Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei I. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovės I. I. priešieškinį ieškovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys – R. S., akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei I. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovės I. I. priešieškinį ieškovui A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės dukros K. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 175 Eur kas mėnesį. Prašymą grindė tuo, kad dukra gyvena su ieškovu, atsakovė neatsakingai žiūri į dukters auklėjimą, priežiūrą, neprisideda prie dukters išlaikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Neatsižvelgta, kad, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taip pat ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas privalėjo nustatyti būtinas vaiko poreikiams išlaidas, tėvų materialines galimybes teikti vaikams išlaikymą, taip pat nustatyti, kokio dydžio išlaikymą privalo teikti atsakovė, kad užtikrintų vaiko išlaikymo pakankamumą (CK 3.192–3.203 straipsniai).

Teismas net preliminariai nenustatė vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, neįvertino ieškovo pateiktų paskaičiavimų apie dukros poreikius ir patiriamas būtinąsias išlaidas, kurios ieškinio pateikimo metu (2016 m. gegužės 3 d.) per mėnesį sudarė apie 350 Eur, o pastaruoju metu, pabrangus paslaugoms ir prekėms, yra apie 400 Eur per mėnesį. Teismas nepagrįstai nutarė, kad 80 Eur laikino išlaikymo dydis, teikiamas atsakovės, yra pakankamas ir apsaugos vaiko interesus. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. rugpjūčio 30 d., nepaneigė vaiko poreikių, nurodytų ieškinyje (350 Eur/mėn.), sutiko su jais.

Neatsižvelgta, kad vaikas yra mokyklinio amžiaus, jo poreikiams tenkinti reikalingas ne tik maistas, drabužiai ir mokyklinės prekės. Didelę dalį išlaidų sudaro mokesčiai už buto komunalines paslaugas. 2016 m. vasaros pabaigoje ieškovas vienas be atsakovės paramos suruošė vaiką mokyklai ir dėl to patyrė apie 300 Eur vienkartinių išlaidų. Gydant vaiką nuo anemijos, ieškovas patiria išlaidas vaistams. Atsakovė nuo 2016 m. gegužės 1 d. neteikia vaikui išlaikymo, kitais būdais neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo.

Teismas, sumažindamas atsakovės vaikui teiktino laikino išlaikymo dydį, rėmėsi vien atsakovės žodiniu paaiškinimu apie jos pajamas ir turtą. Atsakovė yra sveika ir darbinga, šiuo metu dirba ir gauna pajamas, todėl yra pajėgi teikti dukrai 175 Eur dydžio išlaikymą. Reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis atitinka protingumo kriterijus ir kasacinio teismo praktiką, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį būtinas bent jau minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismas nevertino šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, kad ieškovas vienas išlaiko šalių santuokoje įgytą butą, kuriame gyvena su vaiku (šiltuoju sezonu išlaidos butui sudaro apie 100 Eur, šaltuoju sezonu – apie 200 Eur), sumokėjo atsakovės paliktas skolas. Atsakovė yra solidari bendraskolė ir turi prievoles pagal dvi kredito sutartis, sudarytas su „Swedbank“, AB. Atsakovė pripažino, kad ieškovas vienas vykdo solidarias prievoles, mokėdamas kreditoriui įmokas pagal dvi paskolų sutartis (per mėnesį po 120 Eur/mėn.).

Teismas, vertindamas kiekvieno iš tėvų galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, privalėjo atsižvelgti, kad iš 400 Eur darbo užmokesčio ieškovas sumoka 220 Eur bendriems šalių kreditoriams. Ieškovui lieka 180 Eur, iš kurių jis turi pats išgyventi ir teikti vaikui išlaikymą. Atsakovė, gaudama darbo užmokestį, nevykdo prievolių kreditoriams, todėl ji privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo ieškovo nurodyta pinigų suma – po 175 Eur/mėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties kopiją, pažymą apie ieškovo darbo užmokestį, kasos kvitų kopijas, DNSB (duomenys neskelbtini) sąskaitos kopiją, UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ rašto kopiją, ieškovo banko sąskaitos kopiją, sąskaitų ir mokėjimo dokumentų kopijas, o atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą – šaukimo į teismą kopiją, pažymą apie atsakovės darbo užmokestį. Šalys nepateikė prašymų priimti prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat į tai, kad šalių pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties pagrįstumą, priima su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, išskyrus atsakovės pateiktą šaukimo į teismą kopiją, kadangi tai yra teismui nepateikto dokumento vertimo kopija, kuri nėra patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, be to, neaišku, kokias bylai reikšmingas aplinkybes įrodo šis dokumentas.

Dėl ieškovo atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuo 175 Eur iki 80 Eur per mėnesį sumažintas ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti laikino išlaikymo nepilnametei dukrai K. I. dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai K. I. laikiną išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikino išlaikymo dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių nepilnametės dukros K. I. poreikių, nenustatė jiems patenkinti būtinos sumos, šalių galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Atsakovei nepateikus įrodymų apie nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovės išlaikymo nepilnametei dukrai neteikimą. Atsakovei nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismas priteisė jai iš atsakovės 80 Eur dydžio laikiną išlaikymą. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali išsamiai vertinti argumentų, susijusių su nepilnamečio vaiko poreikiais, jiems patenkinti būtinos sumos dydžiu, šalių gaunamomis pajamomis ir jų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus visapusiško įrodymų tyrimo ir vertinimo. Visgi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 80 Eur dydžio laikino išlaikymo dydį, šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties neįvertino net preliminariai.

Apeliacinės instancijos teismas, šalių pateiktų duomenų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrindu atlikęs preliminarų vaiko poreikių ir jam teiktino išlaikymo dydžio vertinimą, sprendžia, kad apeliacine tvarka revizuojama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovės šalių nepilnametei dukrai priteistas 80 Eur išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, šalių galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą, yra nepakankamas, negalintis užtikrinti minimalių vaiko poreikių patenkinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 9 metai, ji lanko mokyklą, todėl jos poreikiai yra pakankamai dideli. Ieškovas teigia, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 350 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, preliminariai įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis šiuo metu dukros poreikių patenkinimui išleidžia nurodytą pinigų sumą. Iš ieškovo pateiktų kasos kvitų kopijų negalima nustatyti, kam buvo pirktos kvituose nurodytos prekės. Be to, paminėtuose kasos kvituose nurodytos sumos yra mažesnės, nei ieškovas nurodo išleidžiantis nepilnametės dukros išlaikymui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateikė įrodymus apie gaunamą 400,22 Eur darbo užmokestį. Taip pat jis nurodė, kad vien bendriems šalių kreditoriams ieškovas per mėnesį sumoka 220 Eur, jam lieka 180 Eur, iš kurių jis turi pats išgyventi ir teikti vaikui išlaikymą. Tai reiškia, kad pats ieškovas šiuo metu neturi galimybės skirti 175 Eur per mėnesį šalių nepilnametės dukros išlaikymui. Visgi sutiktina su ieškovu, kad 160 Eur (po 80 Eur iš ieškovo ir atsakovės) laikino išlaikymo dydis negali būti laikomas pakankamu šalių nepilnametės dukros būtiniems poreikiams bylos nagrinėjimo metu patenkinti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 350 Eur, nurodė, kad ji negalinti susirasti geriau apmokamo darbo, be to, atsakovė augina dar vieną vaiką – sūnų A. Č., kurio biologinis tėvas yra kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų pagrindu negalima spręsti, jog atsakovė šalių nepilnametei dukrai negali teikti didesnio nei 80 Eur laikino išlaikymo. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių (sveikatos būklės) negali dirbti kitokio darbo, gauti didesnes pajamas, ieškojo kito darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Atsakovės sūnus A. Č. turi tėvą, kuris turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl dar vieno išlaikytinio turėjimas negali būti pagrindu iš esmės sumažinti iš atsakovės šalių nepilnametei priteistino laikino išlaikymo dydį.

Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaiko amžių (9 metai) jo poreikiai yra pakankamai dideli, preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra pakankamas laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, specialių poreikių neturinčio (priešingų įrodymų nepateikta) nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 240 Eur per mėnesį, o kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra po 120 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės teikiama 120 Eur laikino išlaikymo suma civilinės bylos nagrinėjimo metu laikinai užtikrins būtinųjų šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimą, atsižvelgiant į tai, kad ne mažesne suma prie nepilnametės dukros išlaikymo prisidės ir ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytas priteistino laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.

Vadovaujantis nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo pakeistina, iš atsakovės priteistino laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai sumą padidinant iki 120 Eur sumos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, iš atsakovės I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis padidinant iki 120 Eur (šimto dvidešimties eurų) sumos.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.