Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo Š. K. patikslinto 2023 m. gruodžio 28 d. skundo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini), priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. gruodžio 19 d. buvo gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato persiųstas Š. K. skundas dėl 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Š. K. buvo nustatytas 10 dienų terminas skundo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. M. 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini), trūkumams pašalinti.

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2023 m. gruodžio 29 d. gautas pareiškėjo Š. K. patikslintas skundas.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundą atsisakytina priimti.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 626 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti paduotas atskirasis skundas.

6. Visų pirma, ANK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu, pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

7. Kaip matyti iš pateikto skundo, Š. K. skundą pakartotinai pateikė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), savo tapatybės nepatvirtinęs nustatyta tvarka. Vien tai, kad skundas pasirašytas parašu ir vėliau suskaitmeninus siųstas teismui elektroniniu būdu, neleidžia tinkamai identifikuoti asmens ir pagrįstai teigti, jog skundą teikia išties jis. Galimybė procesinius dokumentus pateikti iš savo ar kito asmens asmeninių elektroninių paštų, jeigu procesiniai dokumentai nėra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba tapatybė nėra patvirtina kitais būdais, nenumatyta (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-249-817/2023).

8. Antra, ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

9. ANK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

10. Pažymėtina, kad pagal savo prigimtį juridinis asmuo negali veikti be fizinių asmenų – jo atstovų. Formaliai, pagal ANK 585 straipsnio 1 dalį juridinio asmens atstovu administracinio nusižengimo byloje negalėtų būti ne tik juridinio asmens darbuotojas, bet ir juridinio asmens direktorius, o juridinį asmenį galėtų atstovauti advokatas ar advokato padėjėjas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens atstovu baudžiamajame procese gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas.

12. Matyti, kad aiškinant ANK 585 straipsnio nuostatas, susidarytų tokia situacija, jog baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjami savo esme panašūs, bet pavojingesni teisės pažeidimai, juridinį asmenį galėtų atstovauti ir juridinio asmens įgaliotas darbuotojas, o administracinio nusižengimo byloje – ne. Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, kad ANK 585 straipsnio nuostatas reikia aiškinti plačiau. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad juridinį asmenį administracinio nusižengimo teisenoje, ANK 585 straipsnio prasme, gali atstovauti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-218-1020/2017).

13. Nagrinėjamu atveju Š. K. skundą teikia (duomenys neskelbtini) vardu pasirašydamas kaip turto priežiūros vadovas. Iš viešoje erdvėje „https://rekvizitai.vz.lt“ esančių duomenų matyti, jog bendrovės vadove nurodoma – S. S. – M. Tokiu būdu, Š. K. kartu su skundu turėjo pateikti įgaliojimą ar kitus dokumentus, kurie patvirtintų pareiškėjo teisę atstovauti bendrovės interesus administracinio nusižengimo byloje, tačiau to nepadarė.

14. ANK 624 straipsnio, reglamentuojančio skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį ir formą, 2 dalyje aiškiai, be kita ko, nustatyta, kad skunde turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai ir kt. ANK, be kita ko, reglamentuoja ir bylos pagal paduotą skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribas teisme. Taigi, siekiant tinkamai įgyvendinti šias įstatymo nuostatas bylos nagrinėjimo teisme metu, būtina žinoti tikslią skundą pateikiančio asmens poziciją dėl, jo nuomone, reikalingų pakeitimų, inkriminuojant konkrečius veiksmus, juos kvalifikuojant, skiriant nuobaudas ar prašant nebausti, ar nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir kt. Savo poziciją, prašymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiami tie prašymai, skundėjas turi išdėstyti savo skunde, kad teismas galėtų dėl jų argumentuotai pasisakyti, neišeidamas už skundo nagrinėjimo ribų.

15. Susipažinus su patikslinto skundo turiniu, liko neaišku, kokio rezultato siekia pareiškėjas. Š. K. net ir po trūkumų šalinimo vis tiek nesuformulavo jokių prašymų, reikalavimų, kuriuos teismas galėtų svarstyti, taip pat nesuformulavo pageidavimo dėl procesinių dokumentų įteikimo. Šie skundo trūkumai yra esminiai, nes užkerta teismui galimybę pagal materialiąsias ir procesines teisės normas teisiškai ir argumentuotai įvertinti konkretų skundžiamą nutarimą, užtikrinti skundo nagrinėjimo teisme ribų laikymąsi, nes neaišku, kokio konkretaus sprendimo pareiškėjas apskritai reikalauja.

16. Iš esmės, įvertinus tiek 2023 m. gruodžio 14 d. skundą, tiek 2023 m. gruodžio 28 d. skundą, matyti, kad ginčas byloje kyla, nes policijos pareigūnės vairuojamas automobilis apgadino automatinius vartus, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 500 Eur dydžio žala.

17. Teismas pažymi, kad ne visi veiksmai, kuriais yra padaroma žala kitų asmenų teisėms užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (administracinių nusižengimų) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-44-491/2017).

18. Žala, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK) 6.249 straipsniu, yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

19. Kadangi nagrinėjamu atveju konkretus pareiškėjo reikalavimas ir pageidavimai nėra žinomi, įvertinus skunduose nurodomas aplinkybes, galima spręsti, kad pareiškėjo interesai ir pažeistos teisės yra susiję būtent su turtinės žalos atlyginimu. Remiantis tuo, pareiškėjas dėl žalos atlyginimo priteisimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka reikšdamas ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.

20. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad ANK nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo instituto, konstatuoja, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas Š. K. skundo trūkumų tinkamai nepašalino, skundą padavė nebūdamas juridinio asmens įgaliotu atstovu, todėl skundą atsisakytina priimti (ANK 626 straipsnio 3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalimis,

nutaria:

Š. K. skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.