Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V., atstovaujamos advokatės Virginijos Pargaliauskienės, pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. V., J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo M. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, nors jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos M. V. tėvas yra G. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė 2024 m. gegužės 1 d.. G. R. V. palikimą mirties dieną sudarė ½ dalis buto (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 4 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. balandžio 8 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimą sudarančiam turtui tėvas G. R. V. testamento nebuvo sudaręs. Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos tėvo G. R. V. mirties.

7. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

8. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

9. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino G. R. V. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėja nurodė tai, kad ji nuo mažens gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur šiuo metu ir dirba. Dėl savo darbo pobūdžio ir grafiko, ji mirus tėvui G. R. V., negalėjo pasinaudoti atostogomis vasaros atostogų laikotarpiu dėl kitų darbuotojų atostogų, be to, jau buvo išnaudojusi savo metines atostogas, nes 2024 m. vasario mėnesį keliavo į Tailandą. Be to, pareiškėjos lietuvių kalbos žinios yra minimalios, todėl jai sudėtinga tiesiogiai bendrauti su bet kokiomis institucijomis, reikalingas vertėjas. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčija, priešingai, suinteresuotas asmuo M. P. taip pat atsiliepime patvirtino, kad pareiškėja nuo vaikystės gyvena užsienyje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos pareiškime išdėstytais paaiškinimais.

10. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra objektyvios, sąlygotos aplinkybių, kurios nuo pareiškėjos valios nepriklausė ir dėl kurių pareiškėja neatliko įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl pripažintinos svarbiomis, nes pareiškėja turi valią priimti palikimą ir atliko tam reikalingus aktyvius nuoseklius veiksmus, kurie patvirtina jos siekį priimti palikimą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nežymiai – vieną mėnesį ir 23 dienas, sužinojusi, kad terminas praleistas, ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti. Kaip matyti praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, kad tai būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Taigi minėtos aplinkybės bei itin nežymus termino praleidimo laikotarpis leidžia spręsti, kad pareiškėjos elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, ji nebuvo nerūpestinga ar aplaidi, įgyvendindama savo kaip įstatyminės įpėdinės teises. Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis palikimo priėmimo terminui atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti gali paveikti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

12. Suinteresuotas asmuo J. P., prieštaraudamas pareiškėjos prašymui dėl termino palikimui atnaujinimo, atsiliepime akcentavo, kad pareiškėja nebendravo nei su seneliais, nei su velioniu tėvu, pareiškėja žinojo apie tai, kad tėvas mirė, jai buvo žinoma laidotuvių data ir vieta, tačiau į laidotuves ji neatvyko. Atsakant į šiuos suinteresuoto asmens J. P. argumentus, visų pirma, teismas pažymi, kad CK 5.11 straipsnyje nustatyta, kas turi teisę būti įpėdiniais pagal įstatymą – giminystės ryšiais susiję asmenys, ir nenustatyta jokių papildomų sąlygų asmenims, turintiems teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl suinteresuoto asmens J. P. nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja nebendravo nei su seneliais, nei su savo tėvu, nedalyvavo laidotuvėse, nėra įstatyme įtvirtintas pagrindas neatnaujinti termino. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento. Palikimo priėmimas ar nepriėmimas, taip pat bendravimas ar nebendravimas su palikėju, taip pat ir dalyvavimas jo laidotuvėse, yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga, todėl byloje vertinant aplinkybes ir priežastis, dėl kurių laiku nebuvo priimtas palikimas, įpėdinio nebendravimas su palikėju, nesidomėjimas jo gyvenimu, taip pat ir nedalyvavimas laidotuvėse, paprastai negali turėti reikšmės termino palikimui priimti atnaujinimui, nes priešingu atveju netektų prasmės palikimo priėmimo termino nustatymas, o būtų svarbu tik tai, ar įpėdinis apskritai kažkada išreiškė valią priimti palikimą, nepaisant to, kada ši valia buvo pareikšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens J. P. atsiliepime išdėstytos priežastys, dėl kurių pareiškėjai nebūtų galima atnaujinti terminą palikimui priimti, bei jo argumentai, susiję su pareiškėjos ir jos senelių bei tėvo G. R. V. nebendravimu, nenuvykimu į laidotuves, atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti.

13. Šiuo nagrinėjamu atveju vertinant tai, ar pratęsus pareiškėjai terminą tėvo palikimui priimti būtų paveikti priėmusių palikimą suinteresuotų asmenų M. V. ir J. P. interesai ir ar tai nesukeltų jų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, svarbu yra tai, kad visų pirma, pareiškėja yra G. R. V. dukra ir yra lygiavertė su kitais pirmos eilės įpėdinė, ir ji turi teisę paveldėti tėvo turtą su kitai pirmos eilės įpėdiniais - suinteresuotais asmenimis M. V. ir J. P.; antra, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo praleistas nežymiai, todėl išlaikoma pareiškėjos ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyra; trečia, nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki šiol būtų pasikeitusios esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, taigi nuosavybės teisė nėra perleista tretiesiems asmenims); ketvirta, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų „LITEKO“ duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5612-1086/2024 dėl skolos priteisimo, kurioje atsakovai yra M. V. ir J. P., o pareiškėja M. V. yra trečiasis asmuo, kadangi ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įgyvendinti teisės kreiptis į notaro biurą dėl tėvo palikimo priėmimo ir šiuo metu nėra laikoma palikimą priėmusią įpėdine; ketvirta, jeigu pareiškėja taptų savo tėvo G. R. V. paveldėtino turto bendraturte kartu su suinteresuotais asmenimis, tai nepažeistų jų teisių ir interesų, nes jie ir toliau galėtų naudotis paveldėtinu turtu/jo dalimi, ir be kita ko, bendrai tektų atsakyti už palikėjo skolas; penkta, suinteresuotas asmuo M. V. prieštaravimų dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti jai terminą palikimui priimti iki bylos nagrinėjimo pradžios nepareiškė, nors tokią galimybę turėjo, o suinteresuotas asmuo J. P. pateiktame prieštaravime nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjai kaip nors neigiamai paveiktų jo, taip pat ir suinteresuoto asmens M. V. interesus, kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pripažintina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų M. V. ir J. P. teises ir teisėtus interesus (CPK 178, 185 straipsniai).

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po jos tėvo G. R. V. mirties, priimti, atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo Gintaro R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. gegužės 1 d., mirties, priimti, ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.