Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. O., M. K., R. G. ir I. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėjai pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. K., miręs (duomenys neskelbtini). (toliau – palikėjas), po savo sutuoktinės N. K. (duomenys neskelbtini) mirties (toliau – palikėjos) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 447 straipsnio 1 punktas). Juridinę reikšmę turintį faktą tikslinga nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę (b. l. 3–7).A. O., M. K. ir E. G. yra įstatyminiai palikėjo, iki mirties gyvenusio adresu Druskininkai, (duomenys neskelbtini), įpėdiniai. Įstatyminiai įpėdiniai po palikėjo mirties paveldėjo užgyventą turtą Lietuvoje, t. y. 2008 m. sausio 16 d. priėmė tik įprastinius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kito registruotino turto Lietuvos teritorijoje tuo metu nebuvo. Šiuo metu R. G. ir I. R. tapo įstatyminėmis įpėdinėmis, t. y. jos šiuo metu paveldės atstovavimo teise po jų motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradus nekilnojamam turtui palikėjo vardu. R. G. ir I. R. po savo motinos E. G. mirties, priėmė jos vardu turėtą palikimą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure. Palikėjas gyveno Kanadoje (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktine palikėja. Palikėjas ir palikėja turėjo Lietuvos pilietybę. Mirus palikėjai, jos sutuoktinis palikėjas priėmė palikimą pagal testamentą (duomenys neskelbtini) Kanadoje. Palikėjas po savo sutuoktinės palikėjos mirties, (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį sugrįžo gyventi į Lietuvą, dėl palikimo priėmimo Lietuvoje nesikreipė iki pat savo mirties.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjos palikto turto priėmimą valdyti (b. l. 34–35).Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, kad teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai fakto nustatymo reikalingų įrodymų, neprieštaraus dėl pareiškimo (b. l. 72–75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. O., M. K. ir E. G. yra įstatyminiai A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas), Druskininkuose, įpėdiniai (b. l. 19, 22). Jie yra palikėjo brolio (b. l. 106, 107, 108) vaikai (penktos eilės įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Palikėjas ir N. K., mirusi (duomenys neskelbtini), Kanadoje (toliau – palikėja), buvo sutuoktiniai, bendrų vaikų nesusilaukė.Mirus N. K. (N. K. – jos pavardė Kanadoje), jos sutuoktinis A. K. (A. K. – jo pavardė Kanadoje) priėmė palikimą pagal testamentą (duomenys neskelbtini) Kanadoje (b. l. 34–40). Palikėjas po savo sutuoktinės palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį sugrįžo gyventi į Lietuvą ir Lietuvoje gyveno iki pat savo mirties (b. l. 22, 41).Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biure (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla po palikėjo mirties (b. l. 19). Pareiškėjos R. G. ir I. R. po savo motinos E. G. mirties (mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos vardu turėtą palikimą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure (b. l. 24–25).Kauno apskrities viršininko 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kaišiadorių r.)“ ir jo priedu atkūrė palikėjai nuosavybės teises į turėtą žemę – 1,43 ha, 1,30 ha, 5,40 ha, 7,15 ha ir 0,25 ha žemės sklypus, esančius Kaišiadorių rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) (b. l. 26–29). Daiktinės teisės palikėjos ir / ar įstatyminių įpėdinių vardu į minėtą turtą nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos (b. l. 92–96). Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikėjas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po palikėjos, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjos (duomenys neskelbtini) Kanadoje sudarytas testamentas Lietuvoje nėra įregistruotas (b. l. 97).Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.Palikėjas priėmė po savo sutuoktinės palikėjos mirties palikimą Kanadoje pagal testamentą (b. l. 35–40). Pareiškėjai siekia, kad palikėjos testamentinis įpėdinis (sutuoktinis) palikimą Lietuvoje būtų priėmę faktiniu valdymu.Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjų dėdė po palikėjos mirties grįžęs gyventi į Lietuvą, rūpindamasis palikėjos nuosavybės teisių atkūrimu (b. l. 30–31, 42–43), elgdamasis su jos turtu kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Byloje apklausta pareiškėja A. O. (palikėjo dukterėčia) teismo posėdžio metu patvirtino, kad po savo sutuoktinės mirties palikėjas skambino į Lietuvą, ketindamas grįžti gyventi į Lietuvą ir tvarkyti sutuoktinės nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus procesą (2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 55 sek. – 10 min. 55 sek.). Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateiktas pasas (b. l. 145), iš kuriame esančios vizos (b. l. 146) matyti, kad (duomenys neskelbtini) birželio pradžioje pareiškėja gavo vizą vykti į Kanadą ir išvyko, o tuo metu jos gavimas užtruko laiko, dėl ko pareiškėja dokumentus pradėjo tvarkyti vasario mėnesį. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad palikėjas, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini)) (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1760-450/2012). Tuo labiau, kad savalaikį palikimo priėmimą patvirtina tolimesni nuoseklūs ir tęstiniai veiksmai (kreiptasi į teisinių paslaugų įmonę dėl žmonos palikimo priėmimo (b. l. 138–139), į Kauno regiono valstybės archyvą (b. l. 141–143), užvesta procedūra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus ir į dalį nuosavybės teisės jau atkurtos (b. l. 42–43, 82–83) (sprendimo 5 punktas). Palikėjas į Lietuvą grįžo tik (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį, nes reikėjo susitvarkyti dėl palikimo priėmimo pagal testamentą Kanadoje, be to, atlikti kitus būtinus veiksmus, tam kad visam laikui persikelti gyventi į Lietuvą.Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė jų dėdė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas A. K., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės N. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.