Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Nerijaus Meilučio ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl teisės aktus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, G. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl neteisėtos statybos (iki 2017 m. sausio 1 d. buvo savavališka statyba) padarinių pašalinimo.

Ieškovė įpareigojo atsakovą iki 2016 m. spalio 14 d. nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą, iki 2016 m. spalio 18 d. nugriauti (išardyti) savavališkai pastatytus (įrengtus) terasą, trinkelių aikštelę su taku, atraminę sienutę, mūrinę tvorą. Atsakovas per ieškovės nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, t. y. nenugriovė statinių, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsakovo pastatyti ginčo statiniai priskirtini nesudėtingų statinių kategorijai, kurių statybai nereikalingi jokie statybą leidžiantys dokumentai, tačiau reikalingas žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinis sutikimas. Atsakovui tokio sutikimo neturint, Jonavos rajono savivaldybės administracijai neišduodant statybą leidžiančio dokumento, ūkio pastato, terasos, trinkelių aikštelės su trinkelių taku, atraminės sienutės bei mūrinės tvoros (ginčo statiniai) statyba laikytina pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėta. Nelegali statyba yra valstybiniame žemės sklype ir patenka į saugomą teritoriją, t. y. ginčo statiniai yra pastatyti gretimai vandens telkinio ir nė vienas ginčo statinys nepatenka į prie vandens telkinių leidžiamų statyti statinių sąrašą (t. y. ginčo statiniai nėra hidrotechnikos statiniai).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ginčo statiniai stovi pakrantės apsaugos juostoje ir dėl šių priežasčių laikė, kad nėra galimybių jų įteisinti. Ieškovė šia aplinkybe savo ieškinio negrindė, ši aplinkybė nebuvo faktiniu ieškinio pagrindu, ji nebuvo nurodyta privalomuosiuose reikalavimuose, todėl teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.

Teismas taikė neproporcingą priemonę – statinių nugriovimą, kai yra galimybė atsakovui sklypą įsigyti nuosavybės teise ar išnuomoti. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti.

Teismo nustatytas terminas nugriauti statinius yra per trumpas. Atsakovo sveikata yra labai bloga, pastatytuose statiniuose yra jo vienintelė gyvenamoji vieta. Atsakovas gauna minimalias pajamas, iš kurių tiek nugriauti statinius, tiek įsigyti kitas gyvenamas patalpas yra ypatingai sudėtinga. Todėl, nustačius 6 mėnesių terminą statinių nugriovimui, atsakovas patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-1984-554/2017 yra sprendžiamas klausimas dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau - administracija) 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 63-07-1742 panaikinimo, kuriuo administracija netenkino apelianto prašymo leisti nuosavybės teise įsigyti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ir įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. šioje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar administracija pagrįstai atsisakė leisti apeliantui įsigyti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame yra pastatyti ūkio pastatas, terasa, trinkelių aikštelė su trinkelių taku, atraminė sienutė ir mūrinė tvora. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad apeliantui apskritai nėra galimybės įteisinti ūkio pastato, terasos, trinkelių aikštelės su trinkelių taku, atraminės sienutės ir mūrinės tvoros, kadangi jie pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje tarp (duomenys neskelbtini) tvenkinio ir žemės sklypo, kuriam nustatyta ir įregistruota specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - paviršinio vandens telkinių apsaugos zona (XXIX) ir kurioje tokios paskirties statinių statyba yra negalima, pagrįstai bylos nestabdė.

Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo statinių statyba prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, todėl statybos įteisinimas yra negalimas. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus <...>. Ginčo statiniai (ūkio pastatas, terasa, trinkelių aikštelė su trinkelių taku, atraminė sienutė ir mūrinė tvora) nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimų statyti statinių sąrašą. Teismas savo sprendimu gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas).

Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pripažino statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, faktą, o tuo pačiu ir ieškinio pagrįstumą, tik prašė nustatyti ilgesnį terminą statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniams pašalinti. Ginčo statinių nugriovimui nereikia daug lėšų ar laiko sąnaudų. Teismo nustatytas 6 mėnesių terminas yra realus ir pakankamas neteisėtos statybos padarinių pašalinimui. Apelianto argumentai, kad pastatytuose statiniuose yra jo vienintelė gyvenamoji vieta, neatitinka tikrovės, kadangi byloje nėra ginčo dėl gyvenamojo namo, teismas įpareigojo nugriauti I grupės nesudėtingus statinius.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo pastatytiems ginčo statiniams, patenkantiems į nesuformuotą valstybinės žemės dalį, buvo privaloma gauti Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas nevertino, ar nėra galimybių minėtą žemės sklypą, kuriame yra pastatyti atsakovo ginčo statiniai, jam išnuomoti ar parduoti, kadangi tai nėra ginčo objektas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, ginčo statinius pastatęs paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostoje, kurioje tokių statinių statyba yra draudžiama, negali šių statinių įteisinti, todėl ginčo statiniai laikytini neteisėtos statybos padariniais ir turi būti pašalinti statinius nugriaunant.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas taikė neproporcingą priemonę – statinių nugriovimą, kai yra galimybė atsakovui sklypą įsigyti nuosavybės teise ar išnuomoti. Teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą iki Kauno apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eI-1984-554/2017, kurioje sprendžiamas klausimas dėl įsiterpusio žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, pardavimo atsakovui.

Nustatyta, kad valstybinės žemės plote tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini). ir valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) tvenkinio neturint leidimo yra pastatyti ūkio pastatas, terasa, trinkelių aikštelė su taku, betoninė atraminė sienutė, mūrinė tvora, lieptai (1 t., b. l. 49-54). Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktuose (1 t., b. l. 77-81) pažymėta, kad atsakovas per ieškovės nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, t. y. nenugriovė statinių.

Neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis, kurios 1 punkte galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, siejama su sąlyga, kad žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kitais atvejais būtina neteisėtos statybos padarinius pašalinti, atkuriant buvusią iki statybos darbų padėtį ir sutvarkant statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2–5 punktai). Šios teisės normos atitinka nuostatą, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.

Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, pripažįstamas proporcingu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03, buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2013 ir joje nurodytą praktiką). Praktikoje galimos įvairios faktinės ir teisinės situacijos, reikalaujančios teismo individualizuoto požiūrio tam, kad būtų įgyvendinta konstitucinė vertybė – teismo teisingo sprendimo priėmimas. Dėl to remiantis nurodytais argumentais konstatuotina, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą nagrinėdamas Inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nustatęs savavališkos statybos faktą, konkrečiu atveju priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, jo reikšmingumo (mažareikšmingumo), neteisėtumo priežasčių, pobūdžio ir laipsnio, jį padariusio asmens apie tai žinojimo ir teisėtų šio asmens lūkesčių egzistavimo, taip pat atsižvelgdamas į ieškiniu ginamos teisės pobūdį ir svarbą, kitas aplinkybes, įvertinęs siekiamo tikslo ir prašomų (galimų) taikyti priemonių šiam tikslui pasiekti proporcingumą ir nustatęs, kad jas pritaikius asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą, teismas, įgyvendindamas konstitucinę vertybę – teismo teisingo sprendimo priėmimą, turi teisę ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017).

Spręsdamas dėl atsakovo argumentų, jog teismas nepagrįstai nevertino, ar nėra galimybių šį atsakovui priklausantį sklypą, kuriame yra statiniai, jam išnuomoti, ar parduoti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius ją legalizuojant ir, priėjęs išvados, jog tokios galimybės nėra, pagrįstai neanalizavo atsakovo galimybių išsinuomoti ar pirkti žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas vykdė pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybių visetą. Ieškovė nesirėmė ta aplinkybe, jog ginčo statiniai stovi pakrančių apsaugos juostoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas teisinį reguliavimą, šia aplinkybe remdamasis priėmė sprendimą, nereiškia, jog jis peržengė ieškinio ribas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai analizavo visus teisinio reguliavimo aspektus, nustatė, jog ginčo statiniai, stovi pakrantės apsaugos juostoje, todėl pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės atsakovui šiuos statinius įteisinti. Teismui konstatavus, jog atsakovas neturi galimybių statinių įteisinti dėl esamo teisinio reguliavimo, netikslinga buvo analizuoti atsakovo galimybes išsinuomoti ar pirkti žemės sklypą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įpareigojimas nugriauti statinius kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą.

Atsakovo argumentas dėl pernelyg trumpo termino pašalinti neteisėtos statybos padarinius atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai dėl kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėti statiniai nėra atsakovo būstas, tai yra ūkio pastatas bei inžineriniai statiniai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ieškovės prašomas nustatyti 3 mėnesių terminas pasibaigtų žiemos metu, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė 6 mėnesių terminą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimas yra brangus, pareikalaus didelių kaštų. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, išskyrus pažymą iš VSDFV, apie savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog 6 mėnesių termino nustatymas pažeis jo interesus, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas 6 mėnesių terminas neteisėtos statybos padariniams pašalinti, teisingas ir pagrįstas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Valstybės išlaidos (1,72 Eur) už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą yra mažesnės, negu kad nustatyti minimalūs priteistini dydžiai, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.