Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą (-us) dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Ieškovės elgesys paskutiniais santuokos metais tapo nepakenčiamas, jį žemino, kėlė barnius, kvietė policiją. Atsakovas pripažįsta, kad smurtavo prieš ieškovę, tačiau nurodo, kad taip daugiau nesielgs.

14. Mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Atsižvelgiant ir į netinkamą ieškovės elgesį atsakovo atžvilgiu, santuoka turėjo būti nutraukta bendru sutarimu.

17. Byloje yra pateikti baudžiamieji įsakymai, kuriuose konstatuota, kad atsakovas vartojo alkoholį ir smurtavo prieš ieškovę. Netinkamą atsakovo elgesį patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Mano, kad apeliantas savo netinkamu elgesiu, smurto naudojimu prieš ieškovę pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė netinkamai elgėsi, provokuodavo konfliktus yra niekuo nepagrįsti.

18. Nurodo, kad atsakovas prie bendro būsto išlaikymo neprisidėjo, butas yra nedalus, atsakovas, vartodamas alkoholį tampa agresyvus, todėl kartu gyventi su juo nėra galimybės. Kito būsto ieškovė neturi, atsakovas lėšų sumokėti ieškovei kompensaciją už jam priteistą natūra butą neturi.

19. Garažą ir automobilį naudoja tik atsakovas, be to, atsakovas pats pripažino, kad garažas yra parduotas, o automobilis netvarkingas.

20. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus rašytinius įrodymus: medicininį pažymėjimą apie T. Z., išrašą iš administracinių nusižengimų registro ir prašė šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašo priimti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo smurtavimą ir po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

21. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Dėl procesinių teisių pažeidimo

23. Procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

24. Apelianto teigimu, buvo pažeistos jo teisės, nes procesiniai dokumentai nebuvo išversti į jam suprantamą kalbą, jis negalėjo tinkamai atsikirsti bei nebuvo išaiškinta teisė turėti atstovą byloje.

25. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Bylos duomenimis apeliantas yra Lietuvos pilietis, ilgai gyvena Lietuvoje, todėl gavus ieškinį ir rengiantis bylos nagrinėjimui procesiniai dokumentai jam į kitą kalbą nebuvo verčiami.

26. Teismo posėdžių metu atsakovas bendravo rusų kalba, bylos nagrinėjimo metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas, taigi teismo procesas vyko atsakovui suprantama kalba, teisė naudotis vertėjo paslaugomis nebuvo pažeista (CPK 11 str.2 d.). Pažymėtina, kad atsakovas su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką sutiko, ir pats to siekė nesutikdamas su tuo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tik nesutiko dėl turto padalinimo ieškovės nurodytu būdu.

27. Parengiamajame posėdyje (2019-03-25) atsakovui buvo išaiškintos jo teisės, tame tarpe ir teisė turėti atstovą byloje. Atsakovui pareiškus pageidavimą turėti advokatą, buvo atidėtas parengiamasis posėdis. 2019-04-30 atvykęs į parengiamąjį posėdį atsakovas nurodė, kad advokato neturi, į antrinės teisinės pagalbos tarnybą nesikreipė. Atsakovas prašymo išversti ieškinį ar kitus procesinius dokumentus į rusų kalbą, nereiškė. Taigi priešingai, nei teigia atsakovas, jam buvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir sudarytos galimybės turėti advokatą, tačiau dėl nenustatytų priežasčių jis to nepadarė. Taigi dėl paties pasyvumo, o ne dėl teismo kaltės, per beveik mėnesio laikotarpį jis nesusirado sau atstovo. Tokiu atveju laikytina, kad pats asmuo nusprendžia nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014 ).

28. Šiai dienai atstovas turi advokatą, kuris jį atstovauja, tačiau ir turėdamas galimybę pasisakyti apeliaciniame procese, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurių jis nebuvo išsakęs per bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme bei nepateikė jokių naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad procese buvo pažeistos jo teisės (CPK 12, 17 str. ) dėl to, kad atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo išversti į rusų kalbą.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesinių dokumentų neišvertimas šiame procese neturėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo, įrodinėjant, kad ji iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, nukrypimo nuo lygių dalių principo ir kompensacijos dydžio.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. Z. ir V. Z. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)Rusijoje, (duomenys neskelbtini)CM skyriuje.

32. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

33. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

34. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

35. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai tvirtino, kad atsakovas jų santuokos metu vartodavo alkoholį ir būdavo agresyvus, yra prieš ją smurtavęs bei elgęsis nepagarbiai. Kad vartodamas alkoholį būna agresyvus, vartoja necenzūrinius žodžius bei kad gali nepagarbiai elgtis su sutuoktine ir smurtauti prieš ją, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2018-12-14 Utenos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą iš kurio matyti, kad V. Z. nuteistas dėl smurto prieš T. Z., 2019-01-23 teismo įsakymas, kuriuo V. Z. nuteistas dėl smurto prieš ieškovę, į bylą pateiktos foto nuotraukos, kuriose matyti, kad atsakovas taip pat niokoja šalių turtą, bei nepalaiko namuose švaros ir tvarkos. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, visiškai pagrįstai konstatavo atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo netinkami veiksmai pasireiškė fizinio smurto vartojimu prieš ieškovę, dėl kurių jai teko kentėti fizinį skausmą bei patirti dvasinių išgyvenimų. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl santuokos iširimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

36. Atsakovo teiginiai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo atmestini. Byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą ieškovės, kaip sutuoktinės elgesį, nesuderinamą su sutuoktinio pareigų vykdymu, šalims gyvenant kartu. Taigi šioje byloje preziumuoti ieškovės kaltę nėra pagrindo. Šeima iširo tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, ieškovė negalėjo jo už tai gerbti.

37. Tai, kad, anot atsakovo, jo žmona nemyli, nevadina vardu, isterikuoja, yra subjektyvus jo vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais, be to, tai galimai lėmė atsakovo alkoholio vartojimas ir smurtavimas.

38. Galiojant atsakovo kaltės prezumpcijai ir atsakovui neįrodžius, jog ieškovė taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kolegija pripažįsta, jog šiuo atveju ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeičiama.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

47. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo.

48. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą , padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

50. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

51. Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalinimo natūra principo, teismas turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams.

52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dviejų kambarių butą. Šis būstas yra vienintelis jų gyvenamasis būstas. Šiame bute buvę sutuoktiniai gyvena ir šiuo metu, tiesa, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės, todėl atsakovas gyveno rūsyje. Ieškovė pageidavo, kad ginčo butas būtų priteistas jai. Atsakovas nesutiko, kad ginčo butas būtų priteistas ieškovei ir prašė butą dalyti natūra.

53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimu ir po to parinktu bendro turto- ginčo buto padalijimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad šis būdas kaip prioritetinis yra įtvirtintas įstatyme (CK 3.127 str. 3 d.) ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jis nepažeidžia šalių teisių ir turtinių interesų, tokiu būdu padalijus santuokoje įgytą turtą, iš atsakovo neatimta galimybė turėti gyvenamąjį būstą, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sunkiai serga.

54. Nustatyta, jog bute yra du atskiri kambariai, kuriuose buvę sutuoktiniai gali atskirai gyventi, atskirose patalpose laikyti jiems priklausančius daiktus, netrukdyti vienas kitam. Ieškovės teiginys, kad šalių santykiai itin konfliktiški, nesudaro pagrindo subjektyviai išvadai, kad viename būste buvę sutuoktiniai nebegali gyventi ir lemti sprendimą turtą dalinti kitu būdu. Ieškovė teigia, kad atsakovas visos santuokos metu vartojo alkoholį ir jie konfliktavo, tačiau į policiją ji kreipėsi (2018-12-05, 2019-01-11) prieš pateikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo (2019-01-31), nors, kaip pati teigia, su atsakovu pragyveno santuokoje 45 metus.

55. Tačiau jeigu pirmosios instancijos teismas, bylą perdavus nagrinėti iš naujo ir galimai, ištyręs naujus įrodymus, ir nuspręstų, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kurį teismas turėtų įpareigoti kompensuoti antram sutuoktiniui jam tenkančią dalį pinigais. Kompensacija turi būti teisinga kito sutuoktinio atžvilgiu, atitikti prarastos natūra dalies realią vertę.

56. LR CK 3.119 str. imperatyviai nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamoje byloje teismas ginčo butą priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė garažą, automobilį ir piniginę kompensaciją 1/3 viso turto vertės. Piniginę kompensaciją atsakovui (1400 Eur) už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį teismas paskaičiavo pagal ieškovės nurodytą turto vertę, kuri nebuvo niekuo pagrįsta.

57. VĮ Registrų centro nurodyta ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 9310 Eur, žymiai didesnė, nei nurodė ieškovė. Taigi imperatyvia įstatymo nuostata apie turto vertės nustatymą pirmos instancijos teismas, priteisdamas atsakovui piniginę kompensaciją, nesivadovavo, todėl negalėjo nustatyti tinkamo kompensacijos dydžio.

58. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Tai reiškia, kad teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą, be to turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str. 3 d.).

59. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenurodė, į kokias reikšmingas aplinkybes atsižvelgia (kokiais kriterijais remiasi) bei nenurodė, kokią konkrečią dalį bendrame turte nustatė kiekvienam iš sutuoktinių. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, tačiau byloje yra nustatyta, kad kai santykiai buvo šeiminiai, atsakovas pirko produktus šeimai, taigi jis prie šeimos ūkio prisidėdavo kitu būdu, o ieškovė mokėjo mokesčius už paslaugas. Todėl vien faktas, kad ieškovė atliko mokėjimus už komunalinius patarnavimus, nepagrindžia nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių galimybių principo pagrįstumo. Taip pat reiktų atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovas serga onkologine liga, jis turi turėti pastovią gyvenamąją vietą, kad galėtų gauti medicinines paslaugas.

60. Ginčo šalims tekusių po padalinimo bendro turto dalių pirmosios instancijos teismo sprendime nesukonkretinimas negali būti pripažįstamas pirmiau aptartą teismų praktiką atitinkančiu (pakankamai aiškiu) kriterijumi ar reikšminga aplinkybe, dėl ko nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių galėtų būti įvertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

61. Kadangi sutuoktiniams tenkančių konkrečių bendro turto dalių nustatymo ir šio turto padalijimo būdo parinkimo klausimai susiję, tai, pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto klausimo išsprendimą, negali būti vertinamas kaip teisėtas bei pagrįstas ir turto padalijimo būdo parinkimas.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

63. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažino, kad atsakovas santuokoje įgytą turtą – garažą pardavė, be atsakovės žinios. Todėl šiuo atveju turėjo būti ne dalinamas neegzistuojantis turtas, o nustačius, kad vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios sumažino sutuoktinių bendro turto dalis, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio gali būti mažinama prarasto turto verte (CK 3.123 str. 3 d.). Už kiek ir kam parduotas garažas, nenustatyta, bet dėl šio fakto ginčo nėra.

64. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neatskleidė bylos dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmės, nes, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl santuokoje įgyto turto apimties ir tinkamo jo padalinimo.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priėjo prie neteisingos išvados, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkinama, sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo naikinama ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), kitoje dalyje apeliacinį skundą atmeta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

66. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašo juos priimti. Bylą grąžinus dalyje dėl kompensacijos priteisimo nagrinėti iš naujo, ieškovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nebesprendžia ir perduoda šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

67. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šalių turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apylinkės teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 str.).

68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.