Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (sukčiavimas MB „L“ veikloje), ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (sukčiavimas UAB „T“ veikloje), ir jam paskirta 1 500 MGL (2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 redakcija) (56 490 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 1 500 MGL (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (56 490 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirta 1 000 MGL (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (37 660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės, susijusios su neteisėtais veiksmais UAB „T“ subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirta D. M. galutinė subendrinta bausmė – 1 500 MGL (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (56 490 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie apėmimo būdu subendrintos 1 500 MGL dydžio baudos bausmės iš dalies pridėta bausmė paskirta už sukčiavimą MB „L“, ir paskirta galutinė subendrinta 2 000 MGL (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (75 320 Eur) dydžio bauda.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 308¹ straipsniu, 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi šią pastraipą ištaisė ir išdėstė taip: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie apėmimo būdu subendrintos 1 500 MGL dydžio baudos bausmės iš dalies pridėta bausmė paskirta už sukčiavimą MB „L“, ir paskirta galutinė subendrinta 1 550 MGL (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (58 373 Eur) dydžio bauda.

D. M. nustatytas baudos sumokėjimo terminas – per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadaręs nusikalstamos veikos.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies (dėl MB „L“ nesumokėto PVM mokesčio) ir priteista solidariai iš D. M., T. K., E. A. civiliniam ieškovui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 21 733 Eur turtinei žalai atlyginti, pervedant į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Civilinis ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš R. K. – atmestas.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai (dėl UAB „T“ nesumokėto PVM mokesčio) ir priteista iš D. M. civiliniam ieškovui Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 309 614 Eur turtinei žalai atlyginti, pervedant į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti T. K. ir E. A., dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. K., D. M., E. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytose vietose, veikdami bendrininkų grupėje, veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą, apgaule MB „L“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 21 733 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o būtent:

1.1. bendrininkų grupės nariams sukūrus ir parengus nusikalstamos veikos planą, dėl televizorių įsigijimo iš Latvijos Respublikos ir jų pardavimo Lietuvoje, išvengiant privalomo mokėtino PVM, bendrininkų grupės nariui T. K. įsigijus MB „L“ ir tapus jos direktoriumi, bendrininkų grupės nariams D. M. bei E. A. į MB „L“ priklausančią banko sąskaitą per bankomatus įnešus grynuosius pinigus, E. A. MB „L“ vardu užsakė televizorius iš Latvijos Respublikos įmonių: po ko laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. birželio 15 d. MB „L“ vardu iš „S“ įsigijo 5 vnt. „Sony“ modelio televizorių, iš viso už 5 213,08 Eur, iš Latvijos Respublikos įmonės „E“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. MB „L“ vardu įsigijo 78 vnt. „Samsung“, „LG“ modelių televizorių, iš viso už 48 072,30 Eur, iš Latvijos Respublikos įmonės „P“ 2019 m. birželio 13 d. MB „L“ vardu įsigijo 1 vnt. „Samsung“ modelio televizorių už 920 Eur, iš Latvijos Respublikos įmonės „S“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. įsigijo 108 vnt. „Samsung“, „Sony“, „LG“ modelių televizorius, iš viso už 68 804 Eur. Bendrininkų grupės nariams vykdant išankstinį susitarimą, iš įmonių „S“, „E“, „P“, „S“ įsigijus televizorius ir juos iš Latvijos Respublikos atvežus į Lietuvą, R. K. suklastodamas UAB „A“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, televizorius pardavė Lietuvoje fiziniams asmenims, o D. M. kartu su T. K. išrašė MB „L“ PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. birželio 2 d. serija LUN Nr. 002, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad MB „L“ pardavė įmonei „L“ 33 vnt. televizorių iš viso už 23 462 Eur, 2019 m. birželio 2 d. serija LUN Nr. 003, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad MB „L“ pardavė UAB „E“ 11 vnt. televizorių iš viso už 10 160 Eur, 2019 m. rugpjūčio 2 d. serija LUN Nr. 007, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad MB „L“ pardavė UAB „E“ 14 vnt. televizorių iš viso už 5 870 Eur, 2019 m. rugpjūčio 12 d. serija LUN Nr. 006, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad MB „L“ pardavė įmonei „L“ 54 vnt. televizorių iš viso už 30 463 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. serija LUN Nr. 004, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad MB „L“ pardavė įmonei „P“ 56 vnt. televizorių iš viso už 33 535 Eur, nors realiai įmonės „L“, „P“, UAB „E“ televizorių iš MB „L“ nepirko ir televizoriai iš Lietuvos Respublikos išvežti nebuvo ir buvo parduoti Lietuvoje.

1.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą nusikalstamos veikos sumanymą, siekdamas išvengti mokesčių ir žinodamas, kad televizoriai iš Lietuvos Respublikos išvežti nebuvo, T. K. MB „L“ PVM deklaracijose už 2019 metų birželio, rugpjūčio mėnesius neįtraukė mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų prekių 103 490 Eur vertės, ko pasėkoje sumažino mokėtiną PVM – 21 733 Eur, nedeklaravo 21 733 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu, T. K. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai MB „L“ 2019 m. liepos 27 d. PVM deklaraciją už 2019 m. birželio mėn., 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už 2019 m. rugpjūčio mėn., tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. A., D. M. apgaule MB „L“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti iš viso 21 733 Eur PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio didelę turtinę žalą.

2. Be to, T. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. būdamas MB ,,L“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, disponuodamas visomis bendrovės lėšomis, pasisavino jo žinioje buvusį MB „L“ priklausantį – 19 240 Eur vertės turtą, o būtent:

2.1. iš banke AB „Swedbank“ esančios MB „L“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 27 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 20 Eur; 2019 m. gegužės 18 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 500 Eur; 2019 m. gegužės 23 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur; 2019 m. liepos 8 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 200 Eur; 2019 m. liepos 15 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 200 Eur; 2019 m. rugpjūčio 17 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 200 Eur; 2019 m. rugpjūčio 18 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 140 Eur; 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 500 Eur; 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 500 Eur; 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur; 2019 m. rugpjūčio 19 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 4 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 4 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 2 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 4 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 500 Eur; 2019 rugsėjo 4 d. iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išėmė 480 Eur. Taip iš viso paėmė 19 240 Eur grynųjų pinigų ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą MB „L“ veikloje bei jų į įmonės kasą neįnešė, įmonės veikloje nepanaudojo, tokiu būdu jis pasisavino jo žinioje buvusį MB „L“ priklausantį didelės – 19 240 Eur vertės turtą, tuo padarė MB „L“ 19 2040 Eur turtinę žalą.

3. Be to, T. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

3.1. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. būdamas MB „L“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vadovavo MB „L“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 14 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė:

BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nes MB „L“ nepagrindė apskaitos dokumentais 24 vnt. televizorių pardavimo ūkinės operacijos; nesudarė kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių bei kasos knygos; nesudarė MB „L“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše įrašytų dokumentų, kurių pagrindu nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. į MB „L“ sąskaitą įskaityta 43 541,40 Eur suma iš UAB „T“ ir kurių pagrindu nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. į MB „L“ sąskaitą įskaityta 50 640 Eur suma iš įvairių asmenų; nesudarė MB „L“ apskaitos registrų su dokumentų duomenimis apie MB „L“ turtą bei įsipareigojimus ir pajamas bei sąnaudas už 2019 metų balandžio–rugsėjo mėnesius;

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115; 2004 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Įmonės privalo išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo: Latvijos įmonės „S“ 2019 m. gegužės 13 d. ir 2019 m. birželio 5 d. surašytų 2 vnt. dokumentų „Invoice“, kuriais įforminta 5 vnt. televizorių „Sony“ už 5 213,08 Eur pardavimas MB „L“; Latvijos įmonės „E“ nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d. surašytų 11 vnt. PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis įforminta 41 vnt. televizorių už 20 945,50 Eur pardavimas MB „L“; Latvijos įmonės „P“ 2019 m. birželio 13 d. dokumento „Pavadzime Nr. B19 2007“, kuriuo įforminta 1 vnt. televizoriaus „Samsung“ UE75NU7172 už 920 Eur pardavimas MB „L“; MB „L“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše įrašytų dokumentų „proforma invoice“ ar „proforma invoice return“, kurių pagrindu iš MB „L“ sąskaitos nuo 2019 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. pervesta 17 871 Eur gavėjui UAB „T“; dokumento „Invoice“, kurio pagrindu 2019 m. birželio 14 d. pervesta 4 800 Eur suma į sąskaitą Vokietijoje Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui „(duomenys neskelbtini)“; dokumentų „sąskaita DSC00011“ ir „sąskaita“, kurių pagrindu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. pervesta 333,33 Eur suma gavėjui UAB „D“; dokumento „sąskaita“, kurio pagrindu 2019 m. gegužės 14 d. pervesta 170 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ gavėjui UAB „A“; dokumento „invoice“, kurio pagrindu 2019 m. birželio 20 d. pervesta 109 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ gavėjui UAB „D“.

Dėl šių BAĮ, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB „L“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.

4. Be to, D. M. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, apgaule UAB „T“ naudai išvengė turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 309 614 Eur PVM, o būtent:

4.1. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 6 d. faktiškai vykdydamas direktoriaus funkcijas ir valdydamas įmonę UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)), tuo metu UAB „T“ direktoriumi būnant K. K., pastarajam nieko nežinant, kad UAB „T“ bus naudojama nusikalstamų veikų darymui bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pats būdamas UAB „T“ direktoriumi, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, iš Latvijos Respublikos įmonės „S“, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. vasario 26 d. UAB „T“ vardu įsigijo 686 vnt. „Sony“ modelio televizorius, iš viso už 653 285,28 Eur, iš Latvijos Respublikos įmonės „E“, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. vasario 25 d. UAB „T“ vardu įsigijo 867 vnt. „Samsung“ modelio televizorius, iš viso už 523 873,38 Eur, iš Latvijos Respublikos įmonės „P“, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. UAB „T“ vardu įsigijo 825 vnt. „Samsung“, „LG“, „Philips“ modelių televizorius, iš viso už 339 506 Eur, iš Latvijos Respublikos įmonės „S“, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2019 m. vasario 25 d. UAB „T“ vardu įsigijo 302 vnt. „Samsung“, „Sony“, „LG“ modelių televizorius, iš viso už 215 863,80 Eur, kurie buvo atgabenti į Lietuvą.

4.2. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, imituodamas tariamą prekių (televizorių) eksportą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje UAB „T“ vardu surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus – sąskaitas: 2016 m. rugsėjo 30 d. Nr. OAS 000, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 78 vnt. televizorius, iš viso už 35 602 Eur; 2016 m. spalio 1 d. Nr. OAS 001, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 76 vnt. televizorius, iš viso už 42 219 Eur; 2016 m. lapkričio 1 d. Nr. OAS 002, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 134 vnt. televizorius, iš viso už 82 135 Eur; 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. OAS 003, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 211 vnt. televizorius, iš viso už 117 357 Eur; 2017 m. sausio 26 d. Nr. OAS 004, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 102 vnt. televizorius, iš viso už 51 792 Eur; 2017 m. vasario 2 d. Nr. OAS 005, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 89 vnt. televizorius, iš viso už 50 500 Eur; 2017 m. kovo 1 d. Nr. OAS 006, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 99 vnt. televizorius, iš viso už 61 260 Eur; 2017 m. balandžio 1 d. Nr. OAS 007, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 98 vnt. televizorius, iš viso už 61 160 Eur; 2017 m. gegužės 3 d. Nr. OAS 008, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 81 vnt. televizorius, iš viso už 49 094 Eur; 2017 m. birželio 2 d. Nr. OAS 009, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 56 vnt. televizorius, iš viso už 30 572 Eur; 2018 m. sausio 2 d. Nr. OAS 801, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „E“ 76 vnt. televizorius, iš viso už 46 219 Eur, išrašytas Didžiosios Britanijos įmonei „E“ bei sąskaitas: 2018 m. vasario 2 d. Nr. OAS 802, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „M“ 60 vnt. televizorių, iš viso už 120 000 Eur; 2018 m. balandžio 1 d. Nr. OAS 017, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „M“ 99 vnt. televizorių, iš viso už 61 160 Eur; 2018 m. rugsėjo 3 d. Nr. OAS 809, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „M“ 12 vnt. televizorių, iš viso už 11 040 Eur; 2018 m. rugsėjo 9 d. Nr. OAS 809, joje nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „T“ pardavė įmonei „M“ 10 vnt. televizorių, iš viso už 12 000 Eur, išrašytas Didžiosios Britanijos įmonei „M“, nes realiai įmonės „E“, „M“ televizorių iš UAB „T“ nepirko ir televizoriai iš Lietuvos Respublikos išvežti nebuvo, o buvo parduoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

4.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką UAB „T“ PVM deklaracijose už 2016 metų rugsėjo mėn. – 2018 m. lapkričio mėnesius neįtraukė mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų prekių 1 474 354 Eur vertės, kadangi televizoriai iš Lietuvos Respublikos išvežti nebuvo, ko pasėkoje sumažinus mokėtiną PVM – 309 614 Eur, nedeklaravus 309 614 Eur mokėtino PVM ir elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „T“ 2017 m. kovo 27 d. PVM deklaraciją už 2017 m. vasario mėn., 2017 m. gegužės 25 d. PVM deklaraciją už 2017 m. balandžio mėn., 2017 m. birželio 26 d. PVM deklaraciją už 2017 m. gegužės mėn., 2017 m. liepos 25 d. PVM deklaraciją už 2017 m. birželio mėn., 2017 m. rugpjūčio 25 d. PVM deklaraciją už 2017 m. liepos mėn., 2017 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už 2017 m. rugpjūčio mėn., 2017 m. spalio 25 d. PVM deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėn., 2017 m. lapkričio 27 d. PVM deklaraciją už 2017 m. spalio mėn., 2017 m. gruodžio 27 d. PVM deklaraciją už 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. sausio 25 d. PVM deklaraciją už 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. vasario 26 d. PVM deklaraciją už 2018 m. sausio mėn., 2018 m. kovo 26 d. PVM deklaraciją už 2018 m. vasario mėn., 2018 m. balandžio 25 d. PVM deklaraciją už 2018 m. kovo mėn., 2018 m. birželio 26 d. PVM deklaraciją už 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. rugpjūčio 27 d. PVM deklaraciją už 2018 m. liepos mėn., 2018 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaraciją už 2018 m. rugpjūčio mėn., 2018 m. spalio 26 d. PVM deklaraciją už 2018 m. rugsėjo mėn., 2018m. lapkričio 26 d. PVM deklaraciją už 2018 m. spalio mėn., 2018 m. gruodžio 28 d. PVM deklaraciją už 2018 m. lapkričio mėn., tokiu būdu apgaule UAB „T“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti iš viso 309 614 Eur PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio didelę turtinę žalą.

5. Be to, D. M. pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. būdamas UAB ,,T“ ((duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, disponuodamas visomis bendrovės lėšomis, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „T“ priklausantį didelės – 344 305 Eur vertės turtą, o būtent:

5.1. iš banke AB „Swedbank“ esančios UAB „T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 7 d. bankomate išėmė 10 Eur; 2017 m. balandžio 26 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2017 m. gegužės 2 d. bankomate išėmė 40 Eur, 2017 m. gegužės 24 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2017 m. birželio 13 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2017 m. birželio 16 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2017 m. birželio 27 d. bankomate išėmė 300 Eur; 2017 m. birželio 30 d. bankomate išėmė 120 Eur, 2017 m. liepos 3 d. bankomate išėmė 580 Eur, 2017 m. liepos 9 d. bankomate išėmė 200 Eur, 2017 m. liepos 10 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 18 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2017 m. spalio 18 d. bankomate išėmė 2300 Eur, 2017 m. spalio 18 d. bankomate išėmė 2000 Eur, 2017 m. spalio 18 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2017 m. lapkričio 7 d. bankomate išėmė 200 Eur, 2017 m. lapkričio 9 d. bankomate išėmė 350 Eur, 2017 m. lapkričio 14 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2017 m. lapkričio 17 d. bankomate išėmė 2 300 Eur, 2017 m. lapkričio 18 d. bankomate išėmė 400 Eur, 2017 m. lapkričio 26 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2017 m. gruodžio 15 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2017 m. gruodžio 17 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2017 m. gruodžio 21 d. iš bankomato išėmė 100 Eur, 2018 m. vasario 1 d. bankomate išėmė 80 Eur, 2018 m. vasario 6 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. vasario 8 d. bankomate išėmė 850 Eur, 2018 m. vasario 13 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. vasario 21 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2018 m. vasario 22 d. bankomate išėmė 200 Eur, 2018 m. kovo 7 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 7 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 7 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 9 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 9 d. bankomate išėmė 2 000 Eur, 2018 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 17 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 17 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 21 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 21 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. kovo 21 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. kovo 23 d. bankomate išėmė 250 Eur, 2018 m. kovo 26 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2018 m. kovo 27 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. balandžio 4 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. balandžio 12 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. balandžio 12 d. bankomate išėmė 1500 Eur, 2018 m. balandžio 16 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. balandžio 18 d. bankomate išėmė 750 Eur, 2018 m. balandžio 20 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. balandžio 20 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. balandžio 26 d. bankomate išėmė 350 Eur, 2018 m. balandžio 30 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. gegužės 3 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. gegužės 3 d. bankomate išėmė 2500 Eur, 2018 m. gegužės 4 d. bankomate išėmė 500 Eur, 2018 m. gegužės 7 d. bankomate išėmė 500 Eur, 2018 m. gegužės 7 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. gegužės 7 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. gegužės 7 d. bankomate išėmė 200 Eur, 2018 m. gegužės 8 d. bankomate išėmė 300 Eur, 2018 m. gegužės 14 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. gegužės 14 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. gegužės 14 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. bankomate išėmė 80 Eur, 2018 m. birželio 16 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. birželio 16 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. birželio 16 d. bankomate išėmė 1500 Eur, 2018 m. birželio 16 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. birželio 17 d. bankomate išėmė 700 Eur, 2018 m. birželio 17 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. birželio 18 d. bankomate išėmė 1500 Eur, 2018 m. liepos 2 d. bankomate išėmė 150 Eur, 2018 m. liepos 5 d. bankomate išėmė 500 Eur, 2018 m. liepos 11 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. liepos 11 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. liepos 12 d. bankomate išėmė 90 Eur, 2018 m. rugpjūčio 2 d. bankomate išėmė 250 Eur, 2018 m. rugpjūčio 3 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2018 m. rugpjūčio 4 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. rugpjūčio 7 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. rugpjūčio 7 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. rugpjūčio 9 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 9 d. bankomate išėmė 1 520 Eur, 2018 m. rugpjūčio 17 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. rugpjūčio 17 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. rugpjūčio 20 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2018 m. rugpjūčio 24 d. bankomate išėmė 210 Eur, 2018 m. rugpjūčio 24 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. rugsėjo 6 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 14 d. bankomate išėmė 690 Eur, 2018 m. rugsėjo 28 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2018 m. spalio 1 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. spalio 15 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. spalio 15 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. spalio 15 d. bankomate išėmė 900 Eur, 2018 m. spalio 23 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. lapkričio 23 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. lapkričio 23 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2018 m. lapkričio 23 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2018 m. lapkričio 23 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2018 m. lapkričio 26 d. bankomate išėmė 60 Eur, 2018 m. lapkričio 30 d. bankomate išėmė 40 Eur, 2018 m. lapkričio 30 d. bankomate išėmė 80 Eur, 2018 m. gruodžio 7 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. gruodžio 12 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2018 m. gruodžio 18 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2018 m. gruodžio 19 d. bankomate išėmė 200 Eur, 2018 m. gruodžio 23 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2018 m. gruodžio 23 d. bankomate išėmė 2 000 Eur, 2019 m. sausio 11 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2019 m. sausio 15 d. bankomate išėmė 980 Eur, 2019 m. sausio 24 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2019 m. vasario 6 d. bankomate išėmė 40 Eur, 2019 m. vasario 27 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2019 m. kovo 2 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2019 m. kovo 5 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2019 m. kovo 12 d. bankomate išėmė 190 Eur, 2019 m. kovo 15 d. bankomate išėmė 1 900 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2019 m. kovo 16 d. bankomate išėmė 180 Eur, 2019 m. kovo 20 d. bankomate išėmė 1 540 Eur, 2019 m. kovo 28 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2019 m. kovo 28 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2019 m. kovo 30 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2019 m. balandžio 1 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. bankomate išėmė 1 800 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. balandžio 2 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. bankomate išėmė 3 000 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. balandžio 4 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2019 m. balandžio 5 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2019 m. balandžio 7 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2019 m. balandžio 8 d. bankomate išėmė 500 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. bankomate išėmė 890 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. bankomate išėmė 35 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. bankomate išėmė 2 000 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. bankomate išėmė 2 000 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. bankomate išėmė 2 000 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. bankomate išėmė 2 000 Eur, 2019 m. balandžio 15 d. bankomate išėmė 1 000 Eur, 2019 m. balandžio 16 d. bankomate išėmė 100 Eur, 2019 m. balandžio 12 d. bankomate išėmė 50 Eur, 2019 m. gegužės 18 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. balandžio 18 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. gegužės 18 d. bankomate išėmė 2 400 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. gegužės 22 d. bankomate išėmė 900 Eur, 2019 m. gegužės 23 d. bankomate išėmė 500 Eur, 2019 m. gegužės 23 d. bankomate išėmė 1 500 Eur, 2019 m. gegužės 23 d. bankomate išėmė 1 500 Eur, 2019 m. gegužės 23 d. bankomate išėmė 1 950 Eur, 2019 m. gegužės 27 d. bankomate išėmė 10 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. bankomate išėmė 2 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. bankomate išėmė 1 390 Eur, 2019 m. rugsėjo 8 d. bankomate išėmė 400 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. bankomate išėmė 20 Eur, 2019 m. rugsėjo 14 d. bankomate išėmė 20 Eur, taip iš viso paėmė 157 705 Eur grynųjų pinigų ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „T“ veikloje bei jų į įmonės kasą neįnešė, tokiu būdu pasisavino 157 705 Eur UAB „T“ piniginių lėšų, padarydamas UAB „T“ 157 705 Eur turtinę žalą;

5.2. taip pat jis būnant kartu su, apie nusikalstamos veikos darymą nieko nežinančiu, UAB „T“ darbuotoju K. K., D. M. nurodžius pastarajam iš banke AB „Swedbank“ esančios UAB „T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimti grynuosius pinigus ir perduoti jam, vykdydamas D. M. nurodymus K. K. 2017 m. lapkričio 7 d. išėmė 20 000 Eur, 2017 m. lapkričio 22 d. išėmė 15 000 Eur, 2017 m. lapkričio 29 d. išėmė 5 000 Eur, 2018 m. sausio 6 d. išėmė 10 000 Eur ir visus šiuos pinigus iš karto perdavė D. M., bei pats vienas iš banke AB „Swedbank“ esančios UAB „T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 8 d. išėmė 18 500 Eur, 2018 m. kovo 15 d. išėmė 15 000 Eur, 2018 m. kovo 21 d. išėmė 10 000 Eur, 2018 m. gegužės 7 d. išėmė 10 000 Eur, 2018 m. birželio 15 d. išėmė 10 100 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. išėmė 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 13 d. išėmė 13 000 Eur, 2018 m. gruodžio 21 d. išėmė 50 000 Eur, taip iš viso paėmė 186 600 Eur grynųjų pinigų ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „T“ veikloje bei jų į įmonės kasą neįnešė, tokiu būdu pasisavino 186 600 Eur UAB „T“ piniginių lėšų, padarydamas UAB „T“ 186 600 Eur turtinę žalą.

Tokiu būdu jis iš viso pasisavino jo žinioje buvusį UAB „T“ priklausantį didelės – 344 305 Eur vertės turtą, tuo padarė UAB „T“ 344 305 Eur turtinę žalą.

6. Be to, D. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

6.1. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 6 d. faktiškai vykdydamas direktoriaus funkcijas ir valdydamas įmonę UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), tuo metu UAB „T“ direktoriumi būnant K. K. bei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pats būdamas UAB „T“ direktoriumi, vadovavo UAB „T“ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” ir 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė: BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos dokumentais „Invoice“ pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos: 2017 m. kovo 1 d. dokumentu „Invoice“ OAS 006 įforminta 99 vnt. televizorių pardavimas įmonei „E“, 2017 m. balandžio 1 d. dokumentu „Invoice“ OAS 007 įforminta 98 vnt. televizorių pardavimas įmonei „E“, 2017 m. gegužės 3 d. dokumentu „Invoice“ OAS 008 įforminta 81 vnt. televizorių pardavimas įmonei „E“, 2017 m. birželio 2 d. dokumentu „Invoice“ OAS 009 įforminta 56 vnt. televizorių pardavimas įmonei „E“, 2018 m. sausio 2 d. dokumentu „Invoice“ OAS 801 įforminta 76 vnt. televizorių pardavimas įmonei „E“, 2018 m. vasario 2 d. dokumentu „Invoice“ OAS 802 įforminta 60 vnt. televizorių pardavimas įmonei „M“, 2018 m. balandžio 1 d. dokumentu „Invoice“ OAS 017 įforminta 9 vnt. televizorių pardavimas įmonei „M“, 2018 m. rugsėjo 3 d. dokumentu „Invoice“ OAS 809 įforminta 12 vnt. televizorių pardavimas įmonei „M“, 2018 m. rugsėjo 9 d. dokumentu „Invoice“ OAS 809 įforminta 10 vnt. televizorių pardavimas įmonei „M“; nes nebuvo sudaryta UAB „T“ kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, kasos knyga, atsakingų asmenų avanso apyskaitos, dėl ko negalima nustatyti kur buvo panaudotos iš UAB „T“ banko sąskaitos išimtos piniginės lėšos – 344 305 Eur; UAB „T“ nebuvo sudaryta buhalterinės apskaitos registrai su dokumentų duomenimis apie įmonės turtą bei įsipareigojimus ir jų likučius, apie įmonės gautas pajamas bei patirtas išlaidas; UAB „T“ neišrašė kasos pajamų orderių pagal kuriuos nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. į UAB „T“ kasą įnešta 1 460 305 Eur suma grynais pinigais, nesurašė kasos išlaidų orderių pagal kuriuos nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. iš UAB „T“ kasos panaudota 1 460 305 Eur suma įnešimui į įmonės sąskaitą banke ir nesudarė kasos knygos su joje surašytomis operacijomis grynaisiais pinigais; nesudaryti dokumentai, kurių pagrindu į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. įskaityta 138 256,77 Eur suma iš pinigų pervedimų paslaugas teikiančių įmonių „T“ (52 037,77 Eur) ir UAB „P“ (86 219 Eur).

Dėl šių BAĮ, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „T“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d.

7. R. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

7.1. jis, 2017 m. birželio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. P. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2017 m. birželio 26 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 2101, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 110 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. P., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.2. taip pat jis, 2017 m. lapkričio 24 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2017 m. lapkričio 24 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 7428, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 3 130 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.3. taip pat jis, 2018 m. kovo 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus M. S. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2018 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 716, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 675 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus M. S., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.4. taip pat jis, 2018 m. spalio 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus V. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2018 m. spalio 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 627, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 400 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus V. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.5. taip pat jis, 2019 m. kovo 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus K. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 236, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 315 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus K. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.6. taip pat jis, 2019 m. birželio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. V. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 807, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 800 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. V., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.7. taip pat jis, 2019 m. birželio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus M. L. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 4 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 870, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 1 000 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus M. L. tokį, pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.8. taip pat jis, 2019 m. birželio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus S. M. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 4 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 872, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 1 160 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus S. M., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.9. taip pat jis, 2019 m. birželio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus J. M. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 1 109 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus J. M. tokį, pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.10. taip pat jis, 2019 m. birželio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus V. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvitą serija AV Nr. 1917, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 1 004 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus V. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.11. taip pat jis, 2019 m. birželio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitą serija AV Nr. 1918, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 545 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.12. taip pat jis, 2019 m. birželio 12 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą serija AU Nr. 1918, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 770 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.13. taip pat jis, 2019 m. birželio 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. Š. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 13 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 191, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 2 800 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. Š., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.14. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus S. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 871, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 410 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus S. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.15. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus J. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 759 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus J. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.16. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus D. A. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 770, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 760 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus D. A., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.17. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. P. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 877, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 600 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. P., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.18. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus V. N. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 899, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 539 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus V. N., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.19. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus S. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 871, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 410 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus S. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.20. taip pat jis, 2019 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus J. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. birželio 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 759 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus J. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.21. taip pat jis, 2019 m. birželio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus R. Ž. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 973, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 190 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus R. Ž., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.22. taip pat jis, 2019 m. birželio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus E. D. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 765 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus E. D., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.23. taip pat jis, 2019 m. birželio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus Ž. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 870, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 999 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus Ž. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.24. taip pat jis, 2019 m. birželio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus D. I. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 855, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 990 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus D. I., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.25. taip pat jis, 2019 m. birželio 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus R. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitą serija AK Nr. 2421, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 699 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus R. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.26. taip pat jis, 2019 m. birželio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus R. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 889, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 535 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus R. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.27. taip pat jis, 2019 m. birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus I. M. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. birželio pinigų priėmimo kvitą serija AV Nr. 1818, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 564 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus I. M., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.28. taip pat jis, 2019 m. liepos 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus P. P. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 871, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 500 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus P. P., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.29. taip pat jis, 2019 m. liepos 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus M. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 760 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus M. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.30. taip pat jis, 2019 m. liepos 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus R. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 769, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 450 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus R. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.31. taip pat jis, 2019 m. liepos 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus E. Ž. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 767, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 700 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus E. Ž., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.32. taip pat jis, 2019 m. liepos 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. L. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 788, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 830 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. L., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.33. taip pat jis, 2019 m. liepos 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus P. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 957, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 680 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus P. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.34. taip pat jis, 2019 m. liepos 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus D. S. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 789, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 480 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus D. S., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.35. taip pat jis, 2019 m. liepos 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. O. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 765, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 835 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. O., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.36. taip pat jis, 2019 m. liepos 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus R. L. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija AK Nr. 2187, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 099 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus R. L., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.37. taip pat jis, 2019 m. liepos 11 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus K. A. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 899, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 719 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus K. A., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.38. taip pat jis, 2019 m. liepos 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus G. P. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 721, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 1 270 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus G. P., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.39. taip pat jis, 2019 m. liepos 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus E. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 25 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 771, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 2 110 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus E. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.40. taip pat jis, 2019 m. liepos 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus K. V. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 29 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 640 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus K. V., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.41. taip pat jis, 2019 m. liepos 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus S. Ž. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 30 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 876, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 1 359 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus S. Ž., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.42. taip pat jis, 2019 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 31 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 776, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 975 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.43. taip pat jis, 2019 m. liepos 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus V. P. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. liepos 31 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 889, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 455 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus V. P., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.44. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. J. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 891, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 400 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. J., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.45. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. M. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 890, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 1 449 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. M., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.46. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. R. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija AK Nr. 2140, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 440 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. R., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.47. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus L. Ž. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 861, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 460 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus L. Ž., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.48. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus M. L. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 888, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 410 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus M. L., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.49. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus L. S. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 801, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 1 199 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus L. S., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.50. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus E. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą - išrašė 2019 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 970, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 965 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus E. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.51. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus J. V. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 867, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 410 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus J. V., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.52. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. J. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 891, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 400 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. J., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.53. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 16 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus L. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 16 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 891, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 420 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus L. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.54. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. B. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija AV Nr. 1819, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 765 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. B., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.55. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 3001, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 400 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.56. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus G. L. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija AK Nr. 3002, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 455 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus G. L., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.57. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus D. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 1836, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 960 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus D. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.58. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus H. G. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitą serija AV Nr. 1839, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 565 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus H. G., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.59. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. J. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 273, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 465 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. J., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.60. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus G. D. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pinigų priėmimo kvitą serija AK Nr. 3005, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 699 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus G. D., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.61. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. Ž. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitą serija AV Nr. 1839, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 199 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. Ž., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.62. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. V. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitą serija AK Nr. 3008, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 535 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. V., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.63. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus D. K. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 26 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 720, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 440 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus D. K., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.64. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus A. R. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 879, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 1 070 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus A. R., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.65. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus E. Ž. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 878, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 1 050 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus E. Ž., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.66. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus P. M. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 27 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 880, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 620 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus P. M., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.67. taip pat jis, 2019 m. rugpjūčio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus M. S. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 899, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „LG“ gauna 1 130 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus M. S., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.68. taip pat jis, 2019 m. rugsėjo 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus L. V. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 877, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „SONY“ gauna 3 200 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus L. V., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.69. taip pat jis, 2019 m. rugsėjo 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai dvejų televizorių R. S. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 978, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotus televizorius „Samsung“ gauna 1 070 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriais pateikus R. S., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo;

7.70. taip pat jis, 2019 m. rugsėjo 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizoriaus T. J. neparduoda, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino netikrą dokumentą – išrašė 2019 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitą serija AUD Nr. 576, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių „Samsung“ gauna 1 050 Eur bei minėtą žinomai netikrą pinigų priėmimo kvitą kartu su televizoriumi pateikus T. J., tokį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo

Tokiu būdu jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. suklastojo 71 pinigų priėmimo kvitą ir juos panaudojo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį dalyje, kurioje R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje išteisintas, ir priimti naują nuosprendį. R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

8.1. R. K. žinodamas, kad UAB „A“, realiai televizorių nepardavė, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino 71 vnt. netikrų dokumentų – išrašė pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių gauna kvituose nurodytas sumas bei minėtus žinomai netikrus pinigų priėmimo kvitus kartu su televizoriais pateikė kaltinime nurodytiems asmenims, tokiu būdu pagamintus netikrus dokumentus panaudojo. R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad asmenys, kurie iš jo pirkdavo televizorius prašydavo dokumentų, todėl jis išrašydavo suklastotus pinigų priėmimo kvitus, išrašytus UAB „A“ vardu. Jo kaltė yra tik dėl to, kad, jis pardavinėjo televizorius išrašydamas suklastotus UAB „A“ vardu pinigų priėmimo kvitus.

8.2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad R. K. dirbdamas UAB „A“ vadybininko pareigose, būdamas atsakingas už prekybą vaizdo ir garso techniką bei darbo vietą Kaune, prekiaudavo televizoriais, kuriuos gaudavo iš E. A. arba įsigydavo akcijų metu pas kitus pardavėjus. Jo asmeniškai įsigyti televizoriai nebuvo UAB „A“ įsigytos prekės, jos nebuvo šios įmonės apskaitoje, už jas gautos lėšos nebuvo ir neturėjo būti apskaitomos UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje. R. K. nurodė, kad pinigų priėmimo kvitus išrašydavo pasinaudodamas UAB „A“ duomenimis tik todėl, kad toks dokumentas buvo svarbus pirkėjams, bei esant būtinybei, tai jiems suteikė teisę pasinaudoti garantiniu aptarnavimu.

8.3. Prokuroras nesutinka su teismo padaryta išvada, kad R. K. surašyti pinigų priėmimo kvitai nesukėlė pavojingų padarinių, kurie būtini dokumentų klastojimo nusikaltimo sudėčiai, tai yra, kad UAB „A“ rekvizitų panaudojimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei tai įmonei, nei pirkėjui, nesukėlė jokios žalos, jais nebuvo pasikėsinta į saugomas vertybes, tai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių. Pacitavęs teismų praktiką dėl BK 300 straipsnio taikymo, nurodo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar kilo reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui. Viena vertus, ši grėsmė atsiranda tik nustačius tam tikrus teisiškai reikšmingus padarinius, kurie turi įtakos teisiniams santykiams. Kita vertus, tokia grėsmė dažniausiai grindžiama ne konkrečia veika, bet konkrečiu dokumentu ir jo formos ar turinio galia, savaime lemiančia ir didesnį konkrečios veikos pavojingumo laipsnį, kuriuo pasižymi būtent nusikalstamos veikos. Taigi iš esmės ne dokumento turinys ar jo forma, o šių dalykų reikšmė teisinių santykių dalyvių teisėms ir pareigoms suteikia pagrindą baudžiamajai atsakomybei.

8.4. R. K. išrašius suklastotus pinigų priėmimo kvitus yra suklaidinami, apgaunami pirkėjai. Jie apgaunami, kad televizorius perka iš patikimos įmonės UAB „A“. Pirkėjai pirkdami televizorių ir gaudami pirkimo kvitą yra įsitikinę, kad iškilus techniniams gedimams ar perkamo daikto kokybės neatitikimui, jų prekė bus apsaugota ir jie galės pasinaudoti visomis iš pirkimo sandorio kilusiomis pasekmėmis, numatytomis Civilinio kodekso bendrosiose pirkimo-pardavimo sutarties nuostatose (CK 6.305–6.349 straipsniai), arba bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228-16 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) normose. Be to, galės pasinaudoti Civiliniame kodekse nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais. Šiuo atveju televizorių pirkėjai praranda bet kokią galimybę ginti savo pažeistas teises ar reikšti pretenzijas dėl daikto kokybės.

8.5. Pirkimo kvitas yra patvirtinimas, kad nupirktam televizoriui yra ir bus taikoma garantija. CK 6.364 straipsnyje „Garantija pagal įstatymą“ nustatyta, kad pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). Šiuo atveju, R. K. pateikus suklastotą pirkimo kvitą, pirkėjas įsitikinęs, kad televizoriui yra taikoma garantija. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta atvejų, kad garantija nebuvo suteikta, tačiau nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų ir nenurodė, kad televizoriai sugedo ir jiems buvo reikalinga pasinaudoti garantiniu aptarnavimu. Tačiau, tai nepatvirtina fakto, kad iškilus būtinumui ateityje jie galės ja pasinaudoti ir apginti savo teises.

8.6. Prokuroro teigimu, R. K. išrašius ir pateikus 71 vnt. netikrų dokumentų – pinigų priėmimo kvitų, šie netikri dokumentai savo teisine reikšme pirkėjams sukėlė lūkesčius, kad jie perka tinkamus ir kokybiškus televizorius, todėl tokie netikri kvitai gali lemti teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar panaikinimą tarp pirkėjo ir pardavėjo, taip pat sukelti ir neigiamų padarinių atsiradimo grėsmę. Todėl šiuose netikruose pinigų priėmimo kvituose įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai turi teisinės reikšmės, nes pirkėjams sukelia reikšmingus padarinius.

8.7. Apibendrindamas prokuroras daro išvadą, kad R. K. surašyti pinigų priėmimo kvitai sukėlė pavojingus padarinius, tai yra, kad UAB „A“ rekvizitų panaudojimas sukėlė teisines pasekmes pirkėjui, jais buvo pasikėsinta į saugomas vertybes bei pažeidė fizinių asmenų teises.

9. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir jį pakeisti arba priimti naują nuosprendį.

9.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį pilnai neištyręs įrodymų, netgi nepaisydamas to, jog kai kurios prielaidos patvirtina apelianto nekaltumą. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkamai tendencingai kaltinamojo nenaudai, bandant pagrįsti neteisingą veikos kvalifikavimą, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai ir įrodymai pilnai neištirti. Skundžiamas teismo nuosprendis paremtas vien tik nenuosekliais ir prieštaringais duomenimis. Visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami įtariamojo ar kaltinamojo naudai.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

9.2. Pažymėjo, kad visos D. M. bei kitiems kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra aprašytos bendrai, kaltinime neišskiriama, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus padarė D. M., o kokius – tariami jo bendrininkai. Toks kaltinimo formulavimas suponuoja akivaizdžią pirmosios instancijos teismo pareigą grąžinti bylą prokurorui, kadangi buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Apelianto manymu, kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurie negali būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme.

9.3. Iš kaltinimo formuluotės neįmanoma identifikuoti ne tik konkrečių kiekvieno iš kaltinamųjų tariamai padarytų nusikalstamų veiksmų, tačiau kaltinime nėra deramai aprašytas ir bendrininkavimo turinys, nesama nurodyta ir konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Analizuojant BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto turinį apeliantui lieka neaišku, kokiais veiksmais pasireiškia T. K., kaip vykdytojo, veiksmai arba apskritai kaltinamųjų bendrininkavimas, kokiais konkrečiais veiksmais yra apibrėžiamas D. M. dalyvavimas bendrininkų grupėje sukčiavime. Apelianto manymu, kaltinamojo akto turinys, beje ir bylos medžiaga, neatskleidžia susitarimo veikti bendrininkų grupėje sukčiaujant ir pasisavinant turtą.

9.4. Nuteistojo D. M. teigimu, yra akivaizdu tik tai, kad D. M. yra kaltinamas buvęs bendrininkų grupės organizatoriumi, tačiau jam organizatoriaus požymis nėra inkriminuojamas, o konkretūs veiksmai, kurie atskleidžia jo tariamą organizavimą bei kitus tariamai atliktus nusikalstamus veiksmus, lieka tik valstybinio kaltintojo sąmonėje, kadangi kaltinamojo akto tekste tai neatsispindi.

9.5. Apelianto vertinimu, kaltinamojo akto turinys ir jame išdėstytas T. K. ir D. M. tariamai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas visomis prasmėmis prasilenkia su BPK 219 straipsnio reglamentavimu ir toks kaltinamasis aktas yra iš esmės ydingas, jo pagrindu apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas.

Dėl bendrininkų grupės inkriminavimo

9.6. Apelianto teigimu, bylos duomenys pagrindžia vienintelį aspektą, jog dalis kaltinamųjų, kurie kaltinami darę nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje, buvo pažįstami. Aplinkybė, kad dalis kaltinamųjų pažinojo vienas kitą niekaip nekoreliuoja su kaltinime jiems inkriminuojama bendrininkavimo forma. Kaip galėjo funkcionuoti tariamai suburta bendrininkų grupė, kai jos nariai tarpusavyje nebuvo glaudžiai susiję ir dalis jų apskritai nebuvo pažįstami. Byloje nėra jokios kitos objektyvios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti išvadą apie bendrininkų grupės egzistavimą, apie kiekvieno iš organizuotos grupės narių vaidmenis, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą, organizuotumo lygį, veiklos planingumą, konspiraciją atliekant savo vaidmenį, veiksmų koordinavimą, subordinaciją.

9.7. Remiantis kasacine praktika, skunde nurodoma, kad nustatant objektyviuosius bendrininkavimo požymius, siekiant teismui konstatuoti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo būtini kitų bendrininkų veiksmams realizuoti, reikia nustatyti kiekvieno iš tariamų bendrininkų padarytus veiksmus. Tačiau, apelianto teigimu, šių veiksmų nustatyti yra neįmanoma, nes byloje apie tai nesurinkta jokių konkrečių duomenų. Aptariant subjektyviuosius bendrininkavimo požymius tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018). Vertinant kaltinamųjų parodymus ir kitus bylos duomenis, gynybai akivaizdu, kad tarp asmenų ne tik nebuvo jokio susitarimo, tačiau nebuvo ir jokio bendro tikslo daryti nusikalstamas veikas nei kartu, nei savarankiškai. Todėl kaltinamiesiems inkriminuojama bendrininkavimo forma yra neįrodyta.

Dėl sukčiavimo MB „L“ naudai

9.8. Nuteistasis D. M., nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodo, kad E. A. nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė vienas, su niekuo nesitarė. Jis pirko, pardavė prekes ir nesumokėjo mokesčių. Su T. K. buvo susitaręs, kad jis administruos, vykdys veiklą. Jis užsakydavo televizorius Latvijos įmonėse, o juos gavęs parduodavo R. K.. Jis išrašydavo sąskaitas, kurias perduodavo T. K., bei nežino, kas teikdavo įmonės deklaracijas.

9.9. Nuteistasis D. M. su MB „L“ yra susijęs tik tiek, kad jo draugas T. K. įsteigė šią įmonę, su kuria vystė prekybą metalo laužu, naudotomis autodetalėmis ir statybos darbais, ir jis tuose darbuose padėdavo. Dėl MB „L“ veiklos, prekybos televizoriais, jis nieko nežino. Jis tik žino, kad su T. K. dėl prekybos televizoriais bendravo E. A.. Jis tik pamena, kad vieną ar du kartus, T. K. prašymu kartu su E. A. buvo nuvykęs prie bankomato, kur į „L“ banko sąskaitą įnešė pinigų. Kam vėliau buvo naudoti tie pinigai, jis to pasakyti negali.

9.10. Apelianto teigimu, byloje kaltinimas grindžiamas išimtinai ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvada, kuria galima suabejoti vien dėl to, kad pačioje užduotyje buvo pateikta išankstinė, nieko nepagrįsta tyrėjo sąlyga, kuri susaistė specialistę dėl specialių žinių panaudojimo objektyvumo ir nepriklausomumo vertinant byloje esančius nekintančius faktinius duomenis.

9.11. Specialisto išvadoje nustatyta, kad televizoriai nebuvo išvežti, taip pat nustatyta išvengta pridėtinės vertės mokesčio suma, nurodyti buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai ir dėl to iš dalies negalima nustatyti MB „L“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Tačiau byloje yra duomenys apie surašytas sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma, kad MB „L“ 2019 m. birželio 2 d. pardavė įmonei „L“ 33 televizorius (t. 15, b. l. 21), 2019 m. birželio 2 d. MB „L“ pardavė UAB „E“ 11 televizorių (t. 15, b. l. 22), 2019 m. rugpjūčio 2 d. MB „L“ pardavė UAB „E“ 14 televizorių (t. 15, b. l. 23), 2019 m. rugpjūčio 12 d. MB „L“ pardavė įmonei „L“ 54 televizorius (t. 15, b. l. 24–25), 2019 m. rugpjūčio 19 d. MB „L“ pardavė įmonei „P“ 56 televizorius (t. 15, b. l. 26–27).

9.12. Siekiant nustatyti šių sandorių realumą, ikiteisminio tyrimo metu buvo su Europos tyrimo orderiais kreiptasi į Prancūzijos Respubliką su prašymu patvirtinti, ar įmonė „P“ nurodytu laikotarpiu vykdė veiklą, ar įmonei žinoma MB „L“, ar buvo pasirašytos sutartys (t. 23, b. l. 163–171). Gautame atsakyme nurodyta, kad įmonės „P“ veikla buvo keleivių pervežimas. Įmonė nuo 2020 m. birželio 3 d. likviduota teismine tvarka. Pagal Teistumų registro duomenis įmonės vadovas M. L. nuo 2014 m. yra įrašytas kaip organizuotos vagysčių grupės organizatorius, taip pat įtrauktas už dalyvavimą nusikalstame susivienijime. M. L. buvo įpareigotas palikti Prancūzijos teritoriją, ir šalies palikimas buvo įvykdytas 2016 m. rugsėjo 26 d. Teisme apklaustas M. L. nurodė, kad Prancūzijoje buvo įsteigęs įmonę „P“, su kuria norėjo vykdyti keleivių pervežimo verslą, tačiau buvo sulaikytas ir atlikinėjo bausmę. Apelianto teigimu, šie duomenys nepaneigia abejonės, kad minėtos įmonės vardu galėjo vykdyti veiklą kiti asmenys, kai M. L. atlikinėjo bausmę.

9.13. Taip pat E. A. nurodė, kad dalį televizorių pardavė įmonei „E“, kuri juos pardavė į Lenkiją, šias aplinkybes patvirtina ir įmonės „E“ pateikti duomenys (t. 4, b. l. 30–41). Siekiant patvirtinti televizorių išvežimą į Lenkijos Respubliką su Europos tyrimo orderiu buvo kreiptasi į Lenkijos Respubliką. Buvo gauta informacija, kad liudytojo O. V., kurio vardu įformintas televizorių pirkimas ir pinigų gavimas iš UAB „E“, apklausti nepavyko, nes adresu (duomenys neskelbtini) yra Mokslo ir technologijų parkas „Lenkija-Rytai“, ten nėra gyvenamųjų patalpų, asmens pavarde O. V. niekas nepažįsta. Apelianto teigimu, tai nepaneigia, kad minėtas asmuo gyvena Lenkijoje, tačiau kitu adresu ir galėjo vykdyti minėto pobūdžio ūkinę veiklą.

Dėl sukčiavimo UAB „T“ naudai

9.14. Nuteistasis D. M., nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodo, kad siekiant nustatyti dokumentuose nurodytų sandorių realumą, ar prekės buvo išvežamos, ikiteisminio tyrimo metu buvo su Europos tyrimo orderiais kreiptasi į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę su prašymu patvirtinti vykusius sandorius tarp UAB „T“ ir E T. G. atsakymai prieštaringi, nes bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, gautus iš Didžiosios Britanijos mokesčių administratoriaus dėl UAB „T“ vykdytų sandorių su „E“ (t. 37, b. l. 7–44). Taip pat Jungtinės Karalystės Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu informavo, kad Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos dokumentuose nematyti informacijos, kad „M“ turėjo sandorių su UAB „T“ (t. 24, b. 1. 174–200; t. 25, b. 1. 1–26). Tai patvirtina ir banko išrašai, kad „M“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. UAB „T“ iš viso pervedė 451 959,56 Eur. Todėl apelianto manymu, sandoriai vyko realiai ir teismo padarytos išvados yra klaidingos.

Dėl UAB „T“ turto pasisavinimo

9.15. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino baudžiamosios bylos medžiagos, todėl nepašalino baudžiamojoje byloje esančių abejonių, nors tokią pareigą turėjo.

9.16. Remiantis kasacine praktika dėl BK 183 straipsnio taikymo, skunde nurodoma, kad norint inkriminuoti minėtą nusikalstamą veiką svarbu nustatyti ne tik, ar buvo padaryta nusikalstama veika, bet ir išsiaiškinti asmenį, kuris dėl einamų pareigų turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

9.17. Skunde pažymima, kad inkriminuota nusikalstama veika iš esmės nebuvo padaryta, nes bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos prekių įgijimui, ir tai turėjo būti užfiksuota buhalterinėje apskaitoje, tačiau tirta nebuvo, nes apsiribojo tik tam tikru periodu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nėra nustatytas minėtų piniginių lėšų įnešimas į įmonės sąskaitą, bei tinkamas jų įforminimas.

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. R. K. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti. Prokurorė prašė prokuroro V. L. skundą tenkinti, nuteistojo D. M. – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Lazausko ir nuteistojo D. M. apeliaciniai skundai atmetami.

11. Teisėjų kolegija, byloje atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi nuteistąjį D. M., specialistą D. Marcinkevičių ir ištyrusi bei iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų bei teisme ištirtų rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisingas ir pagrįstas, nuteistajam D. M. tinkamai kvalifikuotos nusikalstamos veikos, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė nėra per griežta. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

12. Nuosprendžio dalis, kuria D. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nuteistojo apeliaciniame skunde nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija nuosprendyje dėl šios nusikalstamos veikos įrodytumo nepasisako.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

13. Nepagrįstas nuteistojo D. M. argumentas, kad kaltinime nusikalstamos veikos aprašytos bendrai, neišskirti konkretūs veiksmai – kokius padarė D. M., o kokius – kiti bendrininkai, neaprašytas bendrininkavimo turinys, nenurodyti konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

14. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-297-222/2016, Nr. 2K-280-648/2018, Nr. 2K-77-489/2022). Be to, apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

15. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kliūčių bylą nagrinėti teisme, be kita ko, ir BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 27, b. l. 105–124). 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-2080-288/2022, kurioje E. A. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, priimta nagrinėti Kauno apygardos teisme ir baudžiamosios bylos Nr. 1-2080-876/2022 ir Nr. 1-229-876/2022 sujungtos (t. 27, b. l. 167–168). 2022 m. spalio 17 d. teisiamajame posėdyje, prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, kuriame D. M. pareikšti kaltinimai ir dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis D. M. pareiškė: „Kuo kaltina, supratau. Kaltu neprisipažįstu. Parodymus duos vėliau“ (t. 35, b. l. 31). 2022 m. gruodžio 20 d. teisiamajame posėdyje D. M., išklausęs dalies liudytojų parodymus, prašė kaltinamąjį aktą patikslinti, nes kaltinimas suformuluotas nekonkrečiai (nenustatytu laiku nenustatytiems asmenims pardavė prekes). Teismas protokoline nutartimi nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atmetė, nurodydamas, kad šioje stadijoje teismas nemato būtinybės grąžinti bylą prokurorui, nes kaltinamasis aktas atitinka BPK reikalavimus (t. 35, b. l. 115–116). BPK nustatyta tvarka 2024 m. sausio 15 d. teisiamajame posėdyje prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą, nuteistasis D. M. ir jo gynėjas neprieštaravo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtų priimtas prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą. Byloje buvo paskelbta pertrauka pasiruošti gynybai (t. 36, b. l. 147–178, 179–193). Vėlesniame teisiamajame posėdyje nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė ir iš esmės neišsakė jokių pastabų ar prašymų dėl kaltinamojo akto trūkumų. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tokius pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde dėl kaltinamojo akto trūkumų (kaltinamojo akto turinys neišsamus, surašytas bendrai, neatskleistas bendrininkavimas, neišskiriant kiekvieno atvejo ką padarė kiekvienas iš bendrininkų; kaltinimas grindžiamas tik specialisto išvada) gynėjas išsakė tik savo baigiamojoje kalboje bei pateikė prašymą baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui (t. 37, b. l. 157, 167–169).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo D. M. gynėjo išsakytus argumentus pirmosios instancijos teisme ir nuteistojo D. M. apeliacinio skundo teiginius dėl kaltinamojo akto trūkumų bei aptartą bylos nagrinėjimo eigą, pripažįsta, kad kaltinamajame akte bei prokuroro pateiktame prašyme pakeisti kaltinimą išdėstytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės netrukdė nuteistiesiems veiksmingai gintis nuo kaltinimų. Išdėstant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes (šiuo atveju aktualias tik dėl sukčiavimo UAB „L“), nurodyta, kuo pasireiškė D. M. padaryti nusikalstami veiksmai, kokius ir kada veiksmus jis atliko, toliau nurodoma, kaip veikė kiti nusikaltimo dalyviai. Pažymėtina ir tai, kad padariniai, atsiradę bendrai darant nusikalstamą veiką, yra bendri visiems nusikalstamos veikos dalyviams ir nėra priskiriami ar išskaidomi kiekvienam bendrininkui atskirai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad gynybos argumentai dėl kaltinimo ydingumo buvo išsakyti tik baigiamajame bylos nagrinėjimo etape ir šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas vertino. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų, t. y. dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aprašymo, buvo įvertinti ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – atsižvelgiant į juos atliktas įrodymų tyrimas – vertinti nuteistojo D. M. pateikti papildomi dokumentai, apklaustas specialistas. Taigi, D. M. teisė žinoti, kuo kaltinimas ir atitinkamai gintis nebuvo pažeista. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nuteistojo paduotą apeliacinį skundą, D. M. turėjo galimybę kartu su gynėju tinkamai pasiruošti šios bylos procesui, teikti paaiškinimus dėl teismo nustatytų jo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.

Dėl sukčiavimo

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. iš esmės nesutinka su byloje nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, įrodymų vertinimu.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. D. M. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

19. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nurodytas aplinkybes, iš naujo įvertino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištirtus įrodymus.

20. Teismų praktikoje konstatuota, kad, atsižvelgiant į specifinį atskirų mokestinių santykių reguliavimą ir galimybę tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto, kai kurie neteisėti mokesčio mokėtojo veiksmai paprastai pripažįstami sukčiavimu. Tokį kvalifikavimą pirmiausia lemia specifinis atskirų mokestinių santykių reguliavimas ir galimybė tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas imituojamų sandorių PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į galimybę suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu įgyti fiktyvią teisę į PVM atskaitą ir taip faktiškai susigrąžinti realiai nesumokėtą mokestį (tiesiogiai ar įskaitos būdu). Nors tokios veikos padaromos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, tačiau jomis fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-654/2023).

Dėl sukčiavimo MB „L“ naudai

21. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad MB „L“ įsigyti televizoriai iš nurodytų Latvijos įmonių, nebuvo išvežti iš Lietuvos Respublikos, jų pardavimas vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje. T. K., E. A., D. M. suvokdami, jog prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau siekdami išvengti PVM sumokėjimo, suklastojo buhalterinius dokumentus ir juos pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. veikdami bendrininkų grupėje apgaule MB „L“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti iš viso 21 733 Eur PVM, padarant valstybės biudžetui to paties dydžio didelę turtinę žalą.

22. Byloje teismo išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad T. K., E. A., D. M. siekdami išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, bendrininkaudami įsigijo MB „L“, kurios direktoriumi buvo paskirtas T. K., bei organizavo televizorių įsigijimą iš Latvijos įmonių. Prekes atvežus į Lietuvą, jos buvo parduotos Lietuvoje, o buhalteriniuose dokumentuose nurodyta, kad prekės buvo parduotos kitų šalių įmonėms bei išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Tai yra, E. A. ir D. M. į MB „L“ sąskaitas įnešė grynuosius pinigus bankomatuose, ir E. A. bendrovės vardu užsakydavo televizorius iš Latvijos Respublikos įmonių – „S“, „E“, „P“, „S“ įsigijo 192 vnt. televizorių. Atvežtų televizorių pardavimą Lietuvoje organizavo E. A., o T. K. ir D. M. išrašė MB „L“ sąskaitas faktūras, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog pardavė televizorius nurodytoms įmonėms. Be to, T. K. PVM deklaracijose neįtraukė mokėtino 21 proc. PVM bei tokiu būdu MB „L“ išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

23. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde teigia, kad E. A. viską atliko vienas, o jis su MB,,L“ susijęs tik tiek, kad jo draugas T. K. įsteigė MB „L“ su kuria vystė prekybą metalo laužu, naudotomis autodetalėmis ir statybos darbais, jis jam tuose darbuose padėdavo. Apie prekybą televizoriais, jis nieko nežino. Jis tik žino, kad su T. K. dėl prekybos televizoriais bendravo E. A.. Jis vieną ar du kartus, T. K. prašymu kartu su E. A. buvo nuvykęs prie bankomato, kur į MB „L“ banko sąskaitą įnešė pinigų. Kam vėliau buvo naudoti tie pinigai jis to pasakyti negali. Tokius pačius parodymus nuteistasis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 36, b. l. 22–24).

24. Nuteistasis E. A. pripažino, kad televizorius pirko iš Latvijos įmonių, televizoriai nebuvo išvežti iš Lietuvos Respublikos. Nurodė, kad jis viską darė vienas, nesumokėjo mokesčių, visus buhalterinius dokumentus perdavė T. K., nežino, kas teikė deklaracijas. Įsigytus televizorius pardavinėjo Lietuvoje, R. K., taip pat keliems Baltarusijos, Lenkijos pirkėjams (t. 36, b. l. 134–136). Nors nuteistasis E. A. patvirtino, kad televizoriai nebuvo išvežti, tačiau paskutinio posėdžio metu jis pateikė 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarptautinį krovinio važtaraštį (toliau – CMR), kuriuo SIA ,,N“ tariamai 2019 m. rugpjūčio 23 d. išgabeno Prancūzijos įmonei P į Prancūziją 2 padėklus – elektronika, monitoriai, svoris 200 kg, bei prie jos pridėtą pakuočių sąrašą, kuriame nurodyti 24 televizoriai (t. 37, b. l. 102–105). Šio dokumento pateikimo laikas ir tai, kad jis neužfiksuotas MB ,,L“ buhalterinėje apskaitoje, kelia pagrįstų abejonių jo tikrumu. Taip pat prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė duomenis, jog šis nuteistojo pateiktas važtaraštis neatitinka tikrovės (t. 37, b. l. 113–125). CMR‘e nurodyta, kad vežėjas yra Latvijos įmonė SIA ,,N“ (duomenys neskelbtini), ant dokumento uždėto antspaudo matoma registracijos vieta – (duomenys neskelbtini). Tačiau patikrinus šios įmonės duomenis viešai prieinamuose šaltiniuose internete ,,L“ ir kituose, yra matomi duomenys, kad įmonė SIA ,,N“ adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruota nuo 2002 m. sausio 16 d. iki 2008 m. balandžio 16 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. ši įmonė yra likviduota. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. A. pateikti duomenys yra nepatikimi, o jo parodymai prieštaringi.

25. Nuteistasis T. K., pirmosios instancijos teisme pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad parodymai iš dalies teisingi (t. 25, b. l. 158–159, 171–172; t. 36, b. l. 22–24). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. K. nurodė, kad nupirktą techniką parduodavo Lietuvoje įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, būdavo, kad parduodavo techniką į Angliją ir kitas užsienio šalis, tiksliau neprisimena. Jis pažįsta E. A.. Tuo pačiu teigė, kad nežinojo, jog prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos. T. K., išklausęs nuteistojo E. A. parodymus, savo poziciją pakeitė, nurodė, kad už viską buvo atsakingas E. A..

26. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų T. K., E. A., D. M. parodymų patikimumą vertino itin atidžiai, analizuojant ne tik jų nuoseklumą, bet ir tai, kiek jų parodymus patvirtina ar paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Išanalizavus minėtų nuteistųjų parodymus viso proceso metu, matyti, kad jų parodymai prieštaringi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais nuteistųjų parodymais nesivadovavo, kadangi juos paneigia kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Nors nuteistasis D. M. teigė, kad nebuvo susijęs su MB,,L“ prekyba televizoriais, nieko apie tai nežino, tačiau jo parodymus paneigia kratos metu pas jį rasti MB,,L“ buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtina, kad D. M. žinojo apie šią veiklą ir joje dalyvavo (t. 6, b. l. 29–31, 32–34).

27. Nuteistasis T. K. pagal reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą pateikė sąskaitas faktūras (t. 3, b. l. 188–198), kuriose nurodoma, kad MB „L“ 2019 m. birželio 2 d. pardavė įmonei „L“ 33 televizorius (t. 15, b. l. 21), 2019 m. birželio 2 d. MB „L“ pardavė UAB „E“ 11 televizorių (t. 15, b. l. 22), 2019 m. rugpjūčio 2 d. MB „L“ pardavė UAB „E“ 14 televizorių (t. 15, b. l. 23), o ši juos pardavė į L. O. V. (t. 4, b. l. 30–41), 2019 m. rugpjūčio 12 d. MB „L“ pardavė įmonei „L“ 54 televizorius (t. 15, b. l. 24–25), 2019 m. rugpjūčio 19 d. MB „L“ pardavė įmonei „P“ 56 televizorius (t. 15, b. l. 26–27). Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, ar šios PVM sąskaitose faktūrose nurodomos prekės iš tiesų buvo parduotos kitos Europos Sąjungos valstybės narės PVM mokėtojams bei išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o tai ir sudarytų įmonei „L“ pagrindą taikyti 0 procentų PVM tarifą parduotoms prekėms.

28. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, prekių teikimas Bendrijos viduje neapmokestinamas tik tuomet, kai teisė kaip savininkui disponuoti preke perduota įgijėjui, o tiekėjas nustato, kad ši prekė buvo išsiųsta ar išgabenta į kitą valstybę narę ir kad po šio išsiuntimo ar išgabenimo jos fiziškai nebėra teikimo valstybėje narėje (pvz. 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Twoh International, C-184/05). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, prekių teikimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis teikimas nebūtų apmokestinamas PVM: teisė disponuoti preke kaip savininkui perduodama prekės įgijėjui, prekės fiziškai išgabenamos iš tiekėjo valstybės narės, PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniams asmeniui, veikiančiam kaip PVM mokėtojui, kitos valstybės narės teritorijoje.

29. PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti arba įrodymus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnyje, arba kitus įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Pažymėtina, kad būtent PVM mokėtojas, taikydamas 0 procentų PVM tarifą, tiekdamas prekes į valstybę narę, turi pareigą pateikti įrodymus, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir valstybės narės mokesčių mokėtojas įgijo teisę disponuoti šiomis prekėmis. PVM įstatymo 79 straipsnis numato, kad prekių tiekimas yra įforminamas PVM sąskaita faktūra. Tuo tarpu nors PVM įstatyme ir nėra nustatyta, kokius konkrečius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas išgabendamas prekes į kitą valstybę narę, tačiau svarbu, kad pagal tokius dokumentus būtų galima nustatyti prekių išgabenimo į kitą valstybę narę faktą.

30. Byloje esantys duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad MB „L“ iš nurodytų Latvijos įmonių įsigyti televizoriai, nebuvo išvežti iš Lietuvos Respublikos, jų pardavimas vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prancūzijos Respublikos Vidaus reikalų, užjūrio ir kolektyvinių teritorijų ministerijos Paryžiaus policijos prefektūros nacionalinės policijos Generalinės direkcijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įmonės „P“ veikla buvo keleivių pervežimas. Įmonė nuo 2020 m. birželio 3 d. likviduota teismine tvarka. Pagal Teistumų registro duomenis įmonės vadovas M. L. nuo 2014 m. yra įrašytas kaip organizuotos vagysčių grupės organizatorius, taip pat įtrauktas už dalyvavimą nusikalstame susivienijime. M. L. buvo įpareigotas palikti Prancūzijos teritoriją, ir šalies palikimas buvo įvykdytas 2016 m. rugsėjo 26 d. (t. 23, b. l. 163–171). Teisiamajame posėdyje M. L. patvirtino, kad Prancūzijoje buvo įsteigęs įmonę „P“, su kuria norėjo vykdyti keleivių pervežimo verslą, tačiau buvo sulaikytas ir atlikinėjo bausmę. Sandorio tarp jo įmonės ir MB „L“ niekada nebuvo įvykę, niekada jokių televizorių nepirko (t. 35, b. l. 134–135). Kaip matyti iš Airijos Respublikos teisėsaugos institucijų gautos informacijos, bendrovė „L“ neturi įrašų apie bendrovę MB „L“ ir niekada nedirbo su ja (t. 24, b. l. 25–34). Iš Lenkijos Respublikos institucijų gautos informacijos matyti, kad liudytojo O. V., kurio vardu įformintas televizorių pirkimas ir pinigų gavimas iš UAB „E“, apklausti nepavyko, nes adresu (duomenys neskelbtini) yra Mokslo ir technologijų parkas „Lenkija-Rytai“, nėra gyvenamųjų patalpų, asmens pavarde O. V. niekas nepažįsta (t. 24, b. l. 3–24). Nuteistojo D. M. teiginiai, kad M. L. atlikinėjant bausmę, įmonės „P“ veiklą galėjo vykdyti kiti asmenys, bei tai, kad O. V. galėjo gyventi kitu adresu ir vykdyti minėto pobūdžio ūkinę veiklą, yra tik deklaratyvi gynybos pozicija siekiant visais būdais nepagrįstai išvengti atsakomybės už išvengimą prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą.

31. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti Prancūzijos, Airijos ir Lenkijos kompetentingų institucijų užfiksuotais duomenimis, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada dėl MB „L“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 14, b. l. 174–176).

31.1. Nustatyta, kad „L“ 2019 m. birželio 2 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d. surašytuose dokumentuose Invoice LUN Nr. 002, Invoice LUN Nr. 006, kuriais įforminta 33 vnt. televizorių už 23 462 Eur ir 54 vnt. televizorių už 30 463 Eur pardavimo ūkinės operacijos pirkėjui „L“, nepagrįstai pritaikytas 0 procentų pardavimo PVM tarifas, nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą negalima patvirtinti, kad prekės realiai buvo patiektos pirkėjui „L“ ir išgabentos iš Lietuvos teritorijos į kitą valstybę narę. Bendrijos „L“ tyrimui pateiktame tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), neįrašyta važtaraščio surašymo data, neįrašytas vežėjo adresas, neįrašyta vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris, neįrašytas krovinio pakrovimo laikas ir neįrašyti važtaraščio serija bei numeris, leidžiantys identifikuoti važtaraštį. Į bendrijos „L“ sąskaitą nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. neįskaityta jokių sumų iš įmonės „L“. Be to, bendrija „L“ iki mėnesio 25 d. ar vėliau nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos“.

31.2. Dėl Bendrijos „L“ 2019 m. birželio 2 d. surašytos PVM sąskaitos faktūros LUN Nr. 003, (duomenys neskelbtini) kuriomis įforminta 11 vnt. televizorių už 12 294 Eur ir 14 vnt. televizorių už 7 102,70 Eur pardavimo ūkinės operacijos pirkėjui UAB „E“, bendrija „L“ pateikė VMI tuščią PVM deklaraciją už 2019 metų birželio, rugpjūčio mėnesius. Bendrijoje „L“ neapskaičiuota ir PVM deklaracijoje už 2019 metų birželio, rugpjūčio mėnesius neįrašyta mokėtina į biudžetą PVM suma.

31.3. Bendrijos „L“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. surašytame dokumente Invoice LUN Nr. 004, kuriuo įforminta 56 vnt. televizorių už 33 535 Eur pardavimo ūkinė operacija pirkėjui „P“, nepagrįstai pritaikytas 0 procentų pardavimo PVM tarifas, nes pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą negalima patvirtinti, kad prekės realiai buvo patiektos pirkėjui „L“ ir išgabentos iš Lietuvos teritorijos į kitą valstybę narę. Bendrijos „L“ tyrimui pateiktame tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), neįrašyta važtaraščio surašymo data, neįrašytas vežėjo adresas, neįrašyta vežėjo pateiktos transporto priemonės markė ir valstybinis numeris, neįrašytas krovinio pakrovimo laikas ir neįrašyti važtaraščio serija bei numeris, leidžiantys identifikuoti važtaraštį. Į bendrijos „L“ sąskaitą 2019 m. liepos 25 d. įskaityta 1 000 Eur suma iš sąskaitos Prancūzijoje, siuntėjo „P“, nenurodant, kad ši suma pervesta būtent už televizorius pagal dokumentą Invoice LUN Nr. 004. Be to, bendrija „L“ iki mėnesio 25 d. ar vėliau nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai „Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitos“.

32. Specialisto išvada patvirtina, kad televizoriai nebuvo išvežti, buvo klastojamos sąskaitos faktūros, kurias panaudojant ir pateikiant mokesčių inspekcijai buvo siekiama išvengti PVM mokėjimo, t. y. požymiai, patvirtinantys nuteistiesiems kaltinime nurodytus sukčiavimo sudėties požymius. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas remiasi išimtinai tik specialisto išvada. Tačiau specialisto išvada tik vienas iš įrodymų. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas analizavo nuteistojo D. M. veiksmus ir detalizavo jo vaidmenį bei tai pagrindžiančius įrodymus: kratų skirtingose D. M. gyvenamosiose vietose metu rastus MB „L“ dokumentus (t. 6, b. l. 29–31, 32–34; t. 10, b. l. 51–200; t. 11, b. l. 1–200); mobilaus ryšio telefone Apple iPhone 7 (A1778) rastas nuotraukas su MB „L“ dokumentais (t. 9, b. l. 28–30; t. 10, b. l. 34–48); grynųjų pinigų įnešimus į MB „L“ banko sąskaitą (t. 6, b. l. 113–118, 153–157), D. M. ir E. A. 2019 m. vasario 25 d. į MB „L“ banko sąskaitą per bankomatą įnešė 86 500 Eur, kurie tą pačią dieną skirtingomis sumomis buvo pervesti į įmonių „A“, „S“, „S“ banko sąskaitas, bei D. M. ir E. A. 2019 m. balandžio 29 d. į MB „L“ banko sąskaitą per bankomatą įnešė 7 000 Eur, kurie 2019 m. balandžio 29 d. buvo pervesti į įmonės „A“ banko sąskaitą; E. A. ir D. M. pokalbiuose fiksuotą informaciją (t. 7, b. l. 124–125, 132), apie tai, kad skubiai reikia nuvykti į banką, E. A. prašymą jam atsiųsti dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo D. M. argumentus, kad jis nedalyvavo bendrovės veikloje. Rasti MB „L“ dokumentai pas D. M., jo dalyvavimas grynųjų pinigų įnešime į bendrovės sąskaitas, pokalbiai apie bendrovę, įrodo, jo bendrininkavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje.

33. Šiame kontekste aktualus ir bendrininkavimo instituto nuostatų aiškinimas ir taikymas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

34. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog T. K., E. A., D. M. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, tačiau tai nepripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad T. K., E. A., D. M. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Šioje dalyje nuteistųjų bendrininkavimą patvirtina objektyviai jų atlikti veiksmai, t. y. įsigijo MB „L“, kurios direktorius buvo paskirtas T. K.; E. A., D. M. į MB „L“ sąskaitas įnešė grynuosius pinigus bankomatuose; E. A. bendrovės vardu užsakydavo televizorius iš Latvijos Respublikos įmonių ir organizavo jų pardavimą Lietuvoje; T. K. ir D. M. surašė MB „L“ sąskaitas faktūras, kuriose jie sąmoningai įrašė neteisingus duomenis, jog pardavė televizorius nurodytoms įmonėms; T. K. PVM deklaracijoje neįtraukė mokėtino 21 proc. PVM. Taigi, tokie nuteistųjų atlikti bendri veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jie šiuo atveju veikė kaip vykdytojai. Taigi, byloje įrodytas T. K., E. A., D. M. veikimas bendrininkų grupe apgaule MB „L“ naudai išvengiant didelės vertės turtinės prievolės.

Dėl sukčiavimo UAB „T“

36. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, apgaulė pasireiškė tariamu prekių (televizorių) eksporto imitavimu, UAB „T“ išrašytų dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų (tariamo prekių pardavimo įmonėms „E“, „M“, nors realiai šios įmonės nepirko ir televizoriai iš Lietuvos Respublikos išvežti nebuvo, o buvo parduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims) įtraukimu į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

37. Nuteistojo D. M. teigimu, sandoriai vyko realiai. Didžiosios Britanijos mokesčių administratorius pateikė duomenis apie vykusius sandorius tarp UAB „T“ ir „E“ (t. 37, b. l. 7–44). Taip pat Jungtinės Karalystės Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu informavo, kad Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos dokumentuose nematyti informacijos, kad „M“ turėjo sandorių su UAB „T“ (t. 24, b. 1. 174–200; t. 25, b. 1. 1–26), tačiau „M“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. UAB „T“ iš viso pervedė 451 959,56 Eur. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.

38. Pirmosios instancijos teismas analizavo sandorių realumą ir pagrįstai nustatė, kad negalima patvirtinti, jog bendrovės „T.“ televizoriai realiai buvo patiekti Didžiojoje Britanijoje registruotiems pirkėjams „E“ bei „M“ ir išgabenti iš Lietuvos teritorijos, todėl vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis, nepagrįstai pritaikytas 0 proc. PVM tarifas.

39. Kratos metu D. M. paimtame mobiliajame telefone rasti dokumentai, kuriais buvo įforminti UAB „T“ 1 281 vnt. televizorių už 836 110 Eur pardavimai Didžiosios Britanijos pirkėjams „E“ bei „M“ (t. 12, b. l. 41–200; t. 13, b. l. 1–200; t. 14, b. l. 1–144), neįrodo prekių išvežimo. Jungtinės Karalystės Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos 2020 m. liepos 21 d. rašte nurodoma, kad įmonėje „E“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pirkimų ir pardavimų nebuvo (t. 24, b. l. 139–148). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, gautus iš Didžiosios Britanijos mokesčių administratoriaus dėl UAB „T“ vykdytų sandorių su „E“ (t. 37, b. l. 7–44). Nors pateiktose dvejose sąskaitose (Nr. OAS 001 2016 m. spalio 1 d. ir Nr. OAS 002 2016 m. lapkričio 1 d.) pardavėjas nurodytas UAB „T“, data ir laikas sutampa su sąskaitomis rastomis pas D. M., tačiau pas nuteistąjį buvo rasta 11 vnt. dokumentų, išrašytų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. sausio 2 d. Šios sąskaitos nepatvirtina prekių judėjimo realumo, nes nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog prekės realiai buvo atgabentos į Didžiąją Britaniją. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad bendrovė „E“ nepateikė duomenų apie jos mokėtus mokesčius Didžiojoje Britanijoje, įmonė praktiškai nevykdė veiklos. Jungtinės Karalystės Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodyta, kad Karališkosios mokesčių ir muitų tarnybos dokumentuose nematyti informacijos, kad „M“ turėjo sandorių su UAB „T“ (t. 24, b. l. 174–200; t. 25, b. l. 1–26).

40. 2021 m. kovo 23 d. specialisto išvada dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta (t. 15, b. l. 73–77), kad negalima patvirtinti, jog UAB „T“ televizoriai realiai buvo patiekti Didžiojoje Britanijoje registruotiems pirkėjams „E“ bei „M“ ir išgabenti iš Lietuvos teritorijos į kitą valstybę narę, nes rastuose dokumentuose įformintas televizorių pardavimas, nors dalis nurodomų prekių UAB „T“ net nebuvo įsigijusi. Taip pat UAB „T“ rastuose tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose nenurodyti vežėjo pavadinimai ir adresai, dėl to negalima patvirtinti, kad realiai buvo išgabentos prekės pagal surašytus dokumentus. Nors teismo posėdžio metu D. M. teigė, kad už didesnius sandorius įmonė „E“ atsiskaitydavo pavedimais, tačiau UAB „T“ sąskaitos išrašuose nėra įplaukų iš „E“. Didžiosios Britanijos institucijos patvirtino, kad įmonė „E“ nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. nevykdė veiklos, o nuo 2018 m. balandžio 24 d. ši įmonė buvo išbraukta iš registro ir panaikinta po to, kai nebuvo pateiktos ataskaitos. Nagrinėjant UAB „T“ pardavimus „M“ nebuvo nustatyta, kad bendrovė realiai patiekė prekes „M“ ir kad šios prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybės narę, nes nepateikti ir nerasti krovinių transportavimo važtaraščiai. Pagal gautą teisinę pagalbą iš Didžiosios Britanijos, įmonė „M“ nepateikė jokių dokumentų dėl televizorių pirkimo. Pagal banko sąskaitos išrašą nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. nustatyta, kad neįrašyta, jog pinigų siuntėjas „M“ siuntė pinigus dėl televizorių pardavimo, o įrašyta kita mokėjimo paskirtis arba visai neįrašyta mokėjimo paskirtis. Nors banko išraše matoma, kad „M“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. UAB „T“ iš viso pervedė 451 959,56 Eur, tačiau nenurodyta, kad pinigų suma ar jos dalis įskaityta pagal UAB „T“ surašytus dokumentus, kuriais įforminti bendrovės televizorių pardavimai. Be to, pervestos sumos nesutampa su tyrimo metu rastuose dokumentuose nurodomomis sumomis.

41. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. M. nurodė, kad byloje trūksta šešių sąskaitų, nėra krovinių pristatymo važtaraščių (t. 39, b. l. 76–77). Pateikė sąskaitas (t. 39, b. l. 32–40, 44–46).

42. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas specialistas D. Marcinkevičius nurodė, kad įmonės direktorius D. M. tyrimui nepateikė nei vienos sąskaitos, nors jos saugomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus mažiausiai dešimt metų. Sąskaitos buvo rastos D. M. mobiliajame telefone, kuris buvo paimtas kratos metu. Specialistas patvirtino, kad įvertinus D. M. apeliacinio proceso metu pateiktas šešias PVM sąskaitas, specialisto išvada, kad televizoriai nebuvo išvežti, nesikeistų. Šiuo atveju surašytos tik sąskaitos, o kad iš tikrųjų televizoriai buvo išvežti nurodytai įmonei, nėra daugiau jokių tai patvirtinančių dokumentų (nei mokėjimų, nei transporto važtaraščių, nei vežėjų, nei kam mokėti pinigai už pervežimą). Šių sąskaitų įmonės direktorius tyrimo pradžioje nepateikė (t. 39, b. l. 77–78).

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo klaidų nustatydamas objektyviuosius nusikalstamos veikos – sukčiavimo – požymius. Byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad D. M. pats surašė ir į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras apie realiai neįvykusius sandorius, įtraukė jas apskaičiuojant UAB „T“ į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, taip jį sumažinant, ir pateikė PVM deklaracijas su klaidingais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Realiai neįvykusių sandorių galimas įtraukimas į buhalterinę apskaitą sudarė sąlygas UAB „T“ deklaruoti neva sumokėtą PVM, taip įgyjant teisę į atskaitą ir atitinkamai sumažinant į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, tokiu būdu buvo siekiama išvengti prievolės sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį. D. M. imituodamas UAB „T“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei įtraukdamas minėtas PVM sąskaitas faktūras dėl realiai neįvykusių sandorių, suvokė, kad dėl jo veikos bus sumažintas į valstybės biudžetą mokėtinas PVM ir valstybei bus padaryta turtinė žala, ir tokių padarinių siekė, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Veikdamas tokiu būdu nuteistasis D. M. siekė išvengti prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Dėl UAB „T“ turto pasisavinimo

44. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nustatant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nurodo, kad teismas neatliko išsamaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiškai neišnagrinėjo bei neįvertino baudžiamosios bylos medžiagos, todėl nepašalino baudžiamojoje byloje esančių abejonių.

45. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K‑23‑697/2019, Nr. 2K-41-697/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pripažįstant nuteistojo D. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, konstatuoja, kad apygardos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir į liudytojų parodymus, pagrįstai įžvelgė nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos UAB „T“ turto pasisavinimo nusikalstamos veikos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.

46. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 3 dalį. Konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. iš UAB „T“ sąskaitos buvo išgryninta 344 305 Eur, tačiau nebuvo pateikta duomenų, jog šios lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėm.

47. Nuteistasis D. M. nurodo, kad inkriminuota nusikalstama veika nebuvo padaryta, nes buvo apsiribota siauru laikotarpiu ir netiriant apskaitos dokumentų, nes pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje prekių įgijimui ir tai turėjo būti užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija atmeta tokius nuteistojo teiginius, kadangi juos paneigia baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų visuma.

48. Byloje nustatyta, kad UAB „T“ direktoriumi buvo D. M. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. jis valdė ir turėjo banko sąskaitos prisijungimus, turėjo teisę priimti įvairaus pobūdžio sprendimus bendrovės vardu bei buvo atsakingas už buhalterinę apskaitą. Taigi, D. M. pagal einamas pareigas buvo atsakingas už įmonės turto priežiūrą ir atsakingą valdymą, išgrynintų pinigų kontrolę. D. M. atitinka šios nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymius.

49. D. M. argumentą, kad lėšos buvo gryninamos siekiant vykdyti įmonės veiklą ir tam buvo panaudotos, paneigia 2021 m. kovo 23 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-33-1905/2016 Dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nurodyta, jog UAB „T“ nepateikė tyrimui kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, nepateikė kasos knygos su joje surašytomis operacijomis grynaisiais pinigais ir nepateikė bendrovės atskaitingų asmenų ataskaitų. Kasos pajamų orderių ir kasos išlaidų orderių bei kasos knygos ir atskaitingų asmenų ataskaitų (avanso apyskaitų) už tiriamąjį laikotarpį nesudarymo ir sudarymo, bet neišsaugojimo atvejais, pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kokie konkrečiai asmenys nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. išėmė iš bendrovės „T“ sąskaitos 157 705 Eur sumą iš Kauno miesto bankomatų, sumomis nuo 10 Eur iki 2 500 Eur per kartą, ir kam ši 157 705 Eur suma panaudota, negalima nustatyti, kam panaudota nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. vasario 26 d. iš bendrovės „T“ sąskaitos banke „Swedbank“ K. K. išduota 50 000 Eur suma grynais pinigais, negalima nustatyti, kam panaudota nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. iš bendrovės „T“ sąskaitos banke „Swedbank“ D. M. išduota 136 600 Eur suma grynais pinigais, negalima nustatyti, ar nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. iš bendrovės „T“ sąskaitos banke „Swedbank“ išimta iš viso 344 305 Eur (157 705 + 50 000 + 136 600) suma grynais pinigais panaudota bendrovės įsipareigojimams vykdyti ar nepanaudota bendrovės veikloje. Jei iš bendrovės „T“ sąskaitos banke „Swedbank“ nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. išimta 344 305 Eur suma grynais pinigais nepanaudota bendrovės veikloje pajamoms uždirbti, bendrovė „T“ patyrė 344 305 Eur nuostolį (t. 15, b. l. 91–92).

50. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas D. Marcinkevičius patvirtino tokias išvadas, kad nėra duomenų kam panaudoti pinigai 300 tūkstančių, kurie buvo išimti iš sąskaitos (t. 36, b. l. 10–12).

51. Taigi, atlikus tyrimą, nenustatyta jokių duomenų, kad D. M. iš UAB „T“ banko sąskaitos išgryninta pinigų suma buvo panaudota įmonės veikloje. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas disponuoja išgrynintomis pinigų sumomis ir teigia, kad jomis buvo perkamos prekės, įmonės vadovas turi pateikti visus tai patvirtinančius dokumentus, nes tokia suma (344 305 Eur) negalėjo būti mokama nesudarius sutarties ir jos neapskaitant įmonės buhalterinėje apskaitoje. Be to, tik tokius duomenis galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, nes kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K‑P‑78-2012, Nr. 2K-428/2014). Tyrimo metu tokių duomenų nuteistasis D. M. nepateikė, todėl jo versija, kad jis išgrynintus pinigus panaudojo jo vadovaujamos bendrovės reikmėms, pagrįstai atmesta. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78-2012, Nr. 2K-428/2014).

52. Byloje nustatyta, kad UAB „T“ vardu buvo sudaromos fiktyvios sutartys su įmonėmis „E“, „M“ dėl televizorių pardavimo, tačiau tokie pardavimai nebuvo atliekami. Šias sutartis įtraukus į MB „L“ buhalteriją sudaryta iliuzija apie verslo santykius tarp nurodytų įmonių. Tačiau šie fiktyvūs sandoriai sudarė galimybę UAB „T“ išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. D. M. buvo UAB „T“ direktorius, bei dėl savo einamų pareigų, turėjo teisę pats disponuoti ir pavaldiniams duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „T“ buvo vykdoma buhalterinė apskaita, atitinkamai nėra fiksuota, kur buvo panaudoti išgryninti pinigai, nėra duomenų, jog jie buvo panaudoti bendrovės reikmėms.

53. Taigi, D. M., būdamas UAB „T“ direktorius, atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu žinodamas, kad privalo įmonės pinigines lėšas naudoti tik įmonės veikloje ir po pinigų išgryninimo pateikti grynųjų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus teisės aktuose nustatyta tvarka, jų nepateikė ir iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų įmonei negrąžino, t. y. įgijo galimybę kaip savomis disponuoti UAB „T“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „T“ priklausantį turtą – 344 305 Eur. Atlikdamas tokius veiksmus D. M. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.

Dėl prokuroro skundo

54. Nagrinėjamu atveju R. K. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad žinodamas, jog UAB „A“ realiai televizorių nepardavė, pasinaudodamas UAB „A“ įmonės rekvizitais, pagamino 71 vnt. netikrų dokumentų – išrašė pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „A“ už parduotą televizorių gauna kvituose nurodytas sumas bei minėtus žinomai netikrus pinigų priėmimo kvitus kartu su televizoriais pateikė kaltinime nurodytiems asmenims, tokiu būdu pagamintus netikrus dokumentus panaudojo.

55. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti ginčijamą nuosprendį ir R. K. pripažinti kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kadangi jo surašyti pinigų priėmimo kvitai sukėlė pavojingus padarinius, t. y. kad UAB „A“ rekvizitų panaudojimas sukėlė teisines pasekmes pirkėjui, jais buvo pasikėsinta į įstatymo saugomas vertybes bei pažeidė fizinių asmenų teises. Teisėjų kolegija sutikti su šiuo prokuroro prašymu neturi pagrindo.

56. Byloje nėra ginčo, kad R. K., dirbdamas UAB „A“ vadybininko pareigose, būdamas atsakingas už prekybą vaizdo ir garso technika bei darbo vietą Kaune, prekiaudavo televizoriais, kuriuos gaudavo iš E. A. arba įsigydavo akcijų metu pas kitus pardavėjus. Jo asmeniškai įsigyti televizoriai nebuvo UAB „A“ įsigytos prekės, jos nebuvo šios įmonės apskaitoje, už jas gautos lėšos nebuvo ir neturėjo būti apskaitomos UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje. R. K. nurodė, kad pinigų priėmimo kvitus išrašydavo pasinaudodamas UAB „A“ duomenimis tik todėl, kad toks dokumentas buvo svarbus pirkėjams, bei esant būtinybei, tai jiems suteikė teisę pasinaudoti garantiniu aptarnavimu.

57. Teismų praktikoje vertinant BK 300 straipsnio 1 ir kitose šio straipsnio dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-331/2014, Nr. 2K-290-1073/2020).

58. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prekės garantinį aptarnavimą suteikia ne pardavėjas, tačiau tokia garantija yra suteikiama prekės gamintojo. Tam, kad asmuo įsigijęs prekę galėtų ja pasinaudoti, jis turi turėti tik įsigijimo faktą (datą) patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju buvo pasinaudota UAB „A“, kaip pardavėjo rekvizitais, tačiau šių rekvizitų panaudojimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei tai įmonei, nei pirkėjui. Nurodytais pinigų priėmimo kvitais tik buvo patvirtintas faktas, jog televizorius buvo parduotas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dokumentų klastojimas, pagal pareikštą kaltinimą, pirkimo kvitas yra patvirtinimas, kad nupirktam televizoriui yra ir bus taikoma garantija, akivaizdu, jog pinigų priėmimo kvitų pasirašymas nesukėlė pavojingų nusikalstamų padarinių. Byloje esančių duomenų pagrindu darytina išvada, kad įsigijimo faktas ginčo dokumentuose buvo nurodytas teisingas, nes sandoris įvyko, prekė buvo parduota už nurodytą sumą. Dėl pinigų priėmimo kvitų surašymo nebuvo padaryta žalos nei kuriai nors iš kvitų šalių, nei kitiems subjektams. Aptartu atveju konstatuotina, kad nurodyti R. K. veiksmai nesukėlė pavojingų padarinių, todėl nenustačius šio būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio R. K. pagrįstai išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

59. Teisėjų kolegija nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo R. K. išteisinant dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog išteisintojo veiksmai nesukėlė pavojingų padarinių, kurie yra būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis.

Dėl D. M. paskirtos bausmės

60. Nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų keliami ir ginčijami jam skirtų bausmių rūšies, dydžio ar jų subendrinimo tinkamumo klausimai. Vis dėlto įvertinus tai, kad apeliantas skunde prašo priimti priešingą nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija pasisakys ir šiuo klausimu.

61. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 3 dalį), ir du apysunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį). Keturios nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nusikalstami veiksmai truko gana ilgą laikotarpį. Vertinant nuteistąjį D. M. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 25, b. l. 191–194). Bylos duomenimis D. M. nevedęs, dirba.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2, 3 dalyse, 183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu (artimos baudžiamajame įstatyme įtvirtintam baudos kaip bausmės minimaliam dydžiui), nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 2, 4 dalių ir 5 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu D. M. paskirta subendrinta 1 550 MGL dydžio (58 373 Eur) bauda, nesudaro pagrindo išvadai apie jam skirtą aiškiai per griežtą bausmę. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje taip pat nenustatyta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

63. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš D. M. valstybės naudai priteistina 250 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 39, b. l. 86–89).

64. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą. Nors jo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į priteistų civilinių ieškinių sumas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistojo D. M. išlaidos, susidariusios už suteiktą jam teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko ir nuteistojo D. M. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų Lietuvos apeliaciniame teisme išieškojimo iš nuteistojo D. M. netenkinti.