- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-208-318/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31943-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- K. P., A. B.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Jelena Pališaitienė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.10.2.2Atleidimas, kai sunkia nepagydoma liga susergama po teismo nuosprendžio priėmimo (BK 76 str. 2 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
- 2.3.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.1; 1.1.10.1; 1.1.10.2.2; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.1; 2.3.6.3; 2.4.6.1
2022 m. liepos 1 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį (didelio kiekio psichotropinės medžiagos gabenimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (psichotropinių medžiagų gabenimas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį subendrintos švelnesnės bausmės, ir K. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki įsiteisės nuosprendis.
– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (didelio kiekio psichotropinės medžiagos gabenimas) –laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (psichotropinių medžiagų gabenimas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį subendrintos švelnesnės bausmės, ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.
Į bausmės laiką A. B. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., 16.18 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.05 val.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas paliktos nepakeistos iki įsiteisės nuosprendis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
K. P. ir A. B. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie, veikiant bendrininkų grupe, 2020 m. rugpjūčio pradžioje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdami tikslą platinti, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos: A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, įgijo didelį kiekį – 75 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią, veikdami bendrai, parsisiuntė paštu K. P. vardu, adresu: (duomenys neskelbtini). UAB ,,I(duomenys neskelbtini)“ siuntų tarnybos darbuotojui 2020 m. rugpjūčio 10 d., 15.25 val., K. P. pranešus apie gautą siuntą, pastarasis pranešė A. B., kad siunta su psichotropine medžiaga gauta, ir nurodė jam adresą, iš kur siuntą paimti. A. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 16 val., nuvyko į sutartą vietą adresu: I(duomenys neskelbtini), kurią jam nurodė K. P., ir paėmė UAB ,,I(duomenys neskelbtini)“ pristatytą siuntą, ją išpakavo ir plastikinį paketą, skirtą kačių ėdalui pakuoti, su 75 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – įsidėjo į savo automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją gabeno, kol 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 17 val., A. B. automobiliu „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentą psichotropinę medžiagą degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.
K. P. ir A. B. taip pat nuteisti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas: 2020 m. rugpjūtį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio Ispanijos Karalystėje, įgijo 3,884 g psichotropinės medžiagos – DMT (dilmetiltriptamino) ir veikdami bendrai ją registruotu laišku parsisiuntė paštu K. P. vardu adresu: (duomenys neskelbtini). Registruotam laiškui (siuntai) su 3,884 g psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino) 2020 m. rugpjūčio 22 d. atėjus į AB Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir AB Lietuvos pašto darbuotojai informavus K. P. apie jo gavimą, laiškas (siunta) 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.19 val., poėmio metu buvo paimtas policijos pareigūnų.
Be to, A. B. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 10 d. prie savęs kelnių kišenėje, įsidėjęs į cigarečių pakelį, laikė savadarbę suktinės nuorūką, kurioje buvo nedidelis kiekis (0,008 g) psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, ir automobilio ,,Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo, daiktadėžėje plastikiniame paketėlyje laikė 2,215 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Narkotinę ir psichotropinę medžiagas su savimi laikė iki 2020 m. rugpjūčio 10 d., 17 val., kol jas apžiūros metu degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo K. P. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendį ir K. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis išteisinti. Gynėjas skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai pripažino K. P. telefoninius pokalbius įrodymais ir jais grindė jo kaltę. Jų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.
Teismas nuosprendyje neatskleidė bendrininkavimo sudėties ir nenurodė, kokiais veiksmais K. P. prisidėjo prie narkotinių medžiagų užsakymo užsienyje bei jų parsiuntimo. Siunta su uždraustomis medžiagomis buvo atsiųsta K. P. valdos, esančios (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau teismas neįvertino, kad čia jis negyveno, o vien tik aplinkybės, kad siuntos gavėju buvo nurodytas K. P., kad pokalbyje su kurjeriu buvo suderinta siuntos palikimo vieta, nesudaro pagrindo teigti, jog jis buvo susitaręs dėl psichotropinių medžiagų gavimo iš užsienio, turint tikslą jas platinti. Atsiliepimas telefonu ir nurodymas palikti siuntą nėra būtinos sąlygos įvykdyti kontrabandą. Tam neprieštarauja liudytojo J. K. parodymai, kad A. B., K. P. žinant, pasinaudodamas jo asmens duomenimis ir adresu, iš užsienio valstybių parsisiuntė narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kad K. P. buvo žinoma, jog siuntoje yra uždraustos medžiagos, nepatvirtina ir faktiniai duomenys, kad jis A. B. nurodymus įvykdė besąlygiškai. To nepaneigia ir 2020 m. birželio 26 d. 10.22 val. pokalbis apie sniegą tarp K. P. ir vyriškio. Teismas rėmėsi liudytojo J. K. parodymais, tačiau liudytojas negalėjo įvardinti, apie ką K. P. konkrečiai kalbėjo. Jis tik numanė, kad galimai apie psichotropines arba narkotines medžiagas. Šio liudytojo parodymai yra subjektyvūs ir nepatvirtina nuosprendyje užfiksuotiems pokalbiams priskirto turinio bei reikšmės. Policijos pareigūnas J. K. parodymus davė apie savo paties vykdytą kriminalinę žvalgybą, žinodamas bylą ir kaltinimus.
Be to, teismas neatskleidė K. P. susitarimo ir tyčios nelegalias medžiagas siųsti iš užsienio ir jo valios nepateikti siuntų muitinei ar kitaip išvengti muitinės kontrolės. Kontrabanda daro žalą valstybės ekonomikai dėl negaunamų ir nesurenkamų mokesčių už nelegaliai įvežtas prekes, dėl kitų vertybių nelegalaus įvežimo. Tuo tarpu, narkotinių medžiagų kontrabanda nėra nukreipta ir tiesiogiai nepažeidžia valstybės ekonomikos. Disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis yra kriminalizuotas saugant asmens ir visuomenės sveikatą, socialinius santykius ir kitas vertybes. Disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis netampa pavojingesnis gabenant šias medžiagas iš vienos valstybės į kitą, jei abiejose valstybėse jos yra draudžiamos. Narkotinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną nekelia pavojaus valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, todėl papildomai neturėtų būti kriminalizuojamas, kaip nepavojingas kitiems BK XXXI skyriaus saugomiems gėriams.
Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad K. P. padarė veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Baudžiamojoje byloje nenustatytas narkotinių medžiagų platinimo faktas bei susitarimas su potencialiais pirkėjais parduoti konkrečias psichotropines medžiagas, taip pat nerasta paruoštų vartoti dozių. Priešingai, aplinkybė, kad A. B. anksčiau turėjo ir vartojo psichotropines medžiagas, leidžia teigti, jog jis šias medžiagas įsigijo sau.
Teismas padarė nelogiškas išvadas ir dėl 3,884 g psichotropinės medžiagos – DMT įsigijimo Ispanijoje. Fakto, kad K. P. laukė siuntos, neįrodo jo domėjimasis, ar gautas laiškas/siuntinys, reagavimas į faktą, kad siuntinys buvo atsiųstas į (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, kai jis gyvena Klaipėdoje, bei pasakymas, jog jis nieko nesupranta. Jei K. P. būtų užsakęs, ar bent žinojęs, kokia siunta gauta, jam nebūtų reikėję aiškintis, ar tai laiškas, ar siuntinys. Jo nebūtų nustebinę, kad jo paties ar su jo žinia užsakyta siunta buvo atsiųsta į (duomenys neskelbtini), o ne Klaipėdos, pašto skyrių. Siuntos buvo gautos ne jo gyvenamosios vietos adresu, o tik jo vardu. Policijos pareigūnai, kontroliuodami K. P. pokalbius, sąmoningai nesiaiškino, kokia siunta atsiųsta jo vardu, siekdami, kad jis nuvyktų į paštą ir būtų sulaikytas nusikaltimo vietoje.
Teismas nepagrįstai nuosprendį grindė A. B. transporto priemonės apžiūros protokolu, nes šio veiksmo atlikimas nebuvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais. Krata 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikta nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o vykdant kriminalinę žvalgybą, tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatymas tokio žvalgybos veiksmo, kaip krata, nenumato. Nagrinėjamu atveju krata įforminta apžiūros protokolu, tačiau patekimas į asmens transporto priemonę ir paieškos veiksmų atlikimas, daiktų išėmimas yra krata, o ne įvykio vietos apžiūra. Apžiūra ir krata yra skirtingi procesiniai veiksmai tiek pagal jų tikslą, tiek atlikimo tvarką. Apžiūros metu stebimas viešai prieinamas objektas ir fiksuojami jo aktualūs požymiai. Tuo tarpu, krata apima paiešką ir paėmimą, t. y. pirmiausiai apieškomos patalpos, teritorija, transporto priemonės ir pan., radus – paimamas su nusikaltimu susijęs objektas. Visa tai atliekama be ar net prieš asmens valią, apribojant žmogaus teisę į privatumą. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalį gali būti atliekami tik veiksmai skirti skundu, pareiškimu ar pranešimu gautų duomenų patikslinimui, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Taigi, krata, kaip procesinė prievartos priemonė, daroma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 145 straipsnio 3 dalis). Jeigu negauta procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinanti nutartis, procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis (BPK 160¹ straipsnio 3 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę K. P., nepakankamai įvertino jo asmenybę, ypač turimą regėjimo negalią, dėl kurios laisvės atėmimo bausmės atlikimas taptų ypač sudėtingas ir galėtų būti prilyginamas kankinimui. Todėl paskirtos bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas arba paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje A. B. išteisinti bei palikti jam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę. Gynėja skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas nepašalino abejonių dėl A. B. kaltės, nenustatė jo, kaip tariamo bendrininko vaidmens, bei neišsiaiškino kiekvieno iš nuteistųjų prisidėjimo prie nusikalstamos veikos padarymo apimties. Teismas nuosprendį pagrindė prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, kurie tarpusavyje nesusijungia į nuoseklią ir logišką grandinę. Taigi, teismo išvados dėl A. B. kaltės ir dalyvavimo bendrininkų grupe, nepagrįstos ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Teismo išvados, kad A. B. su K. P. bendrininkaudami padarė jiems inkriminuotas veikas, visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų. Byloje nenustatytas A. B. ir K. P. susitarimas veikti bendrai. Byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistieji K. P. ir apeliantas veikė bendru susitarimu, organizuotai ir bent viename epizode pasiskirstę vaidmenis ir/ar užduotis. Byloje nėra įrodymų, kad A. B. būtų dalyvavęs aptariant, suderinant svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, kad jis su nuteistuoju K. P. būtų aptarę kokį nors veiklos planą ar apskritai susitarę veikti bendrai. Nuteistasis K. P. apelianto paprašė paimti iš kurjerio siuntinį, jis, paėmęs siuntą, atplėšė pakuotę, o radęs maišelį su kačių maistu, pasidėjo jį savo automobilyje, jo net neišpakavęs norėjo nuvežti K. P. į Klaipėdą, tačiau buvo sulaikytas. Vėliau, po sulaikymo, apeliantas pats nurodė, kur išmetė siuntinio pakuotę. Įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., šiukšlių konteineryje buvo rasta dėžė. Ją apžiūrėjus, nustatyta, kad joje buvo supakuotas siuntinys iš Vokietijos, adresuotas K. P., tačiau nė vienas įrodymas nepatvirtina, jog šio siuntinio užsakovas yra A. B..
Priešingai, negu konstatavo teismas, psichotropinių medžiagų įsigijimo nepatvirtina A. B. automobilyje rastos aparatinės įrangos piniginės, kuriose saugomos kriptovaliutos, jo kompiuterio apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. A. B. K. P. pažįsta nuo vaikystės, su juo palaiko draugiškus santykius, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos teismui daryti išvadą, kad jie nusikalstamas veikas padarė bendrai. A. B. negalėjo užsakyti ir neužsakinėjo Lietuvos pašte nelegalių prekių, nieko iš anksto su K. P. nesitarė, todėl nepagrįstos teismo išvados, kad jis su kitu nuteistuoju iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą platinti, neturėdami leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Byloje taip pat nenustatyti ir subjektyvieji A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai.
Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad A. B. kartu su K. P., veikdami bendrininkų grupe, Ispanijos Karalystėje įgijo ir kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą gabeno 3,884 g psichotropinės medžiagos – DMT. A. B. šios veikos nepadarė. Kad psichotropines medžiagas Vokietijoje ir Ispanijoje užsakė būtent A. B., neįrodo nuosprendyje akcentuotos aplinkybės, jog A. B. naudojosi anonimę naršymo internete programinę įrangą, sekė siuntą internete, domėjosi psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo siuntinyje iš Ispanijos Karalystės bei naudojosi kriptovaliuta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A. B. ir K. P. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – juos atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo K. P. gynėjo ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjos apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Nuteistasis A. B. ir jo gynėja nuosprendžio dėl A. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį neskundžia. Teisėjų kolegijai dėl A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį abejonių taip pat nekyla, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad priešingai, nei skunduose nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistiesiems K. P. ir A. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas K. P. ir A. B. veiksmus pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, taip pat BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, K. P. ir A. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį.
BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
BK 260 straipsnis numato atsakomybę už įstatyme numatytas alternatyvias veikas, todėl veiksmai kvalifikuojami pagal šį įstatymą padarius bent vieną iš šių veikų. BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, amfetamino didelis kiekis sudaro daugiau kaip 20 g, tačiau neviršija – 100 g. Šiose Rekomendacijose nurodyta, kad psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino) nedidelis kiekis sudaro daugiau kaip 0,2 g, tačiau neviršija – 20 g.
BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas per Lietuvos valstybės sieną. Kontrabandos dalyku gali būti bet kokie daiktai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra specialus šio nusikaltimo dalykas, kurio gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo gabenti tokias medžiagas, nepriklausomai nuo gabenimo būdo, yra neteisėtas ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, numatytas komentuojamo straipsnio 4 dalyje.
K. P. ir A. B. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie, 2020 m. rugpjūčio pradžioje, turėdami tikslą platinti, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos: A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, įgijo didelį kiekį – 75 g – psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią, veikdami bendrai, parsisiuntė paštu K. P. vardu, adresu: (duomenys neskelbtini). UAB ,,I(duomenys neskelbtini)“ siuntų tarnybos darbuotojui 2020 m. rugpjūčio 10 d., 15.25 val., K. P. pranešus apie gautą siuntą, pastarasis pranešė A. B., kad siunta su psichotropine medžiaga gauta, ir nurodė jam adresą, iš kur siuntą paimti. A. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 16 val., nuvyko į sutartą vietą adresu: I(duomenys neskelbtini), kurią jam nurodė K. P., ir paėmė UAB ,,I(duomenys neskelbtini)“ pristatytą siuntą, ją išpakavo ir plastikinį paketą, skirtą kačių ėdalui pakuoti, su 75 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – įsidėjo į savo automobilį „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją gabeno, kol 2020 m. rugpjūčio 10 d., apie 17 val., A. B. automobiliu „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabentą psichotropinę medžiagą degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.
K. P. ir A. B. taip pat nuteisti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas: 2020 m. rugpjūtį, A. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, gyvenančio Ispanijos Karalystėje, įgijo 3,884 g psichotropinės medžiagos – DMT (dilmetiltriptamino) ir veikdami bendrai ją registruotu laišku parsisiuntė paštu K. P. vardu adresu: (duomenys neskelbtini). Registruotam laiškui (siuntai) su 3,884 g psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino) 2020 m. rugpjūčio 22 d. atėjus į AB Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) pašto skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir AB Lietuvos pašto darbuotojai informavus K. P. apie jo gavimą, laiškas (siunta) 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 15.19 val., poėmio metu buvo paimtas policijos pareigūnų.
K. P. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Jo manymu, apygardos teismo nustatytos aplinkybės, kad psichotropinė medžiaga buvo siunčiama K. P. vardu, kad jis bendravo su kurjeriu dėl siuntų pristatymo, nepatvirtina pastarojo dalyvavimo šių medžiagų parsisiuntime iš užsienio valstybės. Apelianto manymu, bylos įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad jis žinojo, jog siuntoje yra psichotropinė medžiaga. Nepakankamas to įrodymas yra 2020 m. birželio 26 d. K. P. pokalbis su vyriškiu apie sniegą bei liudytojo J. K. parodymai, kurie nepatvirtina nuosprendyje pokalbiams priskirto turinio, nes liudytojas negalėjo konkrečiai nurodyti, apie ką K. P. kalbėjo.
Apeliaciniame skunde A. B. ir jo gynėja tvirtina, kad apygardos teismas jo kaltę ir veikimą bendrininkų grupe grindė prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pripažįsta, kad A. B. K. P. prašymu važiavo paimti siuntinio, tačiau tvirtina, kad jis nežinojo, jog ten buvo psichotropinė medžiaga, teigia, kad dėl jų įgijimo, siuntimosi ir gabenimo su K. P. nesitarė, nebendrininkavo nei vienu iš nustatytų atvejų.
Abu nuteistieji tvirtina, kad bylos duomenimis nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji turėjo tikslą parsisiųstas psichotropines medžiagas platinti.
K. P. gynėjo ir A. B. bei jo gynėjos skundo argumentai yra tarpusavyje susiję, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako bendrai, atskirai pasisakydama dėl kiekvieno iš apelianto individualių argumentų.
Nepagrįsti nuteistojo K. P. gynėjo, nuteistojo A. B. ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų dalyvavimą nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaryme grindė prielaidomis ir įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).
Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji bei jų gynėjai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ar šališkai, įrodymai vertinti selektyviai, o apygardos teismo sprendimas grįstas prielaidomis ir yra neteisėtas.
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2021 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo matyti, jog A. B. automobilio ,,Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, be kitų daiktų, buvo rastas ir paimtas įrenginys „Trezor One“ (aparatinė kriptovaliutų piniginė), kuris yra viena iš labiausiai paplitusių aparatinės įrangos kriptovaliutų piniginių, naudojama saugoti kriptovaliutų privačius raktus. „Trezor“ yra laikomas saugesniu kriptovaliutų saugojimo būdu nei kompiuteris. Taip pat su aparatine pinigine galima fiziškai patvirtinti kriptovaliutų operaciją, paspaudžiant patvirtinimo mygtuką įrenginyje (t. 1, b. l. 117-122). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. B. patvirtino, kad jis išmano informacines technologijas, paaiškino, kad automobilyje rastas įrenginys „Trezor One“ yra kriptovaliutos piniginė, kurią jis įsigijo tam, kad galėtų saugoti savo kriptovaliutą, nes tai yra vienas iš saugiausių būdų tiek naudotis, tiek laikyti kriptovaliutą (t. 6, b. l. 26). Dėl sunkumų identifikuojant pirkėją atsiskaitymas kriptovaliuta, perkant apyvartoje draudžiamus daiktus, yra labiausiai paplitęs atsiskaitymo būdas. Nors A. B. neigė naudojęsis įrenginiu „Trezor One“ psichotropinių medžiagų pirkimui, tačiau tai paneigia kiti bylos faktiniai duomenys. Nuteistasis K. P. patvirtino, kad internetu užsakyti daiktus jis prašydavo savo draugo A. B., pastarasis to taip pat nepaneigė. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. rugpjūčio 10 d. kratos protokolo matyti, kad kratos metu A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 11, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., be kitų daiktų, buvo surastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris ,,Lenovo“ (t. 2, b. l. 40-45). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvada patvirtino, kad, be kitų duomenų, tyrimui pateiktame nešiojamame kompiuteryje „Lenovo“ rasta įrašyta anoniminio interneto naršymo „Tor Browser“ programinė įranga. Naudojantis šia programine įranga galima pasiekti „Tamsųjį internetą“, kuriame galima įsigyti įvairių nelegalių daiktų, tokių kaip narkotinės medžiagos, ginklai. Dažnai atsiskaitymas už tokio pobūdžio prekes vyksta kriptovaliutomis. Rasti duomenys patvirtina, kad programinė įranga „Tor Browser“ buvo parsisiųsta ir įrašyta kompiuteryje 2020 m. gegužės 6 d., o paleista 2020 m. rugpjūčio 9 d. 13:43 val., 2020 m. rugpjūčio 10 d. 09:57 val., 2020 m. rugpjūčio 10 d. 10:51 val. iki A. B. sulaikymo 16.18 val. (t. 2, b. l. 63-66), kas, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, neprieštarauja tam, kad būtent tokiu būdu, naudojant „Tamsųjį internetą“, buvo užsakyta psichotropinė medžiaga - DMT, Lietuvos pašto skyriuje gauta 2020 m. rugpjūčio 22 d., kuria policijos pareigūnai paėmė 2020 m. rugpjūčio 25 d. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad A. B. psichotropine medžiaga – DMT domėjosi internetinėje erdvėje. Atlikus A. B. kompiuterio apžiūrą nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 8.50 val. pasinaudojant interneto puslapiu www.youtube.com (kuriame galima ieškoti vaizdo įrašų) buvo ieškoma informacijos įvedant raktinius žodžius „dmt history“ (dmt istorija) (t. 2, b. l. 67-78). Be to, iš K. P. ir A. B. telefoninių pokalbių, vykusių laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 4 d. 15.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 15.43 val., turinio analizės matyti, kad siunta K. P. vardu, kurią 2020 m. rugpjūčio 10 d. turėjo paimti A. B., buvo užsakoma ne pirmą kartą. Dar vieną siuntą, adresuotą K. P., A. B. paėmė 2020 m. birželio 4 d. Kitą dieną - 2020 m. birželio 5 d. 17.10 val. K. P. paskambino A. B. ir pasakė, kad nori aptarti tolimesnį jų veiksmų vykdymo planą, kad A. B. ir toliau galėtų viską „tvarkingai daryti“ (t. 1, b. l. 37). Tai rodo, kad A. B. ir K. P. veiksmai, užsakant draudžiamas medžiagas internetu, nebuvo vienkartiniai, kiekvieną psichotropinių medžiagų užsakymą nuteistieji iš anksto suderindavo tarpusavyje, aptardami detales. Būtent po šio K. P. ir A. B. susitikimo dėl jų tolesnių veiksmų, 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo gauta siunta su 75 g psichotropinės medžiagos amfetamino, o 2020 m. rugpjūčio 22 d. į Lietuvos pašto skyrių atsiųsta 3,884 g psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino). Nors nuteistasis A. B. ir jo gynėja prie apeliacinio skundo pateikė mokėjimo pavedimą patvirtinantį dokumentą, t. y. 59,98 Eur bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimo pavedimą, iš kurio, apeliantų teigimu, matyti, kad nuteistasis pirko ir rūbus, tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad psichotropines medžiagas – amfetaminą ir DMT, užsakė būtent A. B. kartu su K. P., abu siekdami atsisiųsti šias uždraustas apyvartoje medžiagas. Internetu iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės, nuteistieji psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabeno jas siųsdamiesi paštu, siuntų gavėju nurodant K. P., tačiau adresą užrašydavo (duomenys neskelbtini), t. y. tokį, kuriuo nei vienas iš nuteistųjų negyveno. K. P. veiksmai tariantis su A. B. dėl psichotropinių medžiagų užsakymo, duodant jam savo asmens duomenis ir parenkant adresą, kur psichotropinės medžiagos iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės turi būti siunčiamos, abiems nuteistiesiems aptariant krovinio atsiėmimo aplinkybes, nurodymai kurjeriui, A. B. veiksmai paimant siuntą ir ją gabenant, tokiu būdu veikiant pagal susitarimą, rodo nuteistųjų bendras pastangas psichotropines medžiagas parsisiųsti į Lietuvą, neteisėtai jas gabenant per Lietuvos valstybės sieną ir jomis disponuoti.
Byloje nustatyta, kad psichotropinę medžiagą - amfetaminą nuteistieji K. P. ir A. B., veikdami bendrai, siuntėsi, kaip siuntos pristatymo būdą pasirinkę kurjerių tarnybą UAB „I(duomenys neskelbtini)“, o A. B., K. P. nurodymu, nuvyko į sutartą vietą ir, kurjerio paliktą siuntą paėmęs, toliau pats ją gabeno automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o siunta su psichotropine medžiaga – amfetaminu rasta ir paimta. Nuteistieji A. B. ir K. P. tvirtina, kad jie nežinojo, kad siuntoje yra psichotropinė medžiaga, nes internetu užsisakinėdavo ir kitokias prekes, tačiau tokius skundų argumentus paneigia kiti bylos duomenys. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas J. K. parodė, kad 2020 m. pavasarį buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, jog K. P., galimai kartu su kitais asmenimis, iš užsienio valstybių užsisako narkotinių medžiagų, kurios atgabenamos į Lietuvą. Siekiant patikrinti šią informaciją, buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas (t. 5, b. l. 167). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10, 15 straipsniais, siekiant surinkti duomenis apie K. P. ir jo bendrininkų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, užkardyti jų rengiamus ir daromus nusikaltimus, buvo sankcionuotas K. P. slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant technines priemones specialia tvarka (t. 1, b. l. 25). Liudytojas J. K. paaiškino, kad atliktos telefoninių pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. K. P. paskambino kurjeris iš UAB ,,I(duomenys neskelbtini)“, kuris informavo, kad apelianto vardu yra atvykusi siunta, adresu (duomenys neskelbtini) K. P. susitarė su kurjeriu, kad siunta būtų nugabenta ne ant siuntos nurodytu adresu, o adresu (duomenys neskelbtini), ir palikta pavėsinėje (t. 5, b. l. 167). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. L. patvirtino, kad jis dėl siuntos atidavimo gavėjui kalbėjo būtent su K. P.. Pastarasis kurjerio paprašė, kad jis siuntą nuvežtų kitu adresu, nei siunta buvo adresuota, ir nurodė siuntą palikti pavėsinėje ant lentynėlės. Netrukus K. P. perskambino L. L. ir pasiteiravo, ar pastarasis rado pavėsinę. Kai liudytojas pasakė, kad siuntą paliko pavėsinėje, nuteistasis nudžiugo (t. 6, b. l. 10). Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad K. P. vengė tiesioginio kontakto su kurjeriu, neprašė, kad siunta būtų pristatyta jam tiesiogiai, jo buvimo vietos adresu. Ši aplinkybė, ją vertinant aptartų faktinių duomenų kontekste, rodo, kad K. P. tokiu būdu ėmėsi saugumo priemonių, jog nebūtų identifikuotas kaip siuntos, kuri jam adresuota, gavėjas. K. P., suderinęs siuntos palikimo vietą su kurjeriu, apie tai pranešė A. B., kuris tą pačią dieną nuvažiavo K. P. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., ir iš ten esančios pavėsinės paėmė siuntą su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurią, išėmęs iš siuntos įpakavimo, kurį išmetė, paslėptą kačių maisto pakuotėje, pasidėjęs ant automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės, gabeno K. P. į Klaipėdą, kol, sustojęs degalinėje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o siunta buvo rasta ir paimta. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas pareigūnas S. S. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.00 val. dirbant kartu su vyr. patruliu R. L., gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, jog reikia pagalbos sustabdyti, patikrinti ir sulaikyti automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstantį A. B., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mieste esančioje degalinėje. Asmeniui buvo paaiškinta, kad jis sulaikomas, pastarasis nesipriešino. A. B. paklausus, ar jis su savimi turi draudžiamų daiktų, pastarasis nurodė, kad tokių daiktų neturi. Vyr. patruliui R. L. atliekant A. B. asmens apžiūrą, jo kairėje kelnių kišenėje buvo rastas cigarečių pakelis „LM“, kuriame buvo viena suktinė su augalinės kilmės medžiaga. Paklausus, ar A. B. automobilyje yra draudžiamų daiktų, jis nurodė, kad nėra. Netrukus į įvykio vietą atvykus pareigūnams iš Klaipėdos, buvo apžiūrėtas A. B. automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasta katėms skirto maisto pakuotė su draudžiamomis medžiagomis (t. 5, b. l. 169). Tokį liudytojo aiškinimą patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas A. B. priklausantis automobilis ,,Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai: paketas su kačių maistu ,,Cachet Premium“, kurio viduje buvo paketas su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 109-116). 2020 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2085928-20 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio paketo, supakuoto į paketą su kačių maistu, ant kurio užrašas ,,Cachet Premium“ (vokas Nr. 1 pakete Nr. 0026767), 2020 m. rugpjūčio 10 d. rasto ir paimto automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 75 g (t. 1, b. l. 157-160).
Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis K. P. aiškino, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų internetu niekada neužsakinėjo. Jis iš viso nemoka naudotis technologijomis. Prireikus kažką užsakyti internetu, jam padėdavo mama, sesuo. Nuteistasis A. B. prašė jam užsakyti ausines. K. P. manymu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. kurjeris jam pristatė būtent ausines, kurias užsakė A. B.. Todėl K. P. pastarojo ir paprašė jas iš kurjerio paimti. Jis su niekuo Vokietijoje dėl siuntų nekontaktavo, nieko iš ten neužsakė ir nesiuntė (t. 6, b. l. 24-26). Tačiau nuteistojo K. P. aiškinimas apie tai, kas turėjo būti 2020 m. rugpjūčio 10 d. pristatytoje siuntoje, nebuvo nuoseklus. Apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu K. P. aiškino, kad nežino, kas buvo siuntoje (t. 3, b. l. 172-173). 2021 m. vasario 22 d. apklausos metu K. P. nurodė, kad prisiminė, jog 2020 m. birželio mėnesį jau buvo gavęs ausines, kurias buvo prašęs paimti A. B.. A. B. šį siuntinį paėmė ir jam perdavė. K. P. A. B. už užsakytas ausines sumokėjo apie 20-30 Eur grynaisiais pinigais (t. 3, b. l. 179-182). Tai, kad buvo toks atvejis, jog užsakė K. P. ausines, kurias jam, gavus siuntą, perdavė, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis A. B., tačiau teigė, kad nežinojo, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. K. P. adresuotoje siuntoje buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas. Jis aiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. jam paskambino K. P. ir paprašė iš kurjerio paimti siuntą. Kadangi tuo metu A. B. buvo ne (duomenys neskelbtini) siunta buvo palikta pavėsinėje, iš kur jis ją paėmė ir vežė į Klaipėdą paduoti K. P. (t. 6, b. l. 26-27). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. aiškino, kad be 2020 m. rugpjūčio 10 d. yra dar kartą paėmęs siuntą K. P., kai pastarojo prašymu jam buvo užsakęs batus (t. 4, b. l. 91-93). Taigi nuteistųjų parodymai apie tai, kiek kartų, ką ir kada A. B. užsakė K. P., nėra nuoseklūs ir tarpusavyje prieštarauja. Be to, iš aptartų telefoninių pokalbių tarp K. P. ir A. B. analizės matyti, kad jie, kalbėdami telefonu, vengė konkrečiai įvardinti, koks yra siuntų turinys. K. P. pokalbio, vykusio 2020 m. birželio 5 d. 16.59 val., metu, siuntą įvardino, kaip „vaiko guašus“ (t. 1, b. l. 36). Be to, kaip jau minėta, užsakydamas psichotropines medžiagas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir Ispanijos Karalystės A. B. K. P., kaip gavėjo adresą, nurodė ne pastarojo gyvenamosios vietos adresą, o kitą jų iš anksto suderintą adresą – (duomenys neskelbtini). Nuteistieji patvirtino, jog jie senai bendrauja yra draugai, taigi abu, be abejonės, šią aplinkybę žinojo. Vos paėmęs siuntinį su psichotropine medžiaga, A. B. jį išpakavo, o įpakavimo popierių, ant kurio buvo užrašyti siuntėjo ir gavėjo duomenys, išmetė, palikdamas tik kačių maisto pakuotę, kur buvo paslėpta psichotropinė medžiaga. Šie nuteistojo veiksmai tvirtina, kad jis su siunta elgėsi kaip su sava, puikiai suprasdamas savo ir K. P. veiksmų pavojingumą. Aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad K. P. ir A. B. veikė naudodami konspiraciją, tokiu būdu siekdami apsunkinti daromų nusikalstamų veikų išaiškinimą. Tai, kad policijos pareigūnų užkluptas nusikaltimo darymo vietoje A. B. parodė, kur išmetė siuntos įpakavimą, šios aplinkybės nepaneigia.
Nuteistieji K. P. ir A. B. aiškino, jog jie nieko nežinojo ir apie tai, kas užsakė ir į Lietuvos Respubliką atsiuntė siuntą su psichotropine medžiaga - DMT (dilmetiltriptaminu), kurią iš Lietuvos pašto skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. paėmė policijos pareigūnai. Tokį nuteistųjų aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visuma.
Pažymėtina, jog tęsiant ikiteisminį tyrimą byloje, buvo imtasi veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar nėra užsakyta ir daugiau siuntinių su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kurios artimiausiu metu gali patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją (t. 2, b. l. 109-110). Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. prašyme dėl pašto siuntos poėmio nurodyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą gauta duomenų apie tai, jog perimta teisėsaugos pareigūnų galimai psichotropinės medžiagos siunta nėra paskutinė. Tikėtina, jog artimiausiu metu kontrabandos būdu į Lietuvą gali būti atsiųstos papildomos psichotropinių ar narkotinių medžiagų siuntos (t. 2, b. l. 111-112). Ši informacija buvo tikrinama ir buvo gauta duomenų apie dar vieną siuntą, adresuotą K. P. tuo pačiu adresu, su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi leista laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. padaryti pašto siuntos, adresuotos K. P., A. B. ir galimiems jų bendrininkams, poėmį (t. 2, b. l. 114-115). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. rugpjūčio 25 d. pašto siuntos paėmimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. iš AB Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paimtas K. P. registruotas laiškas iš Ispanijos Karalystės (t. 2, b. l. 122-127). 2020 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2020 m. rugpjūčio 25 d. iš AB Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paimtas K. P. registruotas laiškas iš Ispanijos Karalystės, kuriame, į popieriaus lapą įvyniotas polietileninis užspaudžiamas maišelis, su gelsvos spalvos biria medžiaga (t. 2, b. l. 132-143). 2020 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-199872-21 nurodyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2020 m. rugpjūčio 25 d. rastų atlikus pašto siuntos poėmį, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – DMT (dimetiltriptaminas), kurio masė yra 3,884 g (t. 2, b. l. 161-163).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2021 m. sausio 12 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo užfiksuoti pokalbiai tarp K. P., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pašto skyriaus darbuotojos, kuri naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 25 d. apie 12.03 val. į K. P. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną paskambino pašto darbuotoja, kuri informavo K. P., jog jo vardu yra siuntinys, ir pasiteiravo, kaip jį pastarajam galima perduoti. Pokalbio metu K. P. stengėsi išsiaiškinti, ar jam atsiųstas laiškas, ar siuntinys. Nors apeliaciniame skunde nuteistais nurodo, jog tai patvirtina, kad jis apie siuntinį net nežinojo, tačiau, vertinant šią aplinkybę, pirmiau aptartų duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji siuntas užsakinėjo ne vieną kartą, kontekste, ji neprieštarauja tam, kad K. P. tiksliai nežinojo, kuri siunta jau yra Lietuvoje. Be to Lietuvos pašto skyriuje K. P. adresuota siunta buvo gauta jau po A. B. sulaikymo 2020 m. rugpjūčio 10 d., todėl nuteistasis, žinodamas apie pareigūnų atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl A. B. jam gabentos psichotropinės medžiagos - amfetamino, surasto pastarojo automobilyje, buvo itin atsargus, todėl pokalbio su pašto darbuotoja metu siekė sužinoti siuntos turinį galinčią išduoti informaciją. Pokalbio su K. P. metu pašto darbuotoja pasiteiravo, ar jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes toks adresas, kaip ir ant kurjerio pristatytos siuntos 2020 m. rugpjūčio 10 d., buvo nurodytas ant siuntinio. K. P. sužinojęs, kad siuntos gavėjo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę suprasti, kad siuntinyje yra draudžiamos medžiagos, todėl pašto darbuotojai nurodė siuntinį palikti pašte. Kitą dieną - 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 10.08 val. K. P. nevyko siuntinio pasiimti, neprašė jį pristatyti, o, paskambinęs pašto darbuotojai į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), vėl teiravosi apie siuntinį, o pašto darbuotojai jį informavus, kad buvo gautas raštas iš policijos sulaikyti visas nuteistajam adresuotas siuntas, K. P. pats prasitarė, kad siuntinyje gali būti neaiškios kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 57-58). Taigi, nustatytos aplinkybės pirmiau aptartų faktinių duomenų kontekste neabejotinai patvirtina, kad K. P. ir A. B. neabejotinai žinojo, kas buvo ne tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. kurjerio pristatytoje, bet ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. iš Lietuvos pašto skyriaus pareigūnų paimtoje siuntoje. Tam neprieštarauja ir tolimesni nuteistojo K. P. veiksmai. Jis 2020 m. rugpjūčio 26 d., žinodamas, kad siunta su psichotropine medžiaga – DMT galimai yra pareigūnų žinioje, pasitaręs su advokatu, nuėjo į policijos komisariatą, informuoti pareigūnus apie jo vardu gautą siuntą, su galimai draudžiamomis medžiagomis, apie kurios užsakymą jis tariamai nieko nežinojo. Priešingai, nei tikėjosi nuteistasis, tokie jo veiksmai rodo, ne K. P. nuoširdų norą pranešti pareigūnams apie kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, o siekį imituoti situaciją dėl jam neva kilusio įtarimo, susijusio su siuntos turiniu, nes tuo metu jis žinojo, jog pareigūnai psichotropines medžiagas paėmė. Nors K. P. aiškino, kad psichotropines medžiagas jo vardu užsakė kažkas kitas, pasinaudodamas jo duomenimis ir tokiu būdu norėdamas jam pakenkti, tačiau tai paneigia jau minėti faktiniai duomenys, kurie vienas kitą papildo ir patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes.
K. P. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. B. sulaikymo 2020 m. rugpjūčio 10 d. metu, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pareigūnai atliko jo vairuoto automobilio nesankcionuotą kartą, todėl šio veiksmo pagrindu gauti duomenys, negali būti vertinami, kaip nuteistųjų kaltę patvirtinantys įrodymai. Šis argumentas nepagrįstas.
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, be kitų daiktų, automobilyje buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai: paketas su kačių maistu ,,Cachet Premium“, kurio viduje buvo paketas su baltos spalvos milteliais, mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony“ su SIM kortele ir kortelės laikikliu, mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony Erisscon Xperia“, cigarečių pakelis, kurio viduje buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, trintuvė, popieriaus lapas su augalinės kilmės medžiagos likučiais. Automobilyje buvusioje kuprinėje rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Sony“, medžiagos skiautė, į kurią įsuktas šaukštas su baltos spalvos medžiagos likučiais, elektroninės svarstyklės, automobilio raktai su USB laikmena ,,Kingston“ ir pakabukas su užrašu ,,Trezor“ (t. 1, b. l. 109-116). Vadovaujantis Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856 redakcija) 24 straipsnio 5 punktu, pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę, be kita ko, apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą. Apžiūros metu policijos pareigūnai A. B. kelnių kišenėje surado cigarečių pakelį su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, o automobilyje – galimai psichotropinę medžiagą amfetaminą ir pranešė, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 8), ir šis tyrimas buvo pradėtas. Taigi, renkant duomenis dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, BPK pažeidimai nebuvo padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas apžiūros pagrindu gautus įrodymus pagrįstai vertino kaip atitinkančius BPK 20 straipsnio reikalavimus ir jais grindė nuteistųjų kaltę.
Nepagrįstas nuteistojo K. P. gynėjo skundo argumentas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, nuteistojo tikslą narkotines medžiagas platinti.
Pažymėtina, jog tikslas platinti, tai būtinasis veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-781/2007, Nr. 2K-36/2009, Nr. 2K-75/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-281/2009, Nr. 2K-618/2010).
Iš nuteistojo K. P. telefoninių pokalbių analizės matyti, kad jis 2020 m. birželio 26 d. 10.22 val. paskambino nenustatytam vyriškiui, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. 8 626 51 651, ir jam, įvardindamas „sniegu“, pasiūlė įsigyti psichotropinės medžiagos – amfetamino (t. 1, b. l. 37). Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2020 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono abonento Nr. 8 626 51 651 priklauso A. J. (t. 1, b. l. 43, 44). Tiek nuteistasis K. P., tiek liudytojas A. J. aiškino, kad kalbant apie sniegą, iš tikrųjų omenyje buvo turimos vinys, kurių viena kapsulė kainavo 10 Eur. Nuteistasis tuo metu atliko griovimo darbus ir turėjo įvairių atliekamų statybinių medžiagų. Toks nuteistojo K. P. ir liudytojo A. J. aiškinimas yra neįtikinantis, jį paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš 2020 m. birželio 26 d. 10.22 val. pokalbio, vykusio tarp K. P. ir A. J., analizės matyti, kad nuteistasis liudytojo prašo, greitai nuspręsti, ar jam reikės psichotropinės medžiagos, nes jis turi paskambinti ir pasakyti, kad pristatytų. Jiems tęsiant pokalbį, A. J. dvejojo dėl kokybės, o K. P. patvirtino, kad jam sakė, jog „tropnas“ (tinkamas, geras). Po ko A. J. nurodė, kad paims 5 g. – „pitaką“ (t. 1, b. l. 37). Taigi iš K. P. ir A. J. pokalbio išklotinės matyti, kad nuteistasis liudytojui siūlė įsigyti ne vinis, o psichotropinę medžiagą, kurią pristatyti turėjo kitas asmuo. Nustatytos aplinkybės, kad A. B. domėjosi internete psichotropinėmis medžiagomis, turėjo susikūręs saugias priemones jų užsakymui, jo automobilyje buvo rastos priemonės jų dozavimui, jis jas paimdavo pagal susitarimą su K. P., neprieštarauja tam, kad minimas kitas asmuo, kuris turėjo atvežti šias draudžiamas medžiagas, ir buvo A. B.. Kaip matyti iš pokalbių išklotinių, A. J. taip pat domėjosi psichotropinės medžiagos kokybe. K. P. patvirtino, jog jam sakė, kad kokybė - tinkama. Aptartas pokalbių turinys paneigia K. P. ir A. J. aiškinimą, jog buvo kalbama apie vinių iš nuteistojo pirkimą. 2020 m. liepos 10 d. 16.04 val. vykusio pokalbio metu K. P. paskambino A. J., teiravosi, ar pastarajam dar reikia. A. J. atsakė, kad reikia. K. P. nurodė, kad jis yra sunerimęs, nes jam kol kas neatsiliepia (t. 1, b. l. 39). Po šio pokalbio 18:24 val. K. P. paskambino telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. B., ir pastarąjį pakvietė atvažiuoti (t. 1, b. l. 39). Aptartos aplinkybės neprieštarauja tam, kad A. B. atveždavo psichotropines medžiagas K. P., kurias pastarasis parduodavo, tokiu būdu jos buvo platinamos. Tam neprieštarauja 2020 m. liepos 22 d. 18:31 val. K. P. pokalbio su A. J. turinys, iš kurio matyti, kad nuteistasis teiravosi, ar viskas tvarkoje, o pastarasis atsakė, kad viskas gerai, tik reikės dar. K. P. pasiteiravus, kada ir kiek, A. J. atsakė, kad 10 ir kuo greičiau (t. 1, b. l. 40).
Nuteistojo K. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai nepagrįstai pripažinti įrodymais, nes jų nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Toks nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Kaip jau minėta, K. P. telefoninių pokalbių kontrolė ir fiksavimas buvo sankcionuotas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi (t. 1, b. l. 25) ir atliekami laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Nors liudytojas A. J. neigė, jog su K. P. kalbėjo apie psichotropines medžiagas, tačiau pokalbių, vykusių 2020 m. liepos 10 d. 16:04 val. ir 2020 m. liepos 22 d. 18:31 val. turinys tai paneigia. Jų metu, kai K. P. jo teiravosi, ar dar reikia, pastarasis atsakė, kad reikia, abu tarėsi dėl kainos, kiekio, neįvardindami pačių prekių, pokalbių turinio paaiškinti negalėjo, nurodė, kad jis pats narkotinių medžiagų nėra nei vartojęs, nei pirkęs, kalbėjosi, nes jį su K. P. sieja draugiški santykiai, jie susitinka, bendrauja telefonu (t. 6, b. l. 10-11). Taigi, šio liudytojo parodymai, vertinant jų turinį pokalbių išklotinėse, neprieštarauja tam, jog A. J. parodymus davė, stengdamasis ne tik padėti K. P., bet ir pats vengdamas gresiančios atsakomybės. Todėl liudytojo A. J. parodymais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, o šioje byloje esantys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje aptarti faktiniai duomenys tokį liudytojo aiškinimą paneigia. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, telefoninių pokalbių tarp K. P. ir A. B., siuntų pristatymo kurjerių ir liudytojo A. J., neprioretizavo, o jais rėmėsi kitų objektyvių faktinių bylos duomenų kontekste, kurie patvirtina teismo nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes. K. P. gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad apygardos teismas byloje esančius telefoninius pokalbius įrodymais pripažino nepagrįstai. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su minėtų pokalbių vertinimu, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio pažeidimai.
Tai, kad K. P. ir A. B., veikdami bendrai, turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuteistojo A. B. transporto priemonės apžiūros metu, be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta: trintuvė, popieriaus lapas su augalinės kilmės medžiagos likučiais. Automobilyje buvusioje kuprinėje rasti ir paimti: medžiagos skiautė, į kurią įsuktas šaukštas su baltos spalvos medžiagos likučiais, elektroninės svarstyklės (t. 1, b. l. 109-116). 2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2904226-20 nurodyta, kad objektai, paimti 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini), iš A. B. kuprinės, yra: ant elektroninių svarstyklių darbinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; baltos spalvos medžiagos nuo šaukštelio paviršių sudėtyje rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masės nustatyti negalima dėl mažo tirti pateiktos medžiagos kiekio; ant baltos spalvos medžiaginio maišelio, į kurį įvyniotas šaukštelis, rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų (t. 1, b. l. 127-130). Kaip jau minėta, tai rodo, kad A. B. turėjo priemones, reikalingas sverti psichotropines medžiagas bei jas padalinti į mažesnes, vartojimui skirtas dozes. Nors teisiamojo posėdžio metu A. B. aiškino, kad bylos tyrimo metu turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų: vartojo amfetaminą, LSD, ekstazi, kokainą, marihuaną, o rastos svarstyklės buvo jo asmeninės, naudojamos tam, kad jo neapgautų, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neigė turintis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, aiškino, kad be marihuanos jokių kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliktų A. B. laboratorinių šlapimo tyrimų matyti, kad narkotinių ar psichotropinių pėdsakų šlapime nenustatyta (t. 4, b. l. 33). Be to, kaip jau minėta, A. B. automobilyje rastos psichotropinės medžiagos - amfetamino kiekis beveik 4 kartus viršijo didelio šių psichotropinių medžiagų kiekio minimalią ribą, o psichotropinės medžiagos - DMT (dilmetiltriptamino) kiekis net 19 kartų viršijo šios psichotropinės medžiagos nedidelio kiekio minimalią ribą. Aptarti K. P. telefoninių pokalbių išklotinių duomenys, disponuojamų draudžiamų apyvartoje medžiagų kiekis, priemonės, skirtos jų padalinimui ir dozavimui, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam A. B. vartojimui, o jų platinimui.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog K. P. ir A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti tiek pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad K. P. ir A. B. neabejotinai suvokė, kad, veikdami bendrai, iš Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Ispanijos Karalystėje esančių tiekėjų A. B. įgijus didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 75 g amfetamino ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - DMT (dilmetiltriptamino), kurias panaudodami konspiraciją, t. y. nurodydami netikrą K. P. adresą, neteisėtai, nepateikdami muitinės kontrolei, siunčiasi ir tokiu būdu gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o A. B., veikdamas pagal susitarimą su K. P., psichotropinę medžiagą - amfetaminą gabena ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėdami tikslą minėtas psichotropines medžiagas platinti bei norėjo taip veikti. Taigi jie nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarė veikdami tiesiogine tyčia.
Nuteistojo K. P. gynėjo ir nuteistojo A. B. ir jo gynėjos skundo argumentai, kad jie nebuvo inkriminuotų nusikaltimų bendrininkai, nepagrįsti.
Pagal BK 24 straipsnį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.
Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018).
Pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad K. P. ir A. B. bendrininkavo, turėdami bendrą sumanymą – gabendami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atsisiuntė didelį kiekį 75 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 3,884 g psichotropinės medžiagos DMT (dilmetiltriptamino) tikslu šias medžiagas platinti. Jie nusikalto, veikdami iš anksto suderintais veiksmais, pasiskirstę konkrečiomis užduotimis: A. B., išmanydamas informacines technologijas, užsakė psichotropines medžiagas internetu, taip jas įgydamas užsienio valstybėse. Abipusiu sutarimu nuteistieji šias medžiagas paštu siuntėsi į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) negalią turinčio K. P. vardu ir jo nurodytu adresu. Atsisiųstas iš Vokietijos į Lietuvą psichotropines medžiagas - 75 g amfetamino, UAB ,,I(duomenys neskelbtini)“ kurjeriui pristačius į K. P. nurodytą vietą - pavėsinę, A. B. jas paėmė ir Lietuvos teritorijoje gabeno į abiejų nuteistųjų aptartą vietą. Taigi abu nuteistieji tiek pirmu, tiek ir antru atveju savo nusikalstamais veiksmais, pasiskirstę vaidmenimis ir veikdami kaip vykdytojai, realizavo bendrą nusikalstamą sumanymą, neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, padarydami tiek nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuosprendyje nustatytais alternatyviais veiksmais, kuriuos apėmė jų vieninga tyčia. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad K. P. ir A. B. veikė bendrininkų grupe.
Nuteistojo K. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistojo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį yra perteklinis, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per valstybės sieną nekelia pavojaus valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Svarbu pažymėti, kad nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, kvalifikuoja neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną specialus kontrabandos dalykas, kuriuo be kitų įstatyme numatytų medžiagų yra ir narkotinės, bei psichotropinės medžiagos. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad nuteistieji per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendami uždraustas apyvartoje psichotropines medžiagas jų nedeklaravo, leidimo jas gabenti taip pat neturėjo ir tai darė neteisėtai. Pagal susiklosčiusią Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai asmuo narkotines, psichotropines medžiagas arba pirmos kategorijos pirmtakus neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena, siunčiasi ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnį ir 259 ar 260 arba 266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, Nr. 2K-116/2010, Nr. 2K-298/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-71/2014, Nr. 2K-171-1073/2018). Taigi K. P. ir A. B. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, kaip nusikaltimų sutaptis.
Dėl paskirtų bausmių
Už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimo bausme nuo 3 (trejų) iki 10 (dešimties) metų.
Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų.
Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 (aštuonerių) iki 10 (dešimties) metų.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis numato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems K. P. ir A. B., šių įstatymų keliamų reikalavimų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas, K. P. ir A. B. paskirdamas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: K. P. padarė keturis sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), o A. B. keturis sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei du iš jų – nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalto veikdami tiesiogine tyčia. Nėra K. P. ir A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl K. P. paskirtos bausmės
Apeliaciniame skunde K. P. gynėjas nesutinka su nuteistajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad jam, įvertinus pastarojo sudėtingą sveikatos būklę, turėtų būti paskirta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė arba jos vykdymas atidėtas. Sutikti su tokiu nuteistojo K. P. gynėjo skundo argumentu nėra pagrindo.
Kaip jau minėta, K. P. padarė keturis sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismas, nustatydamas K. P. skiriamų bausmių dydį, be jau aptartų aplinkybių, atsižvelgė ir į tai, kad jis neteistas (t. 3, b. l. 159-160), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 107-108), dirba (t. 3, b. l. 153-154), yra išsituokęs, turi mažametę dukrą (t. 5, b. l. 162), su kuria jį sieja artimas ryšys, jai teikia išlaikymą. Priešingai, nei skunde nurodo nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. P., taip pat atsižvelgė į jo sveikatos būklę. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pateiktos K. P. charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai: pasižymi darbštumu, kruopštumu, draugiškas, komunikabilus (t. 5, b. l. 101). (duomenys neskelbtini) primininko pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad K. P. yra aktyvus, turintis daug idėjų ir pasiūlymų kaip gerinti (duomenys neskelbtini) gyvenimo kokybę. Yra draugiškas, atsakingas, geba dirbti komandoje, puikiai orientuojasi nestandartinėse situacijose (t. 5, b. l. 156). Taigi K. P. darbinėje ir artimoje aplinkoje charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, jas paėmus policijos pareigūnams, apygardos teismas sprendė, kad tikslinga K. P. paskirti minimalias baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarpusavyje subendrino apėmimo ir nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, pridedant mažiau negu pusę paskirtos subendrintos bausmės. K. P. nustatyta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ją mažinti nėra jokio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju, K. P. atžvilgiu už sunkių nusikaltimų padarymą, skirti švelnesnę bausmės rūšį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinus nuteistojo veiksmų pobūdį, tai, kad jis, bendrais su A. B. veiksmais, padarė tyčinius nusikaltimus, susijusius su disponavimu draudžiamomis, pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, taip pat tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Aplinkybes, kad K. P. nusikalto būdamas neteistas, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, apygardos teismas įvertino, nustatydamas parinktų bausmių dydžius. Taip pat nėra ir BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, kurių pagrindu K. P. būtų galima skirti švelnesnes, negu baudžiamojo įstatymo numatytos, bausmes.
Nuteistojo gynėjo manymu, K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turėtų būti atidėtas. Kaip jau minėta K. P. padarė keturis sunkius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas iš dalies tuo atveju, jei jis už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistas ne daugiau kaip 5 (penkeriems) metams, išskyrus už nusikaltimus, numatytus ir BK XXXVII skyriuje (susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Taigi, nesant BK 75 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų, nėra pagrindo svarstyti galimybę K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad K. P. laisvės atėmimo bausmė negali būti paskirta dėl jo sveikatos būklės. Iš 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 6 d. medicininių dokumentų matyti, kad K. P. taip pat diagnozuoti ir degeneraciniai akies obuolio pakitimai, antrinė glaukoma dėl kitų akies ligų. 2021 m. kovo 18 d. jam buvo atlikta akies operacija (t. 5, b. l. 102, 103, 105, 106, 107). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. kenčia nuo (duomenys neskelbtini) sutrikimų, kurie prasidėjo dar vaikystėje ir komplikavosi 18 m. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad K. P. nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2050 m. sausio 11 d. yra nustatytas 10 % darbingumo lygis (t. 3, b. l. 116). Jokių abejonių dėl to, kad nuteistasis dėl turimų negalavimų buitiniame gyvenime susiduria su nepatogumais, nekyla. Vis tik K. P. nustatyta diagnozė jo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Byloje tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis serga tokia sunkia ir (ar) nepagydoma liga, dėl kurios negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog, jei tokia liga nuteistasis susirgtų ateityje, tai jis, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalimi, nuo tolesnio bausmės atlikimo galėtų būti atleistas. Svarbu pažymėti, kad pirminio lygio ambulatorinę terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022).
Nuteistojo gynėjas skunde bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo, iš naujo vertindama tas pačias aplinkybes, kurias nuosprendyje jau įvertino apygardos teismas, švelninti jam paskirtas bausmes.
Dėl A. B. paskirtos bausmės
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. ir jo gynėja jokių argumentų dėl jam paskirtos bausmės ar jos dydžio nenurodė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas A. B. bausmę paskyrė vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.
Pirmosios instancijos teismas, A. B. paskirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, be padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnio ir pobūdžio, tai, kad psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: jis neteistas (t. 4, b. l. 52-55), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 44-51), dirba - nuo 2020 m. kovo mėnesio užsiima individualia veikla (t. 4, b. l. 26, 27-28, 29), yra įgijęs suvirintojo elektra kvalifikaciją (t. 5, b. l. 111), baigęs bazinius karinius mokymus (t. 5, b. l. 117). Aptartos aplinkybės, A. B. charakterizuoja ne kaip išimtinai linkusį į kriminalinio pobūdžio elgesį, o vis tik labiau orientuotą į motyvuotą užimtumą asmenį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai A. B. už nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė bausmes, lygias baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių minimaliam dydžiui. Bausmes apygardos teismas pagrįstai subendrino bausmių apėmimo ir nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu.
Nagrinėjamu atveju, A. B. atžvilgiu už sunkių nusikaltimų padarymą, skirti švelnesnės rūšies bausmes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo. Jis padarė tyčinius sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu uždraustomis, pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, atlikdamas su K. P. pasiskirstytas užduotis, veikiant pagal iš anksto suderintą planą. Kaip jau minėta, aplinkybes, kad A. B. nusikalto būdamas neteistas, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, yra charakterizuojamas teigiamai, apygardos teismas įvertino, nustatydamas parinktų bausmių dydžius. Taip pat nėra ir BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, kurių pagrindu A. B. būtų galima skirti švelnesnes, negu baudžiamojo įstatymo numatytos, bausmes. Nors nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu išgyvena dėl jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, kenčia nuo depresijos, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo mažinti jam paskirtą bausmę žemiau baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos minimalios bausmės ribos. Svarbu pažymėti ir tai, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, proporcinga jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bei jo asmenybei, užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą, yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. P. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo ir nuteistojo A. B. bei jo gynėjos advokatės Jelenos Pališaitienės apeliacinius skundus atmesti.