Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-04 · Administracinė byla Nr. I-3051-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-08-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-04
Bylos Nr.
I-3051-821/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01004-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3051-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01004-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 4000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas patikslintame skunde (1 t., b. l. 48-71) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-21 iki 2017-01-09 Lukiškių TI-K neteisėtai apribojo jo teises, nes kalinimo sąlygos kamerų tipo patalpose neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl to patyrė kankinimą, žiaurų elgesį, didelius nepatogumus, pažeminimą, buvo sutrikdyta sveikata, galimos sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje.

Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su laikymo Lukiškių TI-K tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, todėl nesuprato savo teisių, nežinojo kokiomis sąlygomis turi būti laikomas, kokius higienos reikalavimus turi atitikti kameros, kada baigiasi ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-12-21 iki 2017-01-09 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime periodiškai buvo laikomas 188 dienas, iš jų 148 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Pareiškėjas apskaičiavo, kad dalį kameros ploto užima baldai ir sanitarinis mazgas, todėl ginčo laikotarpiu jam teko 0,93 – 2,17 kv. m. kameros ploto. Atsakovės atstovo pateikti duomenys apie buvusių asmenų skaičių kameroje netikslūs, nes suimtieji iki rytinio patikrinimo išvedimi į laikino sulaikymo kameras, konvojuojami į kitas laisvės atėmimo įstaigas, tardymo izoliatorius. Po rytinio patikrinimo įkeldinami kiti nuteistieji (suimtieji).

Kamerose buvo daug kartų viršijamas drėgmės lygis, nėra įrengtos papildomos vėdinimo sistemos, žiemos metu - netinkamas kameros apšildymas, o per langus vėdinimas nepakankamas dėl ypatingos pastato konstrukcijos ir per didelio kalinamųjų skaičiaus mažoje patalpoje. Vasaros metu sienos drėgnos, o žiemos metu - ties langais apšerkšnijusios, yra pelėsio, kuris užima apie 15 proc. viso kameros ploto, vietomis pažeistos sienos, todėl byra tinkas dėl ko kyla labai daug dulkių į orą, kuriuo kvėpuojama, sanitarinis mazgas nėra atitvertas ir atskiros vėdinimo sistemos neturi. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (kosulys, dusulys, gerklės perštėjimas), nuo drėgmės raukšlėjasi oda, pasireiškė nagų „žydėjimas“, o šaltis neigiamai paveikė sąnarius. Be to, patyrė didelius nepatogumus.

Naudojantis sanitariniais įrengimais nebuvo užtikrintas privatumas, nuolat sklido nemalonūs kvapai, nes tualetas neturi atskiros ventiliacijos. Tokioje aplinkoje pareiškėjui teko gyventi, valgyti, miegoti. Pareiškėjui taip pat buvo suteiktas pasenęs ir netinkamas naudoti gultas, dėl to skaudėdavo nugarą, buvo sunku užmigti. Trūko vietos sėdėti prie stalo. Lukiškių TI-K nėra specialių vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui, skalbiama praustuvėje arba dušo patalpose. Vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu nepakanka asmeninės higienos palaikymui.

Gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto, todėl pareiškėjas bausmę atlieka sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje. Nepakanka užimtumo, nes pasivaikščioti gryname ore galima tik 1 val. per dieną, o kiti užsiėmimai ne kameroje sudaro 1,6 val. per mėnesį. Pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka pasivaikščiojimui vienam asmeniui skirtos ploto normos. Pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinta privati aplinka, nes 24 val. per parą jis buvo stebimas svetimų (kalinamųjų) asmenų, todėl jo psichologiniai ir fiziniai trūkumai negalėjo likti paslaptimi, nebuvo galimybės pasislėpti, dėl to kompleksavo, jautė orumo pažeminimą. Taip pat jautė atsakovo spaudimą dėl seksualinės orientacijos pasirinkimo, nes nuolatinis buvimas su tos pačios lyties asmenimis ir dalyvavimas asmens higienos procedūrose sudarė sąlygas seksualinės orientacijos pakitimui.

Dėl netinkamų, žiaurių ir nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas, pablogėjo sveikata. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 4000 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (1 t., b. l. 88-101) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino priežastis, dėl kurių kamerose gali būti perpildytos.

Atsakovės atstovas teigia, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažintinas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, jo teisėmis, pareigomis ir draudimais.

Paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos ir vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Lukiškių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl remontą tenka daryti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada yra galimybė įrengti daugiau baldų. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerų dieninis ir naktinis apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę iki 15 minučių, taip pat sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Apatiniai drabužiai ir patalynė kartą per savaitę skalbiami nemokamai. Viršutiniai drabužiai skalbiami tik sumokėjus už skalbimo paslaugą. Jeigu suimtasis neturi pinigų asmeninėje sąskaitoje, raštu gal kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai.

Suimtiesiems kasdien sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 4,34 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2014-12-21 iki 2017-01-09 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2014-12-21 buvo laikytas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 258, kurios plotas 34,71 kv. m., (7 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2015-01-05 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 5 iki 7 asmenų). 2015-01-06 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2015-10-20 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas -7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą 258, kurios plotas 34,71 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas ir 2015-10-21 (4 asmenys kameroje). 2015-10-22 perkeltas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje), o vėliau į kamerą Nr. 305, plotas - 8,17 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 258, plotas - 34,71 kv. m. (7 asmenys kameroje) ir tą pačią dieną vėl perkeltas į kamerą Nr. 122, plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 122 laikytas iki 2015-10-26 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 3). 2015-10-27 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2015-12-01 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Nuo 2015-12-02 iki 2015-12-06 laikytas kameroje Nr. 263, jos plotas 7,83 kv. m., (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2015-12-08 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2016-02-15 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas – 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas ir 2016-02-16 (4 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2016-02-22 laikytas kameroje Nr. 266, jos plotas 7,74 kv. m., laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 3). 2016-02-23 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2016-03-08 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas – 7,45 kv. m. (1 asmuo kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-03-09 iki 2014-03-14 laikytas kameroje Nr. 258, laikytų asmenų skaičius kito nuo 7 iki 11). 2016-03-15 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2016-08-29 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas - 7,48 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 109, jos plotas 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-08-30 iki 2016-10-02 laikytas kameroje 180, jos plotas 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-10-03 perkeltas į kamerą Nr. 198, jos plotas 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2016-11-24 (2 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-11-25 iki 2016-11-28 pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 161 (2 asmenys kameroje), o nuo 2016-11-11-29 iki 2016-12-07 kameroje Nr. 144 (2 asmenys kameroje). 2016-12-08 perkeltas į kamerą Nr. 170, kurios plotas 7,94 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2017-01-09 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2).

Žemesnės instancijos teismas

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikytas 177 dienas. Atsakovės atstovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2017-02-07 rašte (1 t., b. l. 26-33) nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa užima apie 0,70 kv. m. (1 t., b. l. 28), atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas apie 0,56 kv. m. (1 t., b. l. 94). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kokį plotą sanitarinis mazgas užima kiekvienoje kameroje, teismas, skaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, vadovaujasi pirminiais Lukiškių TI-K pateiktais ir palankesniais pareiškėjui duomenimis apie sanitarinio mazgo plotą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K pateikia netikslius duomenis apie kamerose buvusių asmenų skaičių, tačiau nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiose kamerose laikytų asmenų skaičius nurodytas neteisingai, kokie asmenys buvo su pareiškėju kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu. Teismas sutinka, jog vieni suimtieji išvyksta, kiti atvyksta, todėl laikomų asmenų skaičius kamerose per dieną gali pasikeisti, tačiau laikomų asmenų skaičiaus pokytis kelių valandų laikotarpiui esminės įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie kamerose laikytų asmenų skaičių.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikytas 177 dienas. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iš jo atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (apie 0,70 kv. m.), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 16 dienų (2015-10-24–2015-10-25, 2015-12-02–2015-12-07, 2016-02-16, 2016-02-09–2016-02-22, 2016-03-11–2016-03-13), pareiškėjui teko 1,67-3,4 kv. m. ploto.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai supažindintas su laikymo Lukiškių TI-K tvarka, sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, todėl nesuprato savo teisių, nežinojo kokiomis sąlygomis turi būti laikomas, kokius higienos reikalavimus turi atitikti kameros, kada baigiasi ieškinio senaties terminas. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus (toliau – ir Seimo Kontrolierius) 2011-08-22 pažymoje 1/3D-2518 konstatuota, kad „Naujai į įstaigą atvykusių asmenų supažindinimo su jų teisėmis ir pareigomis, <....> procedūra formali ir nepakankama dėl ko neretai asmenys nežino savo teisių ir pareigų“ (1 t., b. l. 49).

Minėtą reikalavimą pareiškėjas grindžia bendro pobūdžio teiginiais ir ginčui neaktualiu laikotarpiu Seimo Kontrolieriaus nustatytomis aplinkybėmis, nenurodo, kaip konkrečiai dėl to pasireiškė žala. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas periodiškai. Į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko keliomis dienomis anksčiau, nei prasideda ginčo laikotarpis šioje byloje, taigi pareiškėjas nebuvo naujai atvykęs asmuo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas supažindinamas su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, suimtojo teisėmis ir pareigomis, draudimais (1 t., b. l. 6). Ginčui aktualiu laikotarpiu skundų dėl to, kad jam galimai neužteko laiko susipažinti su suimtųjų (nuteistųjų) teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais ar nesuprato jų turinio, neteikė. Teisės aktai laisvės atėmimo vietų įstaigų neįpareigoja suimtųjų (nuteistųjų) supažindinti su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdais, taip pat aiškinti teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Be to, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K buvo kreipęsis iš anksčiau (1 t., b. l. 43-44). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šis skundo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01) ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad kamerose drėgna, netinkamas (nepakankamas) vėdinimas, temperatūra, yra pelėsio, kuris užima apie 15 proc. viso kameros ploto, vietomis pažeistos sienos, todėl byra tinkas.

Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 76:2010 24 punktas, HN 134:2015 17 punktas). HN 76:2010 26 punkte buvo nustatyta, kad šiltuoju metų laikų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 iki 65 proc., šaltuoju nuo 35 iki 60. Pagal naujos normos 16 punktą – santykinė oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų būtų nuo 35 iki 65 proc. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22 punktas). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 76:2010 56 punktas, HN 134:2015 39 punktas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir toks vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus (1 t., b. l. 149-150, 157-159). Patikrinimų metu užfiksuoti temperatūros ir apšvietimo rodiklių pažeidimai (1 t., b. l. 151, 158-159), o vienoje iš kamerų nustatyta pelėsio požymių (1 t., b. l. 151). Nustatyti pažeidimai grįžtamosios kontrolės metu pašalinti (1 t., b. l. 147-150, 152). Patikrinimų metu gyvenamosiose patalpos buvo švarios, santechnikos įrenginiai tvarkingi, minkštas inventorius tinkamas naudoti, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta (1 t., b. l. 149-150, 157-159). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundų dėl netinkamų higienos normos neteikė, pažeidimų pašalinti neprašė. Pareiškėjas, vėliau asociacijos atstovas pareiškėjo vardu, minėtu laikotarpiu buvo pateikę tris prašymus pateikti informaciją (1 t., b. l. 110, 112-113, 121-122, 131-136). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko higienos normų reikalavimus, tačiau pažeidimai nėra itin dideli ir laisvės atėmimo vietų įstaiga ėmėsi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas. Tualete nėra atskiros ventiliacijos, todėl sklinda nemalonūs kvapai. Tokioje aplinkoje pareiškėjui gyveno, valgė ir miegojo.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus (1 t., b. l. 82). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktus, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikytas pareiškėjas buvo įrengtos užuolaidos arba sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas kitu būdu, todėl pripažintina, kad į kamerą įėję pareigūnai ar pažvelgę pro duryse esantį stebėjimo langelį galėjo pareiškėją pastebėti besinaudojant tualetu ir taip pažeisti jo privatumą.

Tai, kad nuteistajam (suimtajam) turi būti užtikrintas privatumas ne tik nuo kameroje esančių asmenų, bet ir nuo pareigūnų, pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis tualetu. Dalinis tualeto atskyrimas neabejotinai žemino orumą, kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius, įkaitant nemalonius kvapus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam buvo suteiktas pasenęs ir netinkamas naudoti gultas, kuriame buvo nepatogu ir sunku miegoti. Taip pat trūko vietų sėdėti prie stalo, todėl vis kameroje esantys asmenys negalėjo naudotis šiais baldais vienu metu.

Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktą, kamerose turi būti prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra lovos, stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams ir kiti baldai. Tačiau dėl nedidelio kamerų ploto nėra galimybių įrengti daugiau baldų. Teismo vertinimu, būtinųjų baldų trūkumas negali būti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygas, todėl kameros turi būti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir būtiniems baldams. Jeigu šis reikalavimas būtų užtikrintas, problemų dėl būtinųjų baldų trūkumo nekiltų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.

Pareiškėjo argumentas, kad jam buvo suteiktas netinkamas naudoti gultas (lova) yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokioje konkrečioje kameros gultas buvo netinkamas naudoti, nors ginčo laikotarpiu buvo laikytas ne vienoje kameroje. Skundų dėl to nereiškė. Esant šioms aplinkybėms argumentai dėl netinkamo naudotis gulto atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų specialių vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui, skalbiama praustuvėje arba dušo patalpose.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-10 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai (Aprašo 11 punktas). Drabužiai ir patalynė grąžinami sausi. Kaip matyti iš atsakovės atstovo pateiktų paaiškinimų ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos drabužių skalbimui, tiek suimtiesiems turintiems negrynųjų pinigų asmeninėje sąskaitoje, tiek jų neturintiems. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir/ar džiovinti drabužius ar šią paslaugą būtų atsisakyta teikti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, kad dušu gali pasinaudoti vieną kartą per savaitę, todėl negali tinkamai palaikyti asmens higienos. Pareiškėjas jautė didelius nepatogumus ir diskomfortą, negalėdamas tinkamai prižiūrėti savo asmens higieną, nuolat jausdamasis nešvaros, sklindamas nemalonus kvapas, perštėjo kūną, atrodė lyg visas kūnas lipnus, neretai išberdavo. Užimtumo priemonė (apsilankymai fizinės reabilitacijos patalpose) priešinama poreikiui tinkamai laikytis asmens higienos.

Higienos normos nustato, kad į dušo patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (HN 76:2010 27, 68 punktai, HN 134:2015 18, 44 punktai). EŽTT situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., EŽŽT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikytas periodiškai, kamerose dažnai gyveno vienas, šiurkščių higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad negalint dažai naudotis dušu būtų atsiradę odos bėrimai ar kitos odos problemos (1 t., b. l. 165-174, 189-197). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu po apsilankymo sporto salėje ar ginčo laikotarpiu buvo atsiradusių aplinkybių, verčiančių neatidėliotinai pasinaudoti dušu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę palaikyti asmeninę higieną.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K neužtikrinamas pakankamas užimtumas. Paaiškino, kad pasivaikščioti gryname ore gali tik 1 val. per dieną, o kiti užsiėmimai ne kameroje sudaro 1,6 val. per mėnesį. Pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka pasivaikščiojimui vienam asmeniui skirtos ploto normos.

Iš byloje esančių duomenų (1 t., b. l. 108) nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo šiuose užsiėmimuose: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (individuliai arba grupėse), savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos programose (individuliai arba grupėse); kriminalinės subkultrūros apraiškų atėmimo vietose programoje (vykdoma individualiai); Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programoje (individualiai arba grupėse). Laisvalaikiu pareiškėjas gali žiūrėti kabelinę televiziją, skaityti knygas, laisvės atėmimo vietos nustatyta tvarka naudotis kompiuteriu. Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas turi galimybes dalyvauti užimtumo programose, o laisvalaikiu užsiimti kita leistina veikla. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje, kultūriniame, sporto ar kitame renginyje. Ginčo, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kas dieną 1 val. pabūti gryname ore, byloje nėra. Teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio nereglamentuoja. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra itin erdvūs (1 t., b. l. 96-97), tačiau jokių objektyvių duomenų, jog vienu metu pabūti gryname ore būtų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai įrengti nesilaikant Eksploatavimo taisyklių nustatytų reikalavimų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad kiemeliuose sudarytos galimybės judėti. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundų dėl kiemelio dydžio, kaip ir užimtumo stokos į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, tačiau užimtumo už kameros ribų trukmė yra reikšminga vertinant visumą pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K visumą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę atliko sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, nes gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Teismo turimais duomenimis, Lukiškių TI-K I, II, III gyvenamuosiuose korpusuose, kur laikomi suimtieji ir nuteistieji, taip pat statinių konstrukcijose asbesto nėra (1 t., b. l. 29, 97). Lukiškių TI-K I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, tačiau pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2001 m. sausio 1 d. Šiferio lakštai Lukiškių TI-K nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl į aplinką neišsiskiria ir nekelia pavojaus sveikatai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemai kelią pavojų pareiškėjo sveikatai

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta privati aplinka, nes 24 val. per parą jis stebimas svetimų (kalinamųjų) asmenų, todėl jo psichologiniai ir fiziniai trūkumai negalėjo likti paslaptimi, nebuvo galimybės pasislėpti. Nuolatinis buvimas tarp asmenų žemino jo orumą, nes turėjo miegoti kartu su svetimais asmenimis, praustis su svetimais asmenimis, atlikti būtinas asmeninės higienos procedūras matant daugybei nepažįstamų asmenų. Taip pat jautė atsakovo spaudimą dėl seksualinės orientacijos pasirinkimo, nes nuolatinis buvimas su tos pačios lyties asmenimis, dalyvavo higienos procedūrose, o tai sudarė sąlygas seksualinės orientacijos pakitimui.

Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad izoliuotai vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys. Tokia teisės norma buvo nustatyta ir ankstesnėje SVĮ redakcijoje. Teisinis reguliavimas nenustato kiek asmenų vienu metu turi būti laikoma vienoje kameroje, o reikalavimo suimtuosius kamerose laikyti po vieną, išskyrus SVĮ nustatytas išimtis, taip pat nėra. Laisvės atėmimo bausmė (suėmimo vykdymas) visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus, įskaitant ir asmens privatumą. Pareiškėjas darydamas nusikalstamas veikas, t. y. pasirinkdamas savo elgesio modelį, neabejotinai suprato arba turėjo suprasti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose bus laikomas ir kartu gyvens su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais). Nagrinėjamu ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, atsižvelgiant į tai, jog kamerų plotai nėra dideli ir galimybės laisvai judėti ribotos, pareiškėjas galėjo jausti asmeninės erdvės trūkumą, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nuolatinis buvimas kamerose su tos pačios lyties asmenimis turėjo įtakos jo seksualinės orientacijos pasikeitimui (pasirinkimui).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų pablogėjo sveikata: kreipėsi pas psichiatrą, negalėdavo užmigti, atsirado odos susirgimų, pablogėjo regėjimas, sirgo kvėpavimo takų ligomis, dėl nepatogių baldų skaudėdavo nugarą.

Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjos sveikatą (1 t., b. l. 165-174, 191-197) nustatyta, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi pas psichiatrą, skundėsi nemiga, tačiau šiuos sveikatos sutrikimus, priešingai nei teigia pareiškėjas, lėmė ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas ir abstinencijos būklė (1 t., b. l. 129-130, 170, 173-174). Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kitų skunde nurodytų sveikatos sutrikimų į gydytojus nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 16 dienų nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, privatumas naudojantis tualetu, nustatyta keletas higienos normų pažeidimų. Pareiškėjas už kameros ribų galėjo praleisti mažai laiko ir tai negalėjo kompensuoti asmeninės erdvės trūkumo. Teismo vertinimu, nustatyti pažeidimai yra pakankami, kad sukeltų diskomfortą, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir orumo pažeminimą, o tai sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį ir periodiškumą, pažeidimų trukmę , jų pobūdį ir mastą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 4 000 EUR suma per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 250 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 4,34 EUR (1 t., b. l. 100-101) dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 58 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 4,34 EUR (58 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė