- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- e2-55-666/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00019-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- S. V., Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims S. V. ir Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarei Vilijai Kralikienei, dėl testamento nuginčijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V., trečiajam asmeniui S. V. ir Kretingos rajono 3-io notarų biuro notarei Vilijai Kralikienei, prašydamas pripažinti negaliojančiu V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 2 d. sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. VK-215, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Testatorė 2008 m. gruodžio 2 d. sudarė testamentą, pagal kurį, butą (duomenys neskelbtini), paliko anūkei D. V.. Ieškovo nuomone testatorė V. V. 2008-12-02 sudarė testamentą nesuprasdama savo veiksmų reikšmės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nors ir nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau dėl psichikos sutrikimų ji nesugebėjo objektyviai, kritiškai mąstyti. Ieškovo tėvų S. V. ir V. V. santuokoje gimė du vaikai – ieškovas A. V. ir S. V.. Ieškovo tėvas S. V. (duomenys neskelbtini) mirė, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, nei sutuoktinė V. V., nei abu jo sūnūs į notaro biurą nesikreipė ir per 6 mėnesių terminą neišreiškė valios priimti palikimo. Mirus S. V., V. V. kartu su abiem sūnumis liko gyventi tame pačiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas padėjo mamai V. V. mokėti komunalinius mokesčius už butą. V. V. pradėjo sistemingai vartoti alkoholį, susirgo sunkios formos epilepsija, nuolatos lankėsi gydymo įstaigose, jai pastoviai buvo skiriami medikamentai. Vartojant medikamentus, ji nevengė kartu vartoti ir alkoholį. Ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir su sutuoktine persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Bute kartu su mama V. V. liko gyventi brolis S. V. su savo sutuoktine D. V. ir (duomenys neskelbtini) gimusia dukra, atsakove D. V.. Ieškovas padėjo sergančiai mamai, paprašė savo sutuoktinės V. V. rūpintis mama, kai jis bus išvykęs darbui į užsienį. Atsitiktinai buvo sužinota, kad V. V., surašė testamentą, kuriuo jos mirties atveju butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka anūkei D. V.. Ši žinia ieškovui buvo netikėta. Mama V. V. nieko negalėjo pasakyti apie surašytą testamentą, aiškino, kad nežino jokio testamento ir jo neparodė. Ieškovas namuose bandė ieškoti testamento, tačiau jo taip ir nerado, dėl ko spėja, kad jeigu ir buvo surašytas testamentas, tai jis nebuvo mamos žinioje. Mamos sveikatos būklė ir toliau blogėjo, ji vis reguliariai vartojo alkoholį, jai laikotarpiui nuo 2006-12-18 iki 2008-12-17 buvo nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, 2008-12-15 nustatytas 25 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2008-12-15 iki 2013-03-28. Po V. V. mirties ieškovas 2021-09-10 pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą, kuriuo išreiškė valią priimti palikimą pagal įstatymą. Pareiškime jis nurodė kitą galimą įpėdinį, savo brolį S. V.. Ieškovui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas liudijimas, dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, ir tik tada jis iš notaro biuro gavo mamos V. V. 2008-12-02 testamentą, kuriuo ji jai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaitei D. V., kuriai testamento sudarymo momentu buvo vos 5 metai 2 mėnesiai. V. V. savo testamentu negalėjo daryti patvarkymo dėl viso buto, kaip įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu S. V., nes palikimo po sutuoktinio mirties nepriėmė. Ieškovas mano, kad V. V. tikroji valia nebuvo sudaryti tokį testamentą, nes jo sudarymo momentu buvo priklausoma nuo alkoholio, sirgo sunkia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitomis gretutinėmis ligomis, ir kad ji atliktų notarinį veiksmą, prieš ją galimai net buvo atliekama psichologinė prievarta. Ieškovas siekia, kad jo mamos V. V. sudarytas testamentas būtų pripažintas negaliojančiu, nes jis surašytas asmens, kuris dėl sveikatos, nesuprato savo veiksmų esmės bei pasekmių.
Atsakovė D. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu laiko nepagrįstu, ir nemotyvuotu, o ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Testamento sudarymo metu 2008-12-02 atsakovės senelė V. V. jokia psichikos liga nesirgo, jai nebuvo diagnozuotas joks psichikos sutrikimas. Ieškovo pateikti kartu su ieškiniu medicininiai dokumentai patvirtina testatorę turėjus ne psichikos, o tik somatinius susirgimus – (duomenys neskelbtini), pasireiškianti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Epikrizėje atžymėta, jog gydymosi terapiniame skyriuje nuo 2005-06-06 iki 2005-06-14 metu V. V. – sąmoninga, adekvati. 2006-12-08 gydytojo specialisto – neurologo R. N. išraše fiksuotos diagnozės, iš kurių nė viena iš jų nesusijusi su psichikos liga. 2008-06-17 konsultuota neurologo P. S., išvada – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2008-11-19 konsultuota neurologo R. N., diagnozės analogiškos ankstesnėms – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir t.t. Pagal Neįgalumo ir darbingumo tarnybos duomenis 2008-12-15 V. V. darbingumo lygio vertinimo akte Nr.710538 vertinant funkcijų sutrikimą psichikos, proto, regos, klausos, kalbos sutrikimų neatžymėta. Net ir po testamento sudarymo 2009-09-01/2009-09-07 gydymosi vidaus ligų skyriuje epikrizė nepatvirtina buvus kokių nors V. V. psichikos susirgimų požymių. Psichiatro konsultacijomis psichikos liga taipogi nepatvirtinta. Ieškovo akcentuojama depresija V. V. net nebuvo diagnozuota. Psichiatro pagalba buvo rekomenduota gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui, bet ne dėl psichikos ligos, kuri, ieškovo teigimu, galėjo iš esmės paveikti jo motinos gebėjimą suvokti savo atliekamus veiksmus ar testamento sudarymo metu buvus tokios būsenos, dėl kurios V. V. nesuvokė savo veiksmų reikšmės bei padarinių ir kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Pažymėjo, kad atsakovės senelė V. V. iki pat savo mirties savo reikalus tvarkydavo savarankiškai, visur ėjo pati, tiek į parduotuves, tiek į institucijas. V. V. įtaką patvirtina ir ieškovo jai išduotas 2021-08-09 įgaliojimas, nes būtent ieškovo sutuoktinė priėmė ieškovo vardu palikimą ir inicijavo šį teisminį procesą, siekdama materialinės naudos. Ieškovui ir jo sutuoktinei sunku susitaikyti su faktu, kad V. V. nusprendė jai priklausiusį turtą palikti anūkei, tačiau tai nepaneigia V. V. gebėjus objektyviai, kritiškai mąstyti. Be to, kaip nurodo pats ieškovas, jis tik nuo 2009 metų pradėjo dirbti užsienyje. Tad testamento sudarymo metu 2008 m. pabaigoje gyveno kartu su savo mama bute (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno ir brolio S. V. šeima. Todėl nesuprantami kaltinimai broliui ir/ar brolienei dėl galimai atliekamos psichologinės prievartos mamai. Jei tokia situacija būtų buvusi, neabejotina, ieškovas būtų ėmęsis visų įmanomų priemonių užkirsti tokiems veiksmams. V. V. savo anyta nesirūpino. Abu V. V. sūnus žinojo, kad turtas testamentu paliktas anūkei D. V.. V. V. to neslėpė ir net paaiškino sūnums savo sprendimą – sūnūs jauni, savo uždirbtomis lėšomis turto įsigys patys, o ji turtą paliks sūnaus S. V. dukrai – anūkei D., nes anūkų iš ieškovo pusės nėra. Dėl tokio V. V. sprendimo jai nuolat būdavo priekaištaujama iš ieškovo ir jo sutuoktinės V. V. pusės. Buvo siekiama, kad V. V. pakeistų savo valią, tačiau V. V. laikėsi savo pozicijos ir testamento nepakeitė. Ieškovas mamą lankydavo retai, o kai atvykdavo, visada atsiveždavo ir alkoholio. Būtent dėl tokių ieškovo veiksmų tarp brolių šeimų kildavo nesutarimai, o ne dėl sudaryto testamento. Testamentu turtas paliktas anūkei – atsakovei D. V., o ne svetimam asmeniui. Su anūke D. senelę V. V. siejo šiltas, nuoširdus, ilgametis ryšys. Atsakovė nuo gimimo iki 2018 m. gyveno kartu su V. V. jos bute. V. V. padėjo tėvams auginti atsakovę, ją, reikalui esant, prižiūrėdavo. Tuo metu mažamete buvusi atsakovė jokios įtakos ar prievartos padaryti senelei V. V. dėl jos pomirtinės valios padaryti negalėjo, tad, nėra abejonių, atsakovė nesiekė materialinės naudos sau. Sandorio moralines ir teisines pasekmes numatė ir įvertino pati testatorė, tai buvo sąmoningas ir gerai pasvertas asmens veiksmas. Todėl nėra pagrindo abejonėms, jog V. V. išreiškė ne savo tikrąją valią ar išreikšta valia buvo ydinga. Testatorė turėjo ne vieną galimybę pakeisti savo valią dėl palikimo, jeigu testamente išreikšta valia nebūtų buvusi tikra arba būtų pasikeitusi. Nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos 2008-12-02 iki testatorės mirties (duomenys neskelbtini) praėjo daugiau nei dvylika metų, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, testamento nepanaikino, naujo testamento nesurašė. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad testatorės išorinis valios išreiškimas testamentu paliekant turtą anūkės naudai, atitiko jos vidinės valios turinį. Sudaryto testamento sąlygos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo mama V. V. butą palikimu paliko jo dukrai D. V. būdama sveiko proto ir pati galėjo priimti visus sprendimus.
Tretysis asmuo Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vilija Kralikienė atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovas A. V. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis yra mirusiosios V. V. sūnus. Jų santykiai su mama ir broliu buvo normalūs. Brolis yra jaunesnis už jį 2 metais. Jie gyveno kartu, tėvas mirė jam išvykus tarnauti. Mama po tėvo mirties palūžo ir pradėjo išgėrinėti, jai prasidėjo ligos, problemos su darbu, ji dirbo (duomenys neskelbtini). Grįžus iš armijos jie gyveno tryse, viskas buvo gerai. 2002-2003 m. mama labai susirgo, atsisakius ligoninėje mamą gydyti, jie parsivežė ją namo ir prižiūrėjo. Mama gulėjo lovoje, išgulėjo nevaikščiodama apie 1 metus laiko, pati savęs neapsitarnavo, todėl jis paprašė brolio, kad jis pasikviestų kartu gyventi savo draugę, dabartinę žmoną, kad ji prižiūrėtų mamą. Sutinka, kad brolio žmona D. V. pradžioje rūpinosi mama. Mama po truputį atsigavo, pradėjo vaikščioti. Butas buvo dviejų kambarių, jam susiradus žmoną pradėjo trūkti vietos, todėl išsikraustė gyventi kitur. Jis lankydavo mamą, kartais kai kur nuveždavo, ji vaikščiojo sunkiai su pagalba. Būdavo, kad jie su mama ir broliu išgerdavo, santykiai tarp jų buvo geri. Mamą dėl darbingumo nustatymo pas daktarus vežė brolis, jam niekas nieko nesakė. Vėliau jis su sutuoktine atvažiuodavo, rūpinosi mama, atveždavo maisto (pirko iš mamos pensijos). Mama buvo įbauginta, apie brolį bijojo pasakyti blogą žodį, buvo uždara. Mama gaudavo apie 800 Lt pensijos, trečia dieną po pensijos, mama jau nebeturėdavo pinigų, būdavo skolose. Kaimynė sakydavo, kad ji pragerdavo. Todėl jie padarė, kad mamos pensiją pravestų per banką, tada jie su žmona maistą mamai pirko iš jos lėšų. Brolio žmona pasakė, kad jie pasiimtų banko kortelę ir rūpintųsi mama, nes jai jau įkyrėjo ja rūpintis, tai buvo 2012-2013 m., t. y. jau po testamento surašymo. Pas mamą buvo sąsiuvinis, kur jie rašė išlaidas. Už buto komunalinius patarnavimus pusę sumos mokėjo mama, pusę brolis. Jie atveždavo broliui mamos pinigų dalį už mokesčius. Mama atvažiuodavo pas juos pabūti, nes pas brolį buvo vaikų, ji norėdavo ramybės. Mama skųsdavosi galvos skausmais. Jis su sutuoktine apie palikimą su mama nekalbėjo. Po 2010 m. mama pradėjo rūpintis jo žmona, ji veždavo mamą pas daktarus. Taip atsitiko, nes įvyko su broliu konfliktas dėl pinigų. Mama pasakė, kad apie testamentą nieko neatsimena, sakė, kad su broliu spręskit tą problemą. Brolis sakė, kad butas ne jo, o jo vaiko. 2017 m. sužinojo apie testamentą, brolis su žmona parodė kažkokį lapą, bet jis nebuvo įsitikinęs apie testamento egzistavimą, kol nemirė mama. Mamos pakeisti testamentą neprašė, netikėjo, kad jis tikrai yra surašytas. Po epilepsijos priepuolių mama 2-3 dienas neatsimindavo ką daro, būdavo kaip apsvaigusi. Jis tiki, kad testamentą mama surašė nesuprasdama ką daro. Jie ėjo teisinės konsultacijos dėl testamento mamai dar gyvai esant. Jiems paaiškino, kad turi tartis mamai gyvai esant, jei neišsiaiškins galės ginčyti testamentą po jos mirties. Mama mirė dideliame strese, nes namuose trūko vamzdynas, ji užpylė kitus butus. Jis su mama prieš jos mirtį buvo susitikęs prieš kokią savaitę. Buvo 2021 m., mama jau gyveno viena, nežino, kas atlygino žalą po avarijos. Žala buvo apie 1000 Eur ir po 300 Eur kaimynėms. Palaidojo mamą jo brolis iš savo pinigų, bet prašė jo prisidėti, tačiau ieškovas nesutiko. Brolis žadėjo paveldėjimo reikalus išspręsti draugiškai, jam pamokėti pinigų, tačiau po mamos mirties viską pamiršo. Po mamos mirties su broliu susipyko, pasibaigė visi ryšiai. Nemano, kad jo žmona darė spaudimą mamai, gal tik paklausdavo ko nors. Mano, kad butas turi būti sąžiningai padalytas per pusę abiem broliams.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Romanas Lupeika ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad galimai atsakovės mama padarė atitinkamus veiksmus, kad testamentas buvo surašytas jos mažametės dukros naudai. Yra faktinės aplinkybės ir byloje pateikti medicininiai dokumentai apie palikėjos sveikatos būklę. Pokalbio tarp brolių ir mamos dėl palikimo nebuvo, apie testamentą ieškovas sužinojo 2017 m., tačiau netrikdė mamos dėl jos psichinės būsenos. Pabrėžė, kad jis niekada nesakė, kad V. V. buvo neveiksni, akcentavo tik, kad ji nesuprato savo veiksmų reikšmės ir turėjo psichinės sveikatos problemų, buvo neadekvati. Kita vertus ji net teisės neturėjo surašyti tokio testamento iš dalies, nes ½ dalis buto priklausė mirusiosios sutuoktiniui ir dėl šios dalies nėra nustatytas nei juridinis faktas nei kažkas panašaus. Palikėjai tik atrodė, kad tas turtas visas yra jos. Ji testamentu geriausiu atveju galėjo palikti ½ buto. Paaiškino, kad testatorė dėl alkoholio vartojimo, ir psichinės sveikatos sutrikimų, sudarydama ginčijamą testamentą buvo tokios būklės, kad nebegalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl minėtas sandoris ginčijamas dėl testatorės valios trūkumų, atsakovės tėvams darius įtaką testatorei. Nurodė, kad atlikus teismo psichologinę psichiatrinę mirusiosios ekspertizę, teismas turi vertinti įrodymus, kurie gali nesutapti su ekspertizės išvada. Tačiau šioje byloje būtina nustatyti tokias aplinkybes, kad mirusioji turėjo 2 sūnus - pirmos eilės įpėdinius, jai buvo nustatytas nedarbingumas, ji turėjo priklausomybę alkoholiui, turėjo daug kitų ligų. Ieškovas mano, kad jeigu yra likę du vaikai, tai būtų sąžininga ir teisinga jeigu turtas lygiomis dalimis būtų paliktas abiem vaikams. Mamos testamentas buvo dėl kažkokių priežasčių surašytas paslapčia. Ieškovo nuomone V. V. buvo veikiama aktyviais veiksmais, kad ji surašytų testamentą atsakovės naudai, kitaip ja niekas nepasirūpins. Tam kad paveikti jos sąmonę ir valią galimai buvo naudojamas alkoholis. Mano, kad sudarydama 2008 m. testamentą V. V. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovė D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jos močiutė buvo sveiko proto. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jos ji neprižiūrėjo, ar ji neturėjo pinigų, neatitinka tikrovės. Ji važiuodavo pas močiutę, tvarkydavo kambarius, palikdavo valgyti. Buvo paprašyta močiutės kaimynės, kad jei kas atsitiks, būtinai juos informuotų. Pinigų buvo palikta ir močiutei ir kaimynei, kad jei pritrūks, jį duotų močiutei pinigų. Ji gyveno su močiute dviese laikotarpiu 2019-2020 m., močiutė buvo viskuo aprūpinta. Ji tada mokėsi 10 klasėje, ir kad nevažinėti iš Palangos gyveno su močiute. Močiutė galėjo pati vaikščioti nueidavo ir į parduotuvę, ir į kapus. Ji tikrai galėjo savarankiškai vaikščioti. Ji ne tik, kad sau pasigamindavo, bet ir jiems išvirdavo maisto, kviesdavo ateiti pavalgyti. Kartais kai ateidavo po pamokų pas močiutę, ji drebėdavo, sakydavo, kad vėl skambino dėdės A. žmona V. ir grasino jai. Klausė ar ji gali užblokuoti V. numerį, nes ji sakydavo, kad parduos devynaukštį ir išveš močiutę į senelių namus. Konfliktai su ieškovu ir jo žmona po testamento surašymo buvo visą laiką. Močiutė sakė „paimkite visus dokumentus“, nes jie atvažiavę pas ją į svečius landžioja po spintas ir ieško kažkokių dokumentų. Atvykęs A. jai sakydavo pasirašyk ant popierėlio, tačiau močiutė sakė, kad „aš ir kokia būčiau girta niekur nepasirašysiu“. Močiutė sakė, kad paliko butą jai. Bendruose susibūrimuose pokalbių apie palikimą nebuvo. Per močiutės laidotuves jai siūlė atsisakyti testamento, o tada tėtis priimtų palikimą. Tada jie būtų skoloje ieškovui A. V. 10000 Eur, taip notarė jiems patarė. Iki močiutės mirties ji su A. gražiai bendravo. Jie pasiūlė dalyti butą į 5 lygias dalis per laidotuves, tačiau ieškovas norėjo didesnės dalies, nes ši suma, jam tik padegtų laidotuvių išlaidas. Močiutė bendravo su 2 kaimynėms, jos yra liudininkės ir jos tikrai viską žinojo. Močiutė viską puikiai atsimindavo ir pasipasakodavo, kad ieškovas buvo atėjęs, kad skambino. Močiutė su ieškovu kalbėjosi, jis atvažiuodavo. Ji žinojo, kad močiutės banko kortelė buvo pas ieškovą. Kai jie su šeima gyveno kartu su močiute valgyti paruošdavo jie, atveždavo maisto ir ieškovas. Banko sąskaita močiutei buvo atidaryta, nes ieškovai kaltino, kad anūkai vogė iš močiutės pinigus. 2017 m. kortelė V. buvo mesta močiutei į veidą ir kai ji paklausė ar yra kortelėje pinigų, V. pasakė, kad yra ir grynais atidavė jai 50 Eur. Iki močiutės mirties jai buvo atidaryta nauja Swedbanko sąskaita, tačiau ji sakė, kad nenori jos turėti pas save. Ji sudarydavo sąrašą, ar pasakydavo ko reikia, ir jai nupirkę atveždavo. Močiutei palikdavo kitų asmeninių lėšų. Močiutė išgerdavo, gal į savaitę kartą ar du. Gerdavo degtinę, ji nežino tikslaus kiekio. Gerdavo su kompanija, kartais gerdavo viena. Į ligoninę ją nuveždavo. Priepuoliai močiutę ištikdavo ne išgėrus, o kai reikėdavo blaivytis, tačiau tai būdavo tik kartais. Per mėnesį apie kartą. Po priepuolio ji atsigaudavo jau po kokios valandos. Medicininė pagalba dėl priepuolio jai buvo kviesta 1-2 kartus. Kodėl močiutė gėrė nežino. Ji galėjo gyventi be alkoholio. Kartą kai močiutė su V. vartojo alkoholį, ji močiutę paliko su sulaužyta ranka, tada po medicinos įstaigos jie parsivežė ją pas save. Jai močiutė pasakojo, kad norėjo parašyti testamentą jos mamai D. V., nes ji vienintelė ja rūpinosi, tačiau mama pasakė, kad jai nereikia. Tada pati močiutė pasakė, kad tada palieka butą anūkei, nes ji bus ne prie ko. Ji pati matė, kad A. su sutuoktine ieškojo pas močiutę dokumentų, tai buvo 2014-2015 m. Padarytą žalą turtui dėl užpylimo atlygino ji.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė Giedrė Striaukienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Akcentavo, kad nebuvo jokios testatorės psichikos ligos dėl kurios ji negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Bet kuris asmuo atėjęs pas notarą gali išreikšti savo valią palikti vieną ar kitą turtą jo pasirinktam asmeniui ir notaras netikrina, ar tas žmogus tokį turtą turi. Nurodė, kad jokių duomenų byloje ir medicininėje dokumentacijoje, kad mirusioji V. V. turėjo problemų su savo valios išraiška, ar negebėjimu suprasti savo veiksmų, nėra. (Duomenys neskelbtini) nėra psichikos liga, tai somatinė liga. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 1992 m. jos buvo patirta (duomenys neskelbtini) trauma, po ko 1995 m. pasireiškė (duomenys neskelbtini). Todėl akcentavo, kad iš karto po (duomenys neskelbtini) priepuolio V. V. nevyko pas notarą tvirtinti testamento. Juo labiau akivaizdu, kad notarė matydama tokia jos būseną nebūtų tvirtinusi V. V. parašo testamente. Notarė tik įsitikinusi, ir išsiaiškinusi testatorės valią, nenustatė jokių trūkumų, kad V. negalėtų pasirašyti testamento. Atitinkamai ekspertai atlikę teismo psichologinę psichiatrinę mirusiosios ekspertizę nenustatė, kad V. V. būtų buvusi (duomenys neskelbtini). Kitų psichikos sutrikimų ekspertai taip pat nenustatė, o kiti nustatyti somatiniai sutrikimai neturėjo esminės įtakos ir nesutrukdė jai gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Liudytojų parodymai neprieštarauja ekspertizės išvadai. Iš atsakovės pusės liudijo žmonės, kurie yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, tuo tarpu ieškovo pusėje liudijo artimieji giminaičiai, kurie iš palikimo galėtų turėti materialinės naudos. Be to jų parodymai prieštarauja ekspertizės išvadai. Liudytojų parodymai visiškai skiriasi, todėl reikėtų vadovautis ekspertizės išvada ir tais liudytojų parodymais, kurie patvirtina ekspertizės išvadą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad reikia gerbti testatoriaus valią ir nors ji ir būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją reikia gerbti. Šiuo atveju turi būti nustatyti akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai. Mamos valia buvo tokia, kad ji savo sūnums nusprendė turto nepalikti. Visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad testatorė V. V. buvo veiksni ir suprato savo veiksmus. Nurodė, kad tai patvirtino ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, į kurią prašė atsižvelgti. Šiuo atveju pripažinti testamentą negaliojančiu negalima ir neįmanoma. Prašė priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovei buvo suteikta 100 procentų nemokama teisinė pagalba.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jo mama V. V. buvo sveiko proto, pati visur nueidavo, viską susitvarkydavo. Mama pati surašė pas notarę testamentą, ją nuvežė jo sutuoktinė D., jis pats buvo darbe. Padėjo nuvežti žmonos sesers vyras D. P. Sužinojo apie testamento surašymą po savaitės iš žmonos, testamento jis neskaitė. Pamatė jį tik po kokių 2 mėnesių. Prieš testamento surašymą su mama jis neturėjo jokio pokalbio. Žino, kad prieš tai mama norėjo palikti butą žmonai, tačiau ji to nenorėjo, nes brolio žmona V. būtų pradėjusi pulti. Ji apie testamento surašymą sužinojo tik vėliau, jau po surašymo. Testamento surašymo nešventė. Su mama apie testamento sudarymą nekalbėjo. Mama bijojo pasakyti broliui, kad surašė testamentą, kad jos neužsipultų. Iki mirė mama jo santykiai su broliu buvo geri. Tačiau mirus mamai brolis paprašė pasirašyti, kad jis jam skoloje 10000 Eur. Brolis apie testamentą sužinojo per jo jubiliejų. Kai gyveno kartu su mama, ji vis prašydavo iš jų savo pinigų, už kuriuos pirkdavo alkoholį. Mamai buvo (duomenys neskelbtini). Ji pati pasigamindavo valgyti, apsitvarkyti, padėti mamai išsiskalbti atvažiuodavo jo sutuoktinė D. Mama išgerdavo 1-2 kartus per savaitę, bet būdavo ir 3 savaitės negerdavo. Išgerdavo ji dažniausiai kai atvykdavo svečių. Brolis neprieštaravo, kai jis mamą vežė pas gydytojus dėl darbingumo lygio nustatymo. Mamą ištikdavo (duomenys neskelbtini), ji pasikratydavo, paguldžius ant šono po kokių 15 min. ji atsigaudavo, iki 1 val. ji visiškai atsistatydavo. Jo sutuoktinė prižiūrėjo mamą prieš 20 metų, kai parsivežė ją vos gyvą iš ligoninės. Žmona taip pat padėdavo mamai buityje.
Teismo posėdyje liudytoja B. J. paaiškino, kad ieškovas yra jos pusbrolis, o atsakovė kito pusbrolio dukra. Mirusioji V. V. buvo jos krikšto mama, ji turėjo didelę priklausomybę nuo alkoholio ir gerdavo raminančius vaistus. Ji dažnai jos nematydavo, tačiau kai atvažiuodavo aplankyti ji būdavo girta. Būdavo, kad atvažiuojant ir ji pati atsiveždavo šampano. Vaikščiojo V. sunkiai, visą laiką būdavo namuose. Būdavo atvejų, kad atvažiavus V. jos net neatpažindavo. Kūma V. sakydavo, kad namuose jai nėra ramybės, nes namuose būdavo daug žmonių. Kūma (V.) eidavo į balkoną rūkyti. Ji matė kai kūmai buvo epilepsijos priepuoliai, jai reikėdavo pagalbos. Ji yra prašiusi nupirkti jai alkoholio. Katu alkoholį su V. vartodavo ir šeimos nariai. Apie testamento sudarymą jai nieko nebuvo žinoma, apie jį sužinojo tik po pusbrolio jubiliejaus, tada parodė dokumentą ir prasidėjo bartynės. Testamentą padavė V., tai matė visi buvo ir krikšto mama. Ji paklausė kūmos kodėl ji taip padarė, kad supykdė brolius, tačiau ji sakė, kad nieko nerašė, nieko nedarė ir neatsimena. V. sakė, kad butas yra ir bus A. ir S. Krikšto mama visada vartodavo alkoholį, bet daugiausia pradėjo vartoti po vyro mirties. Kai ji negaudavo alkoholio būdavo rami, nekalbi. Mano, kad ji vartojo alkoholį kiekvieną dieną. Alkoholio jai parnešdavo kaimynė arba sūnus S. Ji gerdavo ir su A. ir su S., dar dėdė atvažiuodavo. Mano, kad alkoholio ir vaistų vartojimas galėjo turėti įtakos testamento sudarymui. Marti D. V. prižiūrėjo kūmą.
Teismo posėdyje liudytoja D. V. nurodė, kad yra S. V. sutuoktinė. Anyta norėjo parašyti testamentą jos vardu, nes ji ją slaugė ir prižiūrėjo, tačiau ji nesutiko. Tada V. V. pasakė, kad viskas bus jos dukrai D. Sakė, kad sūnūs patys sau užsidirbs. Ji palydėjo ją pėščiomis pas notarę. V. paprašė ir jos nuėjo pasivaikščiodamos. Vyras sumaišė, sakydamas, kad jas vežė sesers vyras. Buvo kartas, kai V. pagrasino, kad nuveš mamą į Padvarius, po to mama pasakė, kad parašys testamentą. Mamos sveikatos būklė po 2002 m. buvo gera, ji atsistatė, pilnai vaikščiojo. Ji turėjo priklausomybę alkoholiui. Ieškovas pats irgi veždavo mamai alkoholį. Problemos atsirado 2013 m. dėl pinigų, kai ieškovas susituokė, tada pradėjo vaginti, kad jie ar vaikai vagia mamos pinigus. Tada ir išėmė mamai banko kortelę. Ieškovas apsilankydavo pas mamą kai grįždavo iš Norvegijos, atvažiuodavo kokį kartą į savaitę. Po to atvažiuodavo V., atsiveždavo išgerti. (duomenys neskelbtini) priepuoliai mamai atsirasdavo po didelių išgertuvių. Mama negerdavo kiekvieną dieną, ji nueidavo pati į parduotuvę ir į kapus. Dėl sandorio sudarymo buvo susitarusi pati mama, ji nešėsi buto dokumentus, namų knygą. Pati liudytoja su notare nieko nesitarė. Kai buvo surašomas testamentas notarė kalbėjosi su mama, ji viską suvokė. Pas notarą anyta sakė, kad nori padovanoti. V. su notare kalbėjosi dviese už uždarų durų. Ji matė kai V. pasirašė testamentą pas notarę, notarė sakė „gerai apgalvokite“. Už notarinį veiksmą mokėjo pati mama, testamentą paėmė ji pati. Iš notaro jos grįžo vėl pėsčiomis, grįžus namo uošvienė įdavė jai testamentą ir liepė paslėpti. Kad uošvienė ketina dovanoti butą iki testamento sudarymo niekas nežinojo. V. iki testamento sudarymo negėrė. Uošvienė pati ieškovui pasakė, kad viską paliko D., tai buvo gal 2011 m. Ji tikrai neįkalbinėjo V. V. surašyti testamento savo ar dukros vardu. Kai ji 2017 m. išsikraustė, testamentą paliko motinai, pakišo po lova. Uošvienė skambindavo, sakydavo, jog bijo išeiti, nes V. jai sakė, kad jai gali atimti invalidumą. V. turėjo draugų, pažįstamų su kuriais bendravo. Jie su vyru nuo 2017 m. nebegyveno su uošviene. Jai buvo išrašyti psichotropiniai vaistai. V. sakė, kad jai V. liepė juos gerti, kad nebūtų (duomenys neskelbtini) priepuolių. Kad anyta būtų nepažinusi jos ar kitų žmonių, nėra mačiusi. V. pati buvo paprašiusi, kad jai pakeistų telefono numerį, nes skambinėdavo V. ir darė spaudimą, kad uošvienė atsisakytų testamento.
Teismo posėdyje liudytoja J. R. nurodė, kad 40 metų pažinojo V. V., ji buvo jos kaimynė, tačiau mažai su ja bendravo. Jos kiekvieną mėnesį plaudavo laiptinę. V. jai sakydavo „kam tu plauni, aš viską išplausiu“. Ji buvo protinga, jos truputį pakalbėdavo. Į vidų, į svečius pas V. neidavo. Dėl alkoholio vartojimo nežino, apie jos ligas irgi nežino. Matė, kad ją prižiūrėjo ir globojo marti D. Girtos V. nėra mačiusi. Pas V. buvo užėjusi tik vieną kartą, ji sakė, kad vaikai norėjo parduoti butą. Liudytoja tada sakė A., kad jie atstotų nuo mamos, nes jos abi neparduos savo butų. Kaimynė V. verkė, buvo dar K., ir A. sutuoktinė V., S. nebuvo. Butas buvo užpiltas ne dėl V. kaltės, o po renovacijos dėl statybos darbų, praeitais metais.
Teismo posėdyje liudytoja V. V. nurodė, kad ieškovas yra jos sutuoktinis. Kai 2005 m. susipažino su ieškovu ir pradėjo draugauti ieškovas gyveno mamos bute, ji gyveno (duomenys neskelbtini). Tada ir susipažino su ieškovo mama, ji daug gėrė. Po pusmečio vyras parėjo gyventi pas ją ir jie gyveno kartu apie 6 m., jie susituokė 2012 m. Ji pati tame ginčo bute negyveno. Atvažiuodavo pas mamą į svečius, ji dažnai buvo girta. Jeigu mama buvo blaiva kalbėjo labai mažai. Bute su mama gyveno vyro brolis, jo sutuoktinė D. V. ir jų vaikai. Pas mamą jie yra atsivežę alkoholio ir maisto, kartu su ja pabaliavodavo. Vyro ir brolio santykiai buvo geri, tačiau kartu prie vieno stalo jie nešvęsdavo, nes neleido brolio žmona D. Mama V. V. pragerdavo pensiją su kaimynais, draugais. Ji apie testamentą sužinojo 2017-03-25, tada buvo ieškovo brolio jubiliejus. Visi buvo išgėrę ir tarp brolių įvyko kažkoks konfliktas. Tada D. V. parodė testamentą, bet į rankas nedavė, ji jo neskaitė. Pamatė tik teksto pradžią. Ji su vyru mama pradėjo rūpintis nuo 2013 m., vežiojo ją pas gydytojus, nes ji pati negalėjo vaikščioti. Kartu gyvenantys artimieji mama nesirūpino. Mama pati nieko nesakė, apie testamentą nepasakojo. Ji mamos apie testamentą neklausė, apie tai jos nebendravo. Kai su ja bendraudavo ji daug ko neatsimindavo Uošvienė prašydavo tik, kad jai nupirktų išgerti. V. po (duomenys neskelbtini) priepuolių būdavo kaip nesava, ji nieko neatsimindavo. Ji pati neturi byloje jokių interesų, nori tik, kad jos vyrui būtų teisybė. Ji V. neskatino vartoti alkoholį. Kai sužinojo, kad yra surašytas testamentas, ji pasakė mamai, kad ja daugiau nesirūpins, pas gydytojus neveš, atidavė banko kortelę ir pasiėmė telefoną, kurį jai buvo davusi. Pasakė, kad tie, kuriems parašytas testamentas tegul ir prižiūri mamą. V. sakė, kad nieko nežino, nesupranta ko jie barasi. Mamos kortelę valdė ji su vyru, nes brolis su žmona atsisakė. Jie sakė, kad nenori, atsibodo. Pirkdavo iš mamos kortelės jai ir maistą, vaistus, viską ko reikėjo, kai paprašydavo ir alkoholį. Pas mamą buvo sąsiuvinis, kuriame rašydavo išlaidas. Savo pinigų neleido. Kas gamino anytai valgyti iki 2013 m. ji nežino, gal marti D., šaldytuvas jų buvo bendras. Po 2017 m. V. sakydavo, kad neturi pinigų. Jie mamai nupirko atskirą šaldytuvą, kurį ji turėjo savo kambaryje. V. gėrimo saiko neturėjo, gerdavo kiek būdavo, ryte taisydavo dūšią, po to būdavo epilepsijos priepuoliai. Jei neturėdavo pinigų V. galėdavo kitam žmogui patapti labai gera, kad tik gautų išgerti. Ja dėl to buvo galima manipuliuoti. Liudytoja testamento bute pati neieškojo. V. V. gydėsi Klaipėdoje priklausomybių ligų centre, po to niekur nesigydė, negėrė gal 3 mėn., paskui vėl pradėjo. V. vartojo jai paskirtus psichotropinius vaistus (klonazepamą) kartu su alkoholiu, tada būdavo kaip apdujus. Vėliau kitas gydytojas M. pakeitė vaistus į silpnesnius (bromazepamą). Vaistus gerdavo kartais, ji neatsimindavo išgėrė vaistus ar ne. V. turėjo problemų su vaikščiojimu, jai reikėjo padėti. Pyksta, kodėl brolio šeima slėpė apie testamentą. V. V. laidojo S. V., jie taupė mamos pinigus laidotuvėms. Bylos iniciatorius buvo jos vyras, o ne ji.
Teismo posėdyje liudytoja J. G. nurodė, kad yra namo bendrijos pirmininkė nuo 2010-2012 m. V. V. buvo buto savininkė ir bendrijos narė. Pažįsta atsakovę, S. ir D. V.. Mirusią V. V. pažinojo, ji paskutinius metus gyveno viena, vaikščiojo normaliai, Buvo vykdoma namo renovacija, V. V. buvo adekvati, viską suprato, visur parašus sudėdavo pati, jokių abejonių jos veiksnumu nekilo tikrai. Girtos V. matyti neteko, girdėjo tik, kad ji sirgo (duomenys neskelbtini). Apie jos priklausomybę alkoholiui nežinojo. Užeidavo netikėtai, neprasinešusi ir nepastebėjo bute netvarkos ar išgertuvių. V. gyveno tvarkingai, jokių problemų nebuvo, skolų taip pat nebuvo. Renovacijos balsavimo biuletenius vyresniems žmonėms padėjo užpildyti, todėl padėjo tai padaryti ir V. Už butą mokesčius atnešdavo ir pati V. ir marti, kartais atnešdavo ir kaimynai.
Teismo posėdyje liudytoja B. K. nurodė, kad buvo amžinatilsi V. V. kaimynė ir draugė. Nieko blogo apie ją negali pasakyti, jokios priklausomybės alkoholiui ji neturėjo. Jie išgerdavo retkarčiais visi ir V. ir jos sūnūs ir marti V. V. V. gaminosi pati maistą, atveždavo maisto ir marti. V. pati eidavo ir į parduotuvę, ir pas daktarus ir vaistų išsirašyti. Ji yra ėjusi pas daktarus su V. kartu. V. pažiūrėjo V. tik tą laikotarpį kai turėjo jos banko kortelę. V. pasakojo, kad V. jai kortelę atvežė ir numetė ant cemento ir nuvažiavo. Jai kaimynė apie testamentą nieko nesakė, slėpė. Jai apie testamentą pasakė tik marti D. Ji buvo atėjusi pas V. kai ji verkė ir drebėjo. Tada ji sakė, kad skambino V. ir liepė jai panaikinti testamentą. Klausė V. kodėl ne vaikams paliko butą, ji sakė nesirūpinti, nes jai D. pirmoji anūkė, todėl jai ir užrašė. Su V. pasikalbėdavo apie gyvenimą, televizijos laidas, ji viską suvokė. Jos kartu vaikščiodavo, apeidavo apie stadioną, per visą miestą, paprūdžiais, iki kapinių, visą atstumą suvaikščiodavo pasėdėdamos, išvaikščiodavo apie porą valandų. V. išbūdavo negėrusi ir mėnesį, kai reikėdavo po truputi išgerdavo. Kai buvo surašytas testamentas 2008 m. mažai pas ją lankėsi, tada dar pas ją gyveno marti D., ji ją prižiūrėjo. V. gerdavo vaistus nuo (duomenys neskelbtini), nuo širdies, vėliau jai V. išrašė tokius vaistus nuo kurių jai buvo blogai. Tada ji su D. pakeitė vaistus į kitus. V. visada turėjo maisto, jos kartu eidavo į parduotuvę, tačiau ji nieko nenorėdavo pirkti. Nėra mačiusi, kad V. nesuvoktų aplinkos, nebent tik po epilepsijos. V. sakė V., kad jei nepanaikins testamento, visus sunaikins.
Teismo posėdyje liudytoja V. B. nurodė, kad ji yra V. V. mama. V. V. pažinojo, ji pastoviai gerdavo, sunkiai vaikščiodavo. Pirmą kartą atėjus į svečius jos prašė, kad nupirktų išgerti. Tai buvo žmogus su priklausomybe alkoholiui. Jos pasišnekėdavo. Kartą kai dukra buvo parsivežusi ją pas save, buvo užėjusi pasikalbėti, V. tada verkė. Ji sakė, kad vaikai pykstasi, nes D. parodė kažkokį popierių, bet ji nieko nerašė, gali net žegnotis. Ji nebuvo tikinti. Ji patarė, kad V. paprašytų parodyti jai tą popierių, bet ji sakė, kad negali, bijo D. V. gerdavo raminamus vaistus ir alkoholį kartu. Kad durna buvo taip nebuvo. Dėl testamento ji sakė, kad ar ji prigėrusi buvo ar po (duomenys neskelbtini), kad jai pakišo, neprisiminė kada ir kaip jį yra parašiusi. V. V. padėdavo, pirkdavo ką reikėjo. Pradžioje pirko iš savo pinigų, vėliau iš V. kortelės. Tą kortelę atidavė po to kai po baliaus D. jai pakišo ir parodė dokumentą. Raktų nuo V. buto nei A. nei V. neturėjo. V. buvo palikta viena likimo valioje.
Teismo posėdyje liudytojas A. V. nurodė, kad ieškovas yra jo sūnėnas, o mirusioji V. V. jo sesuo. Su ja pabendraudavo, išgerdavo. V. gerdavo dažnai, gal į savaitę 2-3 kartus, bet ne kiekvieną dieną. Be degtinės su ja nebūdavo kalbos. Ji turėjo problemų su vaikščiojimu, kai išgerdavo nebepaeidavo. Pas juos V. atvažiuodavo su taksi, kartu jie išgerdavo. Kartą užklausus ko sūnėnai barasi ir apie testamentą, ji pasakė, kad nieko nerašė, nieko nežino, visi prisigalvoja. Iki to laiko ji apie testamentą nieko nepasakojo. Kai kalbėjosi su V. apie testamentą dar buvo su žmona. Ji verkė, sakė, kad vaikai barasi. Žino, kad ji sirgo (duomenys neskelbtini), vaistus valgė saujomis. Gerdavo ji visą laiką, po vyro mirties alkoholį pradėjo vartoti dar daugiau. 2020-2021 m. jis buvo įkalinimo įstaigoje. Būdavo, kad po epilepsijos V. nesusigaudydavo aplinkoje, vėliau atsistatydavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis). CK 5.18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
Byloje nustatyta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 2 d. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. VK-215, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko anūkei D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. V. iki mirties gyveno jai ir jos sutuoktiniui S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute iki 2017 m. kartu su V. V. gyveno jos sūnus S. V. su sutuoktine D. V. ir jų vaikais. Tiek šalys, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai B. J., D. V., J. R., V. V., J. G., B. K., V. B., A. V. patvirtino, jog V. V. iki mirties gyveno viena pati, pati save apsitarnaudavo. Liudytojų ieškovo ir atsakovės pusėje parodymai dėl V. V. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę, pasirūpinti savimi, vaikščioti, savarankiškai nueiti į parduotuvę, prieštaringi. Liudytojai iš ieškovo pusės B. J., V. V., V. B. ir A. V. patvirtino, jog V. V. beveik nevaikščiojo, daug ko neatsiminė, pati nenueidavo į parduotuvę, pas gydytojus, jos psichikos sveikata buvo sutrikusi, jai reikėjo priežiūros ir alkoholio bei psichotropinių vaistų vartojimas galėjo turėti įtakos testamento sudarymui. Liudytojos iš atsakovės pusės D. V., J. R., J. G. ir B. K. tvirtino, kad V. V. nueidavo į parduotuvę, pas gydytojus, į kapines, lankėsi pas artimuosius, nuolatinės priežiūros jai nereikėjo ir testamentą ji sudarė savo noru, valia ir sveiku protu, tik bijojo apie tai prisipažinti ieškovui ir jo pusę palaikantiems artimiesiems. Trečiojo asmens S. V. ir atsakovės liudytojų D. V., B. K. teigimu V. V. psichikos sveikatos sutrikimų neturėjo, buvo orientuota, pažino visus artimuosius, ir norėjo savo butą palikti jaunesniojo sūnaus S. V. sutuoktinei D. V., nes ji ją prižiūrėjo ir rūpinosi kai V. V. labai sirgo, negalėjo paeiti ir gulėjo ant lovos. Tačiau D. V. atsisakius, nes ji nenorėjo problemų su vyro artimaisiais, V. V. pati nusprendė palikti butą, jų dukrai, savo anūkei atsakovei D. V.. Bylos šalys ir liudytojai patvirtino, kad V. V. dažnai vartojo alkoholį, taip pat, kad patys artimieji, giminaičiai, buvęs vyras kartu su ja vartojo alkoholį ir prie tokio gyvenimo būdo ji buvo pripratusi. V. V. kaimynės ir atsakovė D. V. teigė, jog ji pati buityje save apsitarnaudavo, bet prireikus prašydavo artimųjų ar kaimynų pagalbos. Tiek ieškovo sutuoktinė, tiek atsakovės mama padėjo V. V. iškilus problemoms buityje, veždavo ją į gydymo įstaigas, pirko maistą, rūpinosi ja esant poreikiui.
Ieškovo teigimu V. V. po epilepsijos priepuolių būdavo neorientuota, nebeprisimindavo įvykių, nebeatpažindavo žmonių, todėl 2018 m. gruodžio 2 d. testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudarytas testamentas turi būti nuginčytas.
Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti testatorės gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti savo tikrąją valią testamento sudarymo metu, buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2023 m. balandžio 26 - gegužės 24 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-98/2023 pateikta išvada, jog nėra duomenų, kad V. V. būsena 2018 m. birželio 19 d. testamento surašymo atitiko (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo diagnozės kriterijus, dėl kurio V. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. V. V. testamento sudarymo metu sirgo: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nustatyti somatiniai sutrikimai neturėjo esminės įtakos V. V. gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nenustatyta, kad V. V. skirti medikamentai būtų galėję trikdyti jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2008-12-02) testamento sudarymo metu.
Išnagrinėjus pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimui pateiktą medicininę dokumentaciją ir civilinės bylos medžiagą, retrospektyviai vertinta V. V. psichikos būsena bei kiti faktoriai galėję turėti įtakos sąmoningai V. V. veiklai bei savo valios išreiškimui juridiškai reikšmingu momentu, t. y. 2008-12-02 testamento sudarymo metu, arba neužilgo prieš ar po sandorio sudarymo. Yra žinoma, kad V. V. daug metų piktnaudžiavo alkoholiu (šeimos gydytojo įraše jau 1985 m. - „mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus“). Dinamikoje stebimi vyraujantys duomenys apie tiriamosios asmenybinį ir socialinį regresą (prioritetą teikiant alkoholio vartojimui, elgesys bei interesai susieti su alkoholio vartojimu, neatsižvelgiant į socialines pasekmes, situacinės kontrolės praradimas: vartodavo alkoholį darbe, buvo pažeminta pareigose nuo operatorės iki valytojos). Nuo 2000 m., nustatyta priklausomybės alkoholiui diagnozė, objektyviai stebėtos fiziologinės abstinencijos būsenos su ar be delyru. 2002 m. konsultuota psichiatro, diagnozuota ta pati priklausomybė alkoholiui ir diagnozuoti somatiniai susirgimai tiesiogiai susiję su ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmėmis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o nuo 2003 m. - (duomenys neskelbtini). Vėliau medicininėje dokumentacijoje aprašomas išliekantis alkoholio vartojimas, ne kartą gydyta ir stacionare, dėl akoholinės abstinencijos (2005 m., 2007 m.). Artimiausiu testamentui sudarymo laikotarpiu (t. y. 2008-11-27) konsultuota gydytojų prieš nukreipiant į NDNT, tuo metu psichikos būsenos vertinimas neatliktas, joks psichikos sutrikimas nenustatytas, fiksuotos anksčiau nustatytos somatinių sutrikimų diagnozės. Po testamento parašymo artimiausiu metu (2008-12-10) gydytojų konsultacinės komisijos nukreipimo į NDNT metu fiksuotas vienintelis būsenos aprašymas „prasta eisena“, psichikos sutrikimo požymių nenustatyta. Darbingumo lygis sumažintas tik dėl somatinių susirgimų: dažnų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios skirti medikamentai: metaprololis, clonazepamas, okskarbazepinas, diazepamas, visus vaistus skiriant terapinėmis dozėmis. Vienintelė sąmonės sutrikimo būsena po testamento sudarymo fiksuota 2013 m. ir vertinta kaip laikina, t. y. praeinanti būsena po (duomenys neskelbtini) priepuolio. 2016 m. atliktame galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrime nustatyta lėtinė (duomenys neskelbtini), tačiau objektyvių duomenų, kad ji būtų turėjusi reikšmingos įtakos tiriamosios pažintinėms funkcijoms nėra. Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis padaryta išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. V. testamento sudarymo laikotarpiu ir artimu laikotarpiu prieš ir po jo būtų sirgusi, kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. V. V. būsena testamento sudarymo metu atitiko psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo kriterijus, dėl kurio V. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnyje numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
Nagrinėjamu atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, įvertinus ją kitų byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste, teismui nekelia jokių abejonių, todėl teismas daro išvadą, kad V. V. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte pateiktos išvados paneigia ieškovo, liudytojų B. J., V. V., V. B. ir A. V. parodymus apie tai, kad V. V. po epilepsijos priepuolių, turėdama priklausomybę alkoholiui, jo vartodama dažnai ir daug bei su vaistais, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokius ieškovo ir minėtų liudytojų parodymus paneigia atsakovės, bylos baigtimi nesuinteresuotų J. R., J. G. ir B. K. parodymai apie tai, kad V. V. orientacija nebuvo sutrikusi, ji paskutiniu metu gyveno viena, bendravo su kaimynais, galėjo paskambinti, nueiti į parduotuvę, į kapines ir kt., su taksi nuvažiuoti pas artimuosius, pažino žmones, nuolatinė priežiūra jai nebuvo reikalinga.
Kaip jau minėta, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 str. 1 d.), kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad testamentas yra sudaromas laisva testatoriaus valia, pats testatorius yra visiškai laisvas pasirinkti, kam jis nori testamentu palikti savo turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
Ieškinyje ieškovas taip pat buvo nurodęs, kad testatorei V. V. apsvaigus nuo alkoholio galimai buvo taikytas neleistinas poveikis, kad jai bus nesuteikta pagalba tvarkantis dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo, ji nebus prižiūrima, ir tai galėjo įtakoti ją sudaryti testamentą anūkės naudai.
CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.
Testatorė testamentu turtą paliko anūkei, atsakovei D. V., o ne svetimam asmeniui. Tai neprieštarauja sveikai nuovokai, sandorio pagrįstumui – paveldėjimo teisė buvo atimta lygiai vienodai iš abiejų sūnų. Tai, kad abu sūnūs ar jų sutuoktinės rūpinosi V. V. nesuteikia jiems neginčijamos teisės į mamos palikimą. Rūpintis tėvais yra vaikų pareiga. Atsakovė nuo gimimo iki 2018 m. gyveno kartu su V. V. jos bute. Tuo metu mažamete buvusi atsakovė jokios įtakos ar prievartos padaryti senelei V. V. dėl jos pomirtinės valios padaryti negalėjo. Testatorė V. V. turėjo ne vieną galimybę pakeisti savo valią dėl palikimo, jeigu testamente išreikšta valia nebūtų buvusi tikra arba būtų pasikeitusi. Nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos 2008-12-02 iki testatorės mirties 2021-07-22 praėjo daugiau nei dvylika metų, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, testamento panaikinimo sandorio nesudarė, naujo testamento taipogi nesurašė. Todėl šiuo atveju vertintina, kad testatorė buvo apsisprendusi dėl asmens, kuriam norėjo palikti savo turtą ir turtines teises po mirties.
Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog, įrodymų, patvirtinančių, kad surašant testamentą V. V. buvo šantažuojama, bauginama, jai daromas poveikis ar panaudota prievarta, nėra. Iš liudytojų paaiškinimų nustatytą, kad V. V. iš viso nenorėjo kalbėti apie testamentą ir atskleisti jo turinį, nes bijojo artimųjų reakcijos. Kad testatorė būtų išsakiusi skundus dėl patiriamos prievartos iš atsakovės artimųjų, nenurodė nei vienas liudytojas. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje be deklaratyvių ieškovo ir liudytojos V. V. mamos V. B. teiginių neva V. V. buvo įbauginta, bijojo paklausti D. V. apie testamentą, apie kurį neprisimena, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovę ar jos artimuosius darius kokią nors įtaką testatorei dėl testamento surašymo, šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir neįrodinėjo, sprendžia, jog pagrindo pripažinti, kad testatorė V. V. surašė testamentą atsakovės naudai dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo nėra.
Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta testatorės V. V. valios trūkumų ginčijamo testamento sudarymo metu, taip pat nenustatyta testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų, todėl spręstina, kad nėra pagrindo 2008 m. gruodžio 12 d. testamento pripažinti negaliojančiu. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atsakovei D. V. pagal 2022-04-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.3Mr) TP-22-T-285-2588 teikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-09-05 pažymos Nr.(12.34Mr)-PT-7571 duomenimis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovei D. V. patirta 539,72 Eur išlaidų suma. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, ieškinį atmetus, 539,72 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo A. V..
Nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė 26,56 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 539,72 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus, 72 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus, 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.