kad Straipsnyje pateiktų teiginių tikslas – pakirsti visuomenės pasitikėjimą ieškovu, pakenkti jo politinei karjerai, pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Ieškinyje pabrėžta, kad straipsnio paskelbimo dieną jau buvo pasibaigę teismo procesai dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių padarymu ieškovas kaltinamas Straipsnyje, ir ieškovo kaltės teismas nenustatė. Tuo tarpu Straipsnyje siekiama įtikinti skaitytoją, neva nėra abejonių, kad atsakovas yra padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje ir ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Pasak ieškovo, atsakovas, žinodamas, kad ieškovas nėra pripažintas kaltu dėl Straipsnyje nurodomų administracinių teisės pažeidimų, vis tiek skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, pažeidžiančias ieškovo nekaltumo prezumpciją. Ieškovo nuomone, atsakovas, piktnaudžiaudamas informacijos laisve, siekė ne supažindinti visuomenę su ieškovu ar jo veikla, bet suformuoti neigiamą ieškovo įvaizdį, neva jis yra padaręs nusikalstamą veiką ir administracinius teisės pažeidimus. Straipsnis buvo paskelbtas prieš rinkimus į Druskininkų mero postą, taigi šiuo laikotarpiu ieškovui buvo itin svarbus visuomenės požiūris į jį. Pasak ieškovo, Straipsnyje paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovo nekaltumo prezumpciją pažeidžianti informacija buvo pateikta siekiant pažeminti ieškovo, kaip kandidato į merus, garbę ir orumą, Straipsnyje pateikta ne objektyvi ieškovo kritika, faktai interpretuoti taip, kad būtų suformuota tikrovės neatitinkanti nuomonė apie ieškovą, jis būtų pažemintas ir sumenkintas.

Ieškinyje pažymėta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Ieškovo teigimu, atsakovas, neišsiaiškinęs administracinių teisės protokolų dėl ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalies ir ATPK 45 straipsnio 1 dalies surašymo aplinkybių ir pagrindų, tolesnės tyrimo eigos, nepagrįstai visuomenės informavimo priemonėse paskelbė, jog ieškovas yra padaręs ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje ir ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Ieškovo nuomone, Straipsnyje neadekvačiai įvertintas administracinių teisės pažeidimo protokolų surašymo ieškovui faktas, taip pat protokolų turinys, siekiama įtikinti skaitytoją kad ieškovas yra padaręs nurodytus administracinius teisės pažeidimus; Straipsnyje pateikta iškraipyta, tikrovės neatitinkanti ir ieškovo nekaltumo prezumpciją pažeidžianti informacija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Dėl garbės ir orumo gynimo būdų ir sąlygų

Dėl apie ieškovą paskleistų duomenų kvalifikavimo žinia ar nuomone

Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, Straipsnio autoriaus teiginys apie ieškovo „galimai prašapintus valstybės milijonus“ yra vertinamojo, o ne konstatuojamojo pobūdžio. Eilinis skaitytojas Straipsnyje pateiktą informaciją suprastų ne kaip neginčijamus faktus, žinias apie ieškovą, bet kaip autoriaus nuomonę apie tam tikrus faktus, susijusius su ieškovu.

Sakinyje „Pirmos instancijos teisme V. T. šventė pergalę, nes teismas patikėjo, kad visi dirbusieji tebuvo...praktikantai“ nurodytas tikrovę atitinkantis faktas – Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014-11-14 nutarimu nusprendė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. T. atžvilgiu dėl ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, nenustačius jo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad Valstybinės darbo inspekcijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole įvardyti asmenys nedirbo nelegalaus darbo, jie buvo mokiniai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-77-418/2014, b. l. 78-84). Taigi aptariamu sakiniu pateikta tikrovę atitinkanti informacija apie administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos ieškovui dėl nelegalaus darbo jo vadovaujamoje įmonėje, baigtį pirmosios instancijos teisme. Straipsnio autorius, nurodęs duomenis apie teisminį bylos nagrinėjimą, turi teisę pateikti savo nuomonę dėl teismo priimto sprendimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, reaguodamas į Straipsnyje pateiktą jo asmens ir veiklos vertinimą, galėjo kreiptis į atsakovą, prašydamas paskelbti jo poziciją dėl Straipsnyje nurodytų faktų vertinimo, be kita ko, remtis tuo, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, 2015-01-15 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą.

Sakiniu „Tikėtina, kad, nenorėdamas būti nubaustas ir priverstas pašalinti visus pažeidimus, V. T. privačią valdą padovanojo dukrai“ Straipsnio autorius pateikia tikro fakto – ieškovo atlikto namų valdos dovanojimo savo dukrai – subjektyvų vertinimą. Nurodytas sakinys vertintinas kaip nuomonė, ne žinia.

Konstatavus, kad ieškovo įvardyti ginčo teiginiai yra ne žinios, bet nuomonės, pažymėtina tai, kad, kilus ginčui dėl nuomonės pagrįstumo ir atitikties etikos normų reikalavimams, atsakovas privalo įrodyti, jog turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Be to, nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo Straipsnio autorius savo samprotavimus, reiškiamą nuomonę grindžia konkrečiais faktiniais duomenimis, gautais žurnalistinio tyrimo, atlikto siekiant informuoti visuomenę apie vieną iš šešių kandidatų į Druskininkų miesto merus, metu. Duomenys, kuriais remtasi Straipsnyje, gauti iš oficialiais laikytinų šaltinių: Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai tirti išvadų, ieškovo atžvilgiu atitinkamų valstybės institucijų pareigūnų surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų, administracinio teisės pažeidimo byloje pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo. Darytina išvada, kad atsakovo ir trečiojo asmens nurodyti bei pateikti įrodymai, kurių pagrindu atsakovo paskelbtame Straipsnyje išreikšta nuomonė apie tam tikrus su ieškovu susijusius faktus, laikytini pakankamais ginčijamai nuomonei susiformuoti.

Kitas kriterijus, leidžiantis nustatyti teisingą santykį tarp atsakovo saviraiškos laisvės ir ieškovo teisės į garbės ir orumo gerbimą, yra tai, ar išsakyta nuomonė buvo etiška ir sąžininga. Pažymėtina, kad ginčo Straipsnyje nevartota ieškovą įžeidžiančių žodžių, jame pateiktas subjektyvus tam tiktų straipsnyje įvardytų faktinių duomenų, susijusių su ieškovu, vertinimas. Išsakyta nuomonė eiliniam skaitytojui nesudaro pagrindo spręsti, kad tai yra neginčijami faktai, iš Straipsnio turinio eilinis skaitytojas gali suprasti, kad autorius, remdamasis tam tikrais faktais, pateikia savo subjektyvias išvadas.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmės išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, kad ginčo Straipsnyje išdėstytais teiginiais buvo siekiama pažeminti, įžeisti ieškovą. Straipsnyje pateikta Straipsnio autoriaus nuomonė, kritiškai vertinant faktus, susijusius su ieškovu, tačiau ši nuomonė išreikšta išdėstant konkrečius duomenis, aplinkybes, kuriomis ji susiformavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė konkrečių neigiamų padarinių, kilusių dėl Straipsnyje paskelbtų ginčo teiginių, nepateikė įrodymų, kokią visuomenės reakciją sukėlė publikacija.

Dėl viešo asmens kritikos platesnių ribų

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovas pripažįsta, jog jis yra viešas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą nors ir ne visiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad saviraiškos laisvė taikoma ne tik „informacijai“ ar „idėjoms“, kurios yra priimamos palankiai ar laikomos nekaltomis, ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo (žr. De Haes, Gijsels v. Belgium, no. 19983/92, judgment of 24 February 1997). Skundžiama saviraiškos forma turi būti pasiekusi tam tikrą „sunkumo“ lygį. Jei saviraiškos laisvės įgyvendinimu siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Wojtas-Kaleta v. Poland, no. 20436/02, 16 July 2009). Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad ginčo Straipsnyje pateiktas tam tikrų duomenų apie ieškovą vertinimas pateiktas remiantis konkrečiais faktiniais pagrindais – Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai tirti išvadomis, ieškovo atžvilgiu surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais, teismo procesų, pradėtų pagal surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, eiga. Bylos medžiagos analizė neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas, paskelbdamas ginčo Straipsnį, nesąžiningai naudojosi teise skleisti informaciją ir reikšti nuomonę dėl ieškovo, kaip viešo asmens, t. y. vieno iš pretendentų į Druskininkų merus. Ieškovas, būdamas viešuoju asmeniu, turi didesnes galimybes reaguoti ar atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą apie jį nuomonę ar žinias. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nesutiko kalbėtis su Straipsnio autoriumi prieš paskelbiant publikaciją, taip pat nesikreipė į atsakovą, prašydamas paskelbti savo poziciją dėl Straipsnyje pateiktų faktų ir aplinkybių vertinimo.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad atsakovo paskelbto Straipsnio teiginiai, kuriuos ginčija ieškovas, vertinant juos viso Straipsnio kontekste, yra publikacijos autoriaus nuomonė, kurios susiformavimo pagrindą atsakovas ir trečiasis asmuo pagrindė; šios nuomonės pareiškimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su viešo asmens – vieno iš kandidatų į Druskininkų miesto merus – tam tikrais gyvenimo ir veiklos faktais, kartu pateikiant ir Straipsnio autoriaus nuomonę dėl jų vertinimo; nėra pagrindo teigti, kad ši nuomonė išreikšta neetiškai ar nesąžiningai. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nenustatytas pagrindas pripažinti ieškinyje nurodytus teiginius žeminančiais ieškovo garbę ir orumą bei taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

Dėl neturtinės žalos fakto įrodytumo

Kartu pažymėtina tai, kad ieškovas, remdamasis garbės ir orumo pažeidimu bei reikalaudamas dėl to patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi pareigą įrodyti neturtinės žalos faktą bei nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bendrųjų reikalavimų ir kriterijų neturtinės žalos faktui nustatyti, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Kasacinio teismo, atsižvelgiant į EŽŽT praktiką, yra pabrėžta, kad tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie publikacijos difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas nustatyti, ar asmuo buvo paveiktas rašinio (žr. A/S Diena, Ozolinš v. Latvia, no. 16657/03, 12 July 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neįvardijo konkrečių neigiamų padarinių, kuriuos sukėlė ginčo publikacijoje paskelbti ginčo duomenys, nepateikė konkrečių įrodymų neturtinės žalos faktui ir dydžiui pagrįsti. Vien nepalankios nuomonės apie ieškovą pareiškimas nėra pakankamas pagrindas nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo bei dėl to ieškovo patirtų išgyvenimų, nepatogumų, neturtinio pobūdžio praradimų faktą. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to ir tuo atveju, jeigu ginčo teiginiai būtų pripažinti žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovo UAB „Krašto spauda“ pateiktus įrodymus dėl ieškovo inicijuoto teismo proceso atsakovas patyrė iš viso 950 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 80-89).

Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovo atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Atsakovas pateikė išlaidų detalizavimą, nurodydamas, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 550 Eur, susipažinimą su bylos medžiaga ir papildomai atsiųstomis administracinėmis bylomis (0,5 val.) – 50 Eur, atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (0,5 val.) – 50 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 150 Eur, atstovavimą nagrinėjant bylą iš esmės (1,5 val.) – 150 Eur (b. l. 80-89).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 punkto nuostatas už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus atlygis – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamoje byloje išlaidas dėl atsiliepimo į ieškinį parengimo atsakovas patyrė 2015-05-27. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2014 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šalies ūkyje buvo 714,50 Eur. Taigi maksimalus atlygis už atsiliepimo parengimą būtų 1786,25 Eur. Ieškovo už atsiliepimą į ieškinį sumokėta 550 Eur suma, įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parengti, pripažintina pagrįsta, todėl atlygintina.

Atsiliepimo į patikslintą ieškinį išlaidas atsakovas patyrė 2015-08-04. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šalies ūkyje buvo 699,80 Eur. Taigi maksimalus atlygis už atsiliepimo parengimą būtų 1749,50 Eur. Atsakovo už atsiliepimą į patikslintą ieškinį sumokėta 150 Eur suma, įvertinus tai, kad parengiamajame posėdyje konstatuota būtinybė konkretizuoti ieškinio dalyką, taip pat atsižvelgus į atsiliepimo turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas jam parenti, pripažintina pagrįsta, todėl atlygintina.

Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktų nuostatas, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus atlygis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaidas dėl atstovo susipažinimo su byla bei atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje patyrė 2015-06-11. Užpraėjusio, t. y. 2014 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 714,50 Eur. Taigi maksimalus rekomenduojamas priteisti atlygis advokatui už bylos analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme – 71,45 Eur už vieną valandą.

Atsakovo atstovo nurodyta, kad susipažįstant su bylos medžiaga sugaišta 0,5 val., atlygis už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje taip pat apskaičiuotas už 0,5 val. Teismas pripažįsta, kad atsakovas atstovo nurodytas laikas susipažįstant su bylos medžiaga ir atstovaujant parengiamajame teismo posėdyje yra pagrįstas. Dėl to atsakovui iš ieškovo priteistinas pagal Rekomendacijas apskaičiuotas atlygį už 1 val., t. y. 71,45 Eur.

Išlaidas dėl atstovavimo nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas patyrė 2015-08-04. Užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2015 m. I ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šalies ūkyje buvo 699,80 Eur. Taigi maksimalus atlygis už atstovavimo teisme vieną valandą būtų 69,98 Eur. Teismo posėdis truko 2 val. 10 min. Dėl to atsakovui iš ieškovo priteistina 140 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidoms atlyginti.

Apibendrinant, atsakovui iš ieškovo priteistina iš viso 911,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Krašto spauda“ (juridinio asmens kodas 121220239) naudai 911,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.