Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui D. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę MERCEDES BENZ S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 4 044,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui išmokėtą 4 044,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti sumokėtus 4 044,00 Eur. Atsakovas šios sumos negrąžino.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Draudikų biuras išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems asmenims moka, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai išmoka sumokėta dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, taip pat kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis nustato, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas)

Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

LITEKO sistemos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-549/2023 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas galutine bausme - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda už tai, kad 2022 m. balandžio 29 d., apie 19.00 val., Klaipėdos mieste, Mokyklos gatvėje, kurios aplinkoje yra parkas ir daugiabučiai namai, pėsčiųjų perėja, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, esant intensyviam eismui - siekdamas pademonstruoti savo viršenybę ir išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius bei, tokiu būdu keldamas realią grėsmę eismo saugumui, kryptimi nuo Tilžės g. link Joniškės g., Mokyklos gatve, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos bei sankryžos su Verpėjų gatve, važiavo daugiau kaip du kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą 50 km/h greitį, tai yra važiavo ne mažesniu kaip 103 km/h greičiu (665,5 m. atstumu prieš susidūrimo vietą), ir dėl greičio viršijimo susidūrė su Mokyklos – Verpėjų g. sankryžoje, automobiliu „Mercedes Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš dešinės į sankryžą įvažiavusiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris į sankryžą įvažiavo automobiliui „Mercedes Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) esant saugiu atstumu iki sankryžos (daugiau nei 71,5 m iki susidūrimo vietos), kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galėtų saugiai išvažiuoti iš automobilio „Mercedes Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties važiuojamosios dalies, tačiau dėl automobilio „Mercedes Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) judėjimo daugiau nei du kartus viršijant didžiausią gyvenvietėse leidžiamą važiavimo greitį, tai yra važiavimo ne mažesniu kaip 103 km/h greičiu, automobilis „Toyota Corolla Verso“ iš automobilio „Mercedes Benz S500“ judėjimo krypties eismo juostų išvažiuoti nespėjo ir įvyko transporto priemonių susidūrimas. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas V. R., o keleivei V. R. sukeltas fizinis skausmas. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-380/2023 nutarė nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d. Nagrinėjant baudžiamąją bylą atsakovas savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta lengvinančia aplinkybe.

Atsakovas teismo posėdžio menu prašė sumažinti ieškinio sumą iki 2 500 Eur, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančią eksperto išvadą, motyvuodamas tuo, jog eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės.

Baudžiamojoje byloje esančiame 2022 m. lapkričio 28 d. Ekspertizės akte Nr. 11K-200(22), 11K-292(22), 11K-303(22), kuris pateiktas ir į nagrinėjamą civilinę bylą, konstatuota, kad eismo įvykio metu pagrindine Mokyklos gatve prie sankryžos su Verpėjų gatve artėjęs automobilis „Mercedes Benz S500“ važiavo didesniu nei didžiausias leistinas eismo įvykio vietoje 50 km/h greitis (665,5 m atstume prieš susidūrimo vietą automobilio judėjimo greičio vidurkis buvo apie 111,7 km/h) ir sankryžoje susidūrė su iš dešinės į sankryžą iš Verpėjų gatvės įvažiavusiu ir sustojusiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Susidūrimas įvyko automobiliui „Mercedes Benz S500“ sankryžą kertant antra eismo juosta ir priekine dalimi, judant apie 103 km/h greičiu atsitrenkus į stovinčio automobilio „Toyota Corolla Verso“ kairiojo šono priekinę dalį. Veikiant susidūrimo jėgoms automobilis „Toyota Corolla Verso“ sukosi laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir kairiojo šono galine dalimi kontaktavo su automobilio „Mercedes Benz S500“ dešiniojo šono priekinėmis durelėmis. Po susidūrimų besisukantis automobilis „Toyota Corolla Verso“ nuslydo ir sustojo vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio, o automobilis „Mercedes Benz S500“ lanku į kairę nuvažiavo į kairiąją pakelę ir sustojo vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio. Prieš pat susidūrimą automobilis „Mercedes Benz 8500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo apie 103 km/h greičiu. Prieš susidūrimą nuvažiuojant 665,5 m atstumą automobilio „Mercedes Benz S500“ judėjimo greičio vidurkis buvo apie 111,7 km/h. Prieš pat susidūrimą automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo. Didžiausias greitis, iki kurio jis galėjo įsibėgėti įvažiuojant į sankryžą po sustojimo prieš ją yra apie 21,7 km/h. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. Ž., važiuodamas didžiausiu leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, nenaudodamas staigaus stabdymo galėjo išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. Ž. veiksmai, - artėdamas prie eismo įvykio vietos važiavo viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį (665,5 m atstume prieš susidūrimo vietą automobilio judėjimo greičio vidurkis buvo apie 111,7 km/h), -techniniu požiūriu kėlė grėsmę eismo saugumui. Automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. R. veiksmai, - iš šalutinio kelio įvažiavęs į pagrindinį kelią sustojo sankryžoje užtverdamas eismą transporto priemonių eismui antra eismo juosta, -techniniu požiūriu kėlė grėsmę eismo saugumui. Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuojant į sankryžą buvo sustojęs, tai automobilio „Toyota Corolla Verso“ pajudėjimo į sankryžą momentu bei kliūties automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui sudarymo (grėsmės eismo saugumui) momentu automobilis „Mercedes Benz S500“ susidūrimą vietą buvo neprivažiavęs 71,5 m ar didesniu atstumu. Automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymui važiuojant didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu reikalingas apie 28,9 m atstumas, važiuojant 103 km/h greičiu - 87,5 m atstumas, o važiuojant 111,7 km/h greičiu - apie 99,9 m atstumas; važiuojant didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir stabdant trečdaliu intensyvumo - apie 54,6 m atstumas. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei buvo nepriimtini automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. R. veiksmai, - iš šalutinio kelio įvažiavęs į pagrindinį kelią sustojo sankryžoje užtverdamas eismą transporto priemonių eismui antra eismo juosta; o taip pat automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. Ž. veiksmai, - artėdamas prie eismo įvykio vietos važiavo viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį (665,5 m atstume prieš susidūrimo vietą automobilio judėjimo greičio vidurkis buvo apie 111,7 km/h), tikėtina, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Kadangi transporto priemonių susidūrimo metu automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo, automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. Ž. prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje, važiuodamas didžiausiu leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, judėdamas antra eismo juosta, turėjo galimybę, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, nenaudodamas staigaus stabdymo, išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“. Didžiausiu leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. Ž. stabdymui reaguojant automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjimo į sankryžą momentu, stabdant didžiausiu intensyvumu, automobilis „Mercedes Benz S500“ galėjo būti sustabdytas susidūrimo vietos neprivažiuojant didesniu nei 42,6 m atstumu, o stabdant trečdaliu didžiausio intensyvumo - didesniu nei 16,9 m atstumu 14.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. Ž. įvykio metu vairuojamas automobilį „Mercedes Benz S500“, kuris buvo nedraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, esant intensyviam eismui - siekdamas pademonstruoti savo viršenybę ir išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius bei, tokiu būdu keldamas realią grėsmę eismo saugumui, važiuodamas nuo Tilžės g. link Joniškės g., Mokyklos gatve, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos bei sankryžos su Verpėjų gatve, važiavo daugiau kaip du kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą 50 km/h greitį, tai yra važiavo ne mažesniu kaip 103 km/h greičiu ir dėl greičio viršijimo susidūrė su Mokyklos – Verpėjų g. sankryžoje, automobiliu „Mercedes Benz S500“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš dešinės į sankryžą įvažiavusiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, kuris į sankryžą įvažiavo automobiliui „Mercedes Benz S500“, esant saugiu atstumu iki sankryžos (daugiau nei 71,5 m iki susidūrimo vietos), kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų saugiai išvažiuoti iš automobilio „Mercedes Benz S500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties važiuojamosios dalies, tačiau dėl automobilio „Mercedes Benz S500 judėjimo daugiau nei du kartus viršijant didžiausią gyvenvietėse leidžiamą važiavimo greitį, tai yra važiavimo ne mažesniu kaip 103 km/h greičiu, automobilis „Toyota Corolla Verso“ iš automobilio „Mercedes Benz S500“ judėjimo krypties eismo juostų išvažiuoti nespėjo ir įvyko transporto priemonių susidūrimas.

Taigi nors atsakovas siekia, kad iš jo priteistina žalos suma būtų sumažinta, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis, dėl kurio kilo prašoma iš atsakovo priteisti žala, kilo dėl abipusės kaltės, tačiau tiek iš baudžiamojoje byloje esančio ekspertizės akto, tiek iš bylą išnagrinėjusio teismo išvadų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pasirinkęs saugų vairavimo greitį, eismo įvykio būtų galima išvengti. Atsakovo kaltė yra įrodyta teismo nuosprendžiu, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, atsakovas savo kaltę dėl eismo įvykio, dėl kurio kilo ieškovo prašoma priteisti žala, pripažino, be to, LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad jokia byla automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo atžvilgiu dėl minėto eismo įvykio nėra užvesta, ką teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo argumentai dėl ieškinio sumos sumažinimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovui priklausantį automobilį vairavo atsakovas ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių tretiesiems asmenims buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, pripažintina, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinei atsakomybei kilti, o ieškovas, atlyginęs žalą įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo patirtos žalos atlyginimą regreso tvarka tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 4 044,00 Eur nuostolių atlyginimo (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 23 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 91,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 4 044,00 Eur (keturių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 044,00 Eur (keturių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 91,00 Eur (devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.