- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- e2S-1298-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11162-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo E. S.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso K. K. asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. S. tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė informavo, kad paveldėjimo byloje gautas palikėjo K. K. buvusios sutuoktinės N. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nutraukiant santuoką (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo padalintas ir prašoma išduoti nuosavybės teisės liudijimą į N. K. (šiuo metu N. S.) priklausančią ½ dalį minėto buto. Tačiau, pareiškėjos teigimu, minėtą butą, nors ir būdamas santuokoje su N. K., palikėjas buvo įgijęs asmeninės nuosavybės teise, todėl reikalinga nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėja inicijavo ginčą dėl daiktinių teisių į butą gynimo, siekdama paneigti įstatyme numatytą bendro sutuoktinių turto prezumpciją ir pripažinti, kad mirusio K. K. ir N. K. santuokos metu įgytas butas palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nei CK, nei CPK nenumato teisme inicijuotų ginčų dėl daiktinių teisių gynimo nagrinėjimo kitokia nei bendrosios ieškinio teisenos tvarka. Taigi pareiškėjos pareiškimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Pareiškėja M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-20268-1044/2025.
6. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad pareiškėja, kuri yra palikėjo įpėdinė, inicijavo ginčą dėl daiktinių teisių į butą gynimo, siekdama paneigti įstatyme numatytą bendro sutuoktinių turto prezumpciją, nors pareiškėja tokio ginčo neinicijavo ir nepasirinko ginčo teisenos, bet pasirinko alternatyvią galimybę, kurią nurodė ir Notarų biuras 2025 m. balandžio 1 d. informuodamas ieškovę, kad „Jūs, kaip palikimą priėmusi įpėdinė, turite teisę kreiptis į teismą dėl įstatymo leidėjo prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios nuginčijimo ar dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso palikėjui asmeninės nuosavybės teise, nustatymo.“ Pripažinti, kad mirusio K. K. ir N. K. santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini).), palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes iki santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)) sutuoktiniai nebegyveno kartu, nevedė bendro ūkio, bendrų lėšų neturėjo, K. K. turėjo kitą faktinę šeimą, augino nesantuokinę dukrą (pareiškėją), N. K. nėra minima tarp asmenų, likusių gyventi bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl teisės išpirkti butą ateityje N. K. neįgijo. Taip pat pareiškėja pateikė įrodymus (teismo sprendimus, aktą), kuriais ji grindžia dėstomas aplinkybes. Teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjos gynimo teises, jas suvesdamas tik į ginčo teiseną, nors pareiškėja neinicijavo ginčo dėl palikėjo daiktinių teisių į butą gynimo, siekdama paneigti įstatyme numatytą bendro sutuoktinių turto prezumpciją, bet ignoravo pareiškėjos aiškiai pasirinktą savo teisių gynimo būdą per ypatingąją teiseną. Pareiškėja teisingai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad butas, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), priklauso palikėjui asmeninės nuosavybės teise, nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – turto pripažinimo asmenine nuosavybe – nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
10. Byloje pareiškėja M. K. pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytas mirusio jos tėvo K. K. ir N. K. santuokos metu, palikėjui (pareiškėjos tėvui) priklausė asmeninės nuosavybės teise.
11. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
12. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į daiktą ir koks šios teisės turinys, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su daiktais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
13. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja M. K., reikšdama reikalavimą dėl daiktinių teisių į turtą, t. y. prašydama pripažinti butą, jos mirusio tėvo K. K. įgytą santuokoje su N. K., jo asmenine nuosavybe, į teismą turėjo kreiptis ne juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisena (ypatingąja teisena, reglamentuota CPK V dalies 444 – 448 straipsniuose), tačiau ginčo teisenos tvarka.
14. Be to, remiantis LITEKO duomenis nustatyta, kad ieškovė N. K. 2025 m. balandžio 25 d. (t. y. kitą dieną po to, kai teismas šioje civilinėje byloje priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškimą), kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama – panaikinti įstatyme numatytos bendro sutuoktinių turto prezumpciją ir pripažinti, kad mirusio K. K. ir N. K. santuokos metu įgytas butas (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini)) palikėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise (civ. byla Nr. e2-21185-1153/2025). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad ieškovė savo teisių gynimą iniciavo ieškinio teisena, t. y. tokia tvarka, kokia nurodyta atskiruoju skundu ginčijamoje nutartyje, todėl ieškovei įgyvendinimus teisę į teisminę gynybą ieškinio teisena, atskirasis skundas dėl nutarties dėl jos teisių įgyvendinimo ypatingosios teisenos tvarka neturi teisinės reikšmės.
5. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.