Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-1604-1155/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-19
Bylos Nr.
T-1604-1155/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30697-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Nuteistasis
L. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1604-1155/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30697-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Egidijaus Smagurausko teikimą dėl nuteistajam L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-2457-1078/2020 L. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 48 MGL, t. y. 2400 Eur, dydžio bauda.

Antstolis Egidijus Smagurauskas prašo pakeisti L. B. paskirtą baudą laisvės apribojimu. Teikime (teisme gautas 2022 m. gruodžio 15 d.) nurodyta, kad nuteistasis žino apie jam paskirtą baudą ir apie tai, kad antstolis vykdo jos priverstinį išieškojimą. Nuteistasis neturi lėšų ir turto, nedirba, (duomenys neskelbtini), antstolio siųstų dokumentų neatsiima, prašomų duomenų neteikia. Dėl nurodytų priežasčių iš skolininko nebuvo išieškota piniginių lėšų. Nuteistasis nebendradarbiauja su antstoliu, nededa jokių pastangų tam, kad sumokėtų paskirtą baudą. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti, todėl darytina išvada, kad jis vengia vykdyti sprendimą ir kad nėra galimybių išieškoti paskirtos baudos.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 47 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (7 dalis); o jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (8 dalis). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą, ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Atsižvelgiant į tai, antstolis, prieš kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis jis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Tai reiškia, kad antstolio teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, t. y. neišgali sumokėti baudos, ar tiesiog vengia ją mokėti. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BVK 25 straipsnio 1 dalimi ir BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatomi vengimo mokėti baudą požymiai. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas. Kitais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-719/2012).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. baudžiamuoju įsakymu L. B. buvo paskirta galutinė 48 MGL dydžio bauda. Nuteistasis šios baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl paskirtos baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolis nustatė, kad nuteistasis neturi piniginių lėšų ir turto, nedirba, neatsiima antstolio siųstų dokumentų ir neteikia jam prašomų duomenų.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, nurodančių į tai, jog antstolis susisiekė su nuteistuoju ir šis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus.

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad bauda keičiama laisvės apribojimu vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje įtvirtinta taisykle. Pakeitus L. B. 48 MGL baudą pagal minėtą normą, susidarytų tik 48 dienų laisvės apribojimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai, o laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką būtų sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Priešingai, laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra tęstinio pobūdžio asmens elgesio kontroliavimas, kad jis jaustų realias tokios paskirtos bausmės pasekmes, patirtų tam tikrus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad L. B. paskirtą baudą pakeitus 48 dienų laisvės apribojimu, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 48 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 362 straipsniais,

nutaria:

netenkinti antstolio Egidijaus Smagurausko teikimo dėl baudos, paskirtos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo laisvės apribojimu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė