- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- ATP-218-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13816-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pareiškėjas
- UAB „W“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo UAB „W“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl R. J. pripažinimo įgaliotu atstovu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjo UAB „W“ pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, kuriuo prašoma šios įmonės skolininkui (debitoriui) UAB „M“ direktoriui D. K. iškelti administracinio pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 172 eurų dydžio baudą bei išreikalauti UAB „M“ finansinius (buhalterinius) dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu atsisakyta pradėti administracinę teiseną UAB „M“ direktoriui pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
2016 m. lapkričio 22 d. UAB „W“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo panaikinimo ir perdavimo nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, argumentuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas be jokio pagrindo nepriėmė jo pateikto pareiškimo ir nepradėjo administracinės teisenos.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patenkino UAB „W“ apeliacinį skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo ir bylą gražino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
2017 m. vasario 7 d. UAB „W“ direktorius A. D. surašė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. J. pavedė atstovauti UAB „W“ Vilniaus miesto apylinkės teisme iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 585 ir 565 straipsniais, bei nurodydamas, kad nėra duomenų, jog A. D. ir R. J. sietų šeiminiai santykiai, kad R. J. yra UAB „W“ įmonės teisininkas, t. y. ne advokatas ar jo padėjėjas ir konstatavo, jog nėra juridinio pagrindo pripažinti R. J. įgaliotu minėto juridinio asmens atstovu.
Šalies argumentai
2017 m. vasario 10 d. atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, UAB „W“ prašo panaikinti 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo įsitikinimu, remiantis ATPK 273 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 5 straipsnio 4 dalimi, UAB „W“ teisininkas turėjo teisę kartu su bendrovės direktoriumi dalyvauti administracinio nusižengimo byloje. Atskirajame skunde pastebima, kad asmuo būdamas UAB „W“ direktoriumi, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, gali atstovauti bendrovę, tačiau jo įmonės darbuotojas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą neva negali net kartu su juo būti atstovu. A. D. mano, kad ši situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi priimtu sprendimu aiškinant ANK 585 straipsnio nuostatas, kaip apribojančias galimybes juridinio asmens darbuotojui, teisininkui, atstovauti juridinį asmenį administracinio nusižengimo byloje.
Teismas konstatuoja, jog iš tiesų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartyje teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujai įsigaliojusiame ANK, lyginant su ATPK, yra pasikeitusi įgalioto atstovo samprata. Remiantis ANK 585 straipsnio 1 dalimi, įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šia norma vadovavosi tiesiogiai ir neįžvelgęs R. J. galimo atstovavimo UAB „W“ pagrindų, nepripažino jo šios įmonės atstovu administracinio nusižengimo byloje.
Vilniaus apygardos teismo įsitikinimu, toks Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir sąlygotas ANK nuostatų dviprasmiškumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas pažymi, kad pagal savo prigimtį juridinis asmuo negali veikti be fizinių asmenų – jo atstovų. Šia prasme juridinio asmens specifiką iš esmės atskleidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnis, kuriame numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina jas per savo organus, o tam tikrais atvejais tai daro ir per savo dalyvius. Šios teisinės nuostatos lemia tai, kad juridiniam asmeniui, kuris pripažįstamas teisės subjektu, savo teisėms įgyti, pareigoms prisiimti yra būtinas fizinis asmuo, veikiantis jo vardu, pagal įstatymus ir juridinio asmens steigimo dokumentus, tai yra juridiniam asmeniui būtinas atstovas. Taigi, juridiniam asmeniui esant teisinių santykių subjektu, nesvarbu kokiame teisiniame procese, iš esmės būtinas atstovo dalyvavimas.
Formaliai aiškinant ANK 585 straipsnio nuostatas, kuriomis rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, juridinio asmens atstovu administracinio nusižengimo byloje negali būti ne tik juridinio asmens darbuotojas, bet ir juridinio asmens direktorius, bet juridinį asmenį galėtų atstovauti advokatas ar advokato padėjėjas (byloje UAB „W“ direktorius pripažintas tinkamu juridinio asmens atstovu). Todėl sprendimo dėl atskirojo skundo priėmimui svarbi ir kitų kodifikuotų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, susijusių su juridinių asmenų atstovavimu, analizė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnis konkrečiai apibrėžia juridinių asmenų atstovavimą teisme ir jame numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad civiliniame procese juridinį asmenį, kaip ir šioje administracinio nusižengimo bylos situacijoje, iš tiesų galėtų atstovauti konkretus juridinio asmens darbuotojas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 55 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinio asmens atstovu baudžiamajame procese gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Atskirojo skundo nagrinėjimui reikšminga ir BPK 55 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad atstovas taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens, o ne tik su juo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš to matyti, kad aiškinant ANK 585 straipsnio nuostatas taip, kaip tą darė pirmosios instancijos teismas, susidarytų tokia situacija, jog baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjami savo esme panašūs, bet pavojingesni teisės pažeidimai, juridinį asmenį gali atstovauti ir juridinio asmens įgaliotas darbuotojas, pvz. teisininkas kaip yra nagrinėjamoje byloje, ir jis tai daryti galėtų vienasmeniškai, t. y. nesant direktoriaus, tuo tarpu administracinių nusižengimų bylose toks asmuo, jokių panašių įgaliojimų neturėtų, t. y. juridinį asmenį galėtų atstovauti nebent advokatas arba advokato padėjėjas, ne direktorius ir ne joks artimasis giminaitis, nes juridinis asmuo tokių paprasčiausiai neturi. Akivaizdu, kad taip aiškinant teisę, administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojantis ANK Lietuvos Respublikos teisės sistemoje taptų aiškia teisinio reguliavimo išimtimi.
Visgi, teismas neįžvelgia jokių įstatymo leidėjo ketinimų, išreikštų ANK travaux préparatoires, t. y. šio akto parengiamuosiuose šaltiniuose, svarstymų medžiagoje ir pan., pakeisti ankstesnį teisinį reguliavimą ir įtvirtinti tokią Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nebūdingą išimtį tik administracinių nusižengimų bylose. Dėl šių aplinkybių, apygardos teismas laiko, kad ANK 585 straipsnio nuostatas reikia aiškinti plačiau.
Teismas pastebi, kad pagal ANK nuostatas, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo, kad ANK 585 straipsnio nuostatos kurtos, neabejotinai turint omenyje šią principinę nuostatą, kad ANK 585 straipsnis „įgaliotas atstovas“ tiesiogiai neaptaria juridinio asmens atstovavimo nuostatų, kad juridinio asmens atstovavimas administracinių nusižengimų bylose apskritai galimas tik labai retais atvejais. Visi šie aspektai ir sisteminis ANK nuostatų aiškinimas teismui sudaro pagrindą konstatuoti, jog ANK 585 straipsnis ir šio straipsnio 1 dalis expressis verbis reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotojo atstovo klausimus. Teismo įsitikinimu, jos gali būti tiesiogiai taikomos tais atvejais, kai nukentėjusiuoju yra fizinis asmuo, tačiau negali būti aiškinamos formaliai tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje dalyvauja juridinis asmuo, kuris pagal ANK 578 straipsnį gali būti nukentėjusiuoju, arba dalyvauti procese ir nesant tokio statuso, kaip yra šioje byloje.
Atsižvelgdamas į visa tai, teismas konstatuoja, kad juridinį asmenį administracinio nusižengimo teisenoje, ANK 585 straipsnio prasme, gali atstovauti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas, t. y. lygiai toks pats subjektas kaip juridinio asmens atstovas baudžiamajame procese, taip pat advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip kaip šis asmuo gali atstovauti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį visose administracinių nusižengimų bylose.
Tokios išvados kontekste Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis naikintina, o klausimas dėl konkretaus UAB „W“ atstovo dalyvavimo byloje spręstinas iš naujo, atsižvelgiant į tai, koks asmuo atstovaus juridinį asmenį konkrečioje proceso stadijoje.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjo UAB „W“ atskirąjį skundą - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. vasario 7 d. nutartį, kuria atsisakyta pripažinti R. J. įgaliotu UAB „W“ atstovu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-1147-938/2017.