Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1816-896/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-11
Bylos Nr.: 2A-1816-896/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01836-2016-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas: I. I.
Ieškovas: A. I.
Advokatai: Irena Andriuškevičienė

Kategorijos

2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

Civilinė byla Nr. 2A-1816-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01836-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. I. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-179/2018 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei I. I. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. I. priešieškinį ieškovui A. I. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus rajone ir Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, žiauriai elgėsi su dukra, vedė amoralų gyvenimo būdą, buvo neištikima, dėl žalingų įpročių kildavo konfliktai. Dėl atsakovės amoralaus elgesio ir neištikimybės ir žiauraus elgesio su vaiku prašė iš atsakovės priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Nepilnametės dukros K. I. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Santuokoje šalys nusipirko trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, už 21 721,50 Eur. Buto įsigijimui ieškovas panaudojo 5 792,40 Eur asmenines lėšas, kurias jam davė sesuo R. S., bankas sutuoktiniams suteikė 17 377,20 Eur kreditą. Kadangi įgyto bendro turto dalys nelygios, ieškovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir dalintino buto vertę laikyti 16 800 Eur, atsakovei priteisti 1 004,97 Eur dydžio piniginę kompensaciją, nes gyvendami santuokoje bankui už butą sumokėjo 2 009,95 Eur, neįvykdytų bankui įsipareigojimų suma siekia 14 706,34 Eur. Kadangi ieškovas vienas moka bankui paimtą kreditą, prašė jam su dukra priteisti butą natūra, o atsakovei iš jo priteisti 1 004,97 Eur kompensaciją. Už buto išlaikymą laikotarpyje nuo 2016-05-01 iki 2018-02-01 ieškovas vienas sumokėjo 1 297,45 Eur, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista ½ dalis, t. y. 648,73 Eur piniginė kompensaciją, tačiau jei butas būtų priteistas jam vienam, šios kompensacijos atsisakytų, taip pat atsisako kompensacijos už atsakovę sumokėtą pagal kredito sutartį už atsakovės gyvybės draudimą, tai yra 264,96 Eur piniginės kompensacijos. Visus skolinius įsipareigojimus bankui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. gegužės 13 d. paskolos sutartį prašė laikyti jo vieno prievole, o atsakovę atleisti bankui sutinkant nuo kredito prievolės mokėjimo.

2. Atsakovė I. I. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš ieškovo 4 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovas taip pat ilgą laiką buvo jai neištikimas, žiauriai elgėsi su šeimos nariais, vedė amoralų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, žemindavo ją kitų asmenų akivaizdoje. Prašė dukros K. I. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir priteisti iš vaiko tėvo dukrai išlaikymą po 190 Eur periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Jei teismas nustatytų K. I. gyvenamąją vietą su tėvu pagal jo gyvenamąją vietą, su ieškovo reikalavimais dėl išlaikymo dydžio sutiko iš dalies, nes šiuo metu išlaiko dar vieną savo nepilnametį vaiką ir gauna mažas pajamas, pagal savo finansines galimybes galėtų dukrai mokėti kas mėnesį tik po 80 Eur periodinių išmokų iki jos pilnametystės. Trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, prašė priteisti natūra po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise atsakovei I. I. ir ieškovui A. I.. 200 Eur vertės turėtą automobilį SCODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas pardavė, prašė palikti ieškovui ir priteisti atsakovei 100 Eur piniginę kompensaciją, pripažinti, kad R. S. pervesta 2014 m. gegužės 6 d. pavedimu 5 792,40 Eur piniginė suma yra santuokinio turto dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Prašė nustatyti naudojimosi tvarką trijų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., tarp atsakovės I. I. ir ieškovo A. I. tokiu būdu: buto patalpas pagal buto planą pažymėtas indeksais 4-1, kurios plotas 11,03 kv. m, 4-2, kurios plotas 2,60 kv. m, 4-3, kurios plotas 1,02 kv. m, 4-4, kurios plotas 0,84 kv. m, 4-6, kurios plotas 2,42 kv. m, 4-9, kurios plotas 8,69 kv. m, ir rūsio patalpą pažymėtą indeksu R-7, kurios plotas 6,49 kv. m paskirti bendram naudojimuisi; buto kambarį pažymėtą indeksu Nr. 4-8, kurio plotas 18,14 kv. m, paskirti naudotis I. I. kas bendrai sudaro 47/100 buto dalis su bendro naudojimosi patalpomis, kurių vertė 12 284,47 Eur; buto patalpas pažymėtas indeksais Nr. 4-5, kurios plotas 11,83 kv. m ir 4-7, kurios plotas 11,48 kv. m, paskirti naudotis ieškovui A. I., kas bendrai sudaro 53/100 buto dalis su bendro naudojimo patalpomis, kurių vertė 14 115,53 Eur. Už ieškovui A. I. atitenkančią didesnę turto dalį prašė priteisti atsakovei 4 607,92 Eur piniginę kompensaciją. Su banku „Swedbank“, AB sudarytą kredito sutartį Nr. 14-035555-FA prašė pripažinti solidaria šalių prievole, įpareigojant ieškovą ir atsakovę prievolę vykdyti pagal kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. I. ir I. I. nutraukė dėl atsakovės I. I. kaltės, priteisė iš I. I. A. I. 500 Eur neturtinės žalos, paliko pavardes - ieškovui „I.”, atsakovei „S.”, nepilnametės dukros K. I., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu A. I., priteisė iš I. I. išlaikymą nepilnametei dukrai K. I. kas mėnesį po 150 Eur periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimą pradedant nuo 2016 m. gegužės 1 d. Teismas nustatė ieškovės su dukra bendravimo tvarką sekančiai: kas antrą savaitgalį I. I. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. vakaro sekmadieniais be nakvynių motinos namuose; vasarą motina I. I. turi teisę bendrauti su dukra K. I. 6 savaites, prieš tai iš anksto suderinus atostogų laiką su tėvu; kasmet Motinos dienos savaitgalį ir motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) dukra K. I. praleidžia su motina I. I. nuo 10 val. iki 19 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindama ją atgal; kasmet valstybinių švenčių metu (bendraujant kelias dienas iš eilės) motina I. I. bendrauja, lyginiais kalendoriniais metais – Nauji metai, Vasario 16 –oji, Joninės, Šv. Kalėdos, nelyginiais kalendoriniais metais, Kovo 11 – oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės. Teismas priteisė A. I. asmeninės nuosavybės teise 22 400 Eur vertės 68,05 kv. m bendro ploto trijų kambarių su rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste; priteisė iš A. I. I. I. 1 004,97 Eur piniginę kompensaciją grąžintinos bankui paskolos už ieškovui atitenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą butą; priteisė I. I. 50 Eur automobilio SCODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto A. I. vardu, kurį A. I. pardavė už 100 Eur, vertės. Teismas civilinę bylą dalyje dėl atsakovės I. I. pareikšto priešieškinio A. I. dėl kilnojamojo turto padalinimo ir 1 310 Eur kompensacijos priteisimo nutraukė, atsakovei atsisakius toje dalyje priešieškinio. Priteisė iš I. I. A. I. 341,32 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio, 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 180 Eur už turto vertės nustatymą ir 39,46 Eur už byloje pateiktas pažymas.

4. Teismas nurodė, kad kalta dėl šeimos iširimo pripažintina atsakovė I. I., nes ji nesirūpino tinkamai šeima, susitikinėjo su svetimais vyrais, girtavo, buvo neištikima savo sutuoktiniui, žiauriai elgėsi su dukra, tai yra iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas šeimos teisėje, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas laikė ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pagrįstu, nes atsakovė yra kalta dėl šeimos iširimo, ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sutriko sveikata, turėjo dėl atsakovės veiksmų nutraukti darbo sutartį, kad galėtų pasirūpinti mažamete dukra. Atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį ir į tai, kad turi du išlaikytinius vaikus, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 500 Eur neturtinės žalos.

5. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus, dukters K. I. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, nes šiuo metu mergaitė gyvena su tėvu ir yra prie jo daugiau prisirišusi. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, nes atsakovė atliko prieš vaiką smurtinius veiksmus.

6. Teismas priteisė iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui po 150 Eur periodinių išmokų, kadangi atsakovė neturi asmeninio nekilnojamo turto, gauna nedideles pajamas, išlaiko dar kitą nepilnametį vaiką. Teismas laikė, kad 150 Eur suma yra protingo dydžio, kad patenkintų minimalius vaiko poreikius, atitinka teismų praktiką vaiko išlaikymo klausimu.

7. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su dukra tvarkos, kiekviena iš šalių sutiko, kad skyrium gyvenanti motina su dukra K. bendrautų maksimaliai.

8. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad buto įsigijimui ieškovas panaudojo 5 792,40 Eur asmeninių lėšų, kurias jam pervedė sesuo R. S.. Teismas nurodė, kad buto padalijimo klausimas sprendžiamas pagal ieškovo ieškinio reikalavimą, nes butas užstatytas bankui pagal kreditavimo sutartį ir abi šalys bankui yra sumokėję tik nedidelę dalį kredito, tai yra 2 009,95 Eur piniginių lėšų. Gyvendamas skyrium su atsakove, ieškovas bankui vienas iš asmeninių lėšų iki 2018 m. kovo 1 d. sumokėjo 2 282,27 Eur kredito, iš kurio ½ dalis 1 141,14 išmokėta už atsakovę, todėl teismas sprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės ½ dalį sumokėtų bankui įmokų kompensacijos. Bankui sutinkant, kad prievolę vykdytų tik ieškovas, ieškovas šio reikalavimo atsisakė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad kreditą moka tik ieškovas, kad abiejų šalių santykiai konfliktiški ir šalys negalėtų kartu gyventi po vienu stogu, į nepilnamečio vaiko interesus, kad vaikas lieka kartu gyventi su tėvu, butą natūra teismas priteisė ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė I. I., atstovaujama advokato Antano Pliaugos, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tenkinti atsakovės priešieškinį pilnai, nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukros K. I. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad ieškovas su dukra K. gali bendrauti tik būdamas visiškai blaivus ir tikslų laiką prieš keletą dienų suderinęs su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra - kas antrą savaitgalį A. I. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. vakaro sekmadieniais; vasarą A. I. turi teisę bendrauti su dukra K. 6 savaites, prieš tai iš anksto suderinus atostogų laiką su motina, kasmet Tėvo dienos savaitgalį ir tėvo gimimo dieną (gruodžio mėn. 11d.) dukra K. praleidžia su tėvu A. I. nuo 10 val. iki 19 val. pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją atgal; kasmet valstybinių švenčių metu (bendraujant kelias dienas iš eilės): tėvas A. I. bendrauja, lyginiais kalendoriniais metais - Nauji metai, Vasario 16-oji, Joninės, Šv. Kalėdos; nelyginiais kalendoriniais metais: Kovo 11-oji, Šv. Velykos, Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės; apie galimas bendravimo kliūtis su dukra (liga, išvykos ir pan.) tėvai vienas kitam praneša iš anksto; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros K. I. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į I. I. banko sąskaitą ir pavedant atsakovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise; priteisti iš A. I. atsakovės I. I. naudai 4 000 Eur neturtinę žalą; padalinti santuokoje bendros jungtinės santuokinės nuosavybės teise įgytą turtą sekančiai: 26 400 Eur vertės 68.05 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m., priteisi natūra po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise atsakovei I. I. ir ieškovui A. I.; 200 Eur vertės automobilį SCODA OCTAVIA, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) natūra priteisti ieškovui A. I., asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš ieškovo A. I. atsakovei I. I. 100 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti naudojimosi tvarką 68,05 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Alytaus m., tarp atsakovės I. I. ir ieškovo A. I. tokiu būdu: buto patalpas pagal buto planą pažymėtas indeksais 4-1, kurios plotas 11,03 kv. m, 4-2, kurios plotas 2,60 kv. m; 4-3, kurios plotas 1,02 kv. m, 4-4, kurios plotas 0,84 kv. m, 4-6, kurios plotas 2,42 kv. m, 4-9, kurios plotas 8,69 kv. m, ir rūsio patalpą pažymėtą indeksu R-7, kurios plotas 6,49 kv. m paskirti bendram atsakovės ir ieškovo naudojimui, buto kambarį pažymėtą indeksu Nr. 4-8, kurio plotas 18,14 kv. m., paskirti naudotis atsakovei, kas bendrai sudaro 47/100 buto dalis su bendro naudojimo patalpomis, kurių vertė 12 284,47 Eur, buto patalpas pažymėtas indeksais Nr. 4-5, kurios plotas 11,83 kv. m ir 4- 7, kurios plotas 11,48 kv. m, paskirti naudotis ieškovui A. I., kas bendrai sudaro 53/100 buto dalis su bendro naudojimo patalpomis, kurių vertė 14 115,53 Eur; su banku AB „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį Nr. 14-035555-FA pripažinti solidaria atsakovės I. I. ir ieškovo A. I. prievole, įpareigojant šalis prievolę vykdyti pagal kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, rėmėsi tik ieškovo ir jo naudai liudijusių liudytojų parodymais, visiškai neatsižvelgė į kitas byloje esančias itin svarbias faktines aplinkybes, į atsakovės naudai liudijusių liudytojų parodymus. Šeimos iširimą lėmė ne vien jo neištikimybės faktai, bet ir ieškovo žiaurus elgesys su dukra K. ir atsakovės sūnumi A. Č., ieškovo amoralus gyvenimo būdas, moralinių vertybių nepaisymas, šeimos principų negerbimas. Ieškovas klaidino teismą teigdamas, kad tik dėl to, kad galėtų rūpintis savo dukra, jis atsisakė gerai apmokamo tolimųjų reisų vairuotojo darbo. Ieškovo besaikis girtavimas lėmė, kad jis pats atsisakė šio darbo, nes dėl savo netinkamo elgesio Prancūzijos Respublikos teritorijoje jis padarė visą eilę nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų, siekė išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išreikalauti duomenis apie padarytus nusikaltimus Prancūzijoje ir apie priimtus sprendimus Versalio teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir tuo pažeidė atsakovės teises, bei priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovas savo elgesiu kelia didelį pavojų visai visuomenei, kadangi ieškovas turi priklausomybę alkoholiui.

9.2. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jos motina, kadangi ji geriau gali užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Ieškovas turi žalingų įpročių, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ieškovas niekuomet dukra tinkamai nesirūpino, jis nieko nenutuokia apie jos poreikius, apie jos auklėjimą ir ugdymą. Ieškovas, būdamas nestabilios psichinės būklės, daro ypatingai neigiamą įtaką dukrai, kuri tėra vos dešimties metų amžiaus. Jis savo netinkamu ir neprognozuojamu elgesiu dukrą nuteikinėja prieš motina, dukros atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą ir tokiu būdu jos vystymuisi daro nepataisomą žalą, iki dabar neleisdamas su ja matytis, bendrauti ir dalyvauti jos auklėjime. Atsakovę su dukra sieja stiprus dvasinis ryšys, dukra visada atsakove pasitikėjo ir dabar pasitiki. Prasidėjus skyrybų procesui, dukra patyrė labai didelę įtampą ir sutuoktinio nusikalstamą poveikį, nes jis ją privertė pasakoti nebūtas istorijas. Dukra yra išsakiusi nuomonę, kad nori gyventi su mama, kad ji šalia mamos jaučiasi saugi ir užtikrinta.

9.3. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas 200 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai. Dukra yra dešimties metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje trečioje klasėje. Būtinąsias dukters išlaidas sudaro apie 400 Eur per mėnesį: 200 Eur maistui, 10 Eur vaistams, 15 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 30 Eur drabužiams, 50 Eur avalynei, 50 Eur išlaidos mokyklai (mokyklinės prekės, pratybos, kuprinė, kt.), 30 Eur laisvalaikiui (bilietai į kiną, cirką, ekskursijos), 10 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms), 50 Eur sudaro dukrai tenkanti būsto mokesčių dalis. Ieškovas yra darbingas ir gauna pakankamą atlyginimą, todėl gali teikti pastovų išlaikymą dukrai. Atsakovė dirba UAB „Palink“, jos gaunamas vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 400 Eur.

9,4. Atsakovė neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su dukra, tačiau tai jis galėtų daryti tik būdamas visiškai blaivus ir tikslų laiką prieš keletą dienų suderinęs su atsakove.

9.5. Ieškovas, būdamas neblaivus, smurtaudavo prieš atsakovę, vydavo iš namų, vaikų akivaizdoje keikdavo, įžeidinėdavo, naudojo ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, todėl toks ieškovo elgesys atsakovei sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus. Viso santuokos nutraukimo proceso metu atsakovė patyrė labai didelius emocinius sukrėtimus, visa tai neigiamai paveikė atsakovės gyvenimą. Padarytą neturtinę žalą atsakovė įvertino 4 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9.6. Pirmosios instancijos teismui neteisingai išsprendus dėl kieno kaltės iširo šalių santuoka, neteisingai išsprendė ir klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Sprendžiant šį klausimą, pirmosios instancijos teismas neįžvelgęs ieškovo girtavimo, agresijos, fizinio ir psichologinio smurto vartojimo atsakovės ir mažamečio vaiko atžvilgiu, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tarp šalių padalijo ir visą butą priteisė A. I. asmeninės nuosavybės teise, paliko atsakovę ir du jos mažamečius vaikus be gyvenamosios vietos. Atsakovė prašo santuokoje įgytą turtą tarp šalių padalinti 2014 m. birželio 2 d. patikslintame priešieškinyje nurodytu būdu.

9.7. Nutraukus santuoką, 16 162,86 Eur neįvykdyta prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB bankui pagal 2014 m. gegužės 13 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 14-035555-FA šalys įpareigotinos vykdyti pagal kreditavimo sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovo nurodytos 5 792,40 Eur gautos lėšos iš R. S. nebuvo panaudotos šeimos poreikiams, nebuvo panaudotos buto pirkimui, todėl turėtų būti pripažintos ieškovo asmenine prievole.

Atsiliepimas

9.8. Atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ieškovas nepagrįstai padidino savo bylinėjimosi išlaidas tris kartus tikslindamas ieškinį reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo dalyje.

10. Atsiliepime į atsakovės I. I. apeliacinį skundą ieškovas A. I., atstovaujamas advokatės Irenos Andriuškevičienės, prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

Šalies argumentai

10.1. Ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas nutraukti santuoką, nes atsakovė ilgą laiką buvo ieškovui neištikima, naudojo fizinį smurtą prieš vaikus, girtavo, vedė amoralų gyvenimo būdą, savo elgesiu sukėlė neigiamas pasekmes ieškovo ir vaiko sveikatai. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos teiginius apie ieškovo kaltę. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia nepagrįstus reikalavimus. Ieškovo teiginius ir teismo nustatytus faktus patvirtina rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė jokiais kitais įrodymais nepaneigė. Ieškovui, kaip vairuotojui, taikomas reikalavimas vairuoti blaiviam, kitu atveju jis būtų netekęs darbo, nebūtų išdirbęs tolimųjų reisų vairuotoju vienoje įmonėje trejus metus ir nebūtų aprūpinęs šeimos būstu. Ieškovas vienas mokėjo paskolą, būsto išlaidas, iš jo gaunamų pajamų buvo tenkinami visi šeimos poreikiai. Per visą darbo laikotarpį ieškovas nebuvo padaręs nė vieno nusižengimo, jis laikėsi įmonėje nustatytų taisyklių, saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, nėra turėjęs drausminių nuobaudų. Darbe buvo ir šiuo metu yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Tai įrodo teismui pateiktas UAB „duomenys neskelbtini“ 2015 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 65 charakterizuojantis ieškovą. Ieškovas nėra įrašytas sąraše stebimų dėl psichikos ligų pacientų tarpe bei stebimų dėl priklausomybės ligų pacientų tarpe. Teismui pateiktas vairuotojo pažymėjimas įrodo, kad ieškovas turi teisę vairuoti itin sudėtingas transporto priemones tokias kaip CE kategorijos ( vilkikus). Ieškovas nebuvo atleistas iš darbo dėl pažeidimų Prancūzijoje. Darbo sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ ieškovas nutraukė savo noru tik dėl šeimoje susidariusios situacijos, t. y. išimtinai dėl to, kad pats galėtų pasirūpinti nepilnamete dukra, prieš kurią atsakovė smurtavo ir kuriai buvo apribota teisė matytis su dukra. Ieškovas niekada nėra smurtavęs atsakovės ir vaikų atžvilgiu.

10.2. Visuma teismui ieškovo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė šeimoje elgėsi netinkamai, nesirūpino šeimos poreikiais, nesistengė gyventi normalų šeimos gyvenimą, smurtavo prieš vaikus, ilgą laiką buvo neištikima, kas įrodo atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo. Atsakovė į namus, pamindama bet kokį padorumą, parsivesdavo vyriškius, su jais miegodavo ir girtaudavo nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovė prieš vaikus naudojo fizinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai – medicininių kortelių išrašai apie nutrauktus nėštumus, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendis, kuriuo atsakovė nuteista dėl smurto prieš nepilnametę dukrą panaudojimo. Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba 2016 m. gegužės 19 d. raštu patvirtino, kad K. patyrė motinos ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Alytaus apylinkės teismas pagrįstai sprendimu nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, pažymėjęs, kad vaiko gyvenamoji vieta su tėvu labiausiai atitinka vaiko interesus. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis taip pat ir VTAS suteikta informacija apie sąlygas, kurioms esant vaiko poreikiai yra geriausiai užtikrinti. K. geba išreikšti savo nuomonę ir pasirinkti, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi. K. tokią nuomonę yra išreiškusi ne tik prieš du metus, prasidėjus bylos nagrinėjimui, bet ir šiuo metu. Vaikas daugiau kaip du metus gyvena su ieškovu. Vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu geriausiai atitinka jos poreikius: K. jaučiasi saugi, mylima, ji yra globojama tėčio, kuris ja nuolat rūpinasi. Atsakovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja neatitinka vaiko interesų. Alytaus AVPK atlikto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19693-16 duomenys, Alytaus apylinkės teismo nuosprendis ir Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje patvirtina, kad atsakovė prieš dukrą smurtauja. Atsakovė neužtikrina dukters teisės būti apsaugotai nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Dukrai gyvenant su atsakove, dukra reguliariai matydavo alkoholio vartojimą, smurtą, svetimus vyriškius. Atsakovė susitikinėja ir į namus vedasi nusikalstamą praeitį turinčius asmenis, kurie kelia pavojų dukrai, ne kartą smurtavo prieš atsakovę ir kitus asmenis. Tokiomis sąlygomis gyventi dukrai nėra saugu, nes atsakovė negali apsaugoti dukters nuo svetimų vyriškių neprognozuojamo elgesio, kas gali baigtis sunkiu nusikaltimu prieš vaiką ir padaryti jam nepataisomą žalą. Atsakovės asmenybės bruožai neigiamai veiktų dukrą, formuotų dukrai netinkamo moters elgesio pavyzdį. Atsakovė yra konfliktiška, nevaldanti emocijų, naudojanti necenzūrinius žodžius, turi polinkį į priklausomybę alkoholiui. Atsakovės gyvenimo būdas daro neigiamą įtaką dukters vystymuisi. Atsakovė ne vieną kartą buvo bausta administracine tvarka. Atsakovė neatsakingai žiūri į dukters auklėjimą, priežiūrą. Atsakovė ne vieną kartą buvo palikusi dukrą nakčiai vieną, neprižiūri dukters mokymosi, nepadeda jai paruošti pamokų. Nepilnametė K. I. yra išreiškusi savo norą gyventi su ieškovu. Atsakovė nededa pastangų sustiprinti ryšį su vaiku, kuris yra nutrūkęs.

Šalies argumentai

10.4. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo. Neturtinę žalą dėl atsakovės kaltų veiksmų šeimos atžvilgiu yra patyręs ieškovas ir teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovės elgesys sutuoktinio, kuris išlaikė vienas visą šeimą ir buvo atsakovei lojalus ir tolerantiškas - atžvilgiu yra itin nepateisinamas, nesuvokiamas. Ieškovas itin išgyveno dėl savo dukters K., prieš kurią sistemingai buvo vartojamas smurtas. Ieškovo lūkesčiai turėti šeimą ir auginti vaiką pilnoje šeimoje buvo sugriauti. Ieškovas dėl atsakovės veiksmų turėjo nutraukti darbo sutartį ir prarasti gerai apmokamą darbą tolimųjų reisų vairuotoju. Dėl atsakovės veiksmų jis priverstas du metus bylinėtis teisme, patirti išlaidas ir išgyvenimus, registruoti vaiką pas psichologus ir jį gydyti.

10.5. Atsakovė ilgą laiką neprisidėjo prie nepilnametės dukters K. I. išlaikymo, todėl iš atsakovės 2016 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas. Šiuo metu atsakovė teikia po 120 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, nuolat gyvenančiam su ieškovu. Teismo priteistas išlaikymas iš atsakovės po 150 Eur per mėnesį yra per mažas, tačiau ieškovas apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies neteikė. Atsakovė neprisidėjo prie vaiko paruošimo nei 2016 metų mokslo metams, nei 2017 metų mokslo metams, nei, galimai, 2018 mokslo metams. Ji papildomai per du metus nė karto nenupirko vaikui daiktų, mokslo priemonių ar dovanėlių, nekalbant apie pinigines lėšas.

10.6. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys yra įsigiję 22 400 Eur vertės trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus m. Butas buvo įgytas už 75 000 Lt ( 21 721,50 Eur). Buto įgijimui buvo panaudota dalis ieškovo asmeninių lėšų. 2014 m. gegužės 6 d. ieškovo sesuo R. S. sudarė sutartį dėl paskolos, kuria pasiskolino pinigines lėšas iš banko, iš viso 5 792,40 Eur, ir jas pervedė į ieškovo sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai - mokėjimo nurodymas, kuriuo R. S. pervedė ieškovui pinigines lėšas ir paskolos sutartis, sudaryta tarp R. S. ir „Swedbank“, AB. Buto įgijimui buvo panaudotos 5 792,40 Eur ieškovo asmeninės lėšos, todėl šia dalimi ieškovui priteistina didesnė buto dalis. Buto rinkos vertė pagal ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą sudaro 5 600 Eur (22 400:4). Tokiu būdu bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino buto vertė yra 16 800 Eur (5 600x3). Padalijus santuokoje įgyto buto vertę lygiomis dalimis, atsakovei mokėtina 8 400 Eur piniginė kompensacija. Tačiau įvertinus, kad butas yra įkeistas bankui ir, kad pagal sutartį neįvykdytų įsipareigojimų bankui suma yra 14 706,34 Eur (be palūkanų), atsakovei piniginė kompensacija nepriteistina, nes prievolę bankui už įgytą turtą vykdo ir ateityje vykdys ieškovas. Kreditoriaus sutikimas dėl prievolės modifikavimo į asmeninę ieškovo prievolę yra gautas. Atsakovės prievolės dalis be palūkanų yra 7 353,17 Eur. Atsakovei priteistina piniginė kompensacija pagal ieškovo paskaičiavimus yra 1 046,83 Eur (8 400 - 7353,17). Atsakovė nevykdo prievolių, tame tarpe pareigos išlaikyti butą. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (gyvenimo skyrium laikotarpis) už save ir atsakovę kreditoriui „Swedbank“, AB bankui už būsto paskolą ieškovas sumokėjo 2 282,27 Eur kredito grąžinimo (su palūkanomis). Už atsakovę iš jų sumokėjo 1 141,14 Eur.

10.7. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (gyvenimo skyrium laikotarpis) kreditoriui „Swedbank P&C Insurance A/S Lietuvos filialas“ ieškovas sumokėjo 529,92 Eur savo ir atsakovės gyvybės draudimo įmokų. Tai patvirtina „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašai. Gyvybės draudimo sutartys buvo sudarytos tikslu užtikrinti prievolės pagal 2014 m. gegužės 13 d. Kredito sutartį Nr.14-035555-FA įvykdymą. Ieškovas ir toliau prievolę bankui vykdo iš asmeninių lėšų, už atsakovę kreditoriui sumokėta ½ dalis yra 264,96 Eur. Kreditoriui „Swedbank“, AB bankui pagal 2015 m. gegužės 20 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 15-036320-RK ieškovas vienas įvykdė įsipareigojimus ir sumokėjo 1 251,99 Eur, nors paskola buvo panaudota atsakovės asmeniniams poreikiams. Ieškovas už atsakovę daugiau kaip du metus vykdo pareigą sumokėti būsto išlaidas. Už atsakovę per gyvenimo skyrium laikotarpį jis yra sumokėjęs 648,73 Eur. Atsakovė minėtų išlaidų ieškovui nėra grąžinusi.

10.8. Ieškovas pateikė teismui 2017 m. lapkričio 7 d. transporto priemonės pardavimo sutartį, įrodančią, kad už automobilį ieškovas gavo 100 Eur, todėl teismas pagrįstai atsakovei priteisė 50 Eur piniginę kompensaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos faktinės aplinkybės

12. Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2007 m. liepos 14 d. (t. 2, b.l. 15), (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra K. (t. 2, b.l. 16). 2016 m. vasario 20 d. I. I. bausta pagal LR ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad būdama neblaivi įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą (t. 2, b.l. 69). 2015 m. rugsėjo 15 d. UAB „duomenys neskelbtini“ raštas teigiamai charakterizuoja A. I. (t. 2, b.l. 99), darbo sutartis nutraukta 2016 m. balandžio 27 d. darbuotojo prašymu (t. 6, b.l. 52). A. I. buvo šaukiamas į Versalio apeliacinį teismo posėdį 2015 m. spalio 7 d. dėl 2014 m. lapkričio 29 d. padarytų teisės pažeidimų: kelio ženklo sugadinimo, atsisakymo patikrinti alkoholio kiekį organizme, dėl vairavimo neblaiviam, dėl pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems (t. 4, b.l. 25-27). Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžiu I. I. buvo nuteista dėl nusikalstamo veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo dukrai K. I.. Nuosprendyje užfiksuoti šalių dukters parodymai, kad „mama turėjo labai daug draugų“, byloje nustatyta, kad nusikalstama veika įvyko pas I. I. viešint jos draugui M., tai savo parodymais patvirtino ir M. S., liudytoja J. D. paaiškino, kad ji yra psichologė ir K. I. jai konsultacijų metu pasakojo, kad pas mamą lankydavosi svetimi vyrai (t. 5, b.l. 40-44). K. I. 2016 m. gegužės 4 d. apklausos metu Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, kad be mamos draugo M., „buvo dar toks R. ir kiti du, kurių vardų neprisimena“ (t. 5, b.l. 128). Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytus (t. 2, b.l. 22), įgytas 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 2, b.l. 25-27), buto vertė pagal turto vertinimo ataskaitą yra 26400 Eur (t. 5, b.l. 143-169). R. S. 2014 m. gegužės 6 d. A. I. į sąskaitą pervedė 20000 Lt (5792,40 Eur) (t. 2, b.l. 28). K. I. 2016 m. gegužės 25 d., 2018 m. gegužės 25 d. paaiškinimuose nurodė, kad nori gyventi su tėvu (t. 2, b.l. 73). Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodoma, kad A. I. gali užtikrinti nepilnametei K. I. gyvenimo sąlygas (t. 2, b.l. 70-72, t. 4, b.l. 79-81, t. 5, b.l. 59-61, t. 7, b.l. 44-46). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodoma, kad K. I. interesus geriausiai atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (t. 5, b.l. 76-77). I. I. 2014 m. birželio 12 d. ir 2015 m. sausio 23 d. atlikti nėštumo nutraukimai (t. 2, b.l. 151-152). K. I. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia, vaiko pasiekimais rūpinasi tėvas, mama pasiteirauja dėl dukters pasiekimų (t. 7, b.l. 51). Kvitai ir sąskaitos išrašai patvirtina ieškovo išlaidas dukters išlaikymui, būsto paskolos mokėjimui, komunaliniams mokesčiams (t. 3, b.l. 23-64, t. 4, b.l. 114-124, 132-144, t. 5, b.l. 27-58, 82-105, t. 6, b.l. 46-51, 144-166). A. I. darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. vidutiniškai buvo 326,66 Eur (t. 3, b.l. 65). I. I. darbo užmokestis per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. balandžio vidutiniškai buvo 362,59 Eur (t. 4, b.l. 28-29), per laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. vasario mėn. vidutiniškai buvo 461,96 Eur (t. 5, b.l. 141-142). Vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad A. I. turi teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C, BE, C1E, CE kategorijų transporto priemones (t. 4, b.l. 76).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

13. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindų, t.y. dėl kurio iš sutuoktinių kaltės nutrūko santuoka.

14. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad ji tinkamai nesirūpino šeima, susitikinėjo su svetimais vyrais, girtavo, buvo neištikima sutuoktiniui, žiauriai elgėsi su dukra.

15. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimas priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes. Ieškovas buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su jų dukterimi bei jos sūnumi, piktnaudžiavo alkoholiu.

16. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pateikdamas motyvus dėl santuokos nutrūkimo pagrindų, neanalizavo byloje esančių įrodymų, tačiau su pirmosios instancijos išvada, jog santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, sutinka.

17. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo neištikima bei kad smurtavo prieš šalių dukrą. Atsakovės neištikimybę patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai, tačiau ir juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovui būnant komandiruotėse pas atsakovę lankydavosi kiti vyrai, be to, atsakovė buvo nuteista už tyčinį nusikaltimą šalių dukters atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nes duomenys apie vienkartinį teisės pažeidimą būnant neblaiviai nepatvirtina piktnaudžiavimo alkoholiu. Aplinkybių, jog atsakovė buvo sutuoktiniui neištikima ir padarė tyčinį nusikaltimą konstatavimas leidžia preziumuoti atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Kartu pažymėtina, kad atsakovė jos nurodomų aplinkybių, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, kad buvo jai neištikimas, nesirūpino šeima, žiauriai elgėsi su dukterimi, nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad ieškovas 2014 m. lapkričio 29 d. padarė teisės pažeidimą, nesant įrodymų, kad ieškovas nuolat neblaivus darė teisės pažeidimus, neįrodo, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iš Versalio apeliacinio teismo išreikalauti papildomus su ieškovo padarytu pažeidimu susijusius duomenis, nes toks pažeidimas, nesant duomenų apie kitus pažeidimus, negali būti vertintinas kaip sisteminis ir charakterizuojantis ieškovą kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu ar nuolat darantį teisės pažeidimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

19. Pirmosios instancijos teismas vaiko K. I. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovė geriau pasirūpintų dukra, nes ieškovas neturi žinių apie vaiko auginimą, be to, jis piktnaudžiauja alkoholiu, yra nestabilios psichinės būklės, dukters atžvilgiu vartoja psichologinį smurtą, nuteikinėja dukrą prieš motiną.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti jos nurodomas aplinkybes. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Atsakovė įrodymų nepateikė.

22. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

23. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

24. Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu kenktų vaiko interesams, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriau užtikrintų vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikas nuo 2016 m. pavasario gyvena su tėvu, kuris, remiantis byloje esančiais duomenimis, užtikrina vaiko interesus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad šalių dukra viso proceso metu nuosekliai išreiškė norą gyventi su tėvu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė su dukra per pastaruosius dvejus metus matėsi tik kelis kartus. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas trukdo jai su dukra bendrauti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nesikreipė į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nesiekė bendravimo su dukra, neįgyvendino savo teisių, jeigu jos buvo pažeidžiamos. Duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ieškovas nuteikinėtų dukrą prieš motiną, nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta, jog ieškovas piktnaudžiautų alkoholiu, būtų nestabilios psichinės būklės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimo priėmimo metu vaiko ir tėvo ryšys buvo akivaizdžiai stipresnis, nei motinos ir vaiko. Atsižvelgtina ir į tai, kad motina buvo nuteista dėl smurtinės nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu. Vaikas išreiškė norą bendrauti su motina be nakvynių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nuo proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios gyvena pas savo draugą, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, kurį šalių dukra prisimena kaip besilankantį svetimą vyrą jų namuose. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas liko gyventi ir gyvena bute, kuriame gyveno ir iki šalių ginčo, todėl nepasikeitė jo socialinė aplinka. Nors nutrūko šalių dukters bendravimas su broliu (atsakovės sūnumi), ir šio bendravimo vaikas pasiilgsta, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendravimas gali būti užtikrintas išsprendus klausimą dėl vaiko ir motinos bendravimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės bendravimo su dukra tvarką, be kita ko, nustatė, kad atsakovė su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį - I. I. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val., ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. vakaro sekmadieniais be nakvynių motinos namuose.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovė nepasisako dėl teismo nustatytos jos bendravimo su dukra tvarkos, o prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti vaiko bendravimą su tėvu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas, į tai, kad klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra viešojo intereso dalykas, sprendžia, kad yra pagrindas išeiti už apeliacinio skundo ribų ir analizuoti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovės bendravimo su dukra tvarką.

29. Pažymėtina, kad ieškovas bendravimo tvarkos su vaiku nustatyti neprašė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, sprendimą motyvavo tuo, kad nustatytina maksimali vaiko ir motinos bendravimo tvarka, atsakovės prašoma nustatyti tvarka iš esmės pripažintina maksimalia, tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl šalių bendravimo su vaiku. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas neanalizavo atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, neklausė šalių nuomonės dėl bendravimo savaitgaliais, švenčių dienomis, nedetalizavo vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka nelogiška, viena jos dalis prieštarauja kitai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius tokią bendravimo tvarką savaitgaliai, kai motina pasiima vaiką penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį 19 val., tačiau bendravimas vyksta be nakvynių, nėra aišku, kada penktadienį ir šeštadienį motina turi grąžinti vaiką nakvynei į tėvo namus, nėra išsiaiškinta, ar iš viso tikslinga tokiu atveju nustatyti bendravimą penktadienio vakare. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motina su vaiku bendrauja šešias savaites vasarą, taip pat lyginiais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdas, o nelyginiais kalendoriniais metais – per Šv. Velykas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja bendravimo principui savaitgaliais, todėl teismas turi išsiaiškinti aplinkybes, ar vaiko interesus pažeidžia nakvynė motinos namuose, o jei pažeidžia, ar nėra tikslinga nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad nakvynių motinos namuose nebūtų ne tik savaitgaliais, bet ir bendravimo kitų laikotarpių metu. Tuo tarpu, jei vaiko interesų nakvynė motinos namuose nepažeidžia, ar tikslinga bendravimą riboti ir nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių savaitgaliais.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas šioje dalyje civilinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 st. 1 d. 2 p., 2 d.).

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo

32. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, priteisė A. I. asmeninės nuosavybės teise 22 400 Eur vertės 68,05 kv. m bendro ploto trijų kambarių su rūsiu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste; priteisė iš A. I. I. I. 1 004,97 Eur piniginę kompensaciją grąžintinos bankui paskolos už ieškovui atitenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą butą; priteisė I. I. kompensaciją 50 Eur automobilio SCODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto A. I. vardu, kurį A. I. pardavė už 100 Eur, vertės, civilinę bylą dalyje dėl atsakovės I. I. pareikšto priešieškinio A. I. dėl kilnojamojo turto padalinimo ir 1 310 Eur kompensacijos priteisimo nutraukė, atsakovei atsisakius toje dalyje priešieškinio.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, be kita ko, teismo prašė ir nustatyti, kad A. I. vykdys prievolę kreditoriui AB bankas Swedbank pagal 2014 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. 14-035555-FA, o atsakovė priešieškiniu prašė prievolę palikti solidaria. Pirmosios instancijos teismas dėl prievolės likimo nepasisakė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, ir šiuo atveju, kitų apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste, nėra galimybės bylos išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

34. Be to, pažymėtina, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytus (t. 2, b.l. 22), įgytas 2014 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 2, b.l. 25-27), buto vertė pagal turto vertinimo ataskaitą yra 26400 Eur (t. 5, b.l. 143-169). R. S. 2014 m. gegužės 6 d. A. I. į sąskaitą pervedė 20000 Lt (5792,40 Eur) (t. 2, b.l. 28). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus dėl aplinkybių, susijusių su 5792,40 Eur, gautų iš R. S.. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į teismo klausimą, ar šios lėšos buvo padovanotos, ar paskolintos, atsakė, kad šios lėšos buvo pasiskolintos (teismo posėdžio, vykusio 2018 m. balandžio 26 d., garso įrašas, 25 min 45 s – 26 min 00 s). Šalys nenurodė, kad šios lėšos R. S. buvo grąžintos. Darytina išvada, kad R. S. yra kreditorė.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.Ž.v. A.Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36. Turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

37. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra kreditorė R. S., privalėjo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.), kad kreditorė galėtų ginti savo teises. Be to, paaiškėjus, kad yra kreditorius, tikslintini šalių procesiniai dokumentai, suteikiant galimybę šalims suformuluoti reikalavimus dėl prievolės likimo. Taip pat pažymėtina, kad, tarp sutuoktinių kylant ginčui dėl prievolės pobūdžio, teismas turėjo nustatinėti sutuoktinių prievolės atsiradimo aplinkybes, išsiaiškinti, ar prievolė yra asmeninė, ar solidari, ir prievolės likimą išspręsti teismo sprendimu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tikslinti šalių procesinius dokumentus, įtraukti į procesą trečiąjį asmenį galima tik pirmosios instancijos teisme.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išskyrus jo dalį dėl pavardžių nustatymu, tačiau dėl teismo sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio apeliaciniame skunde nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiose dalyse sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

40. Be to, atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad atsakovė priešieškiniu prašė išspręsti klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Teismas, patenkinęs ieškinį dalyje dėl turto padalinimo ir butą priteisęs ieškovui, o kartu atmesdamas priešieškinį dalyje dėl turto padalinimo, dėl atsakovės reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką nepasisakė, todėl pažymėtina, jog bylos dalį dėl turto padalinimo grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, sutuoktinių turto padalinimo kontekste spręstinas klausimas ir dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo.

41. Teismo sprendimą iš dalies panaikinus ir grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas visos bylos apimtyje spręstinas pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Civilinę bylą dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dalyje dėl sutuoktinių turto bei prievolių padalinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika