- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-247-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00896-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- V. P., R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
dalyvaujant pareiškėjams V. P. ir R. P., pareiškėjų atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,
suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovams Violetai Aukštakienei, Jurgitai Žilytei-Mackevičienei, Daivai Ulinskienei, Armandui Mockui,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Matukaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“, Raseinių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai V. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į inžinerinius statinius, tai yra, kad V. P. ir R. P. įgijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
1.1. Pareiškėjai V. P. ir R. P. pareiškime nurodė, kad 2000 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimis nuosavybės teise įgijo buvusią naftos bazę, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. šią bazę sudariusius nekilnojamuosius daiktus. Naftos bazę sudarantys statiniai 1963-1978 metais buvo pastatyti ir naudoti kaip vieningas turtinis kompleksas, funkciniu ir nuolatiniu ryšiu naudoti tai pačiai veiklai. Pareiškėjų sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyti visi nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti daiktai: pagrindinis nekilnojamasis daiktas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausiniai. Tačiau pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo nurodyti nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai.
1.2. Buvusiai naftos bazei, esančiai (duomenys neskelbtini), priklausė ir aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „1k“, bei automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „2k“. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų, abi aikštelės buvo pastatytos 1978 metais, o pagrindiniai bazės pastatai buvo pastatyti 1963-1968 metais. Inžineriniai statiniai – aikštelės – neturi savarankiškos paskirties ir buvo bei yra skirtos aptarnauti kitus daiktus, t. y. nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotus pastatus. Abi aikštelės yra nesudėtingi statiniai, kurių registracija inventorizacijos biure nebūdavo atliekama. Kadangi aikštelės buvo ir yra funkciškai susijusios su pareiškėjų įsigytais pastatais, kurių aptarnavimui tos aikštelės ir buvo pastatytos, todėl jos buvo valdomos, naudojamos ir disponuojamos kartu su minėtais pastatais.
1.3. Pareiškėjai 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) ,,Registrų centras“ prašydami įrašyti aikštelės „1k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikštelės „2k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, pateikdami Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos 2019 m. birželio 28 d. pažymą Nr. 7-31 ir 2019 m. gegužės 21 d. kadastro duomenų bylas. VĮ ,,Registrų centras“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SPR5-6530(14.4) atsisakė tenkinti minėtą prašymą, nurodęs, kad nepateikti nekilnojamųjų daiktų įregistravimui reikalingi dokumentai. Tačiau pareiškėjai nebuvo aikštelių statytojai, jos pastatytos labai seniai (dar iki Statybos įstatymo priėmimo), pareiškėjai jas įgijo kartu su kitais kuro bazės statiniais kaip komplekso sudėtinę dalį, aikštelės yra atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl įvykdyti VĮ ,,Registrų centras“ Kauno skyriaus reikalavimą ir pateikti statytojo deklaraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą pareiškėjai negalėjo.
1.4. Atsižvelgdami į VĮ ,,Registrų centras“ Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. SPR5-6530(14.4), pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus prašydami nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad inžineriniai statiniai: aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjų R. P. ir V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Šiaulių apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismai nurodė, kad tokių statinių registracijos klausimas yra spendžiamas administracine tvarka, t. y. teikiant atitinkamus dokumentus VĮ ,,Registrų centras“ ir jo sprendimus skundžiant administraciniams teismams.
1.5. Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ prašydami įrašyti aikštelės „1k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilių stovėjimo aikštelės „2k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ ,,Registrų centras“ Kauno skyrius 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. balandžio 20 d. sprendimais atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą tuo pagrindu, kad su juo nebuvo pateikti Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 9 punkte nurodyti dokumentai. Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ su iš anksto advokato parengtu prašymu ir jame nurodytais priedais, šį kartą reikalaudami iš registratorės priimti kartu su prašymu teikiamą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos 2019 m. birželio 28 d. pažymą Nr. 7-31. VĮ ,,Registrų centras“ Kauno skyrius 2021 m. birželio 9 d. sprendimais Nr. 7245L75 ir Nr. 27245775 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus tuo pagrindu, kad jau anksčiau yra priimtas registratoriaus sprendimas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. vasario 17 d. sprendimas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į statinius vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 9 punkto nuostatomis galėtų būti registruojamos pateikus teismo sprendimu dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymą.
1.6. Kaip matyti iš VĮ ,,Registrų centras“ sprendimų, aikštelių teisinė registracija niekuomet nebuvo atlikta ir dėl to niekas atitinkamai nebuvo įregistravęs savo nuosavybės teisių į aikšteles: nei pirminis naftos bazės statytojas ir savininkas, nei vėliau naftos bazės statinius nuosavybės teise valdę asmenys, iš kurių nuosavybės teises įgijo pareiškėjai. Vadovaujantis VĮ ,,Registrų centras“ sprendimuose nurodyta logika, visi buvę ir esami naftos bazės statinių komplekso savininkai buvo tik aikštelių valdytojai, bet ne savininkai. Visi naftos bazės komplekso statinių savininkai valdė neregistruotas aikšteles tais pačiais pagrindais, kadangi jos yra ir buvo naftos bazės dalimi, neatsiejamai susijusios su kitų statinių naudojimu. Vieningo turtinio komplekso – naftos bazės dalimi buvusios aikštelės niekada neturėjo ir neturi savarankiškos paskirties, jos yra kitų naftos bazės statinių priklausiniai, kurių valdymas sekė paskui įregistruotų naftos bazės statinių nuosavybės teises. Visų buvusių naftos bazės savininkų valdymas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Aikštelių valdymo teisė atsirado dar 1978 metais ir tęsėsi keičiantis registruotų naftos bazės statinių savininkams. Pareiškėjai aikštelių valdymą perėmė nuo to momento, kuomet įgijo nuosavybės teisėmis registruotus naftos bazės statinius, t. y. 2000 m. lapkričio 17 d., ir iki šiol valdo minėtas aikšteles pagal CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Aikštelės gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruotos kitų asmenų vardu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
2.1. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre aikštelės ir nuosavybės teisės į jas neįregistruotos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, aikštelės yra valstybinėje žemėje. Jeigu pareiškėjai Teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, VĮ „Registrų centras“ neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, teismo sprendimas, pripažįstantis nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė neprieštaraujantis pareiškimo patenkinimui, prašė spręsti bylą teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus, pareiškimo tenkinimui prieštaravo, prašė teismo nustatyti servituto reikalingumą savivaldybei priklausantiems gręžiniams, esantiems aikštelių teritorijoje, aptarnauti.
4.1. Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija savo apskaitoje minėtų statinių – aikštelių, neturi. Raseinių rajono savivaldybės administracija jokių pretenzijų į statinius adresu (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), neturi ir palieka teismui spręsti klausimą dėl pareikšto pareiškimo teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, jog kuro bazės (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra Raseinių rajono savivaldybei priklausantys išgręžti (užterštos teritorijos valymui atlikti) 9 gręžiniai, kuriuose yra periodiškai atliekamas išvalytos (ES lėšomis finansuotos) naftos produktais užterštos teritorijos aplinkos (poveikio požeminiam vandeniui) monitoringas. Teismo prašo, kaip viešpataujančiais tampančių daiktų – gręžinių savininko valia, nustatyti servituto reikalingumą, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie minėtų gręžinių, jais naudotis bei juos aptarnauti (CK 4.111 straipsnis).
Atsiliepimas
4.2. Patikslintame atsiliepime Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. sausio 27 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė duomenis apie vykdomus strateginio planavimo projektus šioje teritorijoje, bei dokumentus susijusius su minėtos teritorijos atliktais patikrinimais. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad teritorijoje minėti statiniai apleisti ir pagal paskirtį nenaudojami. Papildomai pateikė dokumentus, kuriuose yra duomenų apie netinkamai naudojamus ir neprižiūrimus statinius, o kai kurie statiniai yra net nugriauti. Duomenys neatitinka šiandien dienos statinių būklės. Teismo prašo įpareigoti pareiškėjus atlikti aktualius visų statinių kadastrinius matavimus. Naudojama teritorija yra ženkliai mažesnė, negu pateiktose aikštelių kadastrinių matavimų bylose. Kuro bazės teritorija yra laisvoje valstybinėje žemėję, šalia geležinkelio, potencialiai patraukli investuotojams. Siekdama pritraukti investuotojus ir kurti darbo vietas savivaldybė dėjo pastangas išvalyti užterštą minėtoje teritorijoje gruntą ir valstybinėje žemėje suformuoti sklypus, kurie ateityje gali būti parduoti teisės aktų nustatyta tvarką aukcione.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Kristijonas Paliutis pareikštą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad aikštelės buvo pastatytos 1978 metais, yra antros grupės nesudėtingi statiniai. 1978 metais, t. y. sovietmečiu, kuomet visas statinių kompleksas buvo naftos bazė, statybų statymo nereglamentavo jokios normos. Statiniai buvo registruojami pačių statytojų, pvz., kolūkių knygose. 1990 metais keitėsi visas teisinis reguliavimas. Miestuose iš Inventorizacijos biuro 2000 metais vyko Nekilnojamojo turto kadastro duomenų perkėlimas į registrą, o su kaimo vietovėmis buvo problema. Tos registracijos duomenų nebuvo galima automatiškai perkelti iš Inventorizacijos biuro, nes, kaip minėta, duomenys buvo kolūkių knygose. Todėl buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl senų statinių, pastatytų kaimo vietovėje, 1990 metų registracijos Nekilnojamojo turto registre tvarkos. Šis nutarimas nustatė sąlygas, kas, kokiais atvejais gali registruoti statinius registre. Savininkai, kurie nusipirko kompleksą valstybės turto privatizacijos metu, nusprendė įregistruoti dalį statinių. Pagrindinius pastatus registravo, tuo tarpu dviejų aikštelių registre neregistravo. Nuo 2000 metų reglamentavimas numatė, kad nesudėtingų statinių registracija nėra privaloma, ji nebuvo privaloma ir anksčiau. Buvusio komplekso valdytojai, matyt, nusprendė, kad nėra prasmės, ir tiesiog neįregistravo aikštelių. Kadangi aikštelių nebuvo nekilnojamojo turto kadastre, atitinkamai sudarant sandorius buvo įtraukti tik tie statiniai, kurie turėjo unikalius numerius ir kurie buvo kadastre apibrėžti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tai nepaneigia, kad patys objektai visada buvo šitoje vietoje, visada buvo naudojami ir buvo sukurti kartu su kuro baze ir kitais statiniais kaip kuro bazės sudėtinės dalys – priklausiniai, nes aikštelė skirta aptarnauti pastatus, esančius šalia: administracinį, gamybinius pasatus, atvažiuoti, parkuoti automobilius ir pan. Aikštelės nebuvo statomos su atskira paskirtimi, o kaip komplekso dalis. Dėl to, kai keitėsi visos turto bazės savininkai, keitėsi ir tos aikštelės valdytojai ir naudotojai. Pradėdami naudotis pastatais, jie atitinkamai pradėdavo valdyti ir naudoti tą aikštelę kaip savo. Tokiu būdu, įgydami turto bazės nuosavybės teises 2000 metais ir 2008 metais, pareiškėjai tapo aikštelių valdytojais ir naudotojais. Jie šias aikšteles nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai, t. y. atitikdami visas CK numatytas sąlygas, valdė ir naudojo kaip savo. Bet norėdami jas įregistruoti, susidūrė su teisinio reguliavimo aktualijomis. Vadovaujantis 1990 metų Vyriausybės nutarimu, kuris yra skirtas pataisyti sovietinio reguliavimo spragas, negalima įregistruoti nuosavybės, nes registruojant pagal šį Vyriausybės nutarimą, reikia pateikti seniūno pažymą, kurioje būtų nurodytas to daikto savininkas. Iš principo, šitas Vyriausybės nutarimas buvo skirtas kaimo vietovėje esančių namų valdų statinių registracijai, su mintimi, kad kolūkiečių kiemai iki 1990 metų irgi nebuvo registre, jie buvo registruojami tik kolūkio knygose. Matininkas padarydavo tų pasatų nekilnojamojo turto kadastro bylas, o seniūnas išduodavo pažymą iš kolūkio knygų, nurodydamas, kai kolūkis registruodavo statinius, kas yra tos sodybos savininkas. Tuomet to savininko vardu VĮ „Registrų centre“ ir būdavo įregistruojama, nepaisant to, kad nurodytas savininkas gali būti miręs ir galbūt yra du jo teisių perėmėjai. Tuomet nuosavybės teises į mirusiojo turtą, įregistruotą mirusiojo vardu, įgydavo paveldėjimo būdu. Taip šis klausimas yra išspręstas su Vyriausybės nutarimu. Kadangi byloje yra ne paveldėjimo, o privatizacijos klausimas, tai tokio santykio nėra. Seniūnas išduoda pažymą, kad jis turi duomenis, jog pareiškėjai yra naudotojai, bet pažymos išduoti, kad 1978 metais pareiškėjai buvo naudotojai, jis negali, nes natūralu, pareiškėjai negalėjo 1978 metais būti šito komplekso naudotojais. Prieš pateikdami pareiškimą šioje byloje, pareiškėjai buvo suformulavę kitą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo patvirtinant nuosavybės teisę, o būtent, kad pareiškėjai įgijo šias aikšteles į nuosavybę kaip daikto priklausinius, nusipirkę visą statinių kompleksą. Pirmosios instancijos teismas pasakė, kad tokie nuosavybės teisės nustatymo faktai yra nenustatinėjami ypatingosios teisenos tvarka. VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad tokio registracijos mechanizmo Nekilnojamojo turto registre teisės aktai taip pat nenumato. Vienintelis pagrindas, kuriuo jie galėtų registruoti šiuos statinius registre, yra teismo sprendimas dėl įgyjamosios senaties. Kad būtų galima vertinti aikštelių statybų teisėtumą ar neteisėtumą, turėtų būti kažkokie teisės aktai, kurie apibrėžtų to laikotarpio statybų tvarką. 1978 metais šitoje teritorijoje apskritai negaliojo jokie teisės aktai, kurie reglamentuotų teisėtumą. Kolūkis statydavo savo ribose taip, kaip jam atrodydavo geriau, kaip jis pageidavo. Nebuvo statybos normų, kurios būtų pritaikytos kaimo vietovėje. Tas faktas, kad yra pastatyta turto komplekso pagrindinio valdytojo kartu su kitais statiniais, ir tie kiti statiniai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, reiškia prezumpciją, kad jie pastatyti ir egzistuoja teisėtai. Pagrindinių pastatų registracija neginčijama. Atitinkamai, priklausinių – inžinerinių statinių – teisėtumo klausimas šioje byloje nekeliamas. Pareiškėjai statinius įgijo ir valdo daugiau nei 10 metų, o tie statiniai ankstesnių valdytojų buvo valdomi dar keliasdešimt metų. Jeigu per keliasdešimt metų niekas nekėlė klausimų dėl to, kad šie statiniai yra pastatyti teisėtai ar neteisėtai, reikia daryti išvadą, kad jie pastatyti teisėtai. Dėl pareiškėjų valdomoje teritorijoje atsiradusių monitoringo gręžinių – kadangi teritorijoje anksčiau buvo kuro bazė, neaišku, kaip sovietmečiu tie pastatai buvo naudojami, kur kuras buvo pilamas. Tokiu atveju savivaldybės yra suinteresuotos pašalinti gamtai padarytą žalą. Savininkai lygiai taip pat yra suinteresuoti pašalinti gamtai padarytą žalą. Jie yra suinteresuoti gręžinių buvimu ir funkcionavimu. Servitutas čia ne prie ko. Pareiškėjai yra suinteresuoti gręžinių veikimu, tai iš savo pusės tikrai gali sudaryti visas sutartis, kokių reikėtų gręžinių rengėjui jų eksploatacijai. Dėl ginčo statinių yra padarytos naujos kadastro duomenų bylos, o kitų statinių yra atskiros kadastro bylos. Aikštelės nebuvo registruotos kaip atskiri statiniai, toks šios bylos tikslas – daiktus, kurie buvo fiksuoti ne kaip atskiri daiktai, o tik juos paminint, įregistruoti kaip unikalius kadastro objektus. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.21 punkte nurodyta ir indeksu „k20“ žymima kiemo aikštelė galėjo būti ir visos aikštelės, kurios anksčiau buvo, o dabar nėra. Anksčiau registruodavo aikšteles kaip vieną vienetą – paimdavo teritorijos aikšteles, nors jos ir būdavo išsimėčiusios, pažymėdavo vienu unikaliu numeriu ir skirtingais indeksais, pvz., „k1“, „k2“, „k3“ ir pan. Paskaičiuodavo jų bendrą plotą ir registruodavo atskiru unikaliu numeriu. Menkaverčius, matininko vertinimu, inžinerinius statinius registruodavo po vienu unikaliu numeriu. Kai matininkas 1998 metais darė bylą, jis toje teritorijoje matė tuos statinius, aikšteles, tvoras; viską toje schemoje, kur yra grafinis išdėstymas, pažymėjo indeksais. Matininkas jų, kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, nefiksavo, nes tai nebuvo būtina. Tokios matavimo bylos pagrindu tie statiniai, kurie buvo išdėstyti schemose ir nurodyti kadastro matavimo lentelėse, buvo užregistruoti nuo numerio 1 iki 19, ir įregistruotos jų nuosavybės teisės, o kiti buvo užregistruoti su statusu „formuojama“ (punkte 2.21). Tai yra niekas neprašė jų registruoti, bet byloje matininkas kažką pažymėjo ir dėl to VĮ „Registrų centras“ uždėjo tokią žymą, kad yra kažkokie formuojami daiktai, bet kadastro tvarkytojui nepateikta jų kadastro duomenų byla ir atitinkamas prašymas juos registruoti. Dabar matininkė rengdama kadastro matavimo bylą, fiksavo tuos statinius, kurie realiai yra išlikę. Tų statinių, kurių nėra, matininkė nebefiksavo. Pagal naujus reikalavimus, ji aikšteles išskiria – jeigu jos neturi bendros ribos, nesusijungia, ji turi jas registruoti ir žymėti kaip dvi atskiras aikšteles. Pastatai, tai yra visas turtinis kompleksas, neatsiejama daiktų visuma, yra išlikę. Pagrindiniu statiniu būtų galima laikyti administracinį pastatą, o kiti statiniai galėtų būti laikomi pagalbiniais, skirtais aptarnauti. Kadangi pareiškėjai nevykdo su kuru susijusios veiklos, apibrėžtoje teritorijoje rezervuarų nėra. Aikštelės, kaip buvo, taip ir išliko, jos yra naudojamos. Tie statiniai, kurių nėra, patys negali egzistuoti kaip savarankiški objektai, jie irgi buvo inžineriniai statiniai, šios bazės priklausiniai. Kaip jau kalbėta, sovietmečiu pastatyta kuro bazė, žemės nuosavybė tuo metu neegzistavo, statinių nuosavybė – egzistavo. Statiniai statomi neformuojant sklypų. Šiais laikais sklypai gali būti formuojami ir aikštelių eksploatacijai, pavyzdžiui, saugomoms automobilių aikštelėms. Tačiau šioje byloje kalba eina apie kitokias aikšteles, čia aikštelės padarytos gamybiniam kuro bazės kompleksui, kad atvažiuotų gamybinio komplekso transportas, kad būtų privažiuojama nuo vieno statinio iki kito. 1990 metais vyko turto privatizacijos procesas ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Turto privatizacijos procesas vyko atskirai nuo žemės, žemę paliekant valstybei ir suteikiant statinių savininkui galimybę arba nuomotis tą žemę, arbą ją pirkti. Kuro bazės statiniai realiai yra turto kompleksas. Jei kuro bazę skaidytume į atskirtus statinius, tuomet aikštelės būtų priklausiniai, tačiau kyla klausimas, kurių pastatų, kadangi čia yra daugybė statinių, kaip nuspręsti, kuris pastatas yra pagrindinis. Jei savininkas pateikia prašymą VĮ „Registrų centras“ įregistruoti kažkokį statinį kaip priklausinį, taip jis ir įregistruojamas. Po 2017 metų žemės naudojimo patikrinimo pareiškėjai nusprendė formuoti žemės sklypą, reikalingą jų statinių eksploatacijai. Matininkams pradėjus rengti tą projektą, buvo pasakyta, jog negalima įtraukti aikštelių užimamų teritorijų, nes tos aikštelės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nebūtina formuojant žemės sklypą statinių eksploatacijai, kad visa ta žemė būtų užstatyta Nekilnojamojo turo registre įregistruotais statiniais. Statiniams yra priskiriama ir neužstatyta žemė. Aikštelės turėtų patekti į pareiškėjų rengiamo ir formuojamo sklypo ribas, tačiau 2018 metais Raseinių rajono savivaldybės administracija nusprendė neužstatytoje teritorijoje šalia geležinkelio formuoti sklypą ir kad formuojama teritorija turėtų įeiti į aikštelių ribas. Aikštelės yra naftos bazės sudėtinės dalys. 2017 m. gegužės 31 d. patikrinimo akte nurodyta, kad aplink pastatus vietomis išlikęs asfaltas, tačiau tai nepaneigia sąlygos, jog visą valdymo laiką pareiškėjai aikšteles valdė kaip savo. Netgi paprastojo remonto, statybos darbų pareiškėjai atlikti negali, kol nėra išspręstas valstybinės žemės šitų statinių naudojimui klausimas. Tos aikštelės yra pastatytos ir tvarkytos jau seniai. Remontas nėra vienintelis naudojimo būdas. Neremontuojant statinio būklė po truputį blogėja, bet tai nereiškia, kad tuo statiniu nesinaudojama. Patikrinimo aktas neįrodo, kad šiomis aikštelėmis nesinaudojama. Valdymą kaip savą nulemia pats objektas, aikštelės yra turtinio komplekso sudėtinė dalis. Aikštelės neturi ir negali turėti atskiro naudojimo, jos gali būti ir yra naudojamos tik kartu su kitais statiniais, kurie priklauso pareiškėjams. Naudodami šį turtinį kompleksą, pareiškėjai naudoja ir tą jo dalį, kuri yra neįregistruota. Prie tam tikrų statinių galima patekti tik naudojantis aikštele. Pareiškėjai aikšteles naudoja pagal savo galimybes ir vykdomą komercinę veiklą. Inventorinė byla registruoti VĮ „Registrų centras“ buvo teikta kelis kartus. Atmesdamas pareiškėjų prašymą, VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad jie turi taisyti „Registrų centro“ kadastro duomenų bylą ir keisti statinių pastatymo metus, į pastatomus dabar. Anksčiau pareiškėjai nesiėmė įteisinti aikštelių, nes nebuvo tam poreikio, jiems nebuvo jokių kliūčių naudotis tomis aikštelėmis, poreikis iškilo tik tada, kai buvo pradėtas formuoti sklypas. Pareiškėjai neturi tikslo matuoti kitų pastatų, tam nėra logikos. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, nes seniūnijos pažymos pagrindu statinių įregistruoti negalima. Šiuo atveju, kuro bazė priklausė sovietiniam juridiniam asmeniui. Nežino, ar kolūkio knygose ši ūkinė bazė buvo fiksuota, turbūt nėra fiksuota. Kitokio mechanizmo, kaip užregistruoti nuosavybės teises, nėra. Tam yra tik įgyjamosios senaties institutas. Seniūnijos pažyma yra pagrindas teismui nustatyti, kad P. yra šitų statinių naudotojai. Ginčas kyla dėl to, kad pareiškėjai naudojasi neįregistruotais statiniais ir, pasak Savivaldybės, visi kiti teoriškai irgi turi teisę naudotis lygiomis teisėmis ir turi tiek pat teisių į įgyjamąją senatį. Su tuo atstovas nesutinka. Pareiškėjai aikštelę fiziškai valdo. Naudojimas – daikto savybių eksploatavimas tuo tikslu. Naudojimo intensyvumas yra probleminis klausimas, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) susiformavusi nevienoda praktika. Neaišku, kiek reikia naudoti daiktą, kokios fizinės būklės turi būti daiktas, kad tai būtų pripažįstama tinkamu naudojimu – nėra tokio teisės akto. Nėra tokio reglamentavimo, kad asmuo prarastų savo naudojimo, juo labiau nuosavybės teises, jei jis nepakankamai tą daiktą naudoja. Pareiškėjai turi visas sąlygas įgyjamajai senačiai. Prašo teismo įvertinti, priimti atskirąją nutartį dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo veiklos ir informuoti Raseinių rajono savivaldybės merą. Taip pat prašo teismo iš Raseinių rajono savivaldybės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas V. P. pareikštą pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad 2000 metais įsigijo naftos bazę. Anksčiau šita naftos bazė buvo sujungta kartu su kuro baze, t. y. teritorija, kuri buvo už šitų statinių, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Joje turėjo būti anglių sandėliai, kurie nebuvo pabaigti statyti. Tai buvo Raseinių rajono savivaldybės ribos. Šiuo metu priklauso privačiam asmeniui. Raseinių rajono savivaldybė buvo suinteresuota atsiskirti nuo pareiškėjų ir norėjo sukurti atsiskyrimo planą – atskirti kuro anglių sandėlius. Pareiškėjai norėjo formuoti sklypą, norėjo įteisinti ir išpirkti žemę, bet patys Raseinių rajono savivaldybės atstovai sakė, kad tai yra nereikalinga, jiems brangiau kainuos, geriau mokėti žemės mokestį ir naudotis visais pastatais ir aikštelėmis. Toje teritorijoje monitoringo gręžiniai atsirado nesuderinant su pareiškėjais, buvo laikoma, kad tai valstybinė žemė, atvažiavo, išmatavo ir padarė gręžinius. Pareiškėjai nieko prieš neturėjo, kad buvo daromi gręžiniai, nes patys yra suinteresuoti, kad žemė būtų išvalyta. Šiai dienai gręžiniai yra tik stebimi, nėra valomi, prie jų atvažiuoja per metus vieną-du kartus stebėti, kaip naftos likučiai reaguoja su žeme. Jeigu pareiškėjai įgytų įgyjamąja senatimi aikšteles, gręžiniai ir toliau būtų prižiūrimi, pareiškėjai tuos gręžinius sutinka ir saugoti, ir prižiūrėti, ir įsileisti gręžinių specialistus. Jie niekada nebuvo prieš, kad prie gręžinių privažiuotų jų tvarkytojai. Per pareiškėjo statinių įsigijimo laikotarpį, nebuvo jokių kitų asmenų, kurie būtų pretendavę į aikšteles. Dabartiniu momentu yra atsiradę asmenų – Raseinių rajono savivaldybė, kuri pretenduoja į aikšteles, ji atsirado, kai prasidėjo valymas. Raseinių rajono savivaldybės administracija pirmiausiai norėjo paimti visą teritoriją, jai nebuvo žinoma, kad visi šitie pastatai yra užregistruoti VĮ „Registrų centras“. Su anksčiau Raseinių rajono savivaldybei priklausiusiu sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų valdomos aikštelės nebuvo susijusios, Savivaldybės sklype buvo atskiras įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini). Nei Raseinių rajono savivaldybė, nei dabartinis to sklypo savininkas aikštelėmis nesinaudojo. Kai pareiškėjai buvo nuvykę į Savivaldybę draugiškai tartis, kaip atskirti žemės sklypus, Raseinių rajono savivaldybė pradėjo tas aikšteles kartu su žeme dalinti be jokio pagrindo. Savivaldybė teritorijoje braižė tam tikras ribas, kurios kirto aikšteles. Pareiškėjams VĮ „Registrų centras“ sakė, kad Raseinių rajono savivaldybė šitoje teritorijoje turi jai priklausančius du valymo įrengimus. Dabar jie nenaudojami. Aikštelių būklė atitinka jų paskirtį. Sandėliai yra užstatyti, juose stovi technika, yra valgykla pirmoje aikštelėje, galbūt ją panaudos kada nors vėliau, ją restauravo. Aikšteles prašo įteisinti, nes jas naudoja, kiek gali prižiūri.
8. Pareiškėja R. P. pareikštą pareiškimą palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad statinius nusipirko 2000 metais, bet 17 metų nežinojo, kad toje teritorijoje yra kažkokių įrenginių, kurie priklauso Savivaldybei, nes 17 metų nematė nei vieno Savivaldybės atstovo, kad kada nors atvažiuotų. Kai jie kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklypų formavimo, tuomet pasirodė autobusiukas iš Savivaldybės, pareiškėjams nežinant apvažiavo visą teritoriją. Nuo to prasidėjo visi kliudymai. Kur pareiškėjai kreipėsi, ten atsimušė kaip į sieną. Raseinių rajono savivaldybė pareiškėjams aikšteles dalino įvairiai – vieną dieną duodavo dalį aikštelės, po savaitės pusę aikštelės, po to pasakė, kad jie negaus visai. Kodėl taip vyko, nežino. Juos terorizuodavo, įvažiuodavo į aikštelę savivaldybės autobusiukas, apvažiuodavo teritoriją. Kokiu tikslu per aikšteles važinėjo autobusiukas, pareiškėjai nežino. Autobusiukas nevažiuodavo prie gręžinių, tiesiog apvažiuodavo teritoriją. Visa tai vyko 2018 metais. Prieš tai, 17 metų, pareiškėjai nematė nei vieno žmogaus. Jie sąžiningai dirbo, mokėjo mokesčius. Kaimynai pravažiavimui aikštelių nenaudojo, be pareiškėjų, daugiau niekas aikštelėmis nevažiuoja ir nestato automobilių. Jie aikštelėmis naudojasi, o jeigu kažkur medis ar samana išdygusi, tai kiekviename kieme taip yra. Pastatus prižiūri, remontuoja, dengia stogus.
9. Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovė Violeta Aukštakienė pareiškimui prieštaravo. Nurodė, kad pareiškėjai valdo pusę teritorijos statinių nuo 2000 metų ir jau 2000 metais pirkdami jie matė, kad buvo pažymėti kažkokie kiemo statiniai, kurie nebuvo įregistruoti ir negalėjo būti nupirkti, nes nuosavybės teisių įregistruota į juos nebuvo. Tuomet antrą dalį statinių jie nusipirko 2008 metais ir vėlgi, pirkdami neatkreipė dėmesio ir neįsiregistravo savo vardu tų pažymėtų kiemo statinių. Jeigu jau VĮ „Registrų centras“ turi duomenis, tai reiškia, visi statiniai, paminėti Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.21 punkte, buvo kadastrinių matavimų byloje, bet, matyt, tuomet trūko dokumentų, jie nebuvo įregistruoti. Keista, kodėl buvo formuojama atskira byla, o ne tikslinant senąją, nes senosios bylos matavimai yra 1998 metų sausio mėnesio. Pareiškėjai iš esančių statinių jau tiek nevaldo, puikiai matosi, kad jų yra daug mažiau. Kad aikštelė egzistuoja, neneigia, bet prieštarauja, kad ne tokio dydžio ji turėtų priklausyti pareiškėjams, nes tikrai ne tokia didelė yra naudojama. Juolab, visos naftos bazės mokesčiai yra skaičiuojami tik už 3 hektarus, o visos šitos bazės teritorija yra beveik 8 hektarai. Raseinių rajono savivaldybė neneigia, kad mokesčiai yra tvarkingai mokami, bet ne tokia apimtimi, kokia turėtų būti. Buvo atliktas patikrinimas ir ten buvo nuvykę Raseinių rajono savivaldybės atstovai ir tikrai pažymėjo, kad ne tokia apimtimi egzistuoja pastatai. Labai daug yra išgriautų, nenaudojamų ir avarinės būklės. Buvo pradėtas patikrinimas dėl visos teritorijos užterštumo ir buvo aptikta, kad visa ši teritorija yra iš tikrųjų užteršta naftos produktais. Buvo padarytas didžiulis projektas, įgyvendintas iš Europos Sąjungos lėšų. 2016 metų gruodžio mėnesį pasirašyta sutartis dėl visos šios teritorijos valymo. Viso į šitos teritorijos išvalymą buvo investuota daugiau kaip 230 tūkstančių Eur. To eigoje buvo išgręžti šuliniai, atliekamas nuolatinis monitoringas. Programa yra įgyvendinama mažiausiai iki 2024 metų. Apie aikštelių nuosavybę pareiškėjai prakalbo po 2016 metų patikrinimo ir atliktų darbų, kai jau atlikus tuos valymo darbus, Raseinių rajono savivaldybė, turėdama teisę inicijuoti sklypų formavimą, pradėjo procesą 2017 metais. Jeigu gręžiniai yra toje aikštelėje, kurią ne tokia didele apimtimi, bet naudoja pareiškėjai, būtina nustatyti priėjimą, privažiavimą, teisę naudoti, nes šitie gręžiniai priklauso Raseinių rajono savivaldybei, jie yra registruoti. Savivaldybės pozicija yra tokia, kad ji neneigia, jog tos aikštelės yra, bet tikrai ne tokia apimtimi pareiškėjai aikštelėmis naudojasi, kaip jie bando įrodyti. Tai rodo surašytas patikrinimo aktas 2017 metų gegužės mėnesį, be to, ten neegzistuoja statinės, kiti statiniai. Toks aikštelės plotas tikrai nėra būtinas naudotis egzistuojančiais statiniais. Daroma atskira kadastrinė aikštelių byla, netikslinant senųjų duomenų, kurie buvo matuoti 1998 metais, akivaizdu, kad bandoma suklaidinti teismą, kad tie pastatai egzistuoja. Jeigu būtų atnaujinta visa senoji byla, tai joje tikrai nebūtų likę tų statinių, rezervuarų, ir nebūtų ta teritorija tokia didelė. Aikštelė, po dabar naudojamais statiniais, būtų tikrai mažesnė. Jeigu šita aikštelė yra priklausinys pagrindinių statinių, tai tų statinių kaip ir nėra. Patikrinimo akte yra nuotraukos, kuriose matyti apgriuvę pastatai, tai akivaizdu, kad jie nėra taip naudojami, juolab kitų statinių net nėra, tai tos aikštelės iš viso dabar negali būti naudojamos. Patikrinimo aktas buvo dėl visų statinių naudojimo, apie aikšteles ten nebuvo kalbama. Jeigu yra pastatytas inžinerinis statinys – kiemo aikštelė, galima naudoti jos dalį. Ši aikštelė pastatyta labai seniai, ji nusidėvėjusi, ji nėra naudojama ir taisoma taip, kaip turėtų būti. Kadangi ji pagal paskirtį ne visai teisingai naudojama, ji nyksta, nėra prižiūrima. Savivaldybė valė gruntą, kuris yra aikštelės vietoje, pačios aikštelės, kaip inžinerinio statinio nevalė, bet investavo. Jeigu pareiškėjams pripažintų nuosavybės teises į aikšteles, turėtų būti nustatytas servitutas į aikštelę, kad būtų išvengti galimi konfliktai ateityje. Savivaldybė nemano, kad yra galimybė susitarti dėl servituto nustatymo. Jeigu yra nustatomi servitutai elektros tinklams, neturėtų būti kliūčių nustatyti servitutą gręžiniui.
10. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad palieka teismui spręsti dėl pareiškimo tenkinimo. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, Žemės reformos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojimo kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, asmenims, turintiems nuosavybės teises į pastatus arba statinius, gali būti suformuojami ir parduodami arba išnuomojami žemės sklypai tokio dydžio, koks yra reikalingas statiniams naudoti pagal pagrindinę paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, prašyme nurodytoms aikštelėms eksploatuoti žemės sklypas nėra suformuotas. Pareiškėjams pateikus aikštelių registracijos dokumentus ir nuosavybės teises į aikšteles, gali būti formuojamas reikalingas žemės sklypas teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdos projektuose ir parduodamas arba išnuomojamas. Kadangi toje vietoje buvo pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas Raseinių rajono savivaldybei, todėl ir pareiškėjams kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrių dėl žemės sklypų, reikalingų aikštelėms įteisinti toje pačioje teritorijoje, visi formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbai buvo sustabdyti, kol vyksta teisminiai procesai, ir paskui bus atsižvelgta į tai, ar bus įteisintos aikštelės, t. y. įgyta nuosavybės teisė į nurodytas pareiškime aikšteles. Tik išsprendus šį klausimą, bus toliau tęsiami formavimo ir pertvarkymo darbai. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 31 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 11ŽN-55, jame buvo tikrinami šioje teritorijoje esantys statiniai ir aikštelės, buvo tikrinamas 21 statinys. Tarp tų statinių, yra nurodyti įvairūs administraciniai pastatai. Pagal nuotraukas matosi, kad dar yra neįvardintų inžinerinių statinių, tačiau dėl aikštelių nėra nieko pasisakyta. Kiti neįvardinti inžineriniai statiniai galėtų būti ir aikštelės. Akte yra nurodoma, kad aplink pastatus vietomis yra išlikęs asfaltas, bet kadangi aktas yra senas, atstovė negali pasakyti, ar šioje vietoje kalbama apie aikšteles. Jeigu aikštelės yra traktuojamos kaip atskiras statinys, su aiškia ūkine veikla ir nebūtų pagrindinio daikto priklausinys, tokiu atveju žemės sklypas gali būti formuojamas. Jeigu aikštelė skirta transporto priemonėms stovėti, atstovės asmenine nuomone, tuomet galima formuoti kaip atskirą sklypą. Pagal teisės aktų nuostatas, gali būti formuojami sklypai ir parduodami arba išnuomojami tik esant jų teisinei registracijai. Visi statiniai, net ir nesudėtingi ar priklausiniai, turi būti registruoti. Vienos aikštelės teritorija visiškai nepersidengia su formuojamais žemės sklypais, o kitos truputį persidengtų, bet tokiu atveju šita schema bus pakoreguota, kad nepersidengtų. Esant statinių įteisinimui, projektas bus pakoreguotas taip, kad nepersidengtų ir kad būtų išskirtas plotas šitoms aikštelėms eksploatuoti. Jeigu aikštelės yra kitų pastatų priklausiniai ir tai sudaro vieną, vieningą kompleksą, jos turėtų būti neatskiriama komplekso dalis. Jeigu aikštelės buvo naudojamos faktiškai pastatams eksploatuoti, tai Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi šitos aikštelės niekam kitam negalėtų būti panaudotos. Nustačius nuosavybės teisę ir įregistravus aikšteles Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas, kurį užima šios aikštelės, būtų suformuotas toks, koks reikalingas.
11. Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“ ir VĮ „Registrų centras“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
12. Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
13. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 10694 ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ASR3620 nuosavybės teise įgijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laboratoriją ir buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praėjimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skalbyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro užpylimo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užpylimo estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), betono mazgą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stalių dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie naftos bazę sudarantys statiniai buvo pastatyti 1963-1978 metais. Pareiškėjai V. P. ir R. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), todėl minėti statiniai jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2.21 punkte užfiksuoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas – „formuojama“, iš kurių vienas įvardintas kaip kiemo aikštelė, žymima indeksu „k20“. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų analizės skyriaus rašto matyti, kad pareiškėjas V. P. už valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos mokesčių už 2015-2020 metus Raseinių rajono savivaldybei nėra skolingas. Iš 2019 m. gegužės 21 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoto statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išdėstymo plano matyti, jog statinių teritorijoje yra aikštelė, žymima indeksu „1k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1978 metais, išsidėsčiusi per visą teritoriją aplink pastatus) bei automobilių stovėjimo aikštelė, žymima indeksu „2k“ arba „A“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1978 metais, esanti prieš įvažiavimą į teritoriją). Abi aikštelės yra II kategorijos nesudėtingi statiniai. 2021 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, šios aikštelės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Raseinių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad savo apskaitoje šių aikštelių neturi. Kaip nurodė pareiškėjai, naftos bazės statinių pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo nurodytos aikštelės, kadangi jos nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai ne kartą kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti minėtas aikšteles, tačiau prašymai buvo atmesti. 2021 m. balandžio 19 d. VĮ „Registrų centras“, atmesdamas prašymą įrašyti aikšteles „1k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei „2k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodė, jog pagal 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2003 m. Vyriausybės nutarimas), kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, turi būti pateikti minėtame nutarime (2-6 punktuose) patvirtinti dokumentai. 2003 m. Vyriausybės nutarime taip pat įtvirtinta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nei vieno dokumento, išvardinto 2-6 punktuose, registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Šiuo ir kitais sprendimais VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog su prašymais įregistruoti aikšteles, pareiškėjų pateikta 2019 m. birželio 28 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos pažyma apie statinių naudojimą, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) esančiais statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytais 1978 metais, naudojasi R. P. ir V. P., nėra tinkamas dokumentas aikštelių įregistravimui į Nekilnojamojo turto registrą.
15. Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytas aikšteles, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas nekilnojamasis turtas ir daiktinės teisės į jį yra įregistruoti viešame registre. Pareiškėjai 2000 m. lapkričio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į 1/2 dalį kuro bazėje esančių pastatų, o 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teises į kitą 1/2 dalį kuro bazėje esančių pastatų. Per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios, kuomet pareiškėjai kartu su kuro bazės statiniais pradėjo valdyti aikšteles, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane „1k“ bei „2k“, pareiškėjai jas valdė kaip savo daugiau nei dešimt metų. Prieš pareiškėjams nusiperkant kuro bazės statinius ir pradedant valdyti aikšteles, nuo jų pastatymo 1978 metais, aikšteles valdė buvę naftos bazės statinių savininkai. Pažymėtina, kad kaip numato įstatymas, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 3.71 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai minėtas aikšteles valdė nepertraukiamai, atvirai ir nesislapstydami.
16. Raseinių rajono savivaldybės administracija nesutiko, kad pareiškėjai aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), valdė kaip savas, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė Raseinių rajono savivaldybės atstovai, aikštelės yra neprižiūrimos, apaugusios krūmais ir samanomis. 2017 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 11ŽN-55 užfiksuota, jog „aplink pastatus vietomis išlikęs asfaltas“. Teismas, nesutikdamas su tokia pozicija, pažymi, jog vien daikto būklė nenurodo jo nenaudojimo kaip savo fakto. Aikštelės pastatytos 1978 metais, neatlikus remonto darbų, natūralu, kad per tokį ilgą laiko tarpą (pastatytos prieš daugiau nei keturiasdešimt metų) aikšteles dengiančio asfalto būklė turėjo suprastėti. Aikštelių remonto neatlikimas neįrodo, jog aikštelės nėra naudojamos, kiekvienas daikto valdytojas juo rūpinasi pagal savo finansines galimybes. Tai, kad kažkuri aikštelių dalis yra mažiau naudojama ir dėl to tose dalyse pradėjo nykti asfaltas ir želti augmenija, nepaneigia, kad aikštelės yra naudojamos. 2021 m. gruodžio 20 d. Statinių techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 19 užfiksuotos aplinkybės, kad valgyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fasadas yra tvarkingas, neseniai atlikti statybos darbai, tuo tarpu katilinės, praėjimo punkto, sandėlių, stalių dirbtuvių būklė yra prastesnė, neleidžia spręsti, jog šie statiniai yra nenaudojami, juolab, kai užfiksuotas valgyklos pastato neseniai atliktas remontas. Svarbu ir tai, jog šiame akte aikštelių būklė nevertinama, o vien tik iš pastatų būklės negalima spręsti apie aikštelių naudojimo dažnumą ar naudojamo ploto dydį. Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis, kad pareiškėjas už valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos mokesčių už 2015-2020 metus Raseinių rajono savivaldybei nėra skolingas, pareiškėja už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Raseinių rajono savivaldybės administracijai 2021 m. spalio 1 d. įsiskolinimo neturi, o mokesčių mokėjimas taip pat patvirtina valdymo faktą. Be to, teismas sutinka su pareiškėjų atstovo argumentu, jog aikštelės neturi ir negali turėti atskiro naudojimo, prie tam tikrų statinių galima patekti tik naudojant aikšteles, todėl pareiškėjai aikšteles valdo ir naudojasi kartu su pastatais. Tai patvirtina ir kadastrinių matavimų byloje pateiktas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išdėstymo planas, kuriame iš aikštelių išsidėstymo teritorijoje matyti, kad jos naudojamos tiek įvažiuojant į naftos bazės teritoriją, tiek norint patekti į administracinį pastatą bei kitus statinius. Juolab, kad ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos 2019 m. birželio 28 d. pažyma apie statinių naudojimą patvirtina, kad pareiškėjai naudojasi aikštelėmis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nurodyto galima daryti išvadą, kad pareiškėjai visą valdymo laiką aikšteles, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), valdė kaip savas, t. y. jie elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus.
17. Svarbu ir tai, kad įrodymų, jog aikštelės nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2021 m. spalio 7 d. specialiame interneto tinklapyje, adresu www.teismai.lt, per nustatytą terminą niekas nepateikė jokių prieštaravimų dėl pareiškimo ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis, todėl nustatytina, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti valdytojai. Nekilnojamojo daikto valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, pareiškėjai sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas valdė minėtas aikšteles, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
18. Teismas taip pat pažymi, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas. Tai – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (CK 4.69 straipsnio 1 dalis), tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68-4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aikštelės, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytos 1978 metais ir jų statyba yra baigta 100 procentų. Kadangi aikštelės pastatytos 1978 metais, aktualu atkreipti dėmesį į tai, jog tuo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas, kuriame buvo nustatyta, jog nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į statinius kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į statinius įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003). Iš to darytina išvada, kad sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki instrukcijos įsigaliojimo. Paminėtina, jog tik tokių įrašų pagrindu seniūnas ar meras gali išduoti namų valdos registravimo faktą patvirtinančią pažymą, kuri pagal 2003 m. Vyriausybės nutarimą reikalinga registruojant iki 1991 m. pastatytus statinius Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teismo posėdžio metu Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos seniūnė nurodė, kad seniūnija ūkio knygų neturi, todėl tokie įrašai nebuvo gauti. Atsižvelgiant į įgyjamosios senaties instituto paskirtį, į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog naftos bazė ir jos statiniai yra kaimo teritorijoje, aikštelės pastatytos 1978 metais, jas pareiškėjai valdo jau daugiau nei dešimt metų, per visą šį laikotarpį nebuvo kvestionuojamas aikštelių pastatymo teisėtumas, vien tai, kad byloje nėra duomenų, jog aikštelių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad aikštelės, į kurias pareiškėjai prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Taip pat, nėra pagrindo ir išvadai, kad aikštelių statyba yra neteisėta.
20. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).
21. Nagrinėjamu atveju nustatytos spragos dėl kurių neįmanoma įregistruoti nuosavybės teisės į statinius – aikštelę, žymimą indeksu „1k“, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę, žymimą indeksu „2k“, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), todėl yra poreikis nuosavybės teisę pripažinti pagal įgyjamąją senatį. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
22. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnis, 533 straipsnis), nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai R. P. ir V. P. įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę, žymėjimas plane „1k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 9 982 kv. m, ir (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, žymėjimas plane „2k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1 547 kv. m (CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.
23. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą.
24. Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad kuro bazės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra Raseinių rajono savivaldybės administracijai priklausantys išgręžti 9 gręžiniai, skirti užterštos teritorijos valymui atlikti. Iš matininko parengtos schemos, kurioje užfiksuota gręžinių vieta, matyti, jog vienas gręžinys (Nr. 72258) yra aikštelės, žymimos indeksu „1k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Raseinių rajono savivaldybės administracija prašė nustatyti servituto reikalingumą, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie gręžinio, juo naudotis ir aptarnauti, tačiau nepateikė jokio pageidaujamo servituto nustatymo projekto. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, o ne dėl servituto nustatymo. Be to, byloje nėra duomenų apie trukdymą pasiekti gręžinius, pareiškėjai nurodė, kad jie suinteresuoti gręžinių buvimu, sutinka geranoriškai leisti vykdyti gręžinių priežiūrą, todėl teismo vertinimu, naudojimosi gręžiniais klausimas gali būti išspręstas ir šalių sutarimu, o jo nesant – kreipiantis į teismą. Juolab, kad pareiškėjai posėdžio metu patvirtino savo suinteresuotumą Raseinių rajono savivaldybės administracijai sudaryti galimybes gręžinius prižiūrėti.
25. Raseinių rajono savivaldybės administracija patikslintame atsiliepime teismo be kita ko prašė įpareigoti pareiškėjus atlikti aktualius visų statinių kadastrinius matavimus, nurodė, kad statinių kadastro duomenų nustatymo data yra 1998 m. sausio 27 d., duomenys yra labai seni ir neatitinka šiandienos dienos būklės. Vėlgi, šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į aikšteles įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, o ne dėl teritorijoje esančių nuosavybės teise jau priklausančių pareiškėjams statinių, todėl teismas nenustatė pagrindo tenkinti prašymo. Teismo vertinimu, byloje esančių pareiškėjų pateiktų duomenų pakanka spręsti klausimui dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
26. Paminėtina ir tai, kad Raseinių rajono savivaldybė pabrėžė, jog pareiškėjams nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į aikšteles, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tai trukdytų Raseinių rajono savivaldybės inicijuotam valstybinės žemės sklypų formavimo projektui, pagal kurį formuojamų žemės sklypų ribos patektų į pareiškėjų valdomos aikštelės teritoriją. Teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad šiuo metu valstybinės žemės sklypų formavimo projektas yra sustabdytas, o pareiškėjams nustačius nuosavybės teisę į aikšteles ir jas įregistravus į Nekilnojamojo turto registrą, projektas bus pakoreguotas taip, kad formuojamų žemės sklypų ribos nepersidengtų su aikštelės ribomis. Be to, teismas pažymi, kad žemės sklypų formavimo klausimas šioje byloje apskritai nėra sprendžiamas ir pradėti žemės sklypų formavimo procesai nesudaro pagrindo pareiškimo reikalavimų atmesti nustačius visus įgyjamosios senaties instituto taikymo pagrindus.
27. Sprendžiant dėl atskirosios nutarties priėmimo, atkreiptinas dėmesys, jog CPK 299 straipsnis numato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta proceso teisės norma (CPK 299 straipsnis) grindžiama tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Byloje nustatyta, kad pareiškėjų atstovas pateikė prašymą teismui priimti atskirąją nutartį dėl suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Armando Mockaus išsakytos pozicijos teismo posėdžio metu dėl vienos iš įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų (t. y. dėl teisių turėjimo į automobilių stovėjimo aikštelę tiek pat kiek pareiškėjai, nes ten kartais parkuoja savo automobilį) taip pat ir dėl jo pozicijos ir kitų nurodytų argumentų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atstovas siekė akivaizdžiai suklaidinti teismą ar pateikė melagingus duomenis, t. y. būtų netinkamai atlikęs savo profesines funkcijas, neužfiksuotas ir akivaizdus teisės pažeidimo padarymo faktas. Kadangi byloje nenustatyta, kad atstovas Armandas Mockus būtų pažeidęs įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, priimti atskirąją nutartį nėra pagrindo, todėl prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo netenkintinas.
28. Kiti šalių argumentai nėra esminiai ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
29. Pareiškėjų atstovas taip pat pateikė prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur žyminį mokestį, 338,80 Eur už pareiškimo dėl nuosavybės pagal įgyjamąją senatį nustatymo parengimą, 169,40 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos patikslinto atsiliepimo parengimą, 338,80 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdyje – viso 888,00 Eur.
30. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Bendrosios taisyklės išimtis reiškia, kad teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškimą netraktuotinas pareiškėjo arba suinteresuoto asmens naudai priimtu sprendimu; taip pat, kad esant joje nustatytoms sąlygoms, teismas, atsižvelgdamas į jas, turi teisę, bet neprivalo paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-372/2015).
31. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, tiek ir jų interesai byloje (interesų priešiškumas) nustatomi – vertinami būtent pagal išreikštas procesines pozicijas dėl pareikštų reikalavimų ir (arba) nagrinėjamų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė pareiškimą patenkinti. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija išreiškė savo nesutikimą su pareiškimu tiek patikslintame atsiliepime, tiek ir teismo posėdžių metu. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos suinteresuotumas bylos baigtimi ir jo interesai buvo priešingi pareiškėjų suinteresuotumui bylos baigtimi ir jų interesams. Kita vertus, tik dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl suinteresuoto asmens priešingos pareiškėjams pozicijos, o, pavyzdžiui, žyminio mokesčio, pareiškimo parengimo išlaidos būtų patirtos ir tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys su pareiškimu visiškai sutiktų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, pareiškėjams iš suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteisiama dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų – 500,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
32. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 530-533 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančias aikšteles – aikštelę, žymimą indeksu „1k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 9 982 kv. m, ir automobilių stovėjimo aikštelę, žymimą indeksu „2k“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1 547 kv. m.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.
Priteisti pareiškėjams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288740810, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.