- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-7144-1094/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02803-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Pareiškėjas
- R. Š., V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Rūta Brazauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjų R. Š. ir V. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti faktą, kad jos įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, atitinkamai pareiškėja R. Š. 1/3 dalį negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėja V. Č. 2/3 dalis negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjos nurodė, kad teisėtai, nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai daugiau nei 10 m. valdo negyvenamąją patalpą – sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaip savo valdo sandėlį beveik 40 m. Pareiškėjai R. Š., nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai V. Č. nuosavybės teise priklauso butai (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su palėpe, pailgos formos, į jame esančias gyvenamąsias patalpas patenkama per atskirus įėjimus iš lauko. Tik pareiškėjos naudojasi gyvenamojo namo dalimi, kurios antrame aukšte yra joms priklausantys butai, o sandėlis yra skirtas tik pareiškėjoms priklausančių butų naudojimui, aptarnavimui. Sandėlio patalpoje yra laiptinė, kuria pareiškėjos patenka į savo gyvenamąsias patalpas (butus). Gyvenamojo namo šildymas iki šiol yra krosninis ir jame esančios patalpos visą laiką buvo šildomos anglimis, malkomis. Kadangi buvo numatytas krosninis gyvenamojo namo šildymas, atitinkamai buvo suplanuotos ir patalpos kietojo kuro laikymui ir gyvenamajame name esantiems butams buvo priskirti sandėliukai. Sovietmečiu buvo kūrenama anglimis, kito būdo nei suteikiant atskirą sandėliavimo patalpą laikyti tonoms anglių, nebuvo. Pareiškėjos nuo tada, kai apsigyveno gyvenamajame name, sandėlyje laikė anglis, dėl to patekimas į sandėlį buvo suformuotas per jų laiptinę, kuri įrengta iš pareiškėjų naudojamų bendrojo naudojimo patalpų. Vėliau, atsisakius šildymo anglimis, sandėlyje laikytos ir šiai dienai laikomos malkos, kuriomis pareiškėjos apšildo savo butus ir toliau sandėlį naudoja kietajam kurui laikyti. Tiek pareiškėjoms priklausančiuose butuose, tiek sandėlyje yra įvesta bendra elektros instaliacija, iš sandėlio elektros laidai nuvesti iki pareiškėjoms priklausančiuose butuose esančių skaitiklių. Per sandėlį į pareiškėjoms į pareiškėjoms priklausančius butus įvesti dujų vamzdžiai. Pareiškėja R. Š. apmoka elektros energijos sąskaitas, į kurias yra įtrauktas elektros energijos kiekis, suvartotas tiek jos nuosavybės teise valdomame bute, tiek bendro naudojimosi patalpose, tiek sandėlyje. Vėliau pareiškėja V. Č. kompensuoja dalį išlaidų už sandėlyje ir bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją R. Š.. Pareiškėjoms priklausančių butų Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylose buvo įregistruotas sandėlis (patalpos Nr. 47-1) kaip butų priklausinys, t. y. bendrojo naudojimo patalpa. Tačiau 1997-1998 m. šie įrašai be pareiškėjų (tame tarpe pareiškėjos V. Č. mamos V. Š.) žinios ir prašymo buvo panaikinti. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjoms priklausančio turto teisinę būklę, 2023 m. liepos 5 d. buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą. Atsakydamas VĮ Registrų centras nurodė, kad vadovaujantis kadastro ir registro archyvinėje byloje surinktais duomenimis M. Š. 1994 m. spalio 7 d. prašymu, Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras sudarė buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), techninę apskaitos bylą, kurioje išbraižė kartu su Buto patalpomis ir sandėlio patalpą, plane pažymėtą 47-1 (plotas – 30,81 kv. m), bei patalpų eksplikacijoje įrašė kartu su Buto patalpomis ir šios sandėlio patalpos, plane pažymėtos 47-1, 1/3 dalį, kurio plotą sudaro 10,27 kv. m iš 30,81 kv. m. Vėliau Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras 1997 m. balandžio 22 d. patikslino šio Buto kadastro duomenis, kurių metu panaikino sandėlio patalpos, plane pažymėtos 47-1, planą ir išbraukė patalpų eksplikacijoje iš Buto bendro ploto sandėlio patalpos, plane pažymėtą 47-1, 1/3 dalies plotą – 10,27 kv. m. Analogiški pakeitimai buvo atlikti ir V. Č. priklausančių butų kadastro duomenų bylose. VĮ Registrų centras nesuteikė informacijos, kodėl buvo pakeisti pirminiai kadastriniai matavimai, nes nurodė, kad tokios informacijos archyvinėse bylose nėra. Pareiškėjos vertina, kad inventorizuojant joms priklausančius butus, buvo padaryta klaida dėl įregistruotos kaip sandėlis, patalpos Nr. 47-1. Ši klaida įvyko dėl viešojo registro tvarkytojui pateiktų klaidingų duomenų. Kadangi buvo nugriautas ir iš viešųjų registrų naikinamas žemės sklype stovėjęs atskiras sandėliavimo paskirties pastatas, kuriame buvo sandėliavimo patalpos, priskirtos kitiems gyvenamajame name esantiems butams, gyvenamosioms patalpoms, galimai, atliekant techninius veiksmus nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ginčo sandėlis nebuvo tame pastate, jis nebuvo griaunamas ir jo priskyrimas pareiškėjoms priklausantiems butams kaip priklausinio neturėjo būti naikinamas. Klaidinga ir tikrovės neatitinkanti situacija, kai pareiškėjų nuo pat 1977 m. naudojamas sandėlis, viešuosiuose registruose nėra įregistruotas jų nuosavybės teise, išliko iki šių dienų. Pareiškėjos pabrėžia, kad sandėlis nėra ir negali būti laikomas bešeimininkiu turtu, o pripažintinas pareiškėjų nuosavybe įgyjamosios senaties pagrindu, nes pareiškėjos jį teisėtai ir nepertraukiamai valdo ir naudoja beveik 40 m., nuo tada, kai apsigyveno gyvenamajame name, t. y. dar maistprojekto bendrabutyje savu laiku. Sandėlyje visada sandėliavo ir sandėliuoja šiai dienai gyvenamosioms patalpoms, kuriose gyvena, šildyti reikalingą kietąjį kurą, kitus gyvenamosioms patalpoms aptarnauti reikalingus daiktus, apmoka elektros energijos tiekiamos į sandėlį sąskaitas jos tiekėjams, per sandėlyje esančią laiptinę patenka į joms priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad kiti gyvenamajame name esančių patalpų savininkai tokiu pat būdu sovietmečiu priskirtus sandėlius įsiregistravo kaip savo nuosavybę, niekas jų sandėlių nelaikė bešeimininkiu turtu, tad pareiškėjų tokiu pačiu būdu įgytas ir nuo pat apsigyvenimo gyvenamajame name valdomas ir naudojamas sandėlis jokiu būdu negali būti laikomas bešeimininkiu, o pripažįstamas pareiškėjų bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijos atsisako ištaisyti atsiradusią klaidą dėl sandėlio priskyrimo pareiškėjoms priklausantiems butams panaikinimo ir jos ištaisyti nėra kitų būdų kaip tik teisminiu keliu, pareiškėjos siekdamos įforminti savo teises ir teisėtus interesus į sandėlį prašo teismo pripažinti pareiškėjoms sandėlio nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad negyvenamoji patalpa – sandėlis – būtų buvusi privatizuota. Pareiškėjoms priklausančių butų Nekilnojamo turto kadastro duomenų bylose buvo įregistruotas sandėlis (patalpos Nr. 47-1) kaip butų priklausinys, t. y. bendrojo naudojimo patalpa. Minėtas įrašas vėliau buvo panaikintas. 2023 m. spalio 12 d. (reg. Nr. A78-21/23) buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei sandėlį privatizuoti. Atsakant į šį pareiškėjų kreipimąsi, 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A51-175358/23(3.3.2.26E-NTS) „Dėl negyvenamosios patalpos įsigijimo (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos buvo informuotos, kad savivaldybė negali spręsti klausimų, susijusių su patalpos disponavimu, nes ji nuosavybės teise savivaldybei nepriklauso. Patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad patalpa (reg. Nr. 44/99701) yra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į ją nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, ji turi galimai bešeimininkio turto požymių, todėl Nekilnojamojo turto skyrius inicijavo negyvenamosios patalpos – sandėlio pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą ir 2024 m. vasario 21 d. įtraukė ją į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-4/24(2.14.1.55E-NTS).
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad negali konkrečiai pasakyti, ar yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos nekilnojamąjį daiktą įgyti pagal įgyjamąją senatį. Neprieštaraus dėl pareiškėjų prašomo fakto nustatymo.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo per nustatytą terminą nepateikė.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė Rūta Brazauskienė pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, pareiškėjų šeimos nuo 1977 m. gavo butus su pagalbinėmis patalpomis, nes dirbo maistprekyboje. Nuosavybės teisė į butus yra įregistruota VĮ Registrų centre. Pareiškėjos visą laiką manė, kad ir visos kitos pagalbinės patalpos, kuriomis jos naudojasi, yra jų nuosavybės teise registruota VĮ Registrų centre, įskaitant ir ginčo objektą – sandėlį. Tačiau mažiau nei prieš metus pradėjus svarstyti turto pardavimą tretiesiems asmenims, pareiškėjoms tapo žinoma, kad sandėlis, kuriuo naudojosi nuo 1977 m. joms nepriklauso, nes VĮ Registrų centre nėra registruota nuosavybės teisė į minėtą sandėlį. Peržiūrint dokumentus pastebėta, kad sandėlis buvo priskirtas prie butų, kuriais jos naudojasi, o vėliau 1994 m. iš kadastrinių bylų sandėlio priskyrimas buvo išbrauktas. Nei VĮ Registrų centras, nei VĮ Turto bankas, nei savivaldybė jokių duomenų neturi. Pareiškėjos mano, kad galimai įvyko techninė klaida, nes žemės sklype buvo ir garažų pastatas, kuris 1994 m. buvo griaunamas, todėl ir sandėlis nepažiūrėjus galėjo būti išbrauktas iš kadastrinių bylų. Pareiškėjos sandėlį naudojo anglių laikymui, nes tais laikais namas buvo kūrenamas anglimi, vėliau pradėta kūrenti malkomis. Šiuo metu butai šildomi kietuoju kuru, kuris taip pat laikomas sandėlyje. Sandėlyje pareiškėjos laiko įvarius įrankius skirtus teritorijos priežiūrai. Jos visą laiką sandėlį valdė atvirai, jis buvo prižiūrimas – keistos spynos, durys, išcementuotos grindys, įvesta elektros instaliacija, sumontuoti dujų vamzdžiai, kurie veda į pareiškėjų butus. Pradėjus domėtis, kodėl sandėlis teisiškai nėra priskirtas pareiškėjoms, savivaldybė atsakė, kad tai nėra savivaldybės objektas ir negalima jo įgyti privatizuojant. Sandėlis šiuo metu yra bešeimininkio turto sąraše.
Šalies argumentai
8. Suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro ir VĮ Turto banko atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, pateikti prašymai dėl bylos nagrinėjimo atstovams nedalyvaujant.
9. Liudytoja L. R. teismo posėdyje teigė, kad yra pareiškėjų kaimynė, nuo 1971 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad prieš pareiškėjų butus buvo garažas. Liudytoja taip pat turi sandėliuką. Sandėliukai buvo priskirti prie butų sovietmečiu. Pareiškėjos savo sandėliuku naudojosi nuo butų gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
10. Pareiškėjos pareiškimu teismo prašo pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, atitinkamai: pareiškėjai R. Š. į 1/3 dalį negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai V. Č. į 2/3 dalis negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 44/89843) 4082 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 44/89843), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinės – Vilniaus miesto savivaldybė 4024/4082 kv. m ploto žemės sklypo dalies, Valstybės įmonė Turto bankas 58/4082 kv. m ploto žemės sklypo dalies. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 10/193576) žemės sklype yra šie pastatai: pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso butai esantys gyvenamajame name. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis negyvenamoji patalpa – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamajame name. Pareiškėjos įrodinėja, kad jos teisėtai, nepertraukiamai ir atvirai daugiau nei 10 m. (nuo 1977 m.) valdo sandėlį, kuris pažymėtas plane 47-1, jo bendras plotas 30,81 kv. m.
12. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
14. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016; ir kt.).
15. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
16. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).
17. Kaip jau nurodyta pirmiau, tam, kad būtų konstatuotas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas, visų pirma pareiškėjas turi nebūti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo neturi būti daikto savininkas. Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnio 1–12 punktuose: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), įgyjamąja senatimi (11 punktas), kitais įstatymo nustatytais pagrindais (12 punktas). Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
18. Nagrinėjamu atveju daikto (ginčo sandėlio) valdymą patvirtina šie įrodymai: 1) nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuose matyti, kad pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso butai su bendrojo naudojimo patalpomis; 2) pareiškėjos R. Š. sudaryta elektros tiekimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėja R. Š. apmoka elektros energijos sąskaitas, į kurias yra įtrauktas elektros energijos kiekis, suvartotas tiek jos nuosavybės teise valdomame bute, tiek bendro naudojimosi patalpose, tiek ir sandėlyje; 3) nuotraukos, įrodančios, kad į sandėlį patenkama tik per pareiškėjoms priklausančių butų laiptinę; 4) nuotraukos patvirtinančios faktines aplinkybes, kad per sandėlį yra pravesti dujų vamzdžiai į pareiškėjų butus, elektros instaliacija; 5) liudytojos parodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos visą laiką gyveno name ir valdė sandėlį kaip savo. Byloje nėra ginčo, kad sandėlio patalpa suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 44/99701).
19. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
20. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018; 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021; ir kt.).
22. Byloje nustatyta, kad ginčo sandėlis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, šio sprendimo priėmimo metu sandėlis nėra pripažintas bešeimininkiu turtu. Šią aplinkybę pagrindžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamo turto skyriaus atsakymas pareiškėjoms, kuriame nurodoma, kad ginčo sandėlis yra suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas į kurį nuosavybės teisės nėra registruotos, todėl jis turi bešeimininkio turto požymių. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjų argumentais, kad bešeimininkio turto procedūra savivaldybės buvo inicijuota po bylos iškėlimo, ji nėra užbaigta, todėl sandėlis negali būti laikomas bešeimininkiu, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius tik po pareiškėjų advokatės kreipimosi inicijavo negyvenamosios patalpos – sandėlio pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn procedūrą ir tik 2024 m. vasario 21 d. įtraukė ją į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-4/24(2.14.1.55E-NTS).
23. Šiuo atveju teismas nepripažįsta pagrįstais suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos argumentų, kad pareiškėjos turi įrodyti aplinkybę, jog sandėlis buvo privatizuotas. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, jog jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2021 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021; ir kt.).
24. Byloje nepaneigta ir turto (ginčo sandėlio) kilmė. Byloje esantys dokumentai: R. Š. 1998 m. sausio mėn. pirkimo-pardavimo sutartis, nekilnojamo turto registro išrašai patvirtina, kad pareiškėja R. Š. įsigijusi butą taip pat ir sandėlį valdė nuo 1998 m. Pareiškėja V. Č. butą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos V. Š.. Pareiškėjos motina butą buvo įgijusi 1998 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad iš sandėlio galima patekti tik į pareiškėjų butus, kurie joms pagrįstai priklauso nuosavybės teise, t. y. sandėliu kiti asmenys nesinaudojo ir nesinaudoja. Tai rodo, kad tik pareiškėjos gali naudotis ginčo sandėliu. Teismas sutinka su pareiškėjų teigimu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo sandėlis gali būti nekilnojamuoju daiktu įgyjamu pagal įgyjamąją senatį, ir kad pareiškėjos teisėtai, viešai ir nepertraukiamai valdo ginčo sandėlį.
25. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai pagrindžia, kad pareiškėjos nėra ir nebuvo įgijusios nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Daiktas nėra registruotas viešame registre kito asmens vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos sąžiningai jį valdo visą valdymo laiką nuo 1977 m. (CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Ginčo sandėlis valdomas nepertraukiamai ir visą valdymo laiką buvo valdomas kaip savas. Byloje neįrodyta, kad ginčo sandėlis priklauso valstybei ar savivaldybei, ar kitam asmeniui (CPK 178, 185 straipsniai).
26. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
27. Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pareiškėjų R. Š. ir V. Č. pareiškimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad pareiškėja R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti faktą, kad pareiškėja V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalies negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.