Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-503-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-11-12Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-27Vilniaus apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-03-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-27
Bylos Nr.
AN2-503-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00231-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. K.
Institucija
Vilniaus apskr. VPK
Advokatai
Zita Titkienė
Kategorijos
  • 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-503-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00231-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (J. K.) atstovės advokatės Zitos Titkienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2021 m. spalio 6 d. nutarimu J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 22 d. 17.40 val. Lydos g. 13, Jašiūnuose, Šalčininkų r., vairavo galingąjį keturratį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio, neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neatlikęs privalomosios techninės apžiūros, vairuodamas keturratį, tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir aiškių motyvų, dėl chuliganiškų paskatų, važiuojamojoje kelio dalyje norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tyčia akseleruodamas ir tokiu būdu didindamas keturračio variklio apsukas, pakėlęs priekinę keturračio dalį į viršų taip, kad keturratis važiavo ant galinių ratų ir taip kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitų žmonių saugumui, dėl ko atsirado didelė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei demonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 4, 9, 225 ir 226 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkintas J. K. skundas dėl Institucijos 2021 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 97-ANR N-1761-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu J. K. atstovė advokatė Z. Titkienė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo cituotoje kasacinio teismo nutartyje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo identiškos apelianto atvejui, kadangi apelianto vairuojama transporto priemonė neslydo, nečiuožė bei kitaip niekaip faktiškai nekėlė pavojaus. Taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo ištirti visi įrodymai, kadangi teismas kaip įrodymu rėmėsi tik vieno kaltinimo liudytojo asmeniniu vertinimu.

5. Nurodoma, kad teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

6. Nurodoma, kad LAT savo nutartyje kasacinėje byloje Nr. 2K-314/2012 40. p. yra pasisakęs, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).“

7. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad patį įvykį, kai J. K. vairavo keturratį motociklą, kurio priekiniai ratai trumpam buvo pakilę nuo kelio dangos, matė dar du policijos pareigūnai, t. y. tyrėjas A. Stasila ir vyr. tyrėjas S. Sudejko, kurie nebuvo pakviesti paliudyti įvykio aplinkybių.

8. Teigiama, kad pagal Lietuvos teismų praktiką, administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. administracinių nusižengimų) bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Be to, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. Viena iš tokio asmens teisių – apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus, arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Pabrėžiama, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 320 p.) (administracinė byla N3-1928/2006).

9. Atkreipiamas dėmesys, jog aukščiau paminėti liudytojai A. Stasila ir S. Sudejko nėra pateikę net rašytinių paaiškinimų, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės kritiškai įvertinti, kiek liudytojos J. Ginevič subjektyvus vertinimas yra tinkamas įrodymas veikos pagal ANK 420 str. 2 d. kvalifikuojančiai chuliganiškumo aplinkybei įrodyti.

10. Manoma, jog policijos pareigūnei teigiant, kad „kelio atkarpoje buvo daug parduotuvių, kitų eismo dalyvių ir pėsčiųjų, kuriems buvo sukeltas realus pavojus“, pareigūnė kartu su kolegomis privalėjo rasti nors vieną asmenį, kuris būtų paliudijęs, ar buvo kokio nors pavojaus grėsmė. Tuo tarpu, liudytojos pareigūnės teismo posėdžio metu pateikti liudijimai yra prieštaringi – liudytoja tvirtino, jog keturračio ratai pakilo dar išvažiavime iš degalinės ir važiuodamas ant galinių ratų keturratis pasuko į dešinę, kas techniškai yra visiškai neįmanoma, kadangi keturračio vairuojami yra tik priekiniai ratai.

11. Nurodoma, kad šioje byloje yra tik vienos pareigūnės / liudytojos surašytas tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, bei aplinkybių liudijimas teisme, nors, vykdydami savo pareigą bei išaiškindami administracinį nusižengimą, už kurį gręsianti atsakomybė prilygintina kriminalinei bausmei, pareigūnai tiesiog privalėjo pasirūpinti ir surinkti daugiau įrodymų, tačiau to nepadarė. J. K. nuosekliai, nuo pat pradžių pareigūnams tvirtino, kad jog ratai pakilo „netyčia“, kas nuosekliai parodo, jog J. K. neturėjo absoliučiai jokių chuliganiškų paskatų. Tokių paskatų buvimas nėra byloje įrodytas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. K. atstovės skundo netenkinti. Vilniaus regiono apylinkes teismo Šalčininkų rūmų nutartis yra teisėta, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog KET 9 punkte tvirtinama, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vadovaujantis KET 5 punktu, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

14. Pažymima, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytas KET pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas: su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su KET 4 punkto, nustatančio, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimais. Chuliganiškas vairavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia; būtinasis nusižengimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50- 788/2016, 2AT-64-942/2017). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Pavojingais eismo saugumui veiksmais tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ir jį vairuojančiam asmeniui, ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017). Chuliganiškas vairavimas – kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui sau arba ir kitų žmonių saugumui. Teisinėje literatūroje sąvoka „chuliganizmas“ apibrėžiama kaip tyčinis veiksmas, šiurkščiai pažeidžiantis viešąją tvarką ir rodantis aiškią nepagarbą visuomenei. Chuliganiškos paskatos arba motyvai apibrėžiami kaip siekis visuomenei mesti iššūkį žeminančia forma, grubumu, žiaurumu, tyčiojimusi, agresyvumu ir pan. Veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų paprastai traktuojami veiksmai, kai nenustatoma konkrečių ir aiškių tikslų ar motyvų. Siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 str. 2 d., turi būti konstatuojama, kad vairuotojo veiksmai pasireiškė ypatingu kitų eismo dalyvių negerbimu, įžūlumu, cinizmu. Tokie vairuotojai turi kelti realų pavojų sau ar kitiems asmenims. Motyvas gali būti siekis pademonstruoti panieką, nepagarbą visuomenei, savo išskirtinumą. Važiavimas su keturračiu motociklu ant galinių ratų yra pavojingas, nes yra nevaldomas, kaip numato gamintojas. Vairo konstrukcija yra sujungta su priekiniais ratais, važiuojant ant galinių ratų vairo konstrukcija kabo ore ir tampa visiškai nevaldoma vairuotojo, tai kelia grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir pačiam vairuotojui. Chuliganiško vairavimo motyvas – parodymas savo išskirtinumo. J. K., vairuodamas keturratį, buvo be valstybinio numerio ženklo ir žinojo, jog negali dalyvauti viešajame eisme.

15. Nurodoma, kad atliekant posūkio manevrą ir paspaudus akceleratorių, transporto priemonę veikia didesnė išcentrinė jėga. Išcentrinės jėgos veikiamos transporto priemonės svorio centras pakyla, todėl transporto priemonė gali apsiversti. Todėl neįmanoma darant posūkį netyčia iškelti keturračio priekinius ratus. Pažymima, kad važinėti keturračiu ant galinių ratų reikalingi specialus įgūdžiai ir valinis jį vairuojančio asmens veiksmas – staigus apsukų padidinimas. J. K. paaiškino, kad turi dvejų metų keturračiu vairavimo patirtį, todėl kyla abejonė dėl J. K. patirties stokos. Keldamas keturratį ant galinių ratų, J. K. puikiai suvokė savo veiksmus ir tyčia atliko neleistiną veiksmą su tikslu demonstruoti savo išskirtinumą.

16. Pažymima, kad apelianto atstovo pateiktame skunde teiginys, kad keturračio vairuojami tik priekiniai ratai, visiškai neatitinka tikrovei, nes pagal tech. charakteristikas keturračio CAN-AM varantys ratai yra galiniai.

17. Institucijos atstovo teigimu, išnagrinėjus bylą surinkti įrodymai nepalieka abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. tyčia važiavo keturračiu ant galinių ratų, tokiu būdu vairuojant jautėsi užtikrintai.

18. Pasak Institucijos atstovo, J. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, todėl pilnai užteko vieno policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, teismui nagrinėjant J. K. skundą nebuvo pagrindo papildomai kviesti į apklausą kitų policijos pareigūnų.

19. Nurodoma, kad J. K. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 2 d., pagrindžiama policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, J. K. prisipažinimu. Atkreipiamas dėmesys, kad skunde apelianto atstovė nenurodė, kad apeliantą su policijos pareigūnais sieja priešiški santykiai, taigi, apkalbėti jį pastarieji neturėjo jokio tikslo, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu skunde J. K. atstovės pateikti paaiškinimai – tai gynybinė taktika, kuria siekiama išvengti atsakomybės, todėl jokio objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų parodymais ir jais nesiremti nėra.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovės advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

20. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad teismas neįrodė J. K. kaltės dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šia apimtimi.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad Institucija pagrįstai pripažino J. K. kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pagrįstai netenkino J. K. skundo dėl Institucijos 2021 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 97-ANR N-1761-2021 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

21. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

22. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. vairavo galingąjį keturratį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio, neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neatlikęs privalomosios techninės apžiūros, vairuodamas keturratį, tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir aiškių motyvų, dėl chuliganiškų paskatų, važiuojamojoje kelio dalyje norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, parodydamas aiškų negerbimą visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tyčia akseleruodamas ir tokiu būdu didindamas keturračio variklio apsukas, pakėlęs priekinę keturračio dalį į viršų taip, kad keturratis važiavo ant galinių ratų ir taip kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitų žmonių saugumui, dėl ko atsirado didelė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui.

24. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

25. J. K. neneigia aplinkybės, kad vairavo keturratį ant galinių ratų, tačiau nurodo, kad tą padarė netyčia, kadangi per stipriai paspaudė akceleratorių. Ši apelianto pozicija atmestina kaip nepagrįsta.

26. Nors J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nustatytos aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamam atvejui, tačiau ir pats apeliantas chuliganiškas paskatas kaip veiką kvalifikuojantį požymį apeliaciniame skunde aiškina remdamasis kasacinio teismo praktika, kurioje šis požymis yra aiškinamas kaip kvalifikuojantis sunkaus sveikatos sutrikdymo – nusikaltimo – požymis, kas neatitinka šios bylos aplinkybių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiškas vairavimas – administracinis nusižengimas, – kaip tai apibrėžta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikuojantis požymis, tačiau yra speciali norma, kuri taikoma esant bendrosios ir specialiosios normos, t. y. ANK 420 straipsnio 1 dalies ir šio straipsnio 2 dalies, konkurencijai, nustačius, kad pavojingai vairuota buvo dėl chuliganiškų paskatų, kas šiuo atveju yra nustatyta.

27. Kita vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad chuliganiškos paskatos yra įrodinėtina aplinkybė, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, be kita ko, ir liudytojo ar kitų proceso dalyvių paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam, jog keturračio priekiniai ratai pakiltų, būtinas valinis jį vairuojančio asmens veiksmas – staigus variklio apsukų padidinimas. Akivaizdu, jog dėl netyčia per stipriai paspausto akceleratoriaus, įprastai vairuojant tokią transporto priemonę, priekiniai ratai pakilti negali ir tai galima padaryti tik sąmoningai, t. y. važiuoti su keturračiu ant galinių ratų yra reikalingi specialūs įgūdžiai. Posėdžio metu pirmosios instancijos teisme J. K. nurodė, kad 5 metus dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi 12 metų vairavimo stažą, turi savo transporto priemonę, turi apie 2 metų keturračio vairavimo stažą, turi jau ne pirmą keturratį. Byloje esančioje UAB „Transtada“ charakteristikoje pažymėta, kad J. K. nuo 2017-08-22 UAB „Transtada“ dirba vairuotoju ekspeditoriumi ir yra gerai savo darbą išmanantis vairuotojas. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad J. K. yra patyręs vairuotojas, vairavimas yra jo profesinė veikla, todėl jo pozicija, kad jis keturračiu važiavo tik ant galinių ratų netyčia, nėra įtikinanti ir objektyviai negali būti laikoma pagrįsta.

28. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja administracinio nusižengimo protokolą surašiusi policijos pareigūnė J. Ginevič be kitų aplinkybių parodė, kad kelio atkarpa, kurioje buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra judri, joje yra parduotuvių, vaikšto pėstieji ir važiuoja automobiliai, todėl J. K. veiksmus vertino kaip pavojingus. Pastebėtina, kad tai yra objektyvios liudytojos nurodytos aplinkybės, kurių J. K. neneigė. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnė galėtų būti šališka ar suinteresuota bylos baigtimi.

29. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.

30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojos J. Ginevič nurodytoms aplinkybėms patvirtinti kaip liudytojai privalėjo būti apklausti įvykį matę policijos pareigūnai A. Stasila ir S. Sudejko, tačiau tokia pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad tai, jog J. K. vairavo keturratį ant galinių ratų yra objektyviai byloje nustatyta aplinkybė, kuri, atsižvelgiant į nustatytą nusižengimo padarymo vietą – judrią gatvę bei pėsčiuosius, pati savaime laikytina chuliganišku vairavimu. Kadangi nenustatyta, jog tokiam transporto priemonės vairavimui buvo kilęs neišvengiamas būtinumas, laikytina, jog J. K. tyčia be pateisinamos priežasties sukėlė pavojų eismo, savo paties ir kitų žmonių saugumui, dėl ko kilo eismo įvykio ar avarinės situacijos sukėlimo rizika, t. y. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė pavojų dėl chuliganiškų paskatų. Šiai išvadai padaryti dėl jau nurodytų priežasčių byloje esančių duomenų pakanka, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų nepakankamumo atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Institucija, priėmusi nutarimą, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pagrįstai netenkintas J. K. skundas dėl Institucijos 2021 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (J. K.) atstovės advokatės Zitos Titkienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė