- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-1309-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07881-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., S. J., Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. J., S. J., Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. T.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
pareiškėja L. K. 2010-12-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu nurodydama, kad 2010-08-18 mirė jos motina F. J.. Kadangi pareiškėja gyvena užsienyje, Rusijoje, todėl negalėjo laiku atvykti į Vilniaus miestą ir paduoti prašymą notarui dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad ji yra invalidė, gaunanti labai mažą pensiją, kad dėl ligos ilgą laiką po traumos turėjo vaikščioti su ramentais. Šeimoje, giminių tarpe nėra teisininko, kuris būtų galėjęs patarti sutvarkyti reikiamus dokumentus laiku ir nepraleisti įstatyme nustatyto termino. Pareiškėja prašė atnaujinti terminą prašymui užvesti paveldėjimo bylą paduoti, praleistą dėl svarbios priežasties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu, jame išdėstytais argumentais sutinka, neprieštarauja, kad L. K. būtų atstatyta paveldėjimo teisė į mamos paliktą turtą.
Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka. Pareiškėja L. K. motinos laidotuvėse, įvykusiose 2010-08-22, nedalyvavo, bet po laidotuvių 2010-08-23 ji lankėsi Lietuvoje ir galėjo laisvai, nepriklausomai nuo to, kad yra invalidė, pensininkė ir nuolatos gyvena Maskvoje, nuvykti į notaro biurą ir pateikti reikiamus dokumentus palikimui priimti. Pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ji yra pensininkė, invalidė, serga, neturi pajamų atvykti į Lietuvos Respubliką, kad jai buvo neišduota viza atvykti į Lietuvą. Pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis, kadangi pareiškėja nebuvo aktyvi siekiant priimti motinos palikimą per nustatytą terminą, nesirūpino palikimo priėmimu. Pareiškėja nepateikė teismui nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad ji per nustatytą terminą negalėjo priimti palikimo. Prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarė V. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos L. K. nurodytų faktų pakomentuoti negali. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, notarei nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu (b.l. 58-61) pratęsė pareiškėjai L. K. terminą motinos F. J. mirusios 2010 m. rugpjūčio mėn. 18 d., palikimui priimti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus bei parodymus, padarė išvadą, jog palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: pareiškėja motinos mirties momentu ir per įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą gydėsi po turėtos sunkios traumos (koja buvo lūžusi dviejose vietose); pareiškėja neturi Lietuvos pilietybės, nuolat gyvena kitoje, ne ES narėje, valstybėje – Rusijoje, todėl leidimo atvykti į Lietuvą (vizos) gavimas - apsunkina atvykimą į Lietuvą; pareiškėjos atvykimas iš Rusijos į Lietuvą galimai taip pat yra ribojamas ir pareiškėjos finansinėmis galimybėmis, pareiškėja yra senatvės pensininkė; pareiškėja turėjusi nepakankamas žinias apie palikimo priėmimo terminą, apie palikimo priėmimo termino praleidimo teisines pasekmes.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 67-69) prašė panaikinti 2011-04-26 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimą ir pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėja byloje nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad ji patyrė sunkią kojos traumą, koks buvo patirtos traumos mastas bei sunkumas, taip pat kiek laiko pareiškėja gydėsi patirtas traumas ir kaip tai įtakojo jos gebėjimą judėti bei tvarkytis paveldėjimo priėmimą. Teismas apie pareiškėjos sunkią ligą padarė išvadas remdamasis tik pareiškėjos atstovo paaiškinimais, kuris nėra sveikatos priežiūros specialistas, galintis patvirtinti patirtos kojos traumos sunkumą. Be to asmens susirgimai, lėtinės ligos, bloga turtinė padėtis nelaikytini termino praleidimo svarbiomis priežastimis. Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po atvykimo į Lietuvą rugpjūčio mėnesį net neteikė naujo prašymo išduoti vizą Lietuvos Respublikos visų tarnybai Maskvoje, todėl aplinkybė, kad pareiškėja yra užsienio šalies pilietė niekaip neapsunkina jos atvykimo į Lietuvos Respubliką. Pažymėjo, jog nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po mamos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apie teisės į palikimą atsiradimą pareiškėja žinojo nuo pat motinos mirties ir po laidotuvių t.y. 2010-08-23 ji lankėsi Lietuvoje bei buvo susitikusi su suinteresuotu asmeniu S. J. jo namuose, vaikščiojo po Vilnių su ramentais, todėl pareiškėja galėjo laisvai savo valia pateikti reikalingus dokumentus dėl palikimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra sesuo ir broliai, kurie po jų motinos F. J. mirties 2010 08 19 (b.l.20,22,23) yra jos įpėdiniai pagal įstatymą. Kaip matyti iš byloje pateikto testamentų registro išrašo, F. J. 2004 05 20 buvo įregistravusi testamentą, kurį panaikino 2007 02 01. Registre taip pat yra įrašas, kad suinteresuoti asmenys priėmė palikimą 2010 11 17 (b.l.9,10) paskutine termino įstatyme numatyto termino dieną. CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato jog tam, įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai pagal CK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Įstatymo numatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) ne kartą yra pasisakęs ir išaiškinęs kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Nustatęs, kad tokios priežastys buvo (aplinkybės) buvo, teismas turi įvertinti jų svarbą, ar jos yra tiek svarios, kad pateisina termino praleidimą. Teismas taip pat turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (LAT 2011 06 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, LAT yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, būtina spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (LAT 2006 0116. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 12 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2011 03 07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011. Be to, LAT yra konstatavęs kad teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pratęsdamas palikimo priėmimo terminą laikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis faktinę aplinkybę, kad palikėjos mirties momentu buvo patyrusi kojos traumą, ilgai gydėsi vėliau jai buvo daromos operacijos pareiškėja gyvena užsienyje, Rusijoje, šalyje, kuri nėra ES narė, neturi Lietuvos pilietybės dėl ko įvažiavimas į Lietuvą yra apsunkintas, nes reikalinga gauti vizą, be to ieškovė yra pensininkė, gaunanti senatvės pensiją, dėl ko galėjo turėti ir finansinių sunkumų atvykti į Lietuvą, be to ji klaidingai įsivaizdavo terminą per kurį turėjo priimti palikimą.
Apeliantas teigia, kad pareiškėja neįrodė traumos dėl kurios teigė praleidusi terminą sunkumo ir gydymosi trukmės. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b.l. 53) suinteresuotas asmuo A. J. teisme patvirtino jog atvažiavusi į motinos laidotuves pareiškėja vaikščiojo su ramentais, po traumos darbe lūžus kojai, todėl savarankiškai judėti mieste negalėjo ir jis ją visur vežiojo su taksi (b.l.53), kad pareiškėjai taip pat buvo atlikta gerklės operacija. Tokie suinteresuoto asmens parodymai teisme vertinti kaip įrodymas, kad pareiškėja palikimo atsiradimo momentu turėjo rimtų sveikatos problemų. Apelianto tvirtinimas, kad pareiškėja buvo atvykusi į motinos laidotuves ir galėjo tuoj po jų kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat negali būti pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą, nes akivaizdu, kad pareiškėja palaidojusi artimą žmogų (motiną) patyrė, stresą dvasinius išgyvenimus, todėl nesugebėjo pasirūpinti palikimo reikalais ir atidėjo juos vėlesniam laikui. Pats apeliantas ir suinteresuotas asmuo A. J. beje dėl palikimo priėmimo kreipėsi paskutinę palikimo priėmimo termino dieną. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl termino pratesimo taip[ pat svarbu atsižvelgti, kad terminas praleistas nedaug, kreipimosi į teismą dėl termino pratesimo palikimo kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, termino atstatymas nepažeis niekieno teisėtų interesų.
Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visetą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėja terminą palikimui priimti yra praleidusi dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus miesto 3 apylinkės 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.