- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1966-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00161-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui R. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) iškeldinti atsakovą R. K. su visais jo asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti iš R. K. 18 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 18 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovas su sutuoktine A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,2271 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasistatė 401,15 m2 bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo sutuoktinė A. B. 2016 m. name nepagrįstai apgyvendino savo sugyventinį R. K., todėl ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš savo namų, pasiimdamas tik būtiniausius asmeninius daiktus. Name liko gyventi ieškovo sutuoktinė, šalių nepilnamečiai vaikai, sutuoktinės tėvai bei atsakovas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-39-1124/2023 dėl ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų. Ieškovas ragino atsakovą geranoriškai išsikraustyti iš namo, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų (naudojasi jo būstu be jokio teisinio pagrindo) neturi pastovios gyvenamosios vietos, beveik septynerius metus yra priverstas nuomoti būstą, kai tuo tarpu turi namą, kurį pats statė ir įrenginėjo. Ieškovas ne kartą bandė grįžti į jam priklausantį namą, tačiau atvykęs rado pakeistas namo durų ir vartų spynas, o išreiškus norą gyventi name, buvo pareikšta, kad jam bus skirtas tik vienas kambarys, vonios kambariu galės naudosis bendrai su atsakovu, nors name yra keturi vonios kambariai, virtuvėje jam bus skirta viena lentyna daiktams susidėti. Ieškovo manymu, atsakovas be teisinio pagrindo apsigyvenęs ieškovui priklausančiame name ne tik pažeidžia jo, kaip savininko teises, bet ir kelia grėsmę jo psichinei savijautai, todėl ieškovas reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovą iš jam ir A. B. priklausančio namo su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant atsakovui kito būsto. Ieškovas prašo priteisti patirtą žalą už trejų metų laikotarpį, kurią įvertino 18 000 Eur suma. Tai negautos pajamos, kurias jis galėjo gauti išnuomojęs namo dalį. Žalos suma apskaičiuota atsižvelgiant į trijų kambarių buto rinkoje esančias nuomos kainas panašioje vietovėje.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovo žiniomis ieškovo ir trečiojo asmens santuoka ėmė irti jau 2013 – 2015 metais dėl ieškovo priklausomybės alkoholiui, nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo šeima, todėl ieškovas susiradęs kitą moterį 2016 metais iš namų išsikėlė, namų valdoje nesilankė, ja nesirūpino, neprižiūrėjo, mokesčių nemokėjo. Atsakovas į namų valdą atsikėlė 2019 m. balandį, trečiojo asmens ir trečiojo asmens tėvų sutikimu bei kvietimu. Kaip A. B. faktinės šeimos narys, padėjo ūkio darbuose, finansiškai, todėl teigti, jog atsakovas namų valdoje apsigyveno savavališkai nėra teisinio pagrindo. Ieškovo pareiškimas grįžti į namų valdą buvo pateiktas 2021 m. pabaigoje - 2022 m. pradžioje, ir nors akivaizdu, kad realiai ieškovas neturėjo jokio ketinimo grįžti į namus, jam yra sudarytos visos sąlygos grįžti į ginčo namų valdą, tuo tikslu atlaisvinta dalis namo pastatų. Nors namų valda (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir trečiojo asmens bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios padalinimo klausimas dar nėra išspręstas, pažymėjo, kad trečiajam asmeniui priklauso ½ turto dalis, kuria šio turto dalimi atsakovas ir naudojasi. Beje, naudojimuisi namų valda nėra reikalingas atskiras ieškovo sutikimas, kadangi tokiu naudojimusi nėra keičiama namų valdos teisinė būklė. Pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat turėtų būti atmestas, nes atsakovas gyvendamas ginčo valdoje jokios žalos ieškovui nepadarė. Ieškovas neįrodė jam padarytos žalos ir realiai patirtų išlaidų nuomai, priešingai ieškovas niekada nepatyrė nuomos išlaidų, nes kartu su drauge gyveno sugyventinės draugų, vėliau sugyventinės bute.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad abu su ieškovu yra namo bendraturčiai ir turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-39-1124/2023 pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei kitų klausimų išsprendimo. Šioje byloje A. B. tėvai M. ir Z. B. yra pareiškę savarankiškus reikalavimus: arba pripažinti jiems nuosavybę į ½ dalį ginčo turto; arba atlyginti jiems į statybą investuotas lėšas, ir lėšas, panaudotas ieškovo ir atsakovės piniginei prievolei bankui padengti, nes namas buvo pastatytas didžiąja dalimi jų lėšomis. Namas buvo suprojektuotas ir pastatytas dviem šeimoms (pastatyti du atskiri namai, kuriuos jungia garažas ir buitinės patalpos / pirtis). Name gyveno abi šeimos: A. B. šeima ir jos tėvų šeima. Ieškovas 2016 m. galutinai išsikraustė iš namų valdos, nes 2015 m. susipažino su jaunesne moterimi, užmezgė naujus santykius, nuo to laiko neprisidėjo prie dukrų bei namų išlaikymo, priežiūros, kūrė savo atskirą gyvenimą, taigi name liko gyventi ji su dukromis ir tėvais. Jos kvietimu nuo 2019 m. balandžio mėnesio pas ją atsikėlė gyventi atsakovas R. K., kuris jai padėdavo ne tik ūkio reikaluose bet ir finansiškai. Tuo tarpu ieškovas nerodė jokio intereso gyventi namų valdoje ir niekada nesiekė į ją persikelti gyventi, nors visada galėjo netrukdomai patekti į namų valdą, o esant poreikiui ir jame nakvoti. Pretenzijas į namų valdą ieškovas pareiškė tik 2021 metų pabaigoje, jog nori grįžti į namų valdą gyventi. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos – atlaisvintas kambarys pirmame aukšte, vonia, ir nors ieškovui buvo sudarytos visos galimybės naudotis ginčo namu ir žemės sklypu, tačiau atsakovas į ginčo namą gyventi nepersikėlė ir to nesiekia daryti. Atsakovas R. K. namų valdoje apsigyveno jos sutikimu ir kvietimu, nesitariant dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Atsakovas yra jos šeimos narys, su kuriuo ji gyvena faktinėje šeimoje. Todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą ir priteisti iš jo žalos atlyginimą vertintinas kaip visiškai neteisėtas ir nesąžiningas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir trečiojo asmens šeimos būstas. Ieškovas 2016 metais išsikraustė iš šeimos namų. Šias aplinkybes pripažino tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo. Priešingai, negu teigia ieškovas ieškinyje, jis šeimos namus paliko ne dėl to, kad jo sutuoktinė A. B. šeimos būste apgyvendino atsakovą, bet dėl to, kad jis susirado kitą moterį ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę, ieškovas nurodė 2021-02-10 savo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, pagal kurį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-39-1124/2023. Kad ieškovas paliko namus ne dėl sutuoktinės ar atsakovo neteisėtų veiksmų, bet savo noru, teismo posėdyje patvirtino A. B., bei liudytojomis apklaustos atsakovo ir trečiojo asmens dukterys A. B. ir J. B. Jos taip pat nurodė, kad atsakovas šeimos būste apsigyveno joms priėmus bendrą sprendimą. Tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojos nurodė, kad ieškovas, išsikraustęs iš namų, į juos negrįžo, jais nesirūpino ir nesidomėjo bendru turtu. Visi rūpesčiai bei pareigos, susiję su bendro turto valdymu, teko A. B.
7. Ieškovui nusišalinus nuo bendro turto valdymo, kita turto bendrasavininkė A. B. turėjo teisę spręsti dėl atsakovo apsigyvenimo bendrame su atsakovu gyvenamajame name be ieškovo sutikimo, nes tokiu sprendimu nėra keičiama turto teisinis rėžimas. Juo labiau, kad atsakovo apsigyvenimas grindžiamas ne turto valdymu ar disponavimu juo, bet asmeniniais jo ir A. B. santykiais. Tai pripažino ir pats ieškovas atsakovą įvardinęs kaip A. B. sugyventinį. Taigi, atsakovas A. B. ir E. B. gyvenamajame name apsigyveno ne be teisinio pagrindo, kaip tai nurodo ieškovas, bet namo bendrasavininkės A. B. leidimu, t. y. teisėtai.
Šalies argumentai
8. Ieškovo teiginį, kad dėl atsakovo veiksmų buvo priverstas išsikelti ir nuomotis būstą, paneigė jo dukros nurodžiusios, kad tėvas gyvena su kita moterimi jos namuose, o ne nuomojamame būste. Ieškovas savo nurodyto būsto nuomos fakto nepagrindė jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tiek atsakovas, tiek A. B. akcentavo aplinkybę, kad atsakovas pas A. B. apsigyveno 2019 m., o ne 2016 m. kaip nurodo ieškovas. Šią aplinkybę patvirtino atsakovas, trečiasis asmuo, byloje apklaustos liudytojos A. B. ir J. B., A. R., J. U., iš dalies patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame iki 2019 m. balandžio mėnesio kas mėnesį užfiksuoti mokėjimai J. K. Kaip nurodė atsakovas tai jo nuomojamo buto nuomos mokesčiai. Tai paneigia ieškinio teiginį, kad atsakovo apsigyvenimas su A. B., buvo ieškovo išsikraustymo iš namų priežastis 2016 m.
10. R. K., apsigyvenęs su A. B. bendrame jos ir ieškovo name, šiuo faktu jokių teisių į turtą neįgijo, kaip ir neįgijo jokių pareigų, sietinų su šiuo turtu. Jis teisių ir pareigų turi tiek, kiek apsprendžia jo susitarimas su turto bendrasavininke A. B. Ieškovo pretenzijos atsakovui, kad namas ir žemės sklypas blogai prižiūrimi, supynės sugriuvę ir pan., jeigu tokie faktai būtų nustatyti, gali būti reiškiami ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui ir pačiam sau, kaip turto bendrasavininkui. Aplinkybių, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais gadintų ieškovo turtą, ir įrodymų, iš kurių galima butų apie tai spręsti, ieškovas nenurodė.
11. Teismas nenustatęs, kad R. K. A. B. ir E. B. priklausančiame gyvenamajame name apsigyveno neteisėtai, sprendė, kad keldinti jį iš šių patalpų nėra pagrindo.
12. Teismui nustačius, kad ieškovo nurodyti atsakovo veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra neteisėti, civilinė atsakomybė negalima. Be to, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš ko galima būtų spręsti, kad ieškovas buvo sudaręs realų sandorį dėl nuomos; kad turėjo realias galimybes išnuomoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, kai bendrasavininkų dalys nėra nustatytos ir name gyvena jo šeima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iškeldinti atsakovą R. K. su visais jo asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui E. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu A. B., nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo E. B. naudai turtinę žalą, kurią sudaro 18 000,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo E. B. naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
14.1. Nurodė, jog bet koks sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto (ar jo dalies) perleidimas naudotis ar kitoks suvaržymas turi būti arba abiejų sutuoktinių sprendimu arba turint kito sutuoktinio sutikimą. Iš byloje esančių duomenų, tame tarpe ir liudytojų paaiškinimų, matyti, kad ieškovas nedavė sutikimo naudotis atsakovui Turtu. Taip pat atsakovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog tokios valios ieškovas neišreiškė. Priešingai, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo atstovės advokatės kreipimasis (pretenzija), išsiųstas trečiąjam asmeniui santuokos nutraukimo byloje, patvirtina, jog ieškovas prieštaravo tokiam neteisėtam ir neatlygintinam naudojimuisi (ir) jo Turtu.
14.2. Įsikrausčius atsakovui į ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį būstą, buvo apribotos/suvaržytos ieškovo teisės naudotis Turtu. Ieškovo manymu, atsakovas ieškovo atžvilgiu elgiasi neteisėtai, o taip pat nesąžiningai, teigdamas, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė kartu su juo ir trečiuoju asmeniu gyventi gyvenamajame būste, paskiriant ieškovui vieną kambarį. Pabrėžė, kad atsakovas yra Trečiojo asmens, kuri vis dar yra ieškovo sutuoktinė, sugyventinis, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo kriterijais, o taip pat moraliniais aspektais, kartu gyvenimas su ieškovo sutuoktine ir jos sugyventiniu (atsakovu) yra neįmanomas.
14.3. Nesutiko, kad atsakovas prižiūri gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į civilinę bylą jokių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, antra, gyvenamasis būstas dėvisi atsakovui jame gyvenant ir juo naudojantis, juolab, tokį ilgą laikotarpį. Be kita ko, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių kokias tai atsakovo investicijas į šio Turto priežiūrą, sąskaitų apmokėjimus ar kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Tai, kad trečiasis asmuo vienasmeniškai, savo nuožiūra naudojasi Turtu (tame tarpe apgyvendino sugyventinį (atsakovą)) ir moka už komunalines paslaugas mokesčius, tai dar nereiškia, kad ieškovas visiškai nesirūpino šio Turto išsaugojimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nors ir nuo 2016 m. negyvendamas šeimai priklausančiame būste, ilgą laiką vykdė kreditorinius įsipareigojimus, susijusius su Turto įsigijimu, bei remontavo dukrai kambarį tuomet, kai ji dar šiame būste gyveno. Todėl teigti, kad ieškovas 2016 m. išvykęs iš gyvenamojo būsto nesirūpino šio Turto išsaugojimu, yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie turto pagerinimų ar, kad pagerinimai būtų atlikti su kito bendrasavininkio (ieškovo) sutikimu.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovas savo tyčiniu neveikimu, t. y. nesutikdamas išsikelti iš ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu priklausančio gyvenamojo namo ir be jokio pagrindo naudodamasi turtu, ieškovui daro žymią turtinę žalą, kadangi ieškovas negali gyvenamojo namo naudoti savo poreikiams – jame gyventi arba išnuomoti nuolatinei nuomai. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų ieškinio padavimo dienai patyrė 18 000,00 Eur žalą. Ieškovas, skaičiuodamas ieškinio padavimo dienai patirtą žalą už trijų metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), atsižvelgė į rinkoje esančias panašioje vietovėje būstų nuomos kainas: 500,00 Eur (dviejų – trijų kambarių būsto kaina x 36 mėn. = 18 000,00 Eur). Atkreipė dėmesį į tai, kad Gyvenamojo namo plotą sudaro – 401,15 kv. m. Remiantis tuo, kad ieškovui Gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso kartu su trečiuoju asmeniu (preziumuojama, kad santuokoje įgyto sutuoktinių turto dalys yra lygios (po ½) bei atsižvelgiant į tai, jog šį būstą galima būtų padalinti, faktiškai atskiriant siena jo dalis, kadangi yra gyvenamajame name yra du atskiri įėjimai (vienoje dalyje galėtų būti dviejų kambarių butas, kitoje – keturių), ieškovas, vertindamas savo negautas pajamas iš nuolatinės nuomos, vertino dviejų – trijų kambarių būstų rinkos nuomos kainas panašioje vietovėje.
15. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
16.1. Pažymėjo, kad ieškovas jau nuo pat 2016 m. vasario mėnesio yra savo noru išsikraustęs iš gyvenamojo namo ir visiškai nusišalinęs nuo jo priežiūros, išlaikymo ir nuo bet kokių su šio turto disponavimu susijusių klausimų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iš gyvenamojo namo išsikėlė savo noru ir savo apsisprendimu dar tuomet, kai atsakovas su trečiuoju asmeniu net nebendravo ir nepalaikė jokių santykių, taigi, ieškovo valios nebesirūpinti bendrai valdomu turtu atsakovas niekuomet neįtakojo. Išsikraustęs ieškovas niekuomet ir jokia apimtimi neprisidėjo prie turto išlaikymo, neatliko jokių veiksmų jam prižiūrėti, remontuoti ar bet kaip kitaip prisidėti prie jo išsaugojimo. Ieškovas ne tik neprižiūrėjo namo, bet ir niekuomet neprisidėjo prie mokesčių už jį mokėjimo. Jis taip pat niekuomet nesirūpino, kas šį namą prižiūri ir išlaiko, kas jame gyvena, pats nereiškė noro į jį grįžti.
16.2. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas į namą atsikraustė trečiojo asmens kvietimu ir sutikimu, jis niekuomet nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovo teisių ir turtinių interesų, bei nesukėlė kliūčių naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi.
16.3. Pažymėjo, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui apsigyvenus kartu, jiedu gyveno viename kambaryje antrajame aukšte, kuriame kartu laikė savo daiktus, naudojosi vienu vonios kambariu. Jų gyvenimas atitiko faktinių sutuoktinių gyvenimą, jiems naudojantis tomis pačiomis, bendromis patalpomis. Tad vertinant aplinkybę, kad gyvenamasis namas bendrąja jungtine nuosavybe priklauso tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovui, svarbu tai, jog atsakovas nuo pat atsikraustymo gyveno kaip trečiojo asmens faktinis šeimos narys - tapačiose patalpose, niekuomet savarankiškai neužimdamas atskiro kambario.
16.4. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pareiškė norą grįžti gyventi į namą tik 2021 m. pabaigoje/2022 m. pradžioje, t. y. praėjus beveik šešeriems metams nuo išsikraustymo. Atsakovo vertinimu, toks ieškovo pageidavimas buvo taktinis ir pagrįstas ne realiu noru grįžti gyventi į namą, bet noru sukelti trečiajam asmeniui nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų. Nepaisant to, ieškovo pageidavimas buvo patenkintas ir jam buvo atlaisvintas kambarys (plane pažymėtas indeksu 1-7 (16,78 kv. m.)), taip pat buvo pasiūlyta naudotis vienu iš name esančių keturių vonios kambarių, bei visomis bendro naudojimo patalpomis. Su tuo sutikdamas ieškovas į minimą kambarį susivežė savo daiktus: rūbus, jų kabyklą, kitus asmeninio pobūdžio daiktus, į rūsį atvežė du dviračius, garaže paliko stalą, padangas, taip pat į namų valdą atvežė ir kitus savo daiktus (įvairius įrankius, žvejybos reikmenis). Vis tik pabuvęs kelias valandas, ieškovas sukėlė namuose konfliktą ir išvyko, daugiau niekuomet nebegrįždamas (nebent užvažiuodamas trumpam, visiems esant darbe). Tai galutinai patvirtina, kad ieškovo išreikštas noras grįžti gyventi į namą buvo tik strateginis ir manipuliacinis veiksmas, neturint jokių realių ketinimų ten apsigyventi.
16.5. Atsakovo indėlis į namo priežiūrą ir išlaikymą nebuvo ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi neturi jokios teisinės sąsajos su ieškovo pateiktu reikalavimu, atsakovas neturi pareigos teikti įrodymus, susijusius su name atliktais darbais.
16.6. Ieškovas neįrodinėjo ir nepagrindė patirtos žalos fakto - nepateikė jokių duomenų apie realų siekį išnuomoti namą, nepateikė įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ar priemonių namui išnuomoti, surasti nuomininkams ar nuomos sutartims sudaryti. Faktą, kad ieškovas niekuomet nesiekė išnuomoti turto, patvirtino ir jo dukros, liudijusios teismo posėdžio metu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu būtų įkėlęs namo nuomos skelbimus bet kuriame iš nuomos portalų, kad ieškojo ar derėjosi su konkrečiais asmenimis dėl nuomos sutarčių sudarymo ir (ar) kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų potencialūs nuomininkai atsisakė nuomoti jo turimą turtą, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovas taip pat jokia apimtimi nepaaiškina, kaip jis tikėjosi išnuomoti namo dalį, kuomet jam ir trečiajam asmeniui priklausančios dalys nėra atskirtos, ir kuomet name visą laiką gyveno trečiojo asmens šeima (vėliau - ir atsakovas), kitoje dalyje - nepertraukiamai gyveno ir šiuo turtu naudojosi trečiojo asmens tėvai (tėvui mirus, dabar gyvena tik trečiojo asmens mama). Šis būstas yra visų išvardintų asmenų deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta, jie naudojasi šiuo būstu jau daugelį metų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad siekė iškeldinti minimus asmenis iš namo tam, kad galėtų jį išnuomoti kitiems asmenims, taip pat - kad yra gavęs kito bendraturčio (trečiojo asmens) sutikimą namo nuomai, kuris šiuo atveju yra būtinas.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
18.1. Pažymėjo, kad ieškovas iš gyvenamojo namo išsikraustė 2016 metais savo sprendimu ir savo valia, susiradęs naują romantinę partnerę ir nusprendęs su ja vesti bendra buitį. Tuo metu, kai ieškovas savanoriškai išsikraustė iš namo, trečiasis asmuo ir atsakovas jokių santykių nepalaikė (2016 metais atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), o 2017 m. kovo mėnesį persikraustė į (duomenys neskelbtini), kur nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2019 m. balandžio mėnesio, kaip tą patvirtina byloje esantys nuomos mokesčio mokėjimo pavedimai). Įvertinus šiuos faktus, akivaizdu ir neginčytina, kad ieškovo išsikraustymas nebuvo įtakotas atsakovo.
18.2. Ieškovui išsikrausčius jis jokia apimtimi nebesirūpino namu, todėl visos jo išlaikymo, priežiūros, remonto, mokesčių už namą mokėjimo ir kitos su namo eksploatacija susijusios pareigos atiteko ir buvo vykdomos išimtinai tik trečiojo asmens.
18.3. Atsakovas į gyvenamąjį namą atsikraustė 2019 m. balandžio mėnesį trečiojo asmens kvietimu ir sutikimu, neprieštaraujant kitiems faktiškai gyvenantiems namų valdoje asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo užsimezgė romantiniai santykiai, įvertinus atsakovo pagalbą buityje ir namo priežiūroje, jo apsigyvenimas name buvo natūralus ir logiškas žingsnis, kuris pilnai atitiko trečiojo asmens valią. Todėl atsakovas į gyvenamąjį namą atsikraustė kaip faktinis trečiojo asmens šeimos narys, prisiėmęs visas su tuo atsiradusias pareigas.
18.4. Ieškovas nuo pat savo išsikraustymo dienos turėjo visas galimybes tiek lankytis name, tiek jame gyventi, tačiau to nedarė savo apsisprendimu, nenurodydamas, kad jam tą daryti kas nors trukdo. Iki 2022 metų ieškovas apsikritai nerodė jokio intereso, susijusiu su namu - nei jo priežiūra, nei gyvenimu jame. Nuo pat išsikraustymo 2016 metais iki 2020 metų ieškovas turėjo namų raktus, 2020 metais, pakeitus sugedusią spyną, šalių dukra perspėjo ieškovą apie spynos pakeitimą, siūlė pasiimti jos raktus. Tai patvirtina, kad ieškovas visuomet turėjo galimybę name gyventi, jo disponuoti, tačiau savo noru to nedarė.
18.5. Ieškovo pareiškimas, jog jis nori grįžti į gyventi į namą, buvo pateiktas 2021 metų pabaigoje - 2022 metų pradžioje. Trečiasis asmuo, suvokdama, kad dalis namo priklauso ieškovui, be jokių prieštaravimų atlaisvino dalį namo patalpų nuo savo daiktų, taip sudarydama ieškovui visas galimybes grįžti į namą ir jame gyventi. Ieškovui atvykus, jam buvo pasiūlyta naudotis atlaisvintu kambariu (plane pažymėtu indeksu 1-7 (16,78 kv.m.)), taip pat buvo pasiūlyta naudotis vienu iš name esančių keturių vonios kambarių, bei visomis bendro naudojimo patalpomis. Ieškovas dėl pasiūlytų patalpų neprieštaravo, nereikalavo atlaisvinti daugiau kambarių ar išskirti daugiau vietos. Su tuo sutikdamas ieškovas į minimą kambarį susivežė savo daiktus. Vis tik pabuvęs kelias valandas, ieškovas sukėlė namuose konfliktą ir išvyko, daugiau niekuomet reikšmingai nebegrįždamas. Aptarta situacija patvirtina, kad grįžęs ir susivežęs daiktus į pirmame aukšte atlaisvintą kambarį, ieškovas tuo pačiu pripažino, kad jam tinka toks turto naudojimosi būdas, neteikdamas pretenzijų jis patvirtino, kad nelaiko, jog jam priklausančią namo dalį buvo neteisėtai užėmęs atsakovas.
18.6. Apeliaciniame skunde ieškovui teigiant, jog moraliniais aspektais gyvenimas kartu su ieškovo sutuoktine ir jos sugyventiniu (atsakovu) yra neįmanomas, trečiojo asmens vertinimu, taip yra ne dėl atsakovo gyvenimo name, tačiau dėl ieškovo konfliktiškumo ir blogų santykių su trečiuoju asmeniu. Paaiškino, kad šalys viena kitos atžvilgiu turi įvairių nuoskaudų ir priešiškumų, jų santuokos nutraukimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas teismo kitoje byloje, tad manytina, jog būtent tai yra ieškovo nenoro grįžti gyventi į bendrus namus priežastis, kuri yra suprantama, bet neturinti nieko bendra su atsakovo gyvenimu name.
18.7. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Ieškovo reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtina faktas, kad ieškovas niekuomet neturėjo nei tikslo, nei realių galimybių išnuomoti namą ar jo dalį. Pažymėjo, kad bendraturčių dalys bendrai valdomoje nuosavybėje nėra nustatytos, taip pat nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Tai lemia, kad ieškovas niekuomet neturėjo jokios realios ir praktinės galimybės šį turtą ar jo dalį išnuomoti kitiems asmenims. Žinodamas, kad name nuolat gyvena trečiojo asmens šeima (vėliau - ir atsakovas) bei trečiojo asmens tėvai (tėvui Z. B. mirus liko gyventi tik M. B.), ieškovas niekuomet neprašė šių asmenų išsikraustyti ar atlaisvinti kurią nors namo dalį. Ieškovas taip pat niekuomet nesiekė gauti trečiojo asmens sutikimo šio būsto ar jo dalies nuomai, nors jis tokiu atveju privalomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
21. Trečiasis asmuo A. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą už 2016 m. – 2023 m. laikotarpį. Nurodytu dokumentu trečiasis asmuo siekia paneigti apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas nors ir negyveno ginčo name, tačiau ir nuo 2016 m. vykdė kreditorinius įsipareigojimus, susijusius su turto įsigyjimu. Trečiasis asmuo pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovas, visos namo išlaikymo, priežiūros, remonto, mokesčių už namą mokėjimo ir kitos su namo eksploatacija susijusios pareigos atiteko ir buvo vykdomos išimtinai tik trečiojo asmens.
22. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas dėl to ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir turtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu trečiojo asmens su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas naujas įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų
24. Nustatyta, kad ieškovas E. B. ir trečiasis asmuo A. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 277). Trečiajam asmeniui A. B. nuosavybės teise priklauso 2029/2271 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. gruodžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-5833, 2018 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 51SK-318-(14.51.98) ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. kovo 31 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.79-25, esantys (duomenys neskelbtini). A. B. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 242/2271 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2306, 2018 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 51SK-318-(14.51.98), esanti (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo, kad minėtas turtas įgytas šalių santuokoje ir, nepriklausomai nuo to kieno vardu jis registruotas viešame registre, laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir trečiojo asmens šeimos būstas.
25. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-39-804/2023 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00233-2021-0) nagrinėjama E. B. ir A. B. santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, byla.
26. Nėra ginčo, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu gyvena atsakovas R. K., kuris yra ieškovo sutuoktinės trečiojo asmens A. B. sugyventis.
27. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., kuriuo prašė iškeldinti atsakovą R. K. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos ir priteisti iš R. K. 18 000 Eur turtinės žalos atlyginimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nenustatė, jog atsakovas R. K. ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name apsigyveno neteisėtai, todėl spredė, jog keldinti jį iš šių patalpų nėra pagrindo. Taip pat pažymėjo, jog ieškovo teisės naudoti jam priklausantį turtą nėra pažeidžiamos.
28. Apeliantas E. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas nedavė sutikimo naudotis atsakovui turtu. Pažymėjo, kad atsakovui įsikrausčius į ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį būstą, buvo apribotos/suvaržytos ieškovo teisės naudotis turtu. Ieškovo manymu, atsakovas ieškovo atžvilgiu elgiasi neteisėtai, o taip pat nesąžiningai, teigdamas, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė kartu su juo ir trečiuoju asmeniu gyventi gyvenamajame būste, paskiriant ieškovui vieną kambarį. Pabrėžė, kad atsakovas yra trečiojo asmens, kuri vis dar yra ieškovo sutuoktinė, sugyventinis, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo kriterijais, o taip pat moraliniais aspektais, kartu gyvenimas su ieškovo sutuoktine ir jos sugyventiniu (atsakovu) yra neįmanomas.
29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. B. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo noru išsikraustė dar 2016 metais. Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens A. B. ir liudytojų (atsakovo ir trečiojo asmens dukterų) A. B. ir J. B. paaiškinimai. Be to, tai ieškovas patvirtino ir savo ieškinyje (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-39-804/2023, CBP-995) dėl santuokos nutraukimo, kuriame jis nurodė, kad „2016 m. kovo mėn. ieškovas taip pat susirado draugę ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Taigi, Šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei 5 metus <...>“. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad ieškovas pats savo noru paliko šeimos namus, susirado kitą moterį ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovas savo noru ilgą laiką negyveno (ir negyvena) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nusišalindamas nuo bendro turto valdymo, sprendžia, kad trečiasis asmuo A. B., kuriai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, turėjo teisę spręsti dėl atsakovo apsigyvenimo gyvenamajame name be ieškovo sutikimo. Juolab, kad atsakovo apsigyvenimas ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name, nelėmė jokio šio turto teisinio rėžimo pasikeitimo. Pažymėtina, kad atsakovas ginčo gyvenamajame name apsigyveno esant trečiojo asmens A. B., kuri yra šio namo bendrasavininkė, sutikimui, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas minėtame name apsigyveno teisėtai.
30. Teisėjų kolegija sutinka, kad gyventi ginčo name, kuomet jame gyvena ieškovo sutuoktinė bei jos sugyventinis (atsakovas), ieškovui būtų sudėtinga ir nepatogu, ypač vertinant tai, jog tarp sutuoktinių kyla nesutarimai, vyksta teisminis ginčas dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai lėmė ne atsakovo apsigyvenimas gyvenamajame name, o kiti tarp sutuoktinių kylantys nesutarimai. Kaip minėta, ieškovas ir trečiasis asmuo kartu gyvenamajame name negyvena nuo 2016 m., kuomet ieškovas savo noru išsikėlė, tuo tarpu byloje atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojų nuosekliais paaiškinimais nurodyta, kad atsakovas pas A. B. apsigyveno tik 2019 m., t. y. kuomet ieškovas jame nebegyveno jau 3 metus. Taigi, atsakovo apsigyvenimas ginčo name, nelėmė tarp sutuoktinių kylančių ginčų, taip pat nelėmė ieškovo išsikraustymo iš jam ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio namo, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame name apsigyveno teisėtu pagrindu, t. y. gavęs namo bendrasavininkės A. B. kvietimą/leidimą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovui 2021 m. pabaigoje - 2022 m. pradžioje (prasidėjus santuokos nutraukimo procesui) pareiškus, kad jis nori grįžti gyventi į namą, jam tokia galimybė buvo suteikta, t. y. atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojų nuosekliais paaiškinimais nurodyta, kad ieškovo sutuoktinė atlaisvino jam kambarį, leido naudotis bendromis namo patalpomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiais paaiškinimais abejoti, juolab, kad šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad jo teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jame gyvenant atsakovui, yra pažeidžiamos. Priešingai, tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovo dukros patvirtino, kad ieškovas turi namų raktus ir gali bet kada į juos grįžti, ieškovas garaže laiko savo automobilio padangas, kurias netrukdomai atvyksta pasikeisti. Šių aplinkybių ieškovas taip pat neneigė.
32. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad atsakovas į civilinę bylą turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo investicijas į šio gyvenamojo namo priežiūrą, sąskaitų apmokėjimus ar kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti duomenys nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, nes atsakovas, apsigyvenęs su A. B. bendrame jos ir ieškovo name, neįgijo jokių teisių į turtą.
33. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad atsakovas ieškovui ir jo sutuoktinei (trečiajam asmeniui) nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name apsigyveno esant trečiojo asmens A. B., kuri yra namo bendrasavininkė, leidimu ir sutikimu, t. y. esant teisėtam pagrindui; nustačiusi aplinkybes, kad ieškovas pats savo noru dar 2016 m. išsikraustė iš šeimos namų bei tokiu būdu nusišalino nuo bendro turto valdymo ir nesant duomenų apie tai, kad atsakovo gyvenimas ginčo name apribotų ieškovo teises naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu ar kitais būdais pažeistų jo teises į šį turtą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo gyvenamojo namo atmetė.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 18 000 Eur, kaip negautų pajamų, priteisimo iš atsakovo.
35. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 110-916/2022).
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
37. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašomų priteisti negautų pajamų pagrįstumą grindžia tuo, kad atsakovas nesutikdamas išsikelti iš ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu priklausančio gyvenamojo namo, ieškovui daro turtinę žalą, kadangi ieškovas negali gyvenamojo namo naudoti savo poreikiams – jame gyventi arba išnuomoti nuolatinei nuomai. Ieškovas apskaičiavo, kad dėl atsakovo veiksmų ieškinio padavimo dienai jis patyrė 18000 Eur žalą, kurią sudaro rinkoje esanti panašioje vietovėje būstų nuomos kaina - 500 Eur už trijų metų laikotarpį.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, nepateikė jokių duomenų apie realų siekį išnuomoti ginčo namą, t. y. nepateikė įrodymų, jog jis ėmėsi konkrečių veiksmų ar priemonių gyvenamajam namui išnuomoti, surasti nuomininkams ar nuomos sutartims sudaryti. Taigi byloje nesant jokių įrodymų, iš ko būtų galima spręsti apie ieškovo realiai sudarytus sandorius dėl nuomos, ar tai, jog ieškovas turėjo realias galimybes išnuomoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškinio reikalavimo netenkino.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
41. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
42. Atsakovas R. K. nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur teisinių išlaidų.
43. Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur teisinių išlaidų.
44. Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė duomenis (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai), pagrindžiančius, jog atsakovas ir trečiasis asmuo realiai patyrė nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio. Todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš jo atsakovo R. K. ir trečiojo asmens A. B. naudai priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.