- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- AN2-397-813/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Pažeidėjas
- E. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutarties E. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. T. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 30 Eur bauda už tai, kad ji 2018 m. balandžio 23 d. 17.30 val. – 17.33 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 3, paliko stovėti transporto priemonę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu E. T. pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi jos skundas netenkintas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate 2018 m. gegužės 2 d. gautas anoniminis pranešimas ir nuotraukos, patvirtinančios, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y., kad transporto priemonė „Hyundai i40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nurodytoje vietoje nurodytu laiku. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobiliu naudojasi E. T.. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog nuotraukos galimai suklastotos, todėl padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų E. T. kaltei pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pagrįsti
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – E. T. skundą tenkinti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą nutartį.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. T. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo yra grindžiama vieninteliu įrodymu – anoniminio asmens pranešimu ir šio asmens pateiktomis nuotraukomis. Apeliantės įsitikinimu, tai, kad anoniminis pranešimas buvo pateiktas ir policijos pareigūnų įvertintas nepažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintų taisyklių, savaime nesudaro pagrindo šį pranešimą ir su juo susijusias nuotraukas vertinti kaip patikimą ir neginčijamą jos kaltės įrodymą. Nurodoma, jog anonimo pateiktose nuotraukose apeliantės nesimato nei automobilyje, nei šalia jo. I. M., kuri buvo nubausta pagal analogiško pobūdžio anoniminį pranešimą ir nuotraukas, kurios buvo padarytos toje pačioje vietoje ir praktiškai tuo pačiu metu kaip ir E. T., nurodė, kad šios automobilio nematė.
3.3. Skunde tvirtinama, kad teismas netinkamai vertino informacinių technologijų specialisto J. M. pateiktą informaciją. Pastarasis paaiškino, kad nėra ekspertas ir atlikti nuotraukų ekspertinį tyrimą neturi įgaliojimų. Jis nuotraukas apžiūrėjo vizualiai naudodamasis visiems prieinama kompiuterine programa ir nustatė, kad nuotraukos nėra suklastotos. Specialistas taip pat patvirtino, kad jeigu prieš padarant nuotraukas telefone esantys duomenys ( data ir laikas) buvo neteisingai sukonfigūruoti, pateiktų nuotraukų padarymo laikas gali neatitikti faktinio laiko, kai nuotraukos buvo daromos, t.y., nuotraukų padarymo laikas gali būti suklastotas. Ar tokie pakeitimai buvo padaryti anonimo telefone, J. M. neturėjo galimybių nustatyti. Todėl, apeliantės nuomone, nėra duomenų, kad nuotraukos yra nesuklastotos. Nesant neginčijamų įrodymų, kad nuotraukų padarymo laikas nesuklastotas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuotraukose užfiksuotas pažeidimas buvo padarytas būtent anoniminiame pranešime nurodytą dieną bei kad apeliantė traukiama administracinėn atsakomybėn nepraleidus ANK 39 straipsnyje numatyto senaties termino.
3.4. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką, kur pasisakyta, kad vienintelis galimo administracinio nusižengimo įrodymas – anoniminis pranešimas su nuotraukomis, kurios nebuvo padarytos pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, jų pateikimas praėjus tam tikram laikui nuo galimai padarytų nuotraukų, negali būti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (pvz., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartys Nr. II-338-795/2018; II-49-718/2018 ir kt.).
3.5. Apibendrindama skundo argumentus, apeliantė teigia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, o visos abejonės turi būti aiškinamos jos naudai, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį negalima.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Laura Strimaitienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. E. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su priimta teismo nutartimi, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog E. T. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, pažeidė važiavimo gyvenamosiose zonose ir kiemuose tvarką.
8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjanti institucija turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl E. T. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą, liudytojus, ištyrė visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantės netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
10. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. T. neneigia, jog fotonuotraukose užfiksuotu automobiliu naudojasi ji. Byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad ir 2018 m. balandžio 23 d. šį automobilį vairavo apeliantė. Byloje esančiose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad automobilis „Hyundai i40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi E. T., stovi kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tačiau pastaroji, teigdama, kad byloje esančios fotonuotraukos yra suklastotos (o tiksliau, kad jos darytos ne tuo laiku, kaip kad nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nutarime) nesutinka su tuo, kad minėtą transporto priemonę 2018 m. balandžio 23 d. 17.30 val. – 17.33 val. paliko stovėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su tokiu E. T. teiginiu nėra pagrindo. Atsakant į skundo argumentus, pastebėtina, kad apeliantė pirmiausia kėlė versiją, jog šios nuotraukos galėjo būti ir sumontuotos, tačiau tokius jos teiginius paneigė teisme apklaustas liudytojas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus specialistas J. M., patvirtindamas faktą, kad per portalą www.epolicija.lt atsiųstos nuotraukos nebuvo koreguotos. Taip pat buvo iškelta versija, kad nuotraukos darytos ne 2018 m. balandžio 23 d., o kitu laiku, ir įrenginyje, kuriuo buvo padarytos šios nuotraukos, buvo nustatyti ne realūs laikas ir data, o tokie, kokių pageidavo anoniminis pranešėjas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliantės teiginiais. Anoniminis pranešimas apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą per portalą www.epolicija.lt buvo pateiktas 2018 m. gegužės 2 d. Pastebėtina, kad pateikiantis pranešimą asmuo privalo nurodyti pažeidimo datą ir laiką, pažeidimo vietą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tiek pranešime policijai nurodytas pažeidimo laikas, tiek pateiktose nuotraukose užfiksuotas jų laikas (tai yra įrenginyje, kuriuo darytos nuotraukos nustatytas laikas) sutampa. Negana to, nuotraukose užfiksuotas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje stovintis ne tik E. T. vairuotas automobilis, bet ir I. M. automobilis, o pastaroji su pažeidimu, t. y. su tuo, kad nurodytu laiku (2018 m. balandžio 23 d. po 17 val.) buvo pastačiusi automobilį draudžiamoje vietoje, sutiko (b. l. 61). Nors liudytoja aiškino, kad daugiau jokių automobilių nematė, tačiau pastebėtina, kad ji nurodė, jog buvo atvykusi pas tėvus ir automobilis draudžiamoje vietoje stovėjo apie 20 minučių, tad natūralu, kad per tą laiką galėjo atvykti bei išvykti kiti automobiliai ir ji jų galėjo ir nepastebėti. Be to, teismas šios liudytojos parodymais toje dalyje, kad ji nematė kito stovinčio automobilio, besąlygiškai netiki, kadangi I. M. ir E. T. yra buvusios kolegės, šiuo metu palaikančios draugiškus santykius, tad pastaroji, teigdama paaiškinimus, gali būti suinteresuota padėti E. T. išvengti atsakomybės už jos padarytą nusižengimą.
11. Nors, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, byloje esančios fotonuotraukos pateiktos anonimo, o ne pareigūno, tačiau nagrinėjamu atveju šių nuotraukų nepripažinti įrodymais nėra pagrindo, nes, kaip minėta, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, ir šie duomenys be kita ko gali būti nustatomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, pranešimais apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis. (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-309/2018).
12. Įvertinus bylos duomenis, priešingai nei teigia apeliantė, nekyla abejonių nei dėl tikslios administracinio nusižengimo padarymo vietos, nei dėl tikslaus laiko. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių fotonuotraukų, gautų su anoniminiu pranešimu, nėra pagrindo nelaikyti patikimu įrodymu, nes šiose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes patvirtina kiti bylos įrodymai. Tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t. y. prie E. T. naudojamo automobilio, stovėjusio automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė buvo nubausta už analogišką nusižengimą, ji savo kaltę pripažino, su paskirta nuobauda sutiko. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama E. T. skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis pagrįstai laikė įrodymais, juos tinkamai ištyrė posėdžio metu, tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą.
13. Nagrinėjamu atveju E. T. apeliaciniame skunde nurodyti teismų procesiniai sprendimai buvo priimti administracinių nusižengimų bylose, kuriose nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, nustatytoms jos administracinio nusižengimo byloje: aptariamu atveju dėl E. T. kaltės sprendžiama vadovaujantis ne tik anoniminiu pranešimu ir nuotraukomis, bet ir liudytojos I. M. paaiškinimais, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodytais procesiniais sprendimais kaip precedentais.
14. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartį nepakeistą ir E. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.