Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-123-851/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
AN2-123-851/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00046-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aiva Survilienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-123-851/2021Teisminio proceso 4-68-3-00046-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.;21.11.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-03 nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 212 straipsnio 2 dalį, nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Teisėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-123-851/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau tekste ir – Institucija) pareigūnė 2020-12-22 A. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje (ROIK: 20127043774). Protokole Nr. MD-VM00-ANR-P-5259-2020 nurodė, kad muitinės pareigūnams atlikus MRN Nr. 20LTLC0100IM14F510 2020-12-21 dokumentinį tikrinimą, nustatyta, jog neteisingai užpildyti 22, 23, 42, 46, 47 langeliai. Pagal pateiktus dokumentus, Invoice Nr. SEG2020-0749 ir Nr. SEG2020-0749-1 deklaracijos 22 langelyje turi būti deklaruojama 10813,24 EUR, o ne USD (nurodytas neteisingas valiutos kodas), todėl keičiasi deklaracijos 42, 46, 47 langelių duomenys. Dėl deklaracijoje neteisingai pateiktų duomenų (nurodytos valiutos) atsiranda 357,13 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Pateikdamas minėtoje muitinės deklaracijoje neteisingus duomenis A. D. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalis. Todėl šiuose A. D. veiksmuose įžvelgiami ANK 212 straipsnio 2 dalies požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-03 nutarimu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą A. D. atžvilgiu pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą – A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam skirti 500 Eur dydžio baudą.

4. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė/netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus (ANK 212 straipsnis), apibrėžiančias kaltės, pasireiškusios neatsargumu, formą (ANK 9 straipsnis), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), kadangi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.

5. Skunde nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. yra muitinės tarpininko atstovas, kuris baigė specialius mokymus, todėl pagal savo profesines savybes bei veikos aplinkybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų, t. y. neteisingai nurodyto valiutos kodo, gali atsirasti tam tikrų padarinių. Pasak pareiškėjo, Muitinės tarpininko atstovams yra keliami specialūs reikalavimai, t. y. išmanyti visas procedūras, susijusias su prekių deklaravimu bei teikiamose muitinės deklaracijose nurodyti tikslius duomenis, todėl jis turi pareigą kiekvienu atveju pateikti teisingus ir tikslius duomenis. Pažymi, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pareiškėjui akivaizdu, kad A. D., pateikęs Vilniaus teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, t. y. įrašęs importo deklaracijoje duomenis apie prekę, tapo atsakingu už pateiktų duomenų teisingumą. Atkreipia dėmesį, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pareiškėjo teigimu, pateikęs muitinės deklaraciją, A. D. tapo atsakingu už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad deklaruojamų prekių vertei nurodyti suklydus pasirinkta netinkama valiuta, pareiškėjo manymu, nepašalina jo kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. Nurodo, jog A. D., kaip muitinės tarpininko atstovo, darbo specifika pasižymi tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir turi tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Jam, kaip šios profesijos atstovui, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, į kuriuos jis turi atsižvelgti ir jų laikytis, nes jo profesinė pareiga – būti pakankamai rūpestingu, bei teisingai deklaruoti prekes pasirinktai muitinės procedūrai.

5.1. Pasak pareiškėjo, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyriausioji inspektorė D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. D. pateikta deklaracija buvo geltoname kanale, ir ją tikrinant muitinės pareigūnai aptiko neatitikimų, t. y. buvo netinkamai nurodytas valiutos kodas, dėl ko atsirado mokestinė nepriemoka. Muitinės pareigūnai, pamatę neteisingai nurodytus duomenis, apie tai pranešė A. D., ir tik tuomet jis kreipėsi į muitinę dėl klaidos ištaisymo. Pažymi, jog ne pats A. D. informavo muitinės pareigūnus apie padarytą klaidą – klaida buvo pastebėta tuomet, kai rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema deklaraciją MRN Nr. 20LTLC0100IM14F510 nukreipė į geltonąjį kanalą (dokumentinis tikrinimas).

5.2. Teigia, jog, remiantis Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo (toliau-Protokolas) II priedėlio 3.8 punktu, deklarantas atsako muitinei už prekių deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumą ir muitų bei mokesčių sumokėjimą. Nurodo, jog šiame Protokolo punkte yra įtvirtinta muitinės tarpininko atstovo pareiga muitinės įstaigai pateikti tikslius duomenis. Taip pat, pasak pareiškėjo, Protokolo 3.28 punkte nurodyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. Šis punktas, pareiškėjo teigimu, reglamentuoja situaciją, kai deklaracija dar tikrinama, prašymą patikslinti deklarantas teikia savo iniciatyva, tuo tarpu nagrinėjamu atveju deklaracija jau buvo nukreipta į dokumentinį tikrinimą.

5.3. Nurodo, kad A. D., būdamas „ACE Logistics“ muitinės tarpininko atstovu, buvo atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, tačiau importo deklaracijoje pateikė muitinei neteisingus duomenis, kas lėmė mokestinės prievolės atsiradimą (357,13 Eur). Teigia, jog A. D., būdamas atsakingu už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir pateikti deklaraciją Nr. 20LTLC0100IM14F510 išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, tačiau Deklaraciją A. D. pateikė prieš tai nepatikrinęs nurodytų duomenų teisingumo. Iš to seka, kad jis, pareiškėjo manymu, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir, pateikdamas muitinei netikslius duomenis aukščiau minėtoje deklaracijoje, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma.

5.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl A. D. kaltės, reikia vertinti visumą aplinkybių, esančių administracinio nusižengimo byloje, o ne jų dalį. Nurodo, jog 2020-12-21 A. D. pateikė importo deklaraciją 20LTLC0100IM14F510, kurioje buvo klaidingai nurodytas valiutos kodas, dėl to atsirado 357,13 Eur mokestinė prievolė. Pasak pareiškėjo, visai nesvarbu, kad buvo įforminta nauja importo deklaracija, nes neteisingą valiutos kodą nustatė muitinės pareigūnai, o pats A. D. nesiėmė jokių veiksmų, kol pareigūnai jam nepranešė apie pateiktus netikslius duomenis. Teigia, jog nauja importo deklaracija buvo įforminta tik tuomet, kai Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai nustatė, todėl, anot pareiškėjo, neturi reikšmės tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po to, kai buvo įforminta nauja deklaracija. Pareiškėjo manymu, antroji deklaracija buvo pateikta tam, kad prekės būtų tinkamai deklaruotos ir išleistos į laisvą apyvartą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pirmojoje deklaracijoje buvo nurodyti netikslūs duomenys, dėl kurių atsirado mokestinė prievolė. Atkreipia dėmesį, kad visais atvejais, nustačius, kad deklaracijoje yra pateikti neteisingi, neišsamūs ar klaidinantys duomenys, dėl kurių atsiranda mokestinė prievolė, turi būti pateikta nauja (teisinga) deklaracija, nes kitaip nebūtų priimtas sprendimas išleisti prekes j laisvą apyvartą. Anksčiau minėtos aplinkybės ir argumentai, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina A. D. kaltę bei visiškai paneigia Teismo išvadą, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

6. 2021-03-12 Vilniaus apygardos teisme gautas A. D. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus atsiliepimas, (toliau tekste ir – A. D. atstovas) į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo apeliacinio skundo netenkinti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-03 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog nagrinėjamu atveju A. D. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose ne tik, kad nebuvo subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, ką pagrįstai ir teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tačiau nebuvo nustatyti ir objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai.

6.1. Taip pat A. D. atstovas nurodo, kad ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad A. D. buvo kaltinamas pažeidęs prekių deklaravimo tvarką, kuri neva numatyta 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį., tačiau įvertinus minėtos normos turinį matyti, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė A. D.. Minėtoje normoje yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios deklarantui aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, ši norma nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

6.2. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir 2020-03-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020), todėl negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir už tai taikyti administracinę atsakomybę.

6.3. Taip pat A. D. atstovas nurodo, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-10-11 įsakymo Nr. 1B-822 Dėl elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.7. punktas numato, kad Deklarantas, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu IEI15LT pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai ir gavęs elektroninį pranešimą IEI28LT apie deklaracijos priėmimą, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 173 str. 1 dalimi gali elektroniniu pranešimu IEI13LT importo muitinės įstaigai pateikti prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją. Importo muitinės įstaiga šį prašymą patenkina, jei importo deklaracijos, kurią deklarantas prašo taisyti, tikrinimo importo muitinės įstaigoje metu neišsiųsti elektroniniai pranešimai IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes, IEI29LT apie prekių išleidimą arba IEI51LT apie prekių neišleidimą (Taisyklių 4.7.4. punktas).

6.4. Pasak A. D. atstovo, bylos medžiaga patvirtina, kad A. D., 2020-12-21 pateikęs EID Nr. 20LTLC0100IM14F510, iš tikrinimo muitinės įstaigos elektroniniu pranešimu IEI15LT gavo prašymą paaiškinti, kodėl sąskaitose vertė nurodyta EUR, o jis deklaruoja USD. Atsakydamas į minėtą prašymą, deklarantas nurodė, kad „deklaraciją pildė pagal seną deklaraciją ir paliko seną valiutą“. Tuo pačiu deklarantas prašė leisti taisyti deklaraciją, tačiau tikrinimo muitinės įstaiga nurodė, kad galimybės taisyti deklaraciją nėra. Deklaracija bus neišleista, ir tuomet jis turės galimybę pateikti naują deklaraciją. Taigi A. D. atstovo manymu, įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į Taisyklių 4.7.4. punkto nuostatas matyti, kad tikrinimo importo muitinės įstaiga nepagrįstai neleido taisyti EID, nes tuo metu nebuvo išsiųsti elektroniniai pranešimai IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes.

6.5. Be to, A. D. atstovas nurodo, jog Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios 3/4 iš pradžių buvo joje nurodytos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde daryta išvada, kad A. D. nesiėmė jokių veiksmų (nors kokių veiksmų jis turėjo imtis nenurodoma), yra visiškai nepagrįsta

6.6. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis minėta teismų praktika, akivaizdu, kad apeliaciniame skunde daroma išvada, jog A. D. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kuri tariamai numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje, taip pat yra visiškai nepagrįsta (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-02-21 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-576/2020) Dar daugiau, A. D. atstovo teigimu, Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau – Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. Nors pirmosios instancijos teismas Kioto konvencijos nuostatų ir neakcentavo, tačiau A. D. atstovo vertinimu, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad taikyti administracinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo. Tokia išvada, pasak A. D. atstovo, išplaukia ir įvertinus Kioto konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarto nuostatas, kurios numato, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Teigia, jog šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus A. D. aplaidumo nenustatyta, todėl, A. D. atstovo manymu, teismas pagrįstai konstatavo, kad jis muitiniam įforminimui pateikdamas importo deklaraciją nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jo psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Atkreipia apygardos teismo dėmesį į tai, kad teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog kaltinant asmenį, padarius ATPK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

6.7. Pasak A. D. atstovo, jo atstovaujamo asmens veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį yra negalimas dar ir dėl to, kad jis pateikė muitinei visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikė visą tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2020-12-22, kaip kad ir nurodė tikrinimo importo muitinės įstaiga, buvo pateikta nauja EID Nr. 20LTLC0100IM151EB0, nurodant 22 langelyje valiutos kodą EUR. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, visi privalomi mokesčiai buvo sumokėti ir jokių neigiamų pasekmių neatsirado, o tai suponuoja išvadą, kad veika buvo mažai pavojinga, todėl nėra būtinybės taikyti administracinę atsakomybę.

6.8. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pasak A. D. atstovo, matyti, kad jo atstovaujamas A. D. sąmoningai neturėjo tikslo nuslėpti nuo muitinės valiutos kodo, o paprasčiausiai dėl žmogiškos klaidos deklaracijos 22 langelyje vietoje EUR valiutos kodo nurodė USD, nes visose ankstesnėse sąskaitose prekių vertė buvo nurodoma JAV doleriais. Dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių, todėl, A. D. atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tyčios ar akivaizdaus aplaidumo A. D. veikoje nebuvo nustatyta, o Institucijos teiginys, kad A. D. veikė neatsargia kaltės forma yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstas nei byloje užfiksuotais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis, o vien tik formalių kriterijų taikymas, neatsižvelgiant į klaidos padarymo pobūdį, pasekmes bei teisingumo ir protingumo kriterijus, negali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. A. D. atstovas atkreipia apygardos teismo dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju kartu su importo deklaracija Nr. 20LTLC0100IM14F510 muitinei buvo pateiktos ir sąskaitos faktūros (invoice) Nr. SEG2020-0749 ir SEG2020-0749-1, kuriose buvo nurodytas valiutos kodas EUR, o tai suponuoja išvadą, kad A. D. neturėjo tikslo suklaidinti muitinės ar nuslėpti nuo jos valiutos kodą. Deklaracijoje iš esmės teisingai nurodžius bendrąją faktūrinę prekių vertę – 10 813,24 – ir tik dėl paprasčiausio rašymo apsirikimo pateikus ne tą valiutos kodą, rodo A. D. kaltės nebuvimą, nes priešingu atveju deklarantas nebūtų kartu su deklaracija teikęs ir minėtų sąskaitų faktūrų.

6.9. Taigi, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas pagrįstai sprendė, kad A. D. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Juo labiau, kad prieš muitinei surašant protokolą buvo pateikta nauja deklaracija Nr. 20LTLC0100IM151EB0, kurioje apskaičiuoti mokesčiai buvo sumokėti ir jokios mokestinės prievolės neatsirado. Taigi, vertinant šias aplinkybes anksčiau minėtų įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų patikimumo, jų pakankamumo) kontekste, A. D. atstovas daro išvadą, kad jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde nurodomas abejones dėl A. D. neatsargios kaltės buvimo, Vilniaus teritorinė muitinė nepateikė. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal taisykles ir, pasak A. D. atstovo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, A. D. atstovo manymu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną A. D. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, požymių, ANK nuostatų nepažeidė.

9. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi, šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-18 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 ir 2020-03-02 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020)

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-19/2015, Nr. 2AT-35/2019).

12. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015 ir kt.). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad A. D., pateikdamas minėtoje muitinės deklaracijoje neteisingus duomenis, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-44-976/2016).

13. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019). Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurių buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos.

14. Tuo pačiu konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas tik po to, kai, surengus tris teismo posėdžius, buvo apklausti: traukiamas atsakomybėn A. D., Institucijos atstovės L. C. ir D. U., įvertinti jų paaiškinimai ir atsakymai į teismo ir proceso dalyvių klausimus byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste.

15. Apklaustas teismo posėdyje A. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas jo atžvilgiu surašytas nepagrįstai, kadangi jis kreipėsi į muitinę, prašydamas, kad leistų jam pataisyti deklaraciją, pastebėjęs, kad valiuta nurodyta neteisingai. Pripažįsta, kad padarė techninę klaidą, pražiopsojo tą valiutos langelį dėl kažkokių tai priežasčių, tačiau muitinės tikrai apgauti nenorėjo, net, jeigu muitininkai nebūtų pastebėję ir įforminę šitą deklaraciją, vis tiek būtų tekę kreiptis į teritorinę muitinę su atskiru prašymu pataisyti deklaraciją ir pakeisti valiutą, nes, atsiradus nepriemokai, įmonė negalėtų deklaruoti savo pajamų, užpajamuoti šitų įvežamų krovinių, tokiu atveju būtų kreiptasi į teritorinę muitinę su prašymu pataisyti šituos deklaracijos duomenis. Pasak A. D., jis dirba įmonėje muitinės tarpininko pareigose 15-16 metų, muitinė priima šituos prašymus ir pataiso duomenis. Visada, kai pildo naują deklaraciją, jis archyve išima prieš tai darytą deklaraciją, ir ant viršaus perkelia naują. Taip gavosi, kad dėl klaidos sumas įrašė teisingas, tik paliko seną valiutą. Kai pamatė klaidą, kreipėsi į muitinę su parašymu leisti ją ištaisyti. Buvo komunikuota elektroniniu būdu jų sistemoje. Pasak A. D., jeigu yra koks nors neatitikimas, muitinė leidžia pataisyti, inspektoriai parašo žinutę, nurodydami, ką reikėtų pataisyti, jie pataiso savo kompiuteryje ir išsiunčia iš naujo pataisytą deklaraciją tuo pačiu numeriu. Inspektorius pasižiūri, jeigu viskas gerai, priima pataisymus, jeigu pataisyta netinkamai, deklaraciją anuliuoja. Tuomet inspektoriui teikiamas prašymas el. būdu ir sena deklaracija anuliuojama, suteikiant galimybę naujai išsiųsti tvarkingą deklaraciją. Jam buvo atsakyta, kad deklaracijos taisyti šiuo metu šioje būsenoje negalima, ji bus anuliuota ir bus suteikta galimybė pateikti naują deklaraciją. Po kažkiek laiko muitininkas parašė, nurodydamas nekreipti dėmesio į prieš tai parašytą žinutę, nes deklaracija nebus anuliuota, o bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

16. Iš apylinkės teismo posėdyje apklaustos Institucijos atstovės L. C. parodymų matyti, jog jai neteko susidurti, kad būtų susirašinėjama elektroniniais laiškais, kita vertus, ji patvirtino, kad prie bylos yra tie susirašinėjimai. Pasak Institucijos atstovės, šie pranešimai nėra el. laiškai. Tai el. importo deklaracijų priėmimo, pateikimo ir kitos el. informacijos mainų taisyklės, čia yra įtvirtinta konkrečiai muitinės departamento įsakymu, tiesiog verslininko modelis ir muitinės įstaigos pranešimai ir laikas, nurodoma tokia informacija ir apie deklaracijos įforminimo eigą, yra sprendimai išleisti deklaraciją, neišleisti deklaracijos, pateikiami deklarantui tam tikri pareigūnų nurodymai. Be jokios abejonės muitinės tarnyba disponuoja tais laiškais. Paklausta, kodėl administracinio nusižengimo protokole netinkamai užfiksuota nusižengimo esmė, nustatytos aplinkybės, protokole kalbama apie importo deklaraciją 2020-12-21 dieną, tačiau nurodoma, kad pažeidimas padarytas 2020-12-22, 13:33 val., kai tuo metu jau buvo pateikta ir išleista nauja importo deklaracija, Institucijos atstovė L. C. dėl šių neatitikimų negalėjo nieko paaiškinti ir nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė pareigūnė D. U..

17. Iš apylinkės teismo posėdyje apklaustos institucijos atstovės D. U. parodymų matyti, kad ji dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje, jos darbo vieta yra Vilniaus oro uosto postas, yra vyriausioji inspektorė. Kai A. D. nusiuntė deklaraciją, jo deklaracija buvo Klaipėdoje. Jie tikrino dokumentinį kanalą, todėl A. D. susirašinėjo su jais, o ne su ja. Ji nematė tų susirašinėjimų, nes jai jie nėra matomi. Kadangi A. D. dirba Vilniuje, Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojai nurodė jai surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Dapkaus noras pataisyti deklaraciją neturėjo reikšmės, pažeidimas buvo padarytas. Jai nežinoma, tyčia ar ne deklaracijoje padaryta klaida. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad žmogus suklydo. Jai nežinomos tarpininkų sistemos, bet supranta, kad deklaracija buvo pildoma ant seno blanko. Supranta, kad A. D. neturėjo noro nesumokėti mokesčių. Vertinant iš žmogiškosios pusės, galimai tai buvo klaida, tačiau ji negalėjo nesurašyti protokolo, nes priešingu atveju būtų nubausta drausmine tvarka. Ši deklaracija yra sistemoje, patikrinimas baigtas 2020-12-22, 13:34 val., yra ekrano nuotrauka. Jis deklaraciją išsiuntė 2020-12-21, 19:16 val.. Iš Klaipėdos A. D. atsiųstas prašymas patikslinti duomenis, galbūt jis duomenų nepatikslino. Protokole parašyta 22 diena, nes ji dirba kas 4 dieną ir 21 dieną nedirbo. Kai A. D. paskambino 22 dieną, ji pasižiūrėjo į šią deklaraciją ir užpildė RIKS 22 dieną apie 13 val., nurodydama, kad bus informuotas muitinės tarpininkas ir bus sprendžiama apie protokolo surašymą. Jis buvo tuo laiku informuotas, o ji užfiksavo tuo laiku pažeidimą. Nežinojo, kad reikia rašyti kitaip, ji yra tik vykdytoja.

18. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, nes administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva papildyti protokolą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius.

19. Taigi iš D. U. parodymų matyti, kad ji protokole nurodytos deklaracijos nematė, taip pat nematė el. laiškų ir kokie elektroniniai pranešimai buvo siųsti iš Klaipėdos teritorinės muitinės. Pažymėtina ir tai, kad A. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, tačiau, kaip buvo minėta, šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.

20. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-10-11 įsakymo Nr. 1B-822 Dėl elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.7. punktas numato, kad Deklarantas, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu IEI15LT pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai ir gavęs elektroninį pranešimą IEI28LT apie deklaracijos priėmimą, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalimi, gali elektroniniu pranešimu IEI13LT importo muitinės įstaigai pateikti prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją. Importo muitinės įstaiga šį prašymą patenkina, jei importo deklaracijos, kurią deklarantas prašo taisyti, tikrinimo importo muitinės įstaigoje metu neišsiųsti elektroniniai pranešimai IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes, IEI29LT apie prekių išleidimą arba IEI51LT apie prekių neišleidimą (Taisyklių 4.7.4. punktas).

21. Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnis 1 dalyje taip pat numatyta, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios 3/4 iš pradžių buvo joje nurodytos. Esant tokioms aplinkybėms, Apygardos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad, sprendžiant klausimą dėl A. D. kaltės, reikia vertinti visumą aplinkybių, esančių administracinio nusižengimo byloje, o ne jų dalį, todėl atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad A. D. siekė suklaidinti muitinės pareigūnus, siekdamas išvengti mokestinės prievolės, juolab, kad nei Institucijos atstovės apylinkės teismo posėdyje, nei pareiškėjas apeliaciniame skunde nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu A. D., norėdamas suklaidinti muitinę, kartu su importo deklaracija Nr. 20LTLC0100IM14F510, kurioje neteisingai nurodytas valiutos kodas, pateikė muitinei ir sąskaitas faktūras (invoice) Nr. SEG2020-0749 ir SEG2020-0749-1, kuriose teisingai nurodytas valiutos kodas (EUR), ko pasėkoje Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai informavo A. D., kad jis turės galimybę pateikti naują deklaraciją, o vėliau atsiuntė pranešimą: „nekreipkite dėmesio į mūsų pranešimą, kad neišleista deklaracija“. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad A. D., 2020-12-21 pateikęs EID Nr. 20LTLC0100IM14F510, iš tikrinimo muitinės įstaigos elektroniniu pranešimu IEI15LT gavo prašymą paaiškinti, kodėl sąskaitose vertė nurodyta EUR, o jis deklaruoja USD. Atsakydamas į minėtą prašymą, deklarantas nurodė, kad „deklaraciją pildė pagal seną deklaraciją ir paliko seną valiutą“. Tuo pačiu deklarantas prašė leisti taisyti deklaraciją, tačiau tikrinimo muitinės įstaiga nurodė, kad galimybės taisyti deklaraciją nėra. Deklaracija bus neišleista ir tuomet jis turės galimybę pateikti naują deklaraciją. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į Taisyklių 4.7.4. punkto nuostatas sutiktina su A. D. atstovo argumentais, jog tikrinimo importo muitinės įstaiga nepagrįstai neleido taisyti EID, nes tuo metu nebuvo išsiųsti elektroniniai pranešimai IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes.

22. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog asmuo negali nukentėti dėl teisinio reglamentavimo spragų ar valdžios institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog tuo atveju, kai teisės aktai, tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė, ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xh. prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6/2018).

23. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad tyčios ar akivaizdaus aplaidumo A. D. veikoje nebuvo nustatyta, o Institucijos teiginys, kad A. D. veikė neatsargia kaltės forma, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstas nei byloje užfiksuotais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis, o vien tik formalių kriterijų taikymas, neatsižvelgiant į klaidos padarymo pobūdį, pasekmes bei teisingumo ir protingumo kriterijus, negali būti pakankamas pagrindas asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Taigi, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas pagrįstai sprendė, kad A. D. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Juo labiau, kad prieš muitinei surašant protokolą buvo pateikta nauja deklaracija Nr. 20LTLC0100IM151EB0, kurioje apskaičiuoti mokesčiai buvo sumokėti ir jokios mokestinės prievolės neatsirado.

24. Apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-03 nutarimą, kadangi asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78/2016, Nr. 2AT-10/2018, Nr. 2AT-3/2019, Nr. 2AT-36/2019 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3/2019).

25. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-03 nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. D. atžvilgiu, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-03 nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aiva Survilienė