Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. V. ir D. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, nustatytos gyvenamosios vietos vaikui pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti S. V. motinos valdžią į vaiką A. K.; 2) terminuotai apriboti D. K. tėvo valdžią į vaiką A. K.; 3) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, nurodant, jog A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja globėja L. K.; 4) priteisti iš D. K. išlaikymą vaikui A. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; 5) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018 patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, nurodant, jog iš S. V. priteisto išlaikymo vaikui A. K. valdytoju ir tvarkytoju uzufrukto teise yra paskirta laikinoji vaiko A. K. globėja L. K.

Ieškovas nurodo, kad atsakovai D. K. ir S. V. yra mažamečio A. K. tėvai.

2016 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Skyrius, Skyriaus pavadinimas iki 2018 m. birželio 30 d. reorganizacijos) iš Klaipėdos gimdymo namų (toliau – Gimdymo namai) buvo gauta informacija, jog S. V., kuri dalyvauja metadono programoje, pagimdė kūdikį. Specialistams nuvykus aplankyti gimdyvės ji paaiškino, jog pastaruosius du metus gyvena su sugyventiniu D. K., kuris šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį. Gimdyvė pripažino, kad vartojo narkotikus ir iki gimdymo gydėsi Klaipėdos priklausomybės ligų centre (toliau – Klaipėdos PLC). Sugyventinis, jos teigimu, narkotikų nevartojo ir jai neleido, dėl to jiedu pykosi. S. V. paaiškino, kad vaiką nori auginti pati, dalyvauja metadono programoje, nes nori visiškai atsisakyti narkotikų, taip pat ir metadono. Gimdymo namų gydytoja informavo, jog kūdikį laikys ligoninėje dar apie savaitę, nes vaikas dirglus, pas jį rasta metadono ir jis bus tiriamas toliau. Įvertinus situaciją, Skyriuje buvo priimtas sprendimas įrašyti atsakovę į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (ši apskaita galiojo iki 2018 m. birželio 30 d.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3332, S. V. buvo įrašyta į minėtą apskaitą ir šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos.

2017 m. vasario 22 d. Skyriuje buvo gauta anoniminė informacija, kurią patikrinus nustatyta, jog vaikas A. V. (vaiko A. K. pavardė iki 2017 m. sausio 13 d. buvo V., vėliau atsakovas pripažino savo tėvystę notarine tvarka ir suteikė vaikui savo pavardę) paliktas su neblaivia močiute V. V. (atsakovės mama). Vaiko mama S. V. tuo metu gydėsi Klaipėdos PLC, todėl berniukas buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos ir apgyvendintas pas atsakovės seserį G. V.. Kadangi G. V. taip pat buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ji negalėjo būti sūnėno laikinąja globėja, o vaiko mamai reikėjo tęsti gydymą, A. V. buvo apgyvendintas Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (toliau – Kūdikių namai). 2017 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1- 526 A. K. buvo nustatyta laikinoji globa Kūdikių namuose ir globėju paskirti Kūdikių namai.

Skyriuje buvo gauta informacija, jog atsakovė dėl padarytų nusikaltimų yra suimta, tačiau vaiko tėvas išreiškė norą ateityje juo rūpintis. Kadangi vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovas 2017 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1452 taip pat buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2017 m. birželio 26 d. Skyriuje buvo gautas D. K. prašymas, kuriame jis prašė leisti dar bent tris mėnesius jo sūnui pagyventi Kūdikių namuose ir neatiduoti vaiko kitiems asmenims, nes jis pats pasižada juo rūpintis. Nurodė, jog gavo labai gerą darbo pasiūlymą iš užsienio ir ketina išvykti, tačiau grįžęs nedelsdamas pradės rūpintis savo vaiku ir užtikrins jam tinkams gyvenimo sąlygas.

2017 m. rugsėjo 19 d. BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre (toliau – Centras) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo gauta informacija, jog S. V. įkalinta ir jai paskirta 2 metų 1 mėnesio ir 10 parų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 18 d., numatyta bausmės pabaiga – 2019 m. birželio 28 d.

2020 m. vasario 2 d. Centras savo teikiamoje Skyriui ataskaitoje apie darbą šeimoje nurodė, jog vaiko mama iki jos sulaikymo lankė sūnų Kūdikių namuose; tėvas iš dalies geba spręsti socialines – ekonomines problemas, tačiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, socialiai pasyvus, priklausomybės nepripažįsta, gydytis atsisako. Aptariant įsidarbinimo klausimą, kategoriškai atsisako apie tai kalbėtis, socialinių darbuotojų pagalbos darbo paieškose atsisako. Taip pat ataskaitoje nurodyta, jog vaikas dažnai svečiuojasi pas senelius, kurie rūpinasi vaiku, nuveda jį pas gydytojus. Vaikui svečiuojantis pas tėvą, D. K. nuolat konsultuojasi su socialiniais darbuotojais, pozityviai bei geranoriškai bendradarbiauja. Skyriaus turimais duomenimis, vaiką apgyvendinus Kūdikių namuose, atsakovė iš pradžių jį lankė, vėliau apsilankymai retėjo, kol visai nutrūko. Motina dar iki suėmimo sūnaus nebelankė.

2018 m. pavasarį atsakovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti S. V. motinos valdžią į sūnų, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš motinos išlaikymą vaikui. Bylos eigoje D. K. ir S. V. pasirašė taikos sutartį, kuri 2016 m. rugsėjo 10 d. buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2020. Vaiko tėvas atsisakė reikalavimo riboti motinai jos valdžią į vaiką. Jiedu susitarė, kad vaikas gyvens su tėvu, o mama mokės vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2019 m. birželio 11 d. Panevėžio pataisos namų S. Vizgirdaitės charakteristikoje nurodyta, jog ji teista 10 kartų. Jos išsilavinimas 6 klasės, specialybės neturi, darbo stažas vieneri metai. Taip pat nurodyta, jog bausmės atlikimo metu ji 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, t. y. gadino kalėjimo inventorių, naudojo fizinį smurtą prieš kitus, nevykdė administracijos nurodymo eiti į darbą, triukšmavo, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir t.t.

2019 m. birželio 17 d. Skyriuje buvo gautas atsakovo mamos L. K. prašymas paskirti ją anūko A. K. globėja, nes jos sūnus D. K., palikęs jai vaiką, 2020 m. birželio 11 d. išvyko į įkalinimo įstaigą. Bausmės pabaiga atsakovui numatyta 2022 m. birželio 9 d.

2019 m. rugsėjo 16 d. Centre buvo organizuotas Atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu socialinė darbuotoja J. M., dirbanti su šeima, informavo, kad S. V. nuo praėjusio posėdžio su ja nebendradarbiavo, į telefono skambučius bei trumpąsias žinutes neatsakinėjo, nuo vaiko priežiūros yra nusišalinusi. Lankantis moters gyvenamojoje vietoje į namus patekti nepavyko. Socialinės darbuotojos teigimu, ji telefonu bendravo su vaiko tėvu D. K., kuris remdamasis iš pažįstamų gauta informacija nurodė, kad vaiko motina galimai vėl piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Laikinosios vaiko globėjos L. K. teigimu, vaiko mama savaitgalį prekybos centre BIG paskyrė globėjai pasimatymą, kad susitikti su vaiku, tačiau pati S. V. į jį neatvyko. Globėjai paskambinus vaiko motinai, ji paaiškino, jog blogos oro sąlygos, dėl to pasimatyti su sūnumi ji neatvyks. Socialinei darbuotojai tą dieną susisiekus su S. V. jai kilo įtarimų dėl S. V. būsenos. Mobiliosios komandos, paskirtos dirbti su S. V. šeima, specialistė K. L. posėdžio metu paaiškino, jog su vaiko mama 2019 m. liepos 8 d. telefonu buvo sutarta apie susitikimą 2019 m. liepos 9 d. jos namuose, tačiau susitikimas neįvyko, nes S. V. nebuvo namuose. 2019 m. liepos 10 d. moteris turėjo atvykti į Skyrių konsultacijai, tačiau neatvyko. Pasak specialistės K. L., dėl vaiko motinos vengimo bendradarbiauti, mobiliosios komandos specialistai neturi galimybės pateikti rekomendacijų dėl tolimesnio darbo su šeima.

2020 m. vasario 11 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo gauta informacija, jog S. V. sulaikyta ir jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, t. y. iki 2020 m. vasario 23 d. Centras 2020 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Panevėžio pataisos namus, tačiau gavo atsakymą, jog pataisos namuose ji bausmės neatlieka.

2020 m. liepos 14 d. Centras iš Marijampolės pataisos namų gavo raštą su D. K. charakterizuojančia informacija. Rašte nurodyta, jog atlikdamas bausmę D. Konovalovas mokėsi ir įgijo siuvėjo kvalifikaciją. Bendraudamas su administracijos darbuotojais yra taktiškas ir mandagus, reaguoja į pastabas, daro reikiamas išvadas. Asmeninių pokalbių metu būna atviras, linkęs išsakyti problemas. Nuteistasis ramaus būdo, siekiantis užsibrėžto tikslo. Per bausmės laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausminių nuobaudų neturėjo. D. K. už dalyvavimą įvairiose programose 2 kartus buvo skatintas, jam skirta padėka. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas teigiamai.

2020 m. rugpjūčio 13 d. Skyriuje buvo gauta informacija, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyrius ieško pasislėpusios kaltinamosios S. V. Skyriaus buvo prašoma informacijos padėsiančios surasti atsakovę.

2020 m. rugsėjo 9 d. Centre dar kartą buvo organizuotas Atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu konstatuota, jog motina su vaiku nuo 2019 m. gruodžio 26 d. nė karto nesimatė, nuo vaiko yra visiškai nusišalinusi: nesidomi jo ugdymu, auklėjimu, jokio ryšio, kontakto nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia. Į kelis susitikimus su sūnumi įvykusius nuo jos išėjimo iš įkalinimo įstaigos iki 2019 m. gruodžio 26 d. buvo atvykusi nestabilios būsenos, galimai apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Socialinės darbuotojos teigimu, su S. V. nepavyksta susisiekti nuo 2019 m. liepos mėn. Per šį laikotarpį su atsakove pavyko tik keletą kartų pasikalbėti telefonu, motyvuojant priimti pagalbą, tačiau vaiko motina į rekomendacijas neatsižvelgė. Pasak socialinės darbuotojos, vaiko motinai buvo suteikta galimybė keisti savo elgesį, matytis su vaiku bei dalyvauti jo gyvenime, bendradarbiauti su specialistais siekiant geresnių pokyčių, tačiau ji siūlomos pagalbos nepriėmė. Įvertinus tai, jog S. V. visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, su specialistais nebendradarbiauja ir nėra jokių teigiamų pokyčių, vaiko tėvas yra įkalintas, o laikinoji globa neturi tęstis ilgiau negu 12 mėn., išimtinais atvejais – 18 mėn., buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo vaiko tėvams ir nuolatinės globos vaikui nustatymo.

2020 m. rugsėjo 21 d. Centro ataskaitoje apie darbą su šeima bei teikiamas socialines paslaugas nurodyta, jog S. Vizgirdaitės socialinė darbuotoja ieškojo ir jos motinos V. V. namuose, Klaipėdos r., tačiau moteris kategoriškai atsisakė teikti informaciją apie dukrą, nurodydama, jog pati su ja nebendrauja, nes dukra vartoja narkotikus, vagia ir veda netinkamą gyvenimo būdą. Apie vaiko tėvą nurodyta, jog jis iki laisvės atėmimo su specialistais bendradarbiavo, iš dalies vykdė numatytas pagalbos priemones, stengėsi tinkamai rūpintis sūnumi.

Skyrius mano, jog buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės susisiekti su atsakove, padėti jai ir teikti jai socialines paslaugas. S. V. nebendradarbiauja ir su Skyriumi, slapstosi, nepripažįsta, jog turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nesigydo, niekur nedirba, nesidomi savo vaiku, jo nelanko, neteikia materialinio išlaikymo. Atsakovė šiuo metu vėl yra paieškoma ir nėra jokių duomenų, kad situacija gali pasikeisti, todėl yra tikslinga neterminuotai apriboti S. V. jos motinos valdžią į sūnų A. K. Skyrius, atsižvelgdamas į specialistų, dirbančių su šeima, nuomonę apie vaiko tėvą D. K, pataisos namų charakterizuojančią medžiagą, bei tai, jog tėvas skambina sūnui iš įkalinimo įstaigos po 3 kartus per mėnesį ir vaizdo skambučių pagalba bendrauja ir palaiko ryšį su savo sūnumi, mano, jog atsakovui tikslinga riboti jo, kaip tėvo, valdžią į sūnų terminuotai, iki baigsis jo įkalinimo terminas. Tuo pagrindu prašo teismo apriboti D. K. tėvo valdžią į sūnų iki 2022 m. liepos 1 d.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovei S. V. ieškinys su priedais bei šaukimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovės atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas posėdžio metu prašė priimti teismo sprendimą, atitinkantį vaiko interesus.

Trečiasis asmuo L. K. teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skyriaus įgaliojimų reikšti ieškinį

Atsakovo D. K. atstovo nuomone, ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo gali reikšti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ne jos skyrius, kuris nėra juridinis asmuo, todėl ieškinys, pareikštas nagrinėjamoje byloje, turi būti paliktas nenagrinėtu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.182 straipsnio 2 dalį ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą ir atsakovo atstovo byloje iškeltą klausimą, būtina įvertinti, ar, ieškinį pareiškus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, galima konstatuoti, kad ieškinį pareiškė tinkamas subjektas – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 2 punktą viena iš vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pagal minėto įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius CK nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą, atstovauja vaiko interesams.

Taigi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 14 punkte yra tiesiogiai nustatyta, kad ginti vaiko teises ir teisėtus interesus teisme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali ir per savo struktūrinius padalinius.

Toks įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas yra detalizuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. BV-216 patvirtintų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 7.9 punkte, kuriame nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius CK ir CPK nustatytais atvejais ir tvarka gina, vaiko teises ir teisėtus jo interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose, rengia ir teikia teismui išvadas, procesinius dokumentus (ieškinius, pareiškimus, prašymus ir kitus dokumentus), teikia duomenis apie vaiką bei jo tėvus, atstovauja vaiko interesams.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą teismas daro išvadą, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, atstovaujamas šio skyriaus vadovės įgalioto asmens, turi teisės aktais įtvirtintus įgaliojimus kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo ir teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu nėra (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės S. V. ir jos vaiko A. K. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo buvo įtraukta ir socialinės paslaugos šeimai buvo teikiamos nuo 2016 m. lapkričio mėn., t. y. iš karto po vaiko gimimo. Kaip nurodyta BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S-58-2183, socialinių paslaugų teikimo metu atsakovė niekur nedirbo, buvo išlaikoma tėvų, dokumentų dėl socialinės paramos nesitvarkė, buvo socialiai pasyvi, į socialinių darbuotojų rekomendacijas reaguodavo vangiai, nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. birželio 28 d. jai buvo skirtas suėmimas ir laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. VT11-1100 matyti, kad atsakovė, jau gimstant vaikui, dalyvavo metadono programoje, kaip užfiksuota BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro“ 2018 m. vasario 2 d. rašte Nr. S-35-456, 2017 m. sausio 27 d. buvo atsigulusi stacionariniam gydymui į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, tačiau iš jo savavališkai pasišalino, o BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. S-58-2183 užfiksuoti atsakovės motinos paaiškinimai, kad atsakovė toliau vartoja narkotines medžiagas. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad 2019 m. atsakovė rodė trumpalaikę iniciatyvą susigrąžinti sūnų, tačiau dalyvavo tik viename atvejo vadybos posėdyje 2019 m. liepos 4 d., su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, jokių teigiamų pokyčių, kurie leistų manyti, kad atsakovė gali savarankiškai auginti vaiką, nepasiekta.

Šie ir kiti byloje esantys įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku ir nėra jokių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl yra teisinis pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią į sūnų.

Dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo

Ieškovas taip pat prašo laikinai apriboti atsakovo D. K. tėvo valdžią į vaiką A. K. Atsakovo D. K. atstovas mano, kad teisinio pagrindo riboti atsakovo tėvo valdžią nėra, tačiau yra galimybė vaiką nuo tėvo atskirti.

Kaip minėta, CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Kasacinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, be kita ko, pažymėjo, kad pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020 taip pat pažymėta, kad CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai.

CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, kuri iš vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonių – vaiko atskyrimas nuo tėvo ar laikinas tėvo valdžios ribojimas – šiuo atveju atitiktų susiklosčiusią situaciją ir užtikrintų vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, kartu neproporcingai nesuvaržant atsakovo galimybių vykdyti tėvo pareigas ir įgyvendinti tėvo teises.

Nagrinėjamu atveju visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu D. K. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, vaikas su tėvu augo nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro“ 2018 m. vasario 2 d. rašte Nr. S-35-456 nurodyta, kad atsakovas iš dalies geba spręsti savo socialines-ekonomines problemas, konsultuodavosi su socialiniais darbuotojais, pozityviai ir geranoriškai bendradarbiaudavo, šiame rašte taip pat konstatuota, kad D. K. šeimai buvo tikslinga tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos teikimą. Tai, kad, atsakovui gyvenant su vaiku, jų šeimai teikiama socialinė pagalba buvo efektyvi patvirtino ir liudytoja socialinė darbuotoja J. M. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-8523-838/2019, vaiką iš atsakovo buvo leista paimti būtent dėl to, kad atsakovas turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę ir vaiku rūpintis negalėjo. Iš nurodytos nutarties turinio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad, išvykdamas į laisvės atėmimo įstaigą, 2019 m. birželio 11 d. atsakovas perdavė vaiką savo motinai L. K., pas kurią vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Vadinasi, būtent atsakovas rūpinosi vaiku iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o juo rūpintis nebegalėjo dėl objektyvios priežasties – skirtos laisvės atėmimo bausmės, o ne dėl kalto vengimo atlikti tėvo pareigas.

Pažymėtina, kad ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu pasikeitė, t. y. Marijampolės apylinkės teismui 2021 m. kovo 25 d. nutartimi, kuri palikta galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, atmetus prokurorės skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 81/04-315 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam D. K., atsakovas buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. Iš šių duomenų ir BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. S-58-2689 matyti, kad atsakovas 2021 m. balandžio 15 d. grįžo iš Marijampolės pataisos namų į Klaipėdą.

2021 m. birželio 11 d. teismo posėdyje ieškovas savo ieškinio reikalavimą laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią palaikė, prašymą grindė tuo, kad atsakovas neteikia savo vaikui išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2021 m. birželio 4 d. rašte Nr. S-58-2689 nurodoma, kad atsakovas D. K. neturi finansinių galimybių išlaikyti savo sūnaus, suaugęs asmuo yra išlaikomas savo artimųjų, nėra įsitraukęs į oficialią darbo rinką, nėra pastebėtas kardinalus, ilgalaikis, teigiamas pokytis D. K. gyvenimo būde, manoma, kad šiuo metu D. K. neturi galimybių savarankiškai auginti sūnaus. Pažymėtina, kad tą aplinkybę, jog šiuo metu išlaikyti sūnaus negali, atsakovas pripažįsta, kaip ir tai, kad gyvena iš draugų ir artimųjų paramos ir kad vaikas turėtų būti kol kas globojamas jo mamos.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas deda pastangas pagerinti savo buitį ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi su juo, t. y., kaip matyti iš BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ 2021 m. birželio 4 d. rašto Nr. S-58-2689, atsakovas gerina gyvenimo sąlygas, nuo grįžimo iš laisvės atėmimo įstaigos iki šiol atlieka remontą bendrabučio tipo bute, kuriame gyvena.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta ir tai, kad atsakovas, grįžęs iš laisvės atėmimo įstaigos, su sūnumi nuolat bendrauja (leidžia savaitgalius), bendradarbiauja su socialines paslaugas jam teikiančia BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, bandė įsidarbinti. Pažymėtina, kad pirmiau cituota kasacinio teismo praktika suponuoja, jog pagrindą tėvų valdžiai riboti sudaro nuoseklūs, ilgalaikiai ir kalti veiksmai. Taigi vien sunki materialinė padėtis, kai nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ji susidarė dėl tėvų (vieno iš tėvų) sąmoningo ilgalaikio pasyvumo, nesudaro pagrindo riboti tėvų (vieno iš tėvų) valdžią. Todėl, teismo vertinimu, gana trumpas laikas (dviejų su puse mėnesio) tarp atsakovo grįžimo iš laisvės atėmimo vietos ir šio teismo sprendimo priėmimo neleidžia teismui daryti išvados, kad atsakovas sąmoningai vengia išlaikyti savo vaiką dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo, todėl šio teismo sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės dėl negalėjimo pilnai pasirūpinti vaiku. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo atsakovui riboti tėvo valdžią, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad, kol atsakovas užsitikrins reguliarias pajamas vaikui išlaikyti arba kol bus pagrindas konstatuoti, kad šių pajamų jis neužsitikrina ir vaiko neišlaiko dėl savo kaltės, vaikas objektyviai negali gyventi su tėvu ir tėvas nuo vaiko turi būti atskirtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas D. K. atskiriamas nuo vaiko A. K.

Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvo panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvo buvo atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Visų pirma paminėtina, kad atsakovės S. V. nepilnamečiam vaikui A. K. teiktinas išlaikymas yra nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018. Pagal šia nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą atsakovė yra įsipareigojusi mokėti išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo teismo priteisti 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą vaikui iš jo tėvo atsakovo D. K.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Tėvų pareigos teikti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra lygi 642 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 470 Eur), o išmoka vaikui yra apie 70 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo po 200 Eur ((470-70)/2) kas mėnesį. Toks atsakovo teiktino išlaikymo dydis taip pat atitiktų lygios tėvų pareigos išlaikyti vaiką principą.

Kartu pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje, kuria buvo sprendžiamas atsakovo lygtinio paleidimo klausimas, konstatuota, kad, atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi Profesinio rengimo centre, įgijo siuvėjo kvalifikaciją, taip pat mokėsi statybininko specialybės, buvo pateikęs pažymą apie tai, kad, išėjęs į laisvę, bus įdarbintas. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės bei atsakovo amžius ir sveikatos būklė pagal byloje turimus duomenis leidžia jam dirbti ir užsidirbti, o priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus negalėtų užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

Pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. CK 3.239 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu bei Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018 nepilnamečiam vaikui priteistos piniginės lėšos, vaiko globėja L. K. skirtina šių lėšų administratore.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. AD1-1080 nepilnamečiam vaikui A. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta L. K., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek vaikų atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo atveju (CK 3.180 straipsnis) taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės – nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003, 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380-969/2017). Taigi pagal CK 3.253 straipsnio 2 dalį nepilnamečio vaiko A. K. laikinoji globa nebegali tęstis, o, šiuo sprendimu neterminuotai apribojus motinos valdžią ir atskyrus vaiką nuo tėvo, turi būti sprendžiama dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjo jam paskyrimo.

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Ši nuostata taikytina ir tuo atveju, kai vaikas nuo tėvų (vieno iš tėvų) atskiriamas (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Ieškovas taip pat prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, nurodant, jog A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja globėja L. K. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8091-998/2018 patvirtintos D. K. ir S. V. taikos sutarties 1 punktu A. K. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu D. K. Pagal CK 3.179 straipsnio 3 dalį, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų; kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Pagal CPK 406 straipsnį ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo ar vaiko atskyrimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į ieškovo poziciją, kad vaikas turėtų gyventi su savo laikinąja globėja, bei bylos medžiagą, A. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su trečiuoju asmeniu L. K.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 14 punktai, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti atsakovą D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo vaiko A. K. (K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į vaiką A. K. (K.), gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos A. K. (K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatymo, jo globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Nustatyti A. K. (K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K. (K.), gimusiam 2016 m. spalio 25 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. K. (K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas administruoti ir naudoti išimtinai vaiko interesais pavesti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui D. K. (D. K.), išlaidas – 293,73 Eur – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei S. V., išlaidas – 180 Eur – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.