Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-12 · Civilinė byla Nr. e2A-55-1043/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
e2A-55-1043/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13113-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
Atsakovas
A. Ž.
Ieškovas
R. Č.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-55-1043/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13113-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.6.16.1; 2.6.16.11.1; 2.6.16.12.; 3.1.7.13; 3.2.6.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-246-835/2023 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. Č. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė: iškeldinti atsakovę A. Ž. (toliau – atsakovė) iš ieškovei priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovei iš atsakovės 3 526 Eur už buto komunalinius patarnavimus ir 9 488 Eur nuomos mokesčio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2001 m. liepos 30 d. atsakovė žodinės nuomos sutarties pagrindu gyvena ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – butas). Šalių sutarimu buvo nustatytas 120 Eur nuomos mokestis ir atsakovė įsipareigojo apmokėti visus komunalinius mokesčius. Nuo 2016 m. kovo mėnesio atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdo, todėl 2022 m. liepos 14 d. ieškovei yra skolinga 9 310 Eur už buto nuomą ir 3 526 Eur už komunalinius mokesčius, kuriuos sumokėjo pati ieškovė. Šią skolą atsakovė patvirtino 2021 m. liepos 11 d. pranešime ir pasižadėjo grąžinti arba išsikraustyti iš buto, tačiau skolos negrąžino, iš buto neišsikraustė, o toliau už nieką nemokėdama gyvena bute. 2022 m. liepos 14 d. ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, bei pranešė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. imtinai su ja nutraukiama sudaryta žodinė nuomos sutartis, todėl iki nurodyto termino privalo išsikraustyti su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, bei padengti įsiskolinimą. Tačiau atsakovė iš buto neišsikraustė.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl pareikštos pretenzijos dalies išsikraustyti iš buto, o dėl kitos ieškinio dalies nurodė, kad ji yra nekonkreti, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad už buto nuomą atsakovė moka iki sekančio mėnesio 10 d. 200 Lt, o pagyvenus 2 metus, ieškovė nustatė kitą nuomos mokėjimo tvarką – šildymo sezono metų mokama 200 Lt, o ne šildymo sezono metu – 300 Lt. Įvedus eurą, ieškovė nustatė nuomos mokestį 120 Eur už mėnesį plius komunaliniai mokesčiai, suvartota elektra ir dujos. Atsakovė mokėjo mokesčius bei kaupiamąsias lėšas. Pranešimas, kuris yra surašytas atsakovės ranka, buvo pasirašytas naudojant psichologinį smurtą, kuris realiai galėjo pereiti į fizinį susidorojimą, todėl yra niekinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę A. Ž. iš ieškovei R. Č. priklausančio buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos.

5. Teismas nurodė, jog ginčas tarp šalių yra kilęs tik dėl komunalinių ir nuomos mokesčių dydžio. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl iškeldinimo, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino šias aplinkybes. Nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, teismas priėmė dalinį sprendimą ieškinio dalyje dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančio buto, nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. dalinį sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmajai instancijai, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovė pažymi, kad su ieškove telefonu susitarė, kad sutartis dėl nuomos yra pratęsta iki to laiko, kol galutinai atsakovė negražins įsiskolinimą. Pradėjus bylą nagrinėti teisme, bandė ją užbaigti taikiai, tačiau nerado abiem šalims priimtino sprendimo. Po derybų su ieškove, atsakovė bendravo su ja telefonu ir susitarė, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2023 m. spalio 1 d. Dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, sveikatos problemų, atsakovė negali susirasti kitų patalų per teismo nurodytą laiką. Teismas turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

6.2. Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, įvertino tik vienos šalies (ieškovės) teismo posėdžio metu duotus parodymus. Nesant kitos šalies parodymų teisme, teismas nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė ieškovės žodiniams pareiškimams.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Apeliantė nepagrįstai apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis (neva nuomos sutartis yra pratęsta), kuriomis nei teikdama atsiliepimą, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesirėmė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka dėl iškeldinimo, tą posėdžio metu patvirtino ir jos atstovas. Vien aplinkybė, kad atsakovė pati teismo posėdyje nedalyvavo, nėra pagrindas kvestionuoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Ieškovė pažymi, kad žodinė nuomos sutartis su atsakove yra nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. (imtinai) ir jokių susitarimų dėl nuomos santykių atnaujinimo su atsakove ieškovė nesudarė.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo priimto dalinio sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė nuomojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis. 2022 m. liepos 14 d. ieškovė atsakovei pareiškė pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, bei pranešė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. imtinai su ja nutraukiama sudaryta žodinė nuomos sutartis, todėl iki nurodyto termino atsakovė privalo išsikraustyti su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, bei padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovei to nepadarius, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, skolos priteisimo.

11. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino – iškeldino atsakovę iš ieškovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos. Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti šalių ginčą tik dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nes atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka, o ginčija tik skolos faktą. Todėl teismas priėmė dalinį sprendimą ieškinio dalyje dėl nuosavybės teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Dėl ginčo esmės

12. CPK 261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl iškeldinimo. 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino šias aplinkybes. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad dėl minėto ieškinio reikalavimo ginčo nėra ir priimti dalinį teismo sprendimą byloje. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, kuriame kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.

14. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priimtu daliniu sprendimu, teigiant, kad teismas, priimdamas dalinį sprendimą, įvertino tik vienos šalies (ieškovės) teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Neišklausius kitos šalies, teismas nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė ieškovės nurodytoms aplinkybėms.

15. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki dalinio sprendimo byloje priėmimo atsakovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Atsakovė nuo pat bylos pradžios buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, todėl savo poziciją visais byloje keliamais klausimais turėjo teisę reikšti per jį.

17. Pažymėtina, kad nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas).

19. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas dalinį sprendimą byloje priėmė išklausęs tik ieškovės poziciją ir nevisapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes ar pateiktus įrodymus.

20. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad ji su ieškove telefonu susitarė, jog nuomos sutartį nutraukia nuo 2023 m. spalio 1 d. Pažymi, kad dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, sveikatos problemų, atsakovė negali susirasti kitų patalų per teismo nurodytą laiką. Pasak apeliantės, teismas, priimdamas dalinį sprendimą, šių aplinkybių nesiaiškino.

21. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

23. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

24. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei atsakovė, nei jos atstovas nebuvo nurodę aplinkybių dėl ieškovės ir atsakovės susitarimo nutraukti nuomos sutartį nuo 2023 m. spalio 1 d. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apeliantės naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėto atsakovės argumento šioje nutartyje plačiau nepasisako.

25. Sprendžiant dalinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kausimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinį patenkino. Iš sprendimo turinio nustatyta, kad atsakovė ir jos atstovas ieškinį pripažino. Atsakovė akcentavo, kad iš ginčo buto išsikraustys, kai įsiteisės teismo sprendimas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2024 m. sausio 23 d.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė dalinį sprendimą, teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo dalinio sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona DementavičienėAnita SereikienėAgnė Vyliaudaitė