- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1647-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18015-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB „Bio valiuta“
- Ieškovas
- UAB „Melasa rail”
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Bio valiuta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Melasa rail” ieškinį atsakovei UAB “Bio Valiuta” dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Melasa rail” ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB “Bio Valiuta” priteisti 12269,40 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus, kurio bendra kaina su PVM yra 12 269,40 Eur. Atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2024 m. gegužės 26 d., tačiau iki šiol jos nepamokėjo. Atsakovė pripažino, kad gavo prekę, tačiau liko už ją neatsiskaitė. Ieškovė savo prievolę vykdė tinkamai ir laiku bei pateikė atsakovei 12 000 litrų techninio rapsų aliejaus (toliau – produkcija), atsakovė produkciją gavo, todėl privalo už ją atsiskaityti. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 2 str. 5 d., taip pat prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė „Bio Valiuta” pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 6 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 06/05/2024, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 48 tonas Sutartyje nustatytos kokybės naudoto kepimo aliejaus. Atsakovei buvo perduota tik 12 tonų aliejaus, nors, pagal Sutarties reikalavimus, turėjo būti pristatyta 48 tonos, t. y. 4 kartus mažesnis kiekis. Be to, pristatytos prekės neatitiko Sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų. Iš tyrimų protokolo matyti, kad pristatytame aliejuje fosforas sudarė 95 ppm, nors pagal Sutarties reikalavimus neturėjo viršyti 30 ppm. Toks neatitikimas Sutarties reikalavimams nėra formalus ar mažareikšmis, nes fosforo kiekis viršija Sutartyje nustatytą maksimalią ribą net tris kartus. Su ieškove vyko derybos žodžiu dėl netinkamos kokybės prekių grąžinimo, tačiau ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų (pristatyti tinkamos kokybės ir sutartą prekių kiekį) nevykdė. Tai, kad bendradarbiavimas su ieškove vyko nesklandžiai, patvirtinta ir aplinkybė, jog 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovė el. paštu atsiuntė tik 2024 m. liepos 12 d., nors sąskaitoje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2024 m. gegužės 26 d. 2024 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku ieškovė sutiko, kad prekės gali būti grąžintos, tačiau pareikalavo, kad atsakovė jas pats pristatytų savo transportu kokybės patikrinimui. 2024 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė įspėjo ieškovę, kad neatsiėmus prekių, šios bus perduotos utilizavimui. Tolesnė komunikacija su ieškove nutrūko, kadangi pastarasis vietoje konstruktyvaus ginčo sprendimo, ėmė reikšti formalius reikalavimus atsakovės siunčiamiems pranešimams, reikalaudamas, kad pranešimai būtų siunčiami ne elektroniniu paštu, o ant įmonės blanko ir pan. Ieškovei nesiimant jokių veiksmų dėl prekių atsiėmimo, nesitariant dėl jų saugojimo išlaidų, atsakovė buvo priversta jas perduoti utilizuoti bendrovei SIA „Green supply service“. Nors tarp šalių ir buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tai savaime nereiškia, kad atsakovė turi mokėjimo pareigą pagal ieškovės vienašališkai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 240000001605. Nurodė, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė dviem aspektais – prekės neatitiko kokybės reikalavimų bei buvo perduotas mažesnis, nei Sutartimi sutartas, prekių kiekis. Be to, pagal Sutarties nuostatas atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti per 3 dienas, nuo to momento, kai ieškovė pristatys tinkamą kiekį, tinkamos kokybės prekių. Ieškovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovei neatsirado mokėjimo pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis neįgijo teisės reikalauti mokėjimo iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai: iš atsakovės UAB “Bio Valiuta” ieškovei UAB „Melasa rail“ priteista 12 269,40 Eur skolos, 8 proc. dydžio palūkanos už priteistą 12 269,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 549,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad:
4.1. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus už 12 269,40 Eur sumą. Sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2024 m. gegužės 26 d. Iš 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščio matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei 12 tonų aliejaus, atsakovė patvirtino, kad krovinį priėmė. Taigi, ieškovė savo reikalavimą atsakovei grindžia 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 240000001605 ir 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščiu.
4.2. Atsakovė pateikė 2024 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios turinio nustatyta, kad šalys sulygo dėl 48 tonų 100 proc. augalinės kilmės aliejaus, nurodant jo pristatymo datą – 2024 m. gegužės 10/2024 m. gegužės 13 d.; taip pat šalys sulygo dėl mokėjimo sąlygų, nustatant, kad patikrinus kokybę ir kiekį, mokėjimas bus atliktas per 3 darbo dienas. Sutartyje nurodyti prekių kokybės specifikacijos reikalavimai.
4.3. Iš 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605 ir 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščio turinio nustatyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus už 12 269,40 Eur sumą, be to, ir pati atsakovė pripažino, kad jai buvo pateikta 12 tonų aliejaus. Iš 2024 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nustatyta, kad šalys sulygo dėl 48 tonų 100 proc. augalinės kilmės aliejaus, taigi Sutarties dalykas (prekė) ir prekių kiekis visiškai nesutampa su prekės/paslaugos pavadinimu nurodytu sąskaitoje. Be to, ir atsakovės pateiktas 2024 m. rugsėjo 4 d. CMR važtaraštis, kuriuo ji įrodinėja aplinkybę, kad ieškovė jai pateikė netinkamos kokybės prekę, kurią ji perdavė utilizavimui, liudija, jog atsakovė perdavė utilizavimui 26,160 tonų aliejaus mišinio. Taigi, perduotas utilizuoti aliejaus kiekis yra dvigubai didesnis, nei atsakovė gavo iš ieškovės. Pabrėžtina, kad atsakovė akcentavo, jog ieškovė pateikė tik 12 tonų aliejaus vietoj sutartų 48 tonų. Nustatytos aplinkybės liudija, jog atsakovės pozicija yra pakankamai prieštaringa. Be to, sprendžiant, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas vadovautis atsakovės pateikta Sutartimi, teismas negali ignoruoti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) iš 2024 m. gegužės 6 d. Sutarties sąlygų nustatyta, kad Sutarties dalykas - 100 proc. augalinės kilmės aliejus, kurio kokybės specifikacijos yra aiškiai apibrėžtos Sutartyje, įskaitant fosforo kiekį (ne daugiau 30 ppm); 2) ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus; 3) iš 2024 m. gegužės 14 d. MB „Biovala“ tyrimų protokolo Nr. UIN 0A9F953 matyti, kad ieškovė pateikė techninės alyvos aliejaus mėginį, o ne 100 proc. augalinės kilmės, dėl ko pagrįsta manyti, jog kokybės specifikacijos rodikliai yra skirtingi techninės alyvos kilmės ir 100 proc. augalinės kilmės, įskaitant fosforo rodiklius; taip pat įvertinus ir Tyrimų protokolo surašymą laike (2024 m. gegužės 14 d.), spręstina, kad ieškovė atliko prekės tyrimą ir protokolą pateikė atsakovei, tam, kad jis įvertintų kokybės specifikacijas. Pabrėžtina, kad Tyrimų protokolą pateikė atsakovė, taigi jai informacija apie prekės kokybę buvo atskleista tinkamai. Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščiu prekę - 12 tonų aliejaus priėmė ir pretenzijų nei dėl jos kiekio, nei dėl kokybės nereiškė. Teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog Sąskaita, kurios pagrindu ieškovė reikalauja prievolės įvykdymo, nebuvo išrašyta Sutarties, kuria atsakovė grindžia atsikirtimus, pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vadovavosi Sąskaita ir Krovinio važtaraščiu, o ne Sutartimi.
4.4. Taigi yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 240000001605 perdavė atsakovei 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus už 12 269,40 Eur sumą ir atsakovė produkciją priėmė, patvirtindamas 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščiu, kuriame aiškiai nurodyta, kad perduota 12 tonų aliejaus; važtaraštis pasirašytas atsakovės atstovo ir teismui dėl to abejonių nekilo. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje tvirtino, jog nėra aišku, kas pasirašė Krovinio važtaraštį, tačiau tiek iš atsakovės atstovo pateikto teismui 2024 m. gegužės 6 d. Sutarties originalo, tiek Lietuvos pašto siuntos įteikimo patvirtinimo matyti, kad Krovinio važtaraštį pasirašė atsakovės vadovas V. V..
4.5. Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, atsakovės teiginiai, jog prekė buvo perduota netinkamos kokybės ir per mažo kiekio, vertinti kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei kaip siekis išvengti prievolinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo.
4.6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė perdavė prekę atsakovei, o atsakovė už ją neatsiskaitė, todėl teismas 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605, 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščio, CK 6.156 str., 6.189 str. 1 d., 6.38 str., 6.200 str. 1 d., 6.256 str., 6.305 str. pagrindais priteisia iš atsakovės ieškovės naudai 12 269,40 Eur skolą už parduotą prekę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliantė (atsakovė) UAB „Bio valiuta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. 2024 m. gegužės 6 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo — pardavimo sutartis Nr. 06/05/2024 (toliau tekste - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei 48 tonas Sutartyje nustatytos kokybės naudoto kepimo aliejaus. Atsakovei buvo perduota tik 12 tonų aliejaus, nors, pagal Sutarties reikalavimus, turėjo būti pristatyta 48 tonos, t. y. 4 kartus mažesnis kiekis;
6.2. pristatytos prekės neatitiko Sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų pristatytame aliejuje fosforas sudarė 95 ppm, nors pagal Sutarties reikalavimus neturėjo viršyti 30 ppm;
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sąskaita, kurios pagrindu ieškovė reikalauja prievolės įvykdymo, nebuvo išrašyta Sutarties, kuria atsakovė grindžia atsikirtimus, pagrindu ir nusprendė vadovautis Sąskaita ir Krovinio važtaraščiu, o ne Sutartimi.
6.4. Sutartis nustatė ieškovės pareigą parduoti 100 proc. augalinės (t. y. be gyvulinės kilmės riebalų priemaišų) aliejų. Ginčo prekės nagrinėjamoje byloje (t. y. Prekės, už kurias reikalaujama skolos priteisimo) yra rapsų, t. y. augalinės kilmės aliejus.
6.5. 2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo nurodyti konkrečių Sutarties įvykdymo aplinkybių (apimties ir pan.) bei nurodė, jog yra „tikėtina“, kad Sutartis buvo įvykdyta (2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:12:46 iki 00:13:12). Be to, byloje nėra pateikta ir jokių rašytinių Sutarties įvykdymo įrodymų (pvz. kitų sąskaitų - faktūrų, mokėjimo pavedimų pagal jas ir pan.).
6.6. Atsakovė savo atsisakymą atsiskaityti su ieškove motyvavo tuo, jog Ginčo prekės buvo netinkamos kokybės. Į bylą pateiktas tyrimų protokolas (1 t. b.l. 21, 22), pagrindžia, jog pristatytame aliejuje fosforas sudarė 95 ppm, nors pagal Sutarties reikalavimus neturėjo viršyti 30 ppm. Toks neatitikimas Sutarties reikalavimams nėra formalus ar mažareikšmis, nes fosforo kiekis viršija Sutartyje nustatytą maksimalią ribą net tris kartus.
6.7. Pagal Europos standartą EN 14214, biodizelino gamybai negali būti naudojamas techninis aliejus, kuriame fosforas sudaro daugiau nei 4 mg/kg., rinkoje pasitaiko ir parduodamo aliejaus, kuriame fosforas sudaro apie 15 mg/kg. Tuo tarpu ieškovė, kaip matyti iš bylos medžiagos, reikalauja apmokėjimo už aliejų, kuriame fosforas sudaro 95 mg/kg (95 ppm). Ieškovė nors ir neigė netinkamą Ginčo prekės kokybę, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokios sudėties aliejų pardavė atsakovei (2025 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:12:16 iki 00:12:27).
6.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieškovė pripažino netinkamos Ginčo prekės kokybės faktą – 2024 m. rugpjūčio 6 d. el. laišku ieškovė sutiko, kad prekės gali būti grąžintos, tačiau pareikalavo, kad atsakovė jas pati pristatytų savo transportu kokybės patikrinimui (1 t. b.l. 26).
6.9. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepaneigė Tyrimų protokole užfiksuotų aplinkybių, tačiau pažymėjo, kad atsakovės nurodyti kokybės reikalavimai dėl fosforo kiekio, nevertintini kaip defektai.
6.10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad netinkama buvo ne tik Ginčo prekių kokybė. Ieškovė nepristatė viso Sutartyje numatyto prekių kiekio. Atsakovei buvo perduota tik 12 tonų aliejaus, nors, pagal Sutarties reikalavimus, turėjo būti pristatyta 48 tonos, t. y. 4 kartus mažesnis kiekis.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Melasa Rail” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, šiuos argumentus:
Šalies argumentai
7.1. Sutartis nebuvo sudaryta dėl Ginčo prekių ir pateiktos ieškiniu sąskaitos. Sutartimi buvo susitarta dėl kitokio tipo (rūšies) aliejaus (augalinio aliejaus (angl. UCO - Used Cooking Oil), kurio naudojimo būdas yra visiškai skirtingas, nei ginčo prekių – techninio aliejus, kurio charakteristikos skiriasi, t. y. techniniam aliejui, kuris buvo ištirtas atsakovės ir perduotas atsakovei, leidžiami priedai (pvz. antioksidantai, stabilizatoriai ir kiti chemikatai), taip pat jį draudžiama naudoti maistui, jis skirtas pramonės reikmėms (biokurui, tepalams, impregnavimui).
7.2. Tyrimo protokole aiškiai nurodoma, jog jo surašymo laikas 2024 m. gegužės 14 d., t. y. prieš prekių pristatymą, kuris įvyko 2024 m. gegužės 16 d., todėl akivaizdu, kad atsakovė įsitikino kokias prekes ieškovė pristato ir tam pritarė, t. y. ją tenkino charakteristikos. Tyrimo protokole nurodoma, jog mėginys paimtas 2024 m. gegužės 8 d. ir rūšis techninė alyva-aliejus, o ne maistui naudoti.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovė Tyrimo protokolu iš esmės paneigė aplinkybę, jog pristatytos prekės buvo nurodytos Sutartyje ir dėl jų buvo sudaryta Sutartis.
7.4. 2024 m. gegužės 16 d. pristatytos prekės buvo techninis aliejus dėl kurio 2024 m. gegužės 8 d. buvo paimtas mėginys ir atliktas Tyrimo protokolas, todėl atsakovė dar iki prekių pristatymo tikrino prekės kokybę bei rūšį, t. y. žinojo ir suprato, jog pristatomos prekės ne pagal Sutartį.
7.5. Atsakovė įsitikinusi prekės rūšimi ir kokybe, t. y. 2024 m. gegužės 14 d. gavusi Tyrimo protokolą, leido pristatyti prekes ir jas įsigijo.
7.6. Sutartimi sudaryti santykiai yra dėl kitos rūšies aliejaus ir dėl kitokio kiekio, kaip nurodo pati atsakovė dėl 48 tonų bei dėl augalinės kilmės aliejaus (Tyrimo protokole nurodomas techninės kilmės aliejus), todėl vien šios aplinkybės paneigia, jog 2024 m. gegužės 16 d. pristatytoms prekėms taikomos Sutarties nuostatos. Sutartimi įsipareigota pristatyti kitokios rūšies prekes.
7.7. Nėra ginčo, jog Sutartyje nurodytos ir pristatytos prekės yra skirtingų charakteristikų, tą pagrindžia ir Tyrimo protokolas, kuris buvo pateiktas atsakovės byloje, todėl lieka neaišku, kodėl atsakovė akcentuoja nurodytas aplinkybes, kuomet prieš pristatymą įsitikino, jog prekės yra būtent tokios rūšies, kurios ir pristatytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 16 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus už 12 269,40 Eur sumą. Sąskaitoje nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2024 m. gegužės 26 d. Iš 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščio matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei 12 tonų aliejaus, atsakovė patvirtino, kad krovinį priėmė.
10. Taigi, ieškovė savo reikalavimą atsakovei grindžia 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 240000001605 ir 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščiu.
11. Tačiau atsakovė savo poziciją grindė kitomis aplinkybėmis, ji nurodė, jog šalys 2024 m. gegužės 6 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 06/05/2024, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei Sutartyje nustatytos kokybės naudoto kepimo aliejaus 48 tonas. Atsakovės teigimu, jai buvo perduota tik 12 tonų aliejaus, be to, prekė neatitiko Sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, nes fosforas aliejuje sudarė 95 ppm ir viršijo Sutartyje nurodytą 30 ppm normą.
12. Taigi ieškovė įrodinėjo, jog pagal 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605 ir 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraštį ji pateikė 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus už 12 269,40 Eur sumą, o atsakovė remiasi šalių 2024 m. gegužės 6 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 06/05/2024, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei Sutartyje nurodytos kokybės naudoto kepimo aliejaus (augalinės kilmės ) 48 tonas.
13. Iš 2024 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties turinio nustatyta, kad šalys sulygo dėl 48 tonų 100 proc. augalinės kilmės aliejaus, nurodant jo pristatymo datą - 2024-05-10/2024-05-13; taip pat šalys sulygo dėl mokėjimo sąlygų, nustatant, kad patikrinus kokybę ir kiekį, mokėjimas bus atliktas per 3 darbo dienas. Sutartyje nurodyti prekių kokybės specifikacijos reikalavimai.
14. Iš 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605 ir 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščio turinio nustatyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus už 12 269,40 Eur sumą, be to, ir pati atsakovė pripažino, kad jai buvo pateikta 12 tonų aliejaus. Iš 2024 m. gegužės 6 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nustatyta, kad šalys sulygo dėl 48 tonų 100 proc. augalinės kilmės aliejaus, taigi Sutarties dalykas (prekė) ir prekių kiekis visiškai nesutampa su prekės/paslaugos pavadinimu nurodytu sąskaitoje. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė, jau perduodant jai prekes, iš lydinčių prekę dokumentų žinojo, kad ieškovė perdavė ne augalinės kilmės aliejų, o techninį rapsų aliejų. Taigi vien dėl šios priežasties atsakovė turėjo nepriimti ieškovės prekių, tačiau ji jas priėmė, todėl atitinkamai prisiėmė ir iš to kylančią riziką.
15. Aplinkybę, kad ieškovė perdavė netinkamos kokybės prekę, atsakovė įrodinėja ir 2024 m. rugsėjo 4 d. CMR važtaraščiu. Šiuo važtaraščiu atsakovė pridavė aliejų utilizuoti. Tačiau atsakovė perdavė utilizavimui 26,160 tonų aliejaus mišinio. Taigi perduotas utilizuoti aliejaus kiekis yra daugiau nei dvigubai didesnis, nei atsakovė gavo iš ieškovės, todėl atsakovės pateiktas CMR važtaraštis nėra pakankamas įrodymas, jog atsakovė pateikė utilizavimui būtent iš ieškovės gautą aliejų.
16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuolat akcentavo, jog ieškovė jai pateikė tik 12 tonų aliejaus vietoj sutartų 48 tonų. Tačiau, kaip minėta, jau teikiant minėtas 12 tonų aliejaus, ieškovė iš karto nurodė, kad ji pateiks ne sutartyje nurodytos rūšies aliejų, bet kitos rūšies, ir apeliantė priėmė ne sutartyje sulygtos rūšies aliejų.
17. Kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir išsamiai motyvavo sprendimą, akcentuodamas, kad: 1) iš 2024 m. gegužės 6 d. Sutarties sąlygų nustatyta, kad Sutarties dalykas – 100 proc. augalinės kilmės aliejus, kurio kokybės specifikacijos yra aiškiai apibrėžtos Sutartyje, įskaitant fosforo kiekį (ne daugiau 30 ppm); 2) ieškovė savo reikalavimą kildina tik iš 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 240000001605, kurioje nurodyta, kad atsakovė įsigijo 12 000 litrų (12 tonų) techninio rapsų aliejaus; 3) iš 2024 m. gegužės 14 d. MB „Biovala“ tyrimų protokolo Nr. UIN 0A9F953 matyti, kad ieškovė pateikė techninės alyvos aliejaus mėginį, o ne 100 proc. augalinės kilmės, t. y. aliejaus kokybės specifikacijos rodikliai yra skirtingi: vienas aliejus yra techninės kilmės, kitas 100 proc. augalinės kilmės, todėl skiriasi ir jų fosforo rodikliai.
18. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė atliko prekės tyrimą ir protokolą pateikė atsakovei, tam, kad ji įvertintų kokybės specifikacijas. T. y. Tyrimų protokolą buvo pateiktas atsakovei, taigi jai informacija apie prekės kokybę buvo atskleista tinkamai. Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. gegužės 16 d. Krovinio važtaraščiu prekę – 12 tonų aliejaus priėmė ir pretenzijų nei dėl jos kiekio, nei dėl kokybės nereiškė.
19. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sąskaita, kurios pagrindu ieškovė reikalauja prievolės įvykdymo, nebuvo išrašyta Sutarties, kuria atsakovė grindžia atsikirtimus, pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pagrįstai vadovavosi Sąskaita ir Krovinio važtaraščiu, o ne Sutartimi.
20. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių Sąskaitos pagrindu susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Todėl darytina išvada, kad ginčas byloje kilo dėl prievolės vykdymo pagal 2024 m. gegužės 16 d. sąskaitą-faktūrą, o būtent – pirkėjo pareigos atsiskaityti už patiektą prekę – techninį rapsų aliejų. Iš nurodytos sąskaitos turinio matyti, kad atsakovei buvo patiekta 12 tonų rapsų techninio aliejaus už 12 269,40 Eur sumą, nurodant sąskaitą apmokėti iki 2024 m. gegužės 26 d.
21. Iš šalių el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2024 m. liepos 12 d. išsiuntė atsakovei 2024 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 240000001605 apmokėjimui, tačiau atsakovė tik 2024 m. rugpjūčio 7 d. el. laiške pateikė atsakymą, nurodydama, jog dar iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašė atsiimti prekes; 2024 m. rugpjūčio 10 d. el. laiške atsakovė nurodė ieškovei, jog neatsiėmus prekių, jos bus utilizuotos. Iš 2024 m. rugsėjo 4 d. CMR važtaraščio matyti, kad atsakovė perdavė 26,160 tonų aliejaus mišinio bendrovei SIA „Green supply service“.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ta aplinkybė, kad ieškovė 2024 m. liepos 12 d pateikė atsakovei 2024 m. gegužės 16 d. sąskaitą apmokėjimui, savaime nepaneigia jos pareigos atsiskaityti už patiektą prekę, juolab, kad krovinio važtaraščiu ji prekę priėmė.
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisakė mokėti už ieškovės pateiktą produkciją – 12 tonų rapsų techninės kilmės aliejų, teigdama, jog prekė yra netinkamos kokybės.
24. CK 6.333 str. 1 d. įpareigoja pardavėją perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. CK 6.363 str. 2 d. nurodyta, jog parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (jeigu jis yra) ir daikto prikimo – pardavimo sutartyje.
25. Sprendžiant, ar ieškovė perdavė atsakovei tinkamos kokybės prekę, svarbu pažymėti, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai Sąskaitos, o ne Sutarties pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė kokybės specifikacijomis nurodytomis Sutartyje, kurios taikomos 100 proc. augalinės kilmės aliejui ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodyti kokybės reikalavimai dėl fosforo kiekio, šiuo atveju nevertintini kaip defektai.
26. Kaip minėta, byloje konstatuota, kad ieškovė pateikė atsakovei rapsų techninės kilmės aliejų, kurio tyrimas buvo atliktas ir tyrimų protokolas su kokybės specifikacijomis pateiktas atsakovei, pretenzijų prekės priėmimo metu atsakovė nereiškė, taigi sąlyga dėl fosforo kiekio atsakovei nebuvo siurprizinė, atsakovė sandorio sudarymo ir jo vykdymo metu buvo tinkamai informuota apie prekę, jos kokybę ir kiekį. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė netinkamos kokybės prekę ar per mažą jos kiekį. Pabrėžtina, kad atsakovė yra verslininkas ir jam taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020), todėl susipažinusi su 2024 m. gegužės 14 d. Tyrimų protokolu galėjo reikšti pretenzijas ir ieškovei 2024 m. gegužės 16 d. pateikus prekę iš karto jos nepriimti.
27. Kadangi atsakovė 2024 m. gegužės 16 d. prekę priėmė, o vėliau, tikėtina ir utilizavo, nors kaip minėta kyla abejonių dėl utilizuoto aliejaus kiekio, t. y. ieškovei prekė nebuvo grąžinta, atsakovė turi už ją atsiskaityti su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Dėl bylos baigties
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atmetus apeliacinį skundą, turėtų būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.