- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2-2333-424/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00161-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Lina Sakalauskienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui R. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė: i) iškeldinti atsakovą R. K. su visais jo asmeniniais daiktais iš gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios patalpos; ii) priteisti iš R. K. 18 000 Eur turtinįs žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 18 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Nurodė, kad jis su sutuoktine A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,2271 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasistatė 401,15 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo sutuoktinė A. B. 2016 m. Name nepagrįstai apgyvendino savo sugyventinį R. K., todėl ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš savo namų, pasiimdamas tik būtiniausius asmeninius daiktus. Name liko gyventi ieškovo sutuoktinė. šalių nepilnamečiai vaikai, sutuoktinės tėvai bei atsakovas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-39-1124/2023 dėl ieškovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų. Ieškovas ragino atsakovą geranoriškai išsikraustyti iš namo, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Ieškovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų (naudojasi jo būstu be jokio teisinio pagrindo) neturi pastovios gyvenamosios vietos, beveik septynerius metus yra priverstas nuomoti būstą, kai tuo tarpu turi namą, kurį pats statė ir įrenginėjo. Ieškovas ne kartą bandė grįžti į jam priklausantį namą, tačiau atvykęs rado pakeistas namo durų ir vartų spynas, o išreiškus norą gyventi name, buvo pareikšta, kad jam bus skirtas tik vienas kambarys, vonios kambariu galės naudosis bendrai su atsakovu, nors name yra keturi vonios kambariai, virtuvėje jam bus skirta viena lentyna daiktams susidėti. Ieškovo manymu, atsakovas be teisinio pagrindo apsigyvenęs ieškovui priklausančiame name ne tik pažeidžia jo, kaip savininko teises, bet ir kelia grėsmę jo psichinei savijautai, todėl ieškovas reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovą iš jam ir A. B. priklausančio namo su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant atsakovui kito būsto.
Ieškovas prašo priteisti patirtą žalą už trejų metų laikotarpį, kurią įvertino 18 000 Eur suma. Tai negautos pajamos, kurias jis galėjo gauti išnuomojęs namo dalį. Žalos suma apskaičiuota atsižvelgiant į trijų kambarių buto rinkoje esančias nuomos kainas panašioje vietovėje.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovo žiniomis ieškovo ir trečiojo asmens santuoka ėmė irti jau 2013 – 2015 metais dėl ieškovo priklausomybės alkoholiui, nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo šeima, todėl ieškovas susiradęs kitą moterį 2016 metais iš namų išsikėlė, namų valdoje nesilankė, ja nesirūpino, neprižiūrėjo, mokesčių nemokėjo. Atsakovas į namų valdą atsikėlė 2019 m. balandį, trečiojo asmens ir trečiojo asmens tėvų sutikimu bei kvietimu. Kaip A. B. faktinės šeimos narys, padėjo ūkio darbuose, finansiškai, todėl teigti, jog atsakovas namų valdoje apsigyveno savavališkai nėra teisinio pagrindo. Ieškovo pareiškimas grįžti į namų valdą buvo pateiktas 2021 m. pabaigoje - 2022 m. pradžioje, ir nors akivaizdu, kad realiai ieškovas neturėjo jokio ketinimo grįžti į namus, jam yra sudarytos visos sąlygos grįžti į ginčo namų valdą, tuo tikslu atlaisvinta dalis namo pastatų. Nors namų valda (duomenys neskelbtini) yra ieškovo ir trečiojo asmens bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios padalinimo klausimas dar nėra išspręstas, pažymėtina, kad trečiajam asmeniui priklauso ½ turto dalis, kuria šio turto dalimi atsakovas ir naudojasi. Beje, naudojimuisi namų valda nėra reikalingas atskiras ieškovo sutikimas, kadangi tokiu naudojimusi nėra keičiama namų valdos teisinė būklė. Pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat turėtų būti atmestas, nes atsakovas gyvendamas ginčo valdoje jokios žalos ieškovui nepadarė. Priešingai, 2019 m. pavasarį į namų valdą atsikėlus atsakovui ieškovas jo apsigyvenimui neprieštaravo, nedeklaravo, jog atsakovas turėtų jam mokėti nuomos mokestį, taigi atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų kilusi žala, neatliko. Taigi ieškovas neįrodė jam padarytos žalos ir realiai patirtų išlaidų nuomai, priešingai ieškovas niekada nepatyrė nuomos išlaidų, nes kartu su drauge gyveno sugyventinės draugų, vėliau sugyventinės bute.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad abu su ieškovu yra namo bendraturčiai ir turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-39-1124/2023 pagal ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei kitų klausimų išsprendimo. Šioje byloje A. B. tėvai M. ir Z. B. yra pareiškę savarankiškus reikalavimus: arba pripažinti jiems nuosavybę į ½ dalį ginčo turto; arba atlyginti jiems į statybą investuotas lėšas, ir lėšas, panaudotas ieškovo ir atsakovės piniginei prievolei bankui padengti, nes namas buvo pastatytas didžiąja dalimi jų lėšomis. Namas buvo suprojektuotas ir pastatytas dviem šeimoms (pastatyti du atskiri namai, kuriuos jungia garažas ir buitinės patalpos / pirtis). Name gyveno abi šeimos: A. B. šeima ir jos tėvų šeima. Ieškovas 2016 m. galutinai išsikraustė iš namų valdos, nes 2015 m. susipažino su jaunesne moterimi, užmezgė naujus santykius, nuo to laiko neprisidėjo prie dukrų bei namų išlaikymo, priežiūros, kūrė savo atskirą gyvenimą, taigi name liko gyventi ji su dukromis ir tėvais. Jos kvietimu nuo 2019 m. balandžio mėnesio pas ją atsikėlė gyventi atsakovas R. K., kuris jai padėdavo ne tik ūkio reikaluose bet ir finansiškai. Tuo tarpu ieškovas nerodė jokio intereso gyventi namų valdoje ir niekada nesiekė į ją persikelti gyventi, nors visada galėjo netrukdomai patekti į namų valdą, o esant poreikiui ir jame nakvoti. Pretenzijas į namų valdą ieškovas pareiškė tik 2021 metų pabaigoje, jog nori grįžti į namų valdą gyventi. Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos – atlaisvintas kambarys pirmame aukšte, vonia, ir nors ieškovui buvo sudarytos visos galimybės naudotis ginčo namu ir žemės sklypu, tačiau atsakovas į ginčo namą gyventi nepersikėlė ir to nesiekia daryti. Atsakovas R. K. namų valdoje apsigyveno jos sutikimu ir kvietimu, nesitariant dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Atsakovas yra jos šeimos narys, su kuriuo ji gyvena faktinėje šeimoje. Todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą ir priteisti iš jo žalos atlyginimą vertintinas kaip visiškai neteisėtas ir nesąžiningas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl iškeldinimo
Santuokos liudijimo duomenimis E. B. ir A. B. (trečiasis asmuo) susituokė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));
Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų bazės išrašo 2020-08-17 duomenimis A. B. nuosavybės teise priklauso 2029/2271 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2000-12-07 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-5833, 2018-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 51SK-318-(14.51.98) ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009-03-31 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)-11.79-25, esantys (duomenys neskelbtini). A. B. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 242/2271 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-08-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2306, 2018-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 51SK-318-(14.51.98), esanti (duomenys neskelbtini).
Šis turtas įgytas šalių santuokoje ir, nepriklausomai nuo to kieno vardu jis registruotas viešame registre, laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Turtu, kuris yra bendroji jungtinę sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu ( CK 3.92 str.). Bendroji nuosavybė reiškia ne tik savininko teises į šį turtą, bet ir pareigas turtą prižiūrėti, juo rūpintis siekiant išsaugoti šio turto naudingąsias savybes, saugoti ir gausinti. Bendrasavininkių teisės ir pareigos į turtą yra lygios, todėl bendras turtas negali būti tvarkomas taip, kad vienam bendrasavininkui tektų tik teisės, o kitam tik pareigos, susijusios su bendru turtu.
Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir trečiojo asmens šeimos būstas. Ieškovas 2016 metais išsikraustė iš šeimos namų. Šias aplinkybes pripažino tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo. Priešingai, negu teigia ieškovas ieškinyje, jis šeimos namus paliko ne dėl to, kad jo sutuoktinė A. B. šeimos būste apgyvendino atsakovą, bet dėl to, kad jis susirado kitą moterį ir išsikėlė gyventi į Trakus. Šią aplinkybę, ieškovas nurodė 2021-02-10 savo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, pagal kurį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-39-1124/2023. Kad ieškovas paliko namus ne dėl sutuoktinės ar atsakovo neteisėtų veiksmų, bet savo noru, teismo posėdyje patvirtino A. B., bei liudytojomis apklaustos atsakovo ir trečiojo asmens dukterys A. B. ir J. B.. Jos taip pat nurodė, kad atsakovas šeimos būste apsigyveno joms priėmus bendrą sprendimą. Tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojos nurodė, kad ieškovas, išsikraustęs iš namų, į juos negrįžo, jais nesirūpino ir nesidomėjo bendru turtu. Visi rūpesčiai bei pareigos, susiję su bendro turto valdymu, teko A. B..
Ieškovui nusišalinus nuo bendro turto valdymo, kita turto bendrasavininkė A. B. turėjo teisę spręsti dėl atsakovo apsigyvenimo bendrame su atsakovu gyvenamajame name be ieškovo sutikimo, nes tokiu sprendimu nėra keičiama turto teisinis rėžimas. Juo labiau, kad atsakovo apsigyvenimas grindžiamas ne turto valdymu ar disponavimu juo, bet asmeniniais jo ir A. B. santykiais. Tai pripažino ir pats ieškovas atsakovą įvardinęs kaip A. B. sugyventinį. Taigi, atsakovas A. B. ir E. B. gyvenamajame name apsigyveno ne be teisinio pagrindo, kaip tai nurodo ieškovas, bet namo bendrasavininkės A. B. leidimu, t.y. teisėtai.
Ieškovo teiginį, kad dėl atsakovo veiksmų buvo priverstas išsikelti ir nuomotis būstą, paneigė jo dukros nurodžiusios, kad tėvas gyvena su kita moterimi jos namuose, o ne nuomojamame būste. Ieškovas savo nurodyto būsto nuomos fakto nepagrindė jokiais įrodymais.
Tiek atsakovas, tiek A.B. akcentavo ką aplinkybę, kad atsakovas pas A.B. apsigyveno 2019 m., o ne 2016 m. kaip nurodo ieškovas. Šią aplinkybę patvirtino atsakovas, trečiasis asmuo, byloje apklaustos liudytojos A. B. ir J. B., A. R., J. U., iš dalies patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas, kuriame iki 2019 m. balandžio mėnesio kas mėnesį užfiksuoti mokėjimai J.K.. Kaip nurodė atsakovas tai jo nuomojamo buto nuomos mokesčiai. Nors ši aplinkybę nėra reikšminga sprendžiant dėl atsakovo apsigyvenimo ieškovo ir trečiojo asmens bute teisėtumo, ji paneigia ieškinio teiginį, kad atsakovo apsigyvenimas su A.B., buvo ieškovo išsikraustymo iš namų priežastis 2016 m.
R. K., apsigyvenęs su A. B. bendrame jos ir ieškovo name, šiuo faktu jokių teisių į turtą neįgijo, kaip ir neįgijo jokių pareigų, sietinų su šiuo turtu. Jis teisių ir pareigų turi tiek, kiek apsprendžia jo susitarimas su turto bendrasavininke A. B.. Ieškovo pretenzijos atsakovui, kad namas ir žemės sklypas blogai prižiūrimi, supynės sugriuvę ir pan., jeigu tokie faktai būtų nustatyti, gali būti reiškiami ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui ir pačiam sau, kaip turto bendrasavininkui. Aplinkybių, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais gadintų ieškovo turtą, ir įrodymų, iš kurių galima butų apie tai spręsti, ieškovas nenurodė.
Trečiasis asmuo nurodė, kad pasidėjus santuokos nutraukimo procesui ir ieškovui pareiškus, kad nori grįžti gyventi į namą, ji atlaisvino jo nurodytą kambarį ir sudarė ieškovui galimybes gyventi savo name. Tačiau ieškovas tik atvežė ir paliko kambaryje savo daiktus ir daugiau nepasirodė. Tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovo dukros patvirtino, kad ieškovas turi namų raktus ir gali bet kada į juos grįžti; garaže lako savo automobilio padangas, kurias netrukdomai atvyksta pasikeisti. Šių aplinkybių ieškovas neneigė. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo teisės naudoti jam priklausantį turtą nėra pažeidžiamos, o jei tokie faktai ir būtų, reikalavimas dėl jų pašalinimo galėtų būti reiškiamas ne R. K..
Nenustačius, kad R. K. A. B. ir E. B. priklausančiame gyvenamajame name apsigyveno neteisėtai, keldinti jį iš šių patalpų nėra pagrindo.
Dėl žalos atlyginimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 18000 Eur pajamas, kurių negavo dėl to, kad atsakovui apsigyvenus jam ir A. B. priklausančiame gyvenamajame name jis negalėjo išnuomoti šių patalpų.
Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Esminė civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai. Reikalavimą dėl žalos atlyginimą ieškovas grindžia aukščiau aptartais atsakovo veiksmais – apsigyvenimu ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame gyvenamajame. Teismui nustačius, kad ieškovo nurodyti atsakovo veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra neteisėti, civilinė atsakomybė negalima.
Be to pažymėtina, kad negautos pajamos yra asmens pagrįstai tikėtos gauti lėšos, kurių jis negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, kurie turi būti pagrįsti ne asmens lūkesčiais ar ketinimais, bet numatytomis iš anksto, realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš ko galima būtų spręsti, kad ieškovas buvo sudaręs realų sandorį dėl nuomos; kad turėjo realias galimybes išnuomoti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, kai bendrasavininkų dalys nėra nustatytos ir name gyvena jo šeima.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas šioje byloje patyrė 2904 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, kurios jam priteisiamos ir ieškovo.
Valstybės turėtos 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. B. 2904 Eur bylinėjimosi išlaidas R. K..
Priteisti iš E. B. 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.