- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- eB2-153-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02229-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litona Cargo“ (toliau - BUAB „Litona Cargo“) bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Litona Cargo“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 18 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi kreditorinių reikalavimų sąrašas patvirtintas.
4. AB „Lietuvos Draudimas“ nemokumo administratoriui pateikė prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Litona Cargo“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 41 064,55 Eur finansiniu reikalavimu.
5.1. Nurodė, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Litona Cargo“ 2014 m. lapkričio 26 d. sudarė ilgalaikę krovinių vežimo sutartį. 2018 m. liepos 31 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė UAB „Litona Cargo“ transporto paslaugų užsakymą-sutartį Nr. 539, pagal kurią UAB „Litona Cargo“ įsipareigojo pervežti UAB „Mineraliniai vandenys“ krovinį – alkoholinius gėrimus iš siuntėjo Les Chais de Francel, rue de la division Leclerc, 67290 Petersbach Prancūzija, krovinio gavėjui UAB „Mineraliniai vandenys“.
5.2. 2018 m. liepos 31 d. UAB „Litona Cargo“ sudarė krovinio pervežimo sutartį su lenkų įmone Chelios Group ZO.O. 2018 m. rugpjūčio 6 d. vežėjas Chelios Group ZO.O pasikrovė krovinį, bet jo nepristatė. Dėl krovinio dingimo fakto Lenkijos Žešuvos m. policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Policija pranešė, jog surado Volvo-FH, v/n (duomenys neskelbtini) kartu su Krone Paper Liner SD, v/n (duomenys neskelbtini), puspriekabe, jose nebuvo aptikta krovinio (alkoholinių gėrimų).
5.3. UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti pagal Krovinių draudimo sutartį. Pretenzijoje nurodyta ir pateiktais dokumentais pagrįsta, jog krovinio vertė be akcizo yra 41 615,30 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ už sugadintą krovinį išmokėjo 41 015,30 Eur dydžio draudimo išmoką.
5.4. Pažymėjo, kad UAB „Litona Cargo“ laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. UAB „Litona Cargo“ perdavė krovinį vežėjui Chelios Group ZO.O, nepatikrinusi šios įmonės patikimumo, neturėjo galiojančio vežimo datai civilinės atsakomybės dėl krovinio sugadinimo, dalinio ar visiško praradimo. Tokie veiksmai nelaikomi kaip rūpestingi profesionalaus vežėjo veiksmai.
5.5. Žala draudėjo kroviniui buvo padaryta, kai gabenamas krovinys buvo UAB „Litona Cargo“ dispozicijoje, dėl to prašo pripažinti AB „Lietuvos draudimas“ finansinius reikalavimus 41 064,55 Eur (draudimo išmoka 41 015,30 Eur sumai ir 49,25 Eur dokumentų vertimai).
6. Nemokumo administratorius A. B. su AB „Lietuvos draudimas“ finansiniu reikalavimu nesutinka.
7. Atsiliepimas, rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodomais argumentais:
7.1. Reikalavimas pateiktas praleidus teismo 2018 m. sausio 7 d. nutartyje nustatytus terminus. Prašyme nėra paaiškinta, dėl kokių priežasčių reikalavimas nebuvo pateiktas laiku ir nėra prašoma terminą atstatyti.
7.2. Teisėtvarkos institucijos nėra nustačiusios UAB „Litona Cargo“ tyčinių veiksmų dėl ko buvo prarastas krovinys. Nesant tokių veiksmų įrodymų UAB „Litona Cargo“ nėra atsakinga dėl atsiradusios žalos. Lenkijos policijos tyrimo metu nustatyta, kad krovinys prarastas dėl iki šiol nenustatytų trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos.
7.3. Kaip nurodoma gautoje Lenkijos policijos medžiagoje, krovinio gabenimas buvo vykdomas vilkiku VolvoFH, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo puspriekabe Krone Paper Liner SD, v/n (duomenys neskelbtini), šis vilkikas kartu su puspriekabe buvo pavogti. Dėl to pareiškimą parašė jų savininkė „PKO Leasing S. A.“, kuri suteikė šį transportą Lenkijos bendrovei Chelios Group Sp zoo pagal lizingo sutartį. Šie faktai konstatuoti Žešuvos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. raštu pagal surinktus dokumentus. Jame nurodoma, kad dėl transporto vagystės „PKO Leasing S. A.“ patyrė žalą, nežiūrint to, kad policija šį turtą rado Tomaszów Lubelski mieste 2018 m. rugsėjo 3 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad kartu su transportu buvo pavogtas ir jame esantis krovinys. Vagystė padaryta veikiant prieš faktinį vežėją, BUAB „Litona Cargo“ niekaip neprisidėjo prie nusikaltimo padarymo ar krovinio praradimo, todėl ji neatsako už nuostolius, kuriuos kompensavo AB „Lietuvos draudimas“.
7.4. Draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ teiginiai, kad BUAB „Litona Cargo“ galėjo kaip nors papildomai patikrinti Lenkijos bendrovės Chelios Group Sp zoo patikimumą, neturi pagrindo. BUAB „Litona Cargo“ įsitikino šio vežėjo patikimumu, Lenkijos policijos pateikta medžiaga parodo, kad netgi ir renkant kokius nors papildomus įrodymus, nebūtų pagrindo abejoti Lenkijos bendrove Chelios Group Sp zoo, nes ja pasitikėjo lizingo bendrovė „PKO Leasing S. A.“, lizingavo jai transportą, vieši duomenys apie ją neleido abejoti jos patikimumu. Pažymėjo ir tai, kad vagystė niekaip nesusijusi su faktinio vežėjo patikimumu, nes vagystę įvykdė nenustatyti asmenys.
8. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) R. M. su AB „Lietuvos draudimas“ finansiniu reikalavimu nesutinka.
9. Atsiliepimas, rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodomais argumentais:
9.1. AB „Lietuvos draudimas“ pateikiami argumentai yra nepagrįsti, o faktinės aplinkybės lemia išvadą, kad pareikštas reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu net dalinai. Nė vienas teisės aktas nenurodo, kad užsakymą dėl krovinio vežimo priėmęs vežėjas ir jį perdavęs vykdyti kitam vežėjui, turi įsitikinti to vežėjo patikimumu ar naudoti draudimą dėl patikėto pervežti krovinio praradimą.
9.2. CMR konvencijos 23 str. 3 d. numato ribotą krovinio vežėjo atsakomybę. CMR konvencijos 29 str. leidžia netaikyti vežėjo civilinės atsakomybės, jeigu jis ar jo agentai atliko tyčinius veiksmus, kurie ir lėmė krovinio praradimą. AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė jokių duomenų, kad BUAB „Litona Cargo“ būtų atlikusi kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių krovinys buvo prarastas. Pažymėjo, kad draudimo bendrovės pateikta informacija iš viso nėra pakankama nustatyti kaip tas krovinys buvo prarastas – iš Žešuvo miesto policijos komendantūros Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. pranešimo matyti tik tiek, kad transporto priemonės, kuriomis turėjo būti gabenamas krovinys buvo rastos kaip pavogtos be jokio krovinio. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad kol kas nenustatyti asmenys įvykdė nusikaltimą prieš transporto priemones ir jomis gabentą krovinį, juos pavogė. Tokios aplinkybės leidžia ne tik, kad taikyti ribotą krovinio vežėjo atsakomybę, bet ir apskritai vežėjui jos netaikyti. Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
9.3. Ar buvo aplinkybės, kurių vežėjas galėjo išvengti, spręstina pagal krovinio praradimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra žinomos visos krovinio praradimo aplinkybės, nes šis įvykis įvyko galimai Lenkijoje nė vienam iš proceso dalyvių tiesiogiai nedalyvaujant jame, t. y. nesant tiesioginių liudytojų. Dėl šios priežasties įrodymai vertintini pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – ar yra tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti išvadą, jog reikšmingas faktas buvo.
9.4. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad faktinis vežėjas krovinį prarado pavogus jį ir transporto priemones, kuriomis jis buvo gabentas, vagystė įvyko ne dėl vežėjo, o tuo labiau ne dėl BUAB „Litona Cargo“ kaltės. Tokia vagystė reiškia, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, nes yra CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatyta aplinkybė, kurios pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.
9.5. Tyrimo medžiagos dokumentai taip pat patvirtina, kad faktinis krovinio vežėjas Lenkijos bendrovė Chelios Group sp z o. o. buvo realiai veikianti bendrovė, pripažinta finansų įstaigų ir jai buvo teikiamos su finansine rizika susijusios lizingo paslaugos, todėl nėra pagrindo teiginiams, kad BUAB „Litona Cargo“, būdama kitos valstybės ūkio subjektu ir nebūdama Lenkijos, kur veikė faktinis krovinio vežėjas, ūkio subjektu, turėjo atlikti daugiau veiksmų negu toje rinkoje veikiančios finansų įstaigos. Be to, tyrimo medžiagos aplinkybės patvirtina, kad netgi ir kokių nors papildomų duomenų apie faktinį krovinio vežėją turėjimas nebūtų apsaugojęs nuo įvykdytos vagystės, nes ta vagystė nepriklausė nuo vežėjo valios, nebuvo ir jo kaltės ar aplinkybių, kurias būtų patvirtinę kokie nors dokumentai, surinkti iš anksto prieš patikint krovinį vežti faktiniam jo vežėjui – Lenkijos bendrovei Chelios Group sp z o. o. Krovinio vagystė buvo įvykdyta kitų nenustatytų asmenų, jų nusikalstami veiksmai buvo nukreipti apskritai į visą faktinio vežėjo bendrovės Chelios Group sp z o. o. turtą, kuris vagystės metu tapo prieinamas ją įvykdžiusiems asmenims.
10. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo atnaujinti terminą kreditoriam reikalavimui pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir įtraukti AB „Lietuvos draudimas” į BUAB „Litona Cargo” kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą.
11. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodomais argumentais:
11.1. AB „Lietuvos draudimas” terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Litona Cargo” buvo surašyta ir išsiųsta pretenzija dėl išmokos išieškojimo. Pretenzijoje buvo nustatytas 15 dienų terminas reikalavimui įvykdyti. AB „Lietuvos draudimas” negavo jokio atsakymo į šią pretenziją, t. y. kreditoriui nebuvo pranešta apie tai, kad įmonei yra iškelta bankroto byla. Kai kreditorius nesulaukęs jokio atsako į pretenziją, patikrino įmonės UAB „Litona Cargo” statusą, paaiškėjo informacija apie tai, kad jai yra iškelta bankroto byla, buvo pateiktas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
11.2. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Litona Cargo“ į bylą nėra pateikusi jokių duomenų ar dokumentų, nuo kada ji pradėjo bendradarbiauti su „Chelios Group S.p.z.o.o“, ar kreditoriaus apdrausto krovinio, dėl kurio praradimo yra pareikštas reikalavimas, vežimas buvo pirmasis užsakymas, ar bendradarbiavimo santykiai buvo prasidėję anksčiau. Tai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant, ar atsakovės veiksmai buvo pakankamai rūpestingi šioje situacijoje. Jeigu iki kreditoriaus apdrausto krovinio praradimo, atsakovė anksčiau nėra bendradarbiavusi su minėta įmone, laikytina, kad ji veikė itin nerūpestinga, patikėdama vertingo bei specifinio krovinio vežimą užsienio valstybėje registruotam subjektui, su kuriuo anksčiau nesiejo jokie santykiai. Būtent ta aplinkybė, kad atsakovė parinko nepatikimą subjektą krovinio vežimo sutarčiai įvykdyti, lėmė, kad atsirado žala, dėl kurios kreditorius yra pateikęs kreditorinį reikalavimą. Itin nerūpestingas elgesys gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmas, kas lemtų CMR konvencijos ribojimų netaikymą. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų, atsakovė bet kokiu atveju turi pareigą atlyginti žalą kreditoriui.
12. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2014).
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ prašo patvirtinti jos 41 064,55 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 41 015,30 Eur draudimo išmokos suma, kurią pareiškėja išmokėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ ir 49,25 Eur dokumentų vertimo išlaidos.
14. Pareiškėja teigia, kad UAB „Litona Cargo“ laikoma vežėju CMR konvencijos prasme, todėl ji privalo atsakyti už prarastą krovinį kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, pažymėjo, kad BUAB „Litona Cargo“ perdavė krovinį vežėjui Chelios Group Sp ZO.O, nepatikrinusi šios įmonės patikimumo, o tokie veiksmai nelaikomi kaip rūpestingi profesionalaus vežėjo veiksmai.
15. Pažymėtina, kad 1956 m. Tarptautinėje krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau – CMR konvencija) yra įtvirtintos vežėjo atsakomybės ir atleidimo nuo jos nuostatos. CMR konvencijos 17 straipsnis nustato, jog vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, jei tai įvyko dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Taip pat CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
16. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad krovinio gabenimas buvo vykdomas vilkiku VolvoFH, v/n (duomenys neskelbtini) ir jo puspriekabe Krone Paper Liner SD, v/n (duomenys neskelbtini), šis vilkikas kartu su puspriekabe buvo pavogti. Žešuvos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodoma, kad policija šį turtą rado Tomaszów Lubelski mieste 2018 m. rugsėjo 3 d. Lenkijos policijos tyrimo metu nustatyta, kad krovinys prarastas dėl iki šiol nenustatytų trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos. Kartu su transportu buvo pavogtas ir jame esantis krovinys.
17. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (transporto, kuriame buvo pakrautas krovinys vagystės). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikti jokie duomenys, kurie leistų konstatuoti, kad BUAB „Litona Cargo“ atliko kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių krovinys buvo prarastas. Priešingai, yra nustatyta, jog krovinio vagystė buvo įvykdyta kitų nenustatytų asmenų, kurių nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į bendrovės Chelios Group Sp ZO.O. turtą (transporto priemonę). Atsižvelgiant į tai, kad vagystė įvyko ne dėl faktinio krovinio vežėjo, o tuo labiau ne dėl BUAB „Litona Cargo“ kaltės (ji niekaip neprisidėjo prie nusikaltimo padarymo ar krovinio praradimo), BUAB „Litona Cargo“ neturi atsakyti už krovinio praradimą ir atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ patirtas išlaidas dėl UAB „Mineraliniai vandenys“ sumokėtos draudimo išmokos.
18. Pareiškėjos argumentas, kad BUAB „Litona Cargo“ perdavė krovinį vežėjui Chelios Group Sp ZO.O, nepatikrinusi šios įmonės patikimumo, ir tokie veiksmai lėmė atsiradusią žalą, atmestini. Pažymėtina, bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Litona Cargo“ neturėjo pagrindo abejoti Lenkijos bendrove Chelios Group Sp ZO.O, kadangi ja pasitikėjo lizingo bendrovė „PKO Leasing S.A.“, kuri lizingavo jai transportą, taip pat kiti vieši duomenys neleido abejoti jos patikimumu. Kita vertus, kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, vagystė buvo įvykdyta nenustatytų asmenų, kurie niekaip nesusiję su faktinio vežėjo Chelios Group ZO.O patikimumu.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas įtraukti ją į BUAB „Litona Cargo“ kreditorių sąrašą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Litona Cargo“ bankroto byloje atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.