- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-1118-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00292-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neto Logistika“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Neto logistika“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neto Logistika“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neto logistika“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Consol Line“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Neto logistika“ dėl žalos atlyginimo, juo ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 1 428,00 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Neto logistika“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic Consol Line“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, nuspręsta priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės UAB „Neto logistika“ 1 428,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 428,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti 322,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Plungės apylinkės teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. gautas atsakovės UAB „Neto logistika“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašoma panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Neto logistika“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5.1. Teismas nurodė, kad atsakovė (jos atstovas) į 2022 m. rugpjūčio 3 d. 13.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti atsakovei nedalyvaujant nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavusi ieškovės atstovė teismo prašė priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, jog buvo klaidingai suprasta bylos nagrinėjimo forma, t. y. buvo manoma, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
5.3. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovei buvo nusiųsta tiek teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis, tiek teismo šaukimas, kartu išaiškinant atsakovės pareigą dalyvauti posėdyje bei neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį teisines pasekmes, taip pat pateikiant atsakovei kitą aktualią su paskirtu posėdžiu susijusią informaciją, neturėjo pagrindo svarbiomis pripažinti atsakovės nurodytas neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis. Todėl, nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų netenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, šioje byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. atsakovei (jos atstovui) neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jai buvo tinkamai pranešta, o atvykusiai šaliai (ieškovei) prašant priimti sprendimą už akių.
5.4. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, jog sprendimas už akių buvo priimtas nesuteikus atsakovei galimybės duoti paaiškinimus ir pateikti teismui esminę reikšmę bylai turinčius įrodymus. Teismas nurodė, kad šia savo teise atsakovė pasinaudojo, pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, kartu su atsiliepimu taip pat pateikė įrodymus, kuriais buvo grindžiami jos atsikirtimai. Be to, atsakovė turėjo galimybę atvykti į 2022 m. rugpjūčio 3 d. 13.30 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ir jame pateikti teismui tiek savo argumentus, tiek papildomus įrodymus, jeigu tokių atsakovė pageidavo pateikti, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė savo nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, taip pat turėjo teisę, o kartu ir CPK 287 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, pateikti teismui visus atsakovės turimus įrodymus, susijusius su byla, ir pareikšti prašymus teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių pati atsakovė negali gauti. Kartu su pareiškimu atsakovė tik pakartotinai pateikė CMR važtaraščio kopiją, kuri jau buvo pateikta į bylą kartu su jos atsiliepimu į ieškinį, jokių kitų naujų įrodymų atsakovė teismui nepateikė, prašymų dėl jų išreikalavimo nepareiškė.
5.5. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstė savo nesutikimą ir abejones dėl teismo priimto sprendimo, kuris iš esmės buvo grindžiamas tik subjektyviu atsakovės byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Esminis argumentas, kuriuo atsakovė grindė poreikį panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės yra tai, jog atsakovė buvo tik krovinio ekspeditorius, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti nukreiptas krovinio vežimą organizavusiai UAB „Baltic Console Line“ bei faktiškai krovinį vežusiai Baltarusijos įmonei „Fobus“. Teismas nurodė, kad šis atsakovės argumentas buvo nurodytas ir atsakovės atsiliepime į ieškinį, todėl buvo vertintas priimant sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovė, savo atsikirtimus grįsdama aplinkybėmis, jog krovinio pervežimo procese ji veikė tik kaip ekspeditorius, turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad su užsakove UAB „Limarko jūrų agentūra“, veikiančia per atstovybę Baltarusijoje „Limbela Logistics“, buvo aiškiai susitarta, kad atsakovė tik ekspedijuoja krovinį, tačiau minėti įrodymai nebuvo pateikti ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
5.7. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pareiškime nurodė, kad ieškovė nepagrįstai neįtraukė į bylą faktinio vežėjo Baltarusijos įmonės „Fobus“, tačiau šiuo aspektu teismas atsižvelgė į tai, kad teisė pasirinkti atsakovą priklauso ieškovui, todėl pati ieškovė turėjo teisę nuspręsti, kam reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad kaip ir sprendime už akių, tuo atveju, jeigu atsakovė manė, jog žala kroviniui atsirado dėl jos pasirinkto ekspeditoriaus ar vežėjo, t. y. trečiojo asmens UAB „Baltic Consol Line“ kaltės, atsakovės reikalavimai gali būti nukreipti šiam asmeniui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš esmės tai ir siekia padaryti, nes UAB „Neto logistika“ jau yra pareiškusi pretenziją trečiajam asmeniui UAB „Baltic Consol Line“ dėl 1 966,94 JAV dolerių žalos atlyginimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė kėlė klausimą, kaip buvo apskaičiuota padaryta žala bei nurodė, kad nėra aišku, kas ir kaip ją įvertino, tačiau 2020 m. spalio 15 d. trečiajam asmeniui UAB „Baltic Console Line“ adresuotoje pretenzijoje pati atsakovė nurodė ir pripažino, jog krovinys į Brestą pristatytas sugadintas, o krovinio sugadinimo faktą grindžia 2020 m. rugsėjo 30 d. aktu, CMR važtaraščiu, patirtų nuostolių dydį nurodo 1 966,94 JAV dolerių, kurių atlyginimo atsakovė pareikalavo iš trečiojo asmens ir kuris sutampa su ieškovės išmokėta draudimo išmokos suma. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė neginčijo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl krovinio sugadinimo fakto, taip pat neginčijo ieškovės nurodyto žalos dydžio bei krovinio gavėjui išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Atsižvelgiant į tai teismas, šios atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės taip pat nelaikė kaip turinčios esminę reikšmę teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
5.8. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytas aplinkybes, teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Neto logistika“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir tenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė su tokia teismo nutartimi nesutinka, teigia kad ji nepagrįsta. Nurodo, kad Plungės apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė tuo, jog neva atsakovė atliko ne tik ekspedijavimo paslaugas, bet CMR konvencijos prasme atsakovė yra laikytina vežėju. Apeliantės teigimu, faktinės ginčo aplinkybės yra tai, jog vežėja yra kompanija „Fobus“, kuri ir yra nurodyta ant CMR važtaraščio. Teigia, kad faktinis vežėjas net neįtrauktas į bylą. Nurodo, kad ji nėra nei siuntėjas nei vežėjo atstovas (priešingu atveju būtų nurodoma CMR važtaraštyje: Siuntėjo/gavėjo/vežėjo vardu veikiantis asmuo).
6.2. Apeliantės klientė UAB „Limarko jūrų agentūra“ užsakė ekspedijavimo paslaugas, tai yra realiai atliko oro ir sausumos frachto pirkimus. Teigia, kad taip sutarta ir užsakymo lape. Nurodo, kad nėra jokių sutarčių ar faktinių aplinkybių leidžiančių manyti, kad apeliantė teikia ne ekspedijavimo paslaugas. Nurodo, kad ji neturi nei transporto, nei kitokių įsipareigojimų klientams kaip tik ekspedijavimo paslaugų teikimo. Apeliantė negali veikti vežėjo vardu, nes per ilgametę darbo logistikoje praktiką, nėra atvejų kai ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės veiktų jūrinių ar oro linijų vardu.
6.3. Apeliantės teigimu, byla nenagrinėta iš esmės ir nenustatyta ar tikrai sausumos vežėjas ar sandėlis (krovėjai) yra atsakingi. Nurodo, kad nei vežėjas nei krovėjai nėra įtraukti į bylą kaip susijusios šalys. Teigia, kad krovinio žala įvertinta tik gavėjo, tačiau realiai nenustatyta pažeisto krovinio vertė. Nepateiktas nei utilizacijos aktas ar kiti dokumentai pagrindžiantys krovinio sunaikinimą, praradimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino žalą kaip tyčinius veiksmus atliktus vežėjo ar atsakovės dėl neatsakingo transportavimo, tačiau nėra jokių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas manyti, kad tai buvo tyčia atlikti veiksmai. Apeliantė kelia klausimą kokia rizika prekiauja draudimas ir kokie atvejai laikomi draudiminiais dėl netyčinių aplinkybių.
6.4. Apeliantė teigia, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas ekspedijavimo paslaugų užsakymas, patvirtina aplinkybes, kad atsakovė teikė tik ekspedijavimo paslaugas krovinio transportavimui Narito – Brestas per Vilnių. Teigia, kad nurodytas paslaugų užsakymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kadangi byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Nurodo, kad apeliantė neturėdama teisininko ir patirties tokio pobūdžio bylose, nežinojo apie tai, kokius teismui dokumentus reikia pateikti įrodinėjimo metu. Apeliantės vertinimu, nepaskyrus teismo posėdžio dėl bylos nagrinėjimo iš esmės ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis ir apsiginti nuo nepagrįsto ieškinio. Apeliantė prašo apeliacinio teismo prijungti pateiktus naujus įrodymus ir tenkinti atskirąjį skundą.
7. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su atskirojo skundo argumentais nesutinka, prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrysta. Atsilepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pažymi, kad atsakovė UAB „Neto logistika“ apeliacinį skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau visiškai nepasisako, kodėl skundžiama nutartis, apeliantės vertinimu, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad apeliantės argumentai, kad ji nebuvo faktinis krovinio vežėjas, o buvo tik ekspeditorius, kuris organizavo krovinio gabenimą, pasitelkdamas trečiuosius asmenis yra teisiškai nepagrįsti, nes Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, t. y. nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012, 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).
Šalies argumentai
7.2. Pažymi, kad tiek Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendime už akių, tiek 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartyje yra teismo išsamiai pasisakyta dėl nurodytų apeliantės argumentų atskirajame skunde. Nurodo, kad vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teigia, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė ekspedijavimo paslaugų užsakymą su vertimu. Ieškovės nuomone minėtas dokumentas galėjo būti pateiktas anksčiau, nes minėtą dokumentą atsakovas turėjo galimybę pateikti tiek kartu su atsiliepimu, tiek atvykęs į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, tiek ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
11. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bet kuris teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus. Procesiniame dokumente, taip pat ir atskirajame skunde turi būti aiškiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinių / atskirųjų skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.
12. Analizuojant apeliantės pateikto atskirojo skundo turinį nustatyta, kad apeliantė nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų, nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė kokiais teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliantės skundas neaiškus, nekonkretus, nurodytos aplinkybės nesusijusios su skundžiama nutartimi. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nenagrinėjo iš esmės, todėl jis negalėjo tinkamai įvertinti jos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.
13. Tokiu atveju svarbu pažymėti, kad vadovaujantis CPK 225 straipsnio 7 dalimi, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodo neatvykimo į parengiamąjį posėdį padarinius arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks pagal paruošiamuosius dokumentus, arba, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi buvo nutarta paskirti parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. rugpjūčio 3 d. 13:30 val. Apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką šalims pranešti teismo šaukimais. Minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, išaiškinta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis kartu su teismo šaukimu apeliantei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) įteikta 2022 m. birželio 22 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).
14. Apeliantė (jos atstovas) 2022 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti atsakovei nedalyvaujant nepateikė. Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavusi ieškovės atstovė teismo prašė priimti sprendimą už akių. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis daryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui buvo teisinės prielaidos konstatuoti atsakovės pasyvų procesinį elgesį ir jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių.
15. Be to svarbu akcentuoti ir tai, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantė nustatytos procesinės tvarkos nesilaikė, motyvuodama tuo, kad neturi kvalifikuotos teisinės pagalbos.
16. Pateiktame 2022 m. rugpjūčio 29 d. apeliantės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta, jog apeliantės atstovas direktorius D. V. neturi teisinio išsilavinimo, manė jog byla parengiamojo posėdžio metu bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, be to vadovas nurodė, kad eina apeliantės direktoriaus pareigas trumpą laiką, todėl nėra pakankamai apdairus. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodyta, kad netinkami buvo suprasta proceso eiga, todėl buvo manyta, jog parengiamojo posėdžio metu byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
17. Taigi susiklosčius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis https://rekvizitai.vz.lt/imone/neto_logistika/apyvarta/ apeliantė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, kuris gali užtikrinti savo tinkamą atstovavimą teisme, t. y. turi galimybę kreiptis į teisininkus, advokatus dėl teisinių paslaugų apeliantei suteikimo ir tokiu atveju gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šioje byloje buvo apribota apeliantės teisė teikti paaiškinimus ir bylai reikšmingus įrodymus ar dalyvauti jos nagrinėjimo procese. Kita vertus, direktorius D. V. teigdamas, jog manė, kad byla parengiamojo posėdžio metu bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tuo patvirtina, kad žodinio bylos nagrinėjimo nesitikėjo ir tokio neprašė.
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, prašydama jį prijungti prie bylos ir nurodydama, kad paslaugų užsakymas Nr. ATAGO-02-20 nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, be to apeliantė neturėdama teisininko ir patirties tokio pobūdžio bylose, nežinojo kokius teismui dokumentus reikia pateikti įrodinėjimo metu.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
20. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme. Būtent todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus.
22. Tačiau byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK 314 straipsnis ir nustatė ribotos apeliacijos modelį, draudžiantį remtis naujais įrodymais, jei jie galėjo būti pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
23. Taigi, paminėti išaiškinimai teikia pagrindą išvadai, kad dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo spręstina ir asmens procesinio elgesio vertinimo kontekste – įrodymai gali būti priimti, tačiau tik tuo atveju, jei asmens procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme buvo sąžiningas, kitaip tariant, jei nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmuo piktnaudžiauja teise, pavyzdžiui, sąmoningai neteikia/nenurodo pirmosios instancijos teismui įrodymų, jais ir galimybėmis juos gauti pradeda domėtis tik priėmus jo atžvilgiu neigiamą sprendimą ir pan.
24. Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta darytina išvada, kad šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu įpareigoja šalį rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus į bylą. Vienas iš šalies pareigos rūpintis proceso skatinimu turinio elementų yra tinkamas įrodymų pateikimas. Šios pareigos netinkamas vykdymas arba nevykdymas lemia tai, jog teismas gali atsisakyti priimti naujus įrodymus, taip siekiant užskirsti kelią piktnaudžiavimui procesu ir užtikrinti sklandžią proceso eigą. Toks elgesys, kai yra nuslepiami tam tikri įrodymai siekiant pateikti procesines staigmenas nėra ir negali būti toleruojamas, kadangi, neribojant naujų įrodymų pateikimo, šalims atsiranda daug galimybių piktnaudžiauti procesu, taip siekiant procesą užvilkinti. Neribojant naujų įrodymų pateikimo, procesas gali užsitęsti nepateisinamai ilgą laiką, o tai prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams. Galiausiai, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti tiek ilgai, jog šalims teismo sprendimas gali tapti nebeaktualus ir nebereikalingas.
25. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – ekspedijavimo paslaugų užsakymą Nr. ATAGO-02-20, kadangi šis įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 314 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.