- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-249-817/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00829-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria R. B. skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi per nustatytą terminą nebuvo pašalinti nustatyti trūkumai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos K. G. 2023 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2021 m. liepos 2 d., apie 16.27 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, viršydamas nustatytą 50 km/val. greitį, važiavo 85 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Už šių administracinių nusižengimų padarymą R. B. skirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 4 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas R. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytas R. B. septynių kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos nutartyje nurodytam skundo trūkumui pašalinti. Išaiškinta R. B., kad per nustatytą terminą pašalinus trūkumą, laikoma, kad skundas paduotas šio skundo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju laikoma, kad skundas nepaduotas ir teismo nutartimi grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi R. B. skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi per nustatytą terminą nebuvo pašalinti nustatyti trūkumai. Nutartis motyvuojama tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi buvo nustatyta, jog nagrinėjamu atveju elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas skundas nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, nėra aišku, ar asmens tapatybė buvo patvirtinta kitais įstatyme numatytais būdais, todėl skundas turi būti tikslinamas, t. y. tinkamai pasirašytas, kas leistų identifikuoti skundą padavusio asmens tapatybę. Šiam trūkumui pašalinti teismas nustatė septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, taip pat išaiškino pasekmes dėl šio trūkumo nepašalinimo per nustatytą terminą. Ši nutartis R. B. elektroniniu paštu, kuriuo jis pateikė skundą, buvo išsiųsta tą pačią dieną, t. y. 2023 m. liepos 5 d., taigi paskutinė skundo su pašalintais trūkumais pateikimo diena buvo 2023 m. liepos 12 d. R. B. skundo su pašalintais trūkumais nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepaduotas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
5. Atskiruoju skundu R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo panaikinimo.
6. R. B. vertinimu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis yra formali, užkertanti jam kelią apginti savo teises teisme ir taip teismas vengia iš esmės nagrinėti jo skundą bei vykdyti teisingumą.
7. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė jo skundo dėl formalaus pagrindo – jog skundas netinkamai pasirašytas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis turi sveikatos sutrikimų, yra (duomenys neskelbtini), elektroninėmis priemonėmis naudojasi ribotai, todėl suprato, kad jis gali paduoti skundą elektroniniu paštu. Dėl šios priežasties jis skundą surašė ant popieriaus, pasirašė, nufotografavo ir elektroniniu paštu išsiuntė jį teismui. Pareiškėjui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas šioje vietoje įžvelgė trūkumą, nes po COVID-19 pandemijos net aukštesnės instancijos teismai, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, priima pasirašytus skundus nekvalifikuotu elektroniniu parašu bei išnagrinėja bylas, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tokia teismų praktika ir užkirto kelią neįgaliam asmeniui ginti savo teises.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
R. B. atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Aukštesnės instancijos teismui pateiktu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui, t. y. administracinio nusižengimo bylos iš esmės nenagrinėjo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tikrinti Institucijos priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo atveju, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies, 656 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismas patikrina tik sprendimo grąžinti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje jį padavusiam asmeniui pagrįstumą ir teisėtumą .
10. ANK XXXIV skyriaus normos (ANK 621 – 626 straipsniai) reglamentuoja ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimą pirmosios instancijos teismui. ANK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – Teismų įstatyme) nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
11. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Taigi galimybė procesinius dokumentus pateikti iš savo ar kito asmens asmeninių elektroninių paštų, jeigu procesiniai dokumentai nėra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba tapatybė nėra patvirtina kitais būdais, nenumatyta.
12. ANK 626 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir dėl to neįmanoma suprasti, koks nutarimas skundžiamas ar kokiomis aplinkybėmis grindžiamas skundas, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti.
13. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 4 d. buvo gautas Institucijos persiųstas R. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Institucijos persiųstą R. B. skundą, jo priedus bei bylos medžiagą, sprendė, jog skundas nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl nustatė, kad skundas turi būti tikslinamas, t. y. tinkamai pasirašytas, kas leistų identifikuoti skundą padavusio asmens tapatybę. Nurodytam trūkumui pašalinti teismas nustatė septynių kalendorinių dienų terminą, taip pat išaiškino pasekmes dėl šio trūkumo nepašalinimo per nustatytą terminą. Teismo nutartis R. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi, siunčia dokumentus teismui (b. l. 39, 43), buvo išsiųsta 2023 m. liepos 5 d. (b. l. 33), taigi paskutinė skundo su pašalintais trūkumais pateikimo diena buvo 2023 m. liepos 12 d. R. B. skundo su pašalintais trūkumais per nustatytą terminą nepateikė. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi (pažymėtina, kad ši nutartis priimta praėjus dar šešioms dienoms po nustatyto termino pabaigos, suteikiant R. B. papildomo laiko skundo trūkumams pašalinti) R. B. skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi per nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai.
14. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu, pareiškėjo pateiktas skundas nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinant kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruojant teismų informacinėje sistemoje, bei nurodo, kad jis turi sveikatos sutrikimų, yra (duomenys neskelbtini), elektroninėmis priemonėmis naudojasi ribotai. Pažymėtina, kad R. B. pateiktas 2023 m. birželio 14 d. skundas buvo rašytinis ir pasirašytas fiziniu parašu, tačiau elektroniniu paštu buvo pateikta skundo kopija, o tokia skundo forma neatitinka ANK 624 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo. Nors pareiškėjas skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad jis elektroninėmis priemonėmis naudojasi ribotai, dokumentai teismui gali būti pateikiami ir tiesiogiai pristatant į teismą, taip pat siunčiant paprastu ar registruotu paštu, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirojo skundo argumentai, kad po COVID-19 pandemijos teismai priima pasirašytus skundus nekvalifikuotu elektroniniu parašu bei išnagrinėja bylas, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tokia teismų praktika ir užkirto kelią neįgaliam asmeniui ginti savo teises, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog Teisėjų taryba 2020 m. kovo 25 d. rašte „Dėl tam tikrų procesinių klausimų sprendimo karantino laikotarpiu“ išties buvo nurodžiusi, kad rekomenduoja teismams sudaryti sąlygas visose bylose (civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų), tvarkomose ne elektronine forma arba jose dalyvaujantiems asmenims neturint galimybės naudotis specialia priemone – Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, procesinius dokumentus teismui siųsti elektroniniu paštu. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog ši tvarka galiojo karantino metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Minėtasis nutarimas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Tai reiškia, jog 2023 m. liepos 4 d., kuomet Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas R. B. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, karantinas buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis turėjo būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinant kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruojant teismų informacinėje sistemoje.
16. Skunde nurodoma, jog R. B. per teismo nustatytą terminą neatidarė savo elektroninio pašto, nematė teismo nutarties, nes yra (duomenys neskelbtini) ir blogai jaučiasi, o, be visa to, jo (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje, jis juos turėjo lankyti ir visiškai neturėjo laiko. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, R. B., būdamas atsakingas bei rūpestingas asmuo, žinodamas apie savo paties paduotą skundą administracinio nusižengimo byloje, turėjo būti suinteresuotas ir domėtis skundo priėmimo, nagrinėjimo eiga. Pats pareiškėjas tinkamai nesirūpino savo teisėmis ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o jo skunde nėra nurodytos jokios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios jam pašalinti teismo nustatytus skundo trūkumus laiku, pateikiami tik teoriniai teiginiai apie savo elektroninio pašto neatidarymą ir siųstos nutarties nematymą. R. B. taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų skundo teiginius apie jo paties ir jo artimųjų sveikatos problemas aktualiu bylos terminu, iš esmės sutrukdžiusias jam laiku pašalinti teismo nustatytą trūkumą. Su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateiktas skundas, pasirašytas fiziniu parašu, nelaikytinas pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų pašalinimu per teismo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad asmuo savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Įvertinus tai, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ANK įtvirtintas proceso teisės normas, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti teismui tinkamai pasirašytą skundą, kas leistų identifikuoti skundą padavusio asmens tapatybę, šiam trūkumui pašalinti nustatė konkretų terminą, o pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų per nustatytą terminą pagrįstai skundą grąžino jį padavusiam asmeniui – R. B..
17. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju R. B. nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų skundo trūkumų per nustatytą terminą, skundžiama nutartimi pagrįstai R. B. skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti R. B. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.