- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2-286-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02229-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LITONA CARGO“ bankroto byloje atmetė.
2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties paduoti baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d.
5. Teismas konstatavo, jog pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą pašto įstaigai įteikė 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. praleidusi terminą šiam veiksmui atlikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė bylą vedė per atstovę advokato padėjėją I. V., tačiau pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties atstovei nesiuntė ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 1 dalies nuostatas.
6.2. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties buvo pateiktas kurjerių tarnybai 2020 m. gruodžio 22 d., todėl turėtų būti laikoma, kad procesiniai dokumentai buvo išsiųsti nepraleidus nutarties apskundimo termino. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, todėl apskundimo terminas skaičiuotinas ne nuo nutarties priėmimo, bet nuo jos įteikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Suinteresuotas asmuo R. M. 2021 m. vasario 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 6 d. pranešimo kopija. Minėtais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymu grindžiamas atsisakymo priimti apeliantės atskirąjį skundą pagrįstumas.
10. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad rašytiniai paaiškinimai ir įrodymas yra susiję su atskirojo skundo pateikimo termino pabaigos vertinimu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl 41 064,55 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „LITONA CARGO“ bankroto byloje atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.
14. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis apeliantei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemą buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 15 d. ir laikoma įteikta po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 16 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties paduoti baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d., pareiškėja šį terminą praleido, todėl atskirasis skundas nepriimtinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.
16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) nuosekliai formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05).
17. Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. CPK 175¹ straipsnio 9 dalis numato, kad advokatams, advokato padėjėjams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2019 m. spalio 14 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais į bylą yra pateikti pareiškėjos ir jos atstovo advokato sudarytos atstovavimo sutarties išrašas bei perįgaliojimas, iš kurio matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjos interesus pavesta atstovauti advokato padėjėjai I. V.. Analogiška perįgaliojimo kopija pateikta ir 2020 m. sausio 20 d., iš kurios matyti, jog perįgaliojimas išduodamas iki 2021 m. sausio 1 d. Kaip minėta, iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 15 d. procesinių dokumentų siuntimo lydraščio matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį išsiuntė pareiškėjai, tačiau nesiuntė jos atstovei advokato padėjėjai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių užtikrinti tinkamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties įteikimą pareiškėjai bei pareiškėjos atstovei, todėl pažeidė tinkamo informavimo pareigą, ją atliko formaliai bei pažeidė CPK 118 straipsnio 1 dalies nuostatas.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko visų reikiamų įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesiuntė apeliantės atstovei advokato padėjėjai, apie kurios atstovavimą byloje yra pateikti duomenys, procesinių dokumentų (CPK 118 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos aplinkybės dėl atskirojo skundo įteikimo momento pašto įstaigai nesudaro pagrindo spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis buvo įteikta pagal proceso įstatymo normas.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nesivadovavo aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pažeidė proceso įstatyme numatytas procesinių dokumentų įteikimo taisykles bei informavimo pareigą atliko netinkamai, formaliai, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kaip pateiktą praleidus proceso įstatyme numatytą apskundimo terminą, atsisakė priimti nepagrįstai.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.