- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- AN2-85-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05050-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. L., jos atstovui advokatui Eligijui Vinckui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį A. L. atžvilgiu, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės vyresnioji inspektorė E. M. 2019 m. lapkričio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. už nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Protokole nurodyta, kad buvo pažeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnis. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė A. L. pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruotoms prekėms pritaikė mokesčių lengvatą suteikiančią preferencinės kilmės deklaraciją sąskaitoje faktūroje. Atlikus dokumentinį patikrinimą nustatyta, kad šioje kilmės deklaracijoje nurodyto patikimo eksportuotojo kodo ((duomenys neskelbtini)) galiojimas pasibaigęs. Deklaruotų prekių vertė – 72000 Eur, o dėl neteisingai pritaikytos preferencijos atsiradusių mokesčių suma – 4311 Eur.
2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė, kad nagrinėjama A. L. veika neatitinka ANK 212 straipsnio 2 dalies požymių, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina jos kaltės dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo pateikta nauja deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paneigia A. L. kaltę pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį. Tyčios ar akivaizdaus aplaidumo A. L. veikoje nebuvo nustatyta, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo, duomenų, kad dėl šios deklaracijos pateikimo A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, teismui nebuvo pateikta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Vilniaus teritorinė muitinė, nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir patraukti A. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas. Institucijos vertinimu, A. L. veikė neatsargiai, kadangi yra muitinės tarpininko atstovė, baigusi specialius mokymus, todėl pagal savo profesines savybes bei veikos aplinkybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti tam tikrų padarinių. Muitinės tarpininko atstovams yra keliami specialūs reikalavimai, t. y. išmanyti visas procedūras susijusias su prekių deklaravimu, todėl ji turi pareigą kiekvienu atveju pati patikrinti visus duomenis, o nagrinėjamu atveju privalėjo patikrinti patikimo eksportuotojo kodo galiojimo laiką. A. L., pateikusi Vilniaus teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą, todėl turėjo juos patikrinti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas ir Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-317/2019 priimtoje nutartyje nurodytais motyvais dėl kaltės, pasireiškusios neatsargumu. Skunde nurodyta, kad A. L., pateikdama importo deklaraciją, dėl nerūpestingumo įrašė negaliojantį patikimo eksportuotojo kodą, taip suklaidindama muitinę, ir dėl neteisingai pritaikytos preferencijos atsirado 4311 Eur mokestinė prievolė, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. A. L., būdama „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, yra atsakinga už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, ji importo deklaracijoje pateikė muitinę klaidinančius duomenis, tai lėmė mokestinės prievolės atsiradimą, taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką. A. L. būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti ir pateikti deklaraciją Nr. 1(duomenys neskelbtini) importo procedūrai.
3.2. Institucija nurodo, kad A. L. 2019 m. rugsėjo 12 d. pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodytas negaliojantis patikimo eksportuotojo kodas, dėl to atsirado 4311 Eur mokestinė prievolė. Tuo tarpu, nesvarbu, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo įforminta nauja deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), nes neteisingą patikimo eksportuotojo kodą nustatė tik muitinės pareigūnai, o pati A. L. nesiėmė jokių veiksmų. Nauja deklaracija buvo įforminta tik tuomet, kai Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai nustatė, jog pateiktoje importo deklaracijoje yra nurodyta klaidinanti informacija. Institucijos vertinimu, neturi reikšmės tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po to, kai buvo įforminta nauja deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Visais atvejais nustačius, kad deklaracijoje yra pateikti neteisingi, neišsamūs ar klaidinantys duomenys, dėl kurių atsiranda mokestinė prievolė, turi būti pateikta nauja (teisinga) deklaracija, nes kitaip nebūtų leista išleisti prekių į laisvą apyvartą.
3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad A. L. jau ne pirmą kartą padaro analogišką nusižengimą, todėl ji turėjo žinoti kokios pasekmės gali kilti nurodžius negaliojantį patikimo eksportuotojo kodą, t. y. jog dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti mokestinė prievolė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą A. L. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašė Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodyta, kad A. L. veiksmuose nebuvo ne tik subjektyviųjų, tačiau nebuvo nustatyti ir objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai. Nurodyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje yra numatytas subjektas, kuriam galima taikyti atsakomybę, tačiau prekių deklaravimo tvarkos minėta norma nenustato, todėl atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Grindžiant minėtą teiginį yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019. Tuo pačiu nurodoma, kad Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė leidžia pataisyti deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. Be to, 3.39. standarte numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo.
4.2. Be to, nurodoma, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiame teisės akte yra nustatyta tvarka, kuria vadovaudamasi A. L. galėjo gauti duomenis iš Pietų Korėjos muitinės apie jos registruotų patikimų eksportuotojų kodų galiojimo laiką. Pasak A. L. atstovo, aplinkybė, kad muitinei kilo įtarimų dėl sąskaitoje faktūroje nurodytos kilmės deklaracijos duomenų apie eksportuotoją, nėra ir negali būti pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, nes kilmės deklaraciją nurodė pats eksportuotojas. Taigi A. L. buvo suklaidinta dėl sąskaitoje faktūroje nurodyto patikimo eksportuotojo kodo, kurio galiojimo laiko patikrinti objektyviai ji neturėjo galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o A. L. ir jos atstovas advokatas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus teritorinės muitinės skundas netenkinamas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, nesant institucijos arba nukentėjusiojo skundo, neblogindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas nėra itin detaliai ir išsamiai motyvuotas, tačiau priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas pateikti A. L. darbo sutarties, pareigybės aprašymo (pareiginės instrukcijos, pareiginių nuostatų) kopijas bei dokumentus, patvirtinančius importo deklaracijos pildymo instrukciją, įskaitant patikimo eksportuotojo kodo nustatymą bei preferencijos taikymą, kuriais vadovaujasi A. L., vykdydama muitinės tarpininko atstovės pareigas.
9. Iš 2017 m. birželio 6 d. darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L., matyti, kad ji nuo 2017 m. birželio 26 d. dirbo muitinės tarpininko atstovo padėjėja. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ji dirba muitinės tarpininko atstove. Pareigybės aprašyme, su kuriuo raštiškai 2018 m. rugsėjo 1 d. susipažino A. L., nurodyta, kad pareigybės tikslas – organizuoti išvežamų ir įvežamų krovinių muitinės deklaravimo procedūras; pagrindinės darbo užduotys, be kita ko, yra: ruošti visus su prekių pateikimu muitinei susijusius dokumentus; pateikti krovinius ir prekes muitiniam tikrinimui, bendradarbiauti su muitinės pareigūnais; krovinių siuntėjams ir gavėjams teikti informaciją, susijusią su deklaravimu ir išmuitinimu; sekti muitinės procedūrų ir taisyklių pasikeitimus ir informuoti apie tai susijusius bendradarbius. Minėtai pareigybei keliamas kvalifikacinis reikalavimas – turėti muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovė nurodė, kad muitinės tarpininko atstovams yra keliamas specialus reikalavimas, t. y. išmanyti visas procedūras susijusias su prekių deklaravimu, todėl jie turi pareigą kiekvienu atveju patikrinti visus dokumentus. Nagrinėjamu atveju A. L. privalėjo patikrinti patikimo eksportuotojo kodo galiojimo laiką. Ji parodė, kad dokumentinis patikrinimas buvo atliktas, kai deklaracija buvo persiųsta muitinei, kai pareigūnas ją gavo. Korėjos eksportuotojo kodo galiojimo laiką galima patikrinti ir Google, informacija yra vieša. Muitinė aplaidumą nustatė A. L. veiksmuose dėl kodo galiojimo laiko nepatikrinimo. Muitinės tarpininko atstovas turi tikrinti patikimo eksportuotojo kodą, nes tarpininkas yra atsakingas už visus duomenis, kuriuos pateikia muitinės deklaracijoje, jis turi įsitikinti, ar tikrai pateikė tinkamus ir teisingus duomenis. Šiuo atveju baigėsi patikimo eksportuotojo galiojimo laikas ir jis jo neprasitęsė. Nėra reglamentuotos tvarkos, kad muitinės tarpininkas gavęs kodą turi jį patikrinti, tačiau pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinės tarpininkas yra atsakingas už visiškai visus duomenis, kurios jis pateikia. Jeigu asmuo butų kreipęsis prieš tai, kai pareigūnai nustatė deklaracijos trūkumus, muitinės tarpininko atstovas turėtų galimybę pataisyti deklaraciją. Asmuo turi pats kreiptis į muitinės pareigūnus, kad būtų leidžiama tą klaidą ištaisyti, ir tada visada leidžiama ištaisyti. Kai pats nesikreipia, o nustato pareigūnai, tada yra surašomas administracinio nusižengimo protokolas.
12. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 1B-925 patvirtintų lengvatinio muito tarifo taikymo taisyklių 20 punkte numatyta, kad muitinio įforminimo metu kilus abejonėms dėl lengvatinės kilmės dokumentų atitikties reikalavimams įvykdymo ar dėl importuotojo žinių pagrįstumo muitinės pareigūnas gali paprašyti importuotojo per 24 valandas pateikti paaiškinimus ir (arba) dokumentus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar yra įvykdyti Taisyklių 15?19¹ punktų atitinkami reikalavimai. Muitinės pareigūnas, ketindamas priimti sprendimą išleisti prekes, netaikant lengvatinio muito tarifo, pranešimu IESUPLT informuoja deklarantą apie ketinamą priimti sprendimą, nurodydamas priežastis, kuriomis jis ketina pagrįsti savo sprendimą, suteikiant deklarantui galimybę vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 9 straipsnio nuostatomis pareikšti savo nuomonę. Muitinės pareigūnas, įvertinęs deklaranto išdėstytus motyvus ar pasibaigus nurodytam terminui, priima sprendimą išleisti prekes, netaikant lengvatinio muito tarifo, arba atsisako savo ketinimų, pripažinęs deklaranto išdėstytų motyvų pagrįstumą (21 punktas). Tais atvejais, kai pateiktuose lengvatinės kilmės dokumentuose nurodyti su prekėmis susiję duomenys nesutampa su kituose kartu su muitinės deklaracija pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenimis, duomenys yra neišsamūs arba kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės taikyti lengvatinį muito tarifą, tačiau nėra teisinio pagrindo netaikyti lengvatinio muito tarifo, prekės išleidžiamos, jeigu muitai ir mokesčiai, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, sumokami arba pateikiama jų dydžio garantija, o atitinkamas lengvatinės kilmės dokumentas nustatyta tvarka siunčiamas vėlesniam kilmės tikrinimui (22 punktas).
14. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Taigi minėtos nuostatos apibrėžia materialią administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. kad kiltų atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį, turi atsirasti padariniai – galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė. Taigi šiuo atveju, sprendžiant asmens kaltės klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar atsirado padariniai. Apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, teigiama, jog atsirado mokestinė prievolė, tačiau teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi, pateikus naują deklaraciją, mokesčiai buvo sumokėti ir jokia mokestinė prievolė neatsirado, juo labiau jos nebuvo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu.
15. Teismo vertinimu, muitinė ne tik nebuvo suklaidinta, tačiau ir neatsirado mokestinė prievolė. Kaip nurodė muitinės atstovė teismo posėdžio metu, rizikos valdymo sistema pateiktą importo deklaraciją nukreipė į „geltonąjį kanalą“, kas reiškia, jog reikia atlikti dokumentinį patikrinimą. Atlikus jį, nustatytas negaliojantis kodas. Kaip nurodė pati A. L., kurios parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, be to jų nepaneigė ir teismo posėdyje dalyvavusi muitinės atstovė, ji gavo pranešimą iš muitinės, jog reikia pateikti papildomą garantiją tai sumai arba deklaruoti netaikant lengvatinio muito. Kaip matyti, A. L. 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikta importo deklaracija (duomenys neskelbtini). Deklaracija pateikta su lengvatine muito norma preferencija 300, prekių dokumente – invoice nurodytas patikimo eksportuotojo kodas 110-10-200009. Pareigūnas, tikrinęs deklaraciją, informavo, kad Korėjos patikimo eksportuotojo kodo galiojimo laikas baigėsi 2013 m. rugpjūčio 30 d. ir sistemoje nėra duomenų, kad terminas būtų pratęstas. Importuotojas buvo informuotas, kad reikia pateikti papildomą garantiją sumai 4311 Eur, kurios jis nesutiko pateikti, norėjo laukti prekių siuntėjo atsakymo dėl eksportuotojo kodo. Ji nepatikrino eksportuotojo kodo, nes iš to paties siuntėjo, tam pačiam gavėjui buvo importuojamos prekės šiais metais ne vieną kartą taikant lengvatines muito normas, prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, todėl nekilo įtarimų, kad kodas negaliojantis. Importuotojas susisiekė su prekių siuntėju ir informavo, kad pradeda procesą dėl kodo galiojimo atnaujinimo. Prekės bus perdeklaruotos netaikant lengvatų ir importuotojas sumokės 4311 Eur muitą (t. 1, b. l. 5). 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo pateikta nauja deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13). Taigi ji, gavusi pranešimą iš muitinės, kreipėsi į importuotoją dėl garantijos, kurios jis nesutiko pateikti, todėl 2019 m. rugsėjo 16 d. ji pateikė deklaraciją, netaikant lengvatinio muito. Atitinkamai, kaip nurodyta teismo posėdžio metu, buvo sumokėta 4311 Eur suma ir prekės buvo išleistos į laisvą rinką.
16. Visgi nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar A. L. turėjo pareigą patikrinti patikimo eksportuotojo kodo galiojimo laiką, kur tokia pareiga numatyta, ir ar ji turėjo realią galimybę tai padaryti.
17. Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos protokolo II priedėlio 3.27. standarte numatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti jau pateiktą prekių deklaraciją, jei tuo metu, kai gaunamas toks prašymas, ji dar nėra pradėjusi tikrinti prekių deklaracijos ar prekių, 3.28. standarte numatyta, kad leidžia pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos, 3.39. standarte numatyta, kad muitinė neskiria didelių baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Jeigu muitinė laiko, kad būtina užkirsti kelią tokių klaidų pasikartojimui, ji gali skirti baudą, bet ne didesnę, negu būtina tokiam tikslui pasiekti. Taigi muitinės tarpininko atstovas turi teisę prašyti pataisyti pateiktą deklaraciją iki jos patikrinimo pabaigos. Tuo tarpu A. L. apie nustatytus deklaracijos trūkumus sužinojo jau atlikus patikrinimą, todėl jos pateikta nauja deklaracija nepatenka į minėtų nuostatų rėmus. Be kita ko, minėtos nuostatos suponuoja, kad muitinė turi teisę už klaidas skirti baudas, tačiau jos nėra skiriamos didelės, jei įsitikinama, kad klaidos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. L. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą netiksliai interpretuoja minėtas 3.28., 3.39. nuostatas.
18. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio (muitinei teikiama informacija) 2 dalyje numatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos nuostatos apibrėžia bendrą pareigą atsakingam asmeniui muitinės deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, tačiau nenustato jokios tvarkos, taisyklių, kaip ta pareiga turi būti įgyvendinama, t. y. yra apibrėžiamas atsakingas subjektas, tačiau nenurodyta, kaip jis turi atlikti (vykdyti) savo pareigą teikti teisingus duomenis.
19. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019).
20. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Apeliaciniame skunde grindžiama, kad A. L. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad A. L. būtų neteisingai deklaraciją užpildžiusi neatsargiai, t. y. negalima daryti išvados, kad ji nenumatė, jog dėl jos neveikimo (patikimo eksportuotojo kodo nepatikrinimo) ar veikimo (negaliojančio patikimo eksportuotojo kodo įrašymo) gali atsirasto mokestinė prievolė, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
21. Pažymėtina, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nebuvo nurodyta, kokiuose teisės aktuose numatyta, kad A. L. privalėjo patikrinti patikimo eksportuotojo kodą, t. y. kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų ji nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdama tinkamai nustatyti patikimo eksportuotojo kodą. Nors teismo posėdžio metu muitinės atstovė nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų galima patikrinti patikimo eksportuotojo kodo galiojimo laiką, įvedus Google ir Korėjos puslapyje, tačiau teismas sutinka su A. L. pozicija, kad tokie duomenys negali būti laikomi patikimais ar, juo labiau, kuriais būtų galima vadovautis pildant deklaraciją. Šiuo atveju nėra nustatytos tvarkos, kurios laikantis būtų galima nustatyti patikimo eksportuotojo iš Pietų Korėjos kodo galiojimo laiką, juo labiau nėra numatyti atvejai, kada muitinės tarpininko atstovas turėtų gauti duomenis iš Pietų Korėjos muitinės, kuri ir nustato patikimus eksportuotojus iš Pietų Korėjos. 2019 m. kovo 12 d. komercinėje sąskaitoje nurodytas muitinės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7, 11). Muitinės atstovė patvirtino, kad nėra reglamentuotos tvarkos, kad muitinės tarpininkas gavęs kodą turi jį patikrinti. Be to, kaip jau nurodyta, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje apibrėžiamas subjektas, kuris atsakingas už jame nurodytų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, nei už jos pažeidimus taikomos sankcijos nenustatytos. Minėtas straipsnis negali būti vertinamas plečiamai, o būtent, jis negali būti taikomas kaskart, kai deklaracijoje yra pateikti neteisingi duomenys. Šiuo atveju A. L. neturėjo pagrindo abejoti patikimo eksportuotojo sąskaitoje faktūroje nurodytu kodu, atitinkamai neturėjo teisės aktuose nenumatytos pareigos ir realios galimybės patikrinti jo galiojimo laiko. Pačia bendriausia prasme laikytina, kad pareiga pateikti teisingus duomenis nereiškia, kad asmuo atsako už muitinės deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą, jei jų pateikimas nepriklauso nuo jo valios. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors aptariami veiksmai buvo fiksuoti 2019 m. rugsėjo 12 d., tačiau administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik po 2 mėnesių, t. y. ir po antrosios (2019 m. rugsėjo 16 d.) deklaracijos pateikimo. Administracinio nusižengimo protokolas, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, yra surašomas jį atlikusio pareigūno (ANK 608 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo tyrimas truko ilgiau nei iki 2019 m. rugsėjo 16 d.
22. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad A. L. jau yra bausta už analogišką veiką, pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad tą pačią dieną A. L. pateikė importo deklaraciją, kurioje deklaruotai prekei pritaikė mokesčių lengvatą suteikiantį EUR1 sertifikatą. Atlikus dokumentinį patikrinimą, nustatyta, kad šis sertifikatas yra negaliojantis. Deklaruotų prekė vertė 24 Eur, dėl neteisingai pritaikytos preferencijos atsiradusių mokesčių suma – 2 Eur. Ji buvo pripažinta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas įspėjimas. Taigi akivaizdu, kad nors 2018 m. padarytas pažeidimas numatytas tame pačiame ANK 212 straipsnyje, tačiau veiksmai nėra analogiški šioje byloje nurodytiems veiksmais, už kuriuos A. L. administracinėn atsakomybėn siekia patraukti Vilniaus teritorinė muitinė. Atitinkamai ir pastarasis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.