- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- eI-1984-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00993-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Algis Markevičius
- Atsakovas
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-05-24 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2017-04-20 Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. 63-07-1742, kuriuo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu Jonavos raj. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu Jonavos raj. sav(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas skunde (b.l. 1-11) nurodė, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis Jonavos raj. Sav(duomenys neskelbtini). 2017-04-18 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą leisti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - valstybinio žemės ploto sujungimas su jam priklausančiu žemės sklypu. 2017-04-20 raštu Nr. 63-07-1742 pareiškėjas buvo informuotas, kad prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nebus patenkintas. Minėtas atsisakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2 p. nustato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Taisyklių 2.6 p. numato, kad projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taisyklių 19 p. reglamentuoja, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 p., prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą savivaldybės administracijos direktoriui, kai projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje. Taisyklių 21 p. numato, kad organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 p. nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Atsisakymas leisti rengti projektą pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi šalia esančio laisvo žemės sklypo negalima suformuoti kaip atskiro tokiu būdu, kad jis atitiktų racionalų dydį ir ribas. Taisyklių 4.4 p. nustato, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Perdavimo taisyklės) 2.15 p. nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Nurodė, kad laisvas valstybinis žemės sklypas, yra įsiterpęs tarp privataus pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini)tvenkinio. Nors šis žemės sklypas viršija 0,5 ha (plotas apie 011 ha), tačiau jis nėra racionalios formos – jame negalima suformuoti racionalios žemėnaudos, nes sklypą sudaro siaura juosta, o sklypo plotis neviršija 10 metrų. Atsakovas to neginčija ir savo rašte. Sprendžiant klausimą dėl įsiterpusios sklypo prijungimo aktualus yra ne tik sklypo plotas, bet ir aplinkybė, jog sklypas turi būti racionalių ribų. Tokiu nelaikytinas žemės sklypas, kurio plotis neviršija 10 metrų. Atsisakymas leisti pareiškėjui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą taip pat pažeidžia gero administravimo principą, kuris taip pat apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus, teisėtų lūkesčių principą
Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad ginčijamas 2017-04-20 atsakovo raštas Nr. 63-07-1742 yra nemotyvuotas. Iš rašto turtinio akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas netgi nebuvo tikrinamas ir vertinamas ta apimtimi, kad įsiterpusį sklypą sudaro siaura juosta, be to, šiame rašte nurodomos aplinkybės apie statinius pakrantės apsaugos juostoje, kurios visiškai neatitinka tikrovės. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, yra nemotyvuotas ir akivaizdžiai neteisingas.
Atsiliepimas
Atsakovas – Jonavos rajono savivaldybės administracija ir jos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl Projekto rengimo, įsiterpusiai laisvai valstybinei žemei, esančiai prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo prijungimo. Jonavos rajono savivaldybės administracija pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir prašyti organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi kaip jis pats ir nurodo savo skunde, žemės sklypas yra Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini). Tokia pati nuostata yra suformuluota ir Taisyklių 12.1. p., kuriame aiškiai nurodyta, kad kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose projektų rengimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taisyklių 19.1. p., numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriai prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDR1S - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje. Pareiškėjas būtent ir remiasi šiais Taisyklių punktais, tačiau neaišku kodėl Jonavos rajono savivaldybės administracija yra įtraukiama į bylą kaip atsakovas, kai akivaizdu, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2017-04-20 raštas Nr. 6B-07-1742 jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukelia, kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas kaimo teritorijose yra išimtinai Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimas. Atsakovas informavo tiek pareiškėją, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių, kad sprendimą dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo turi priimti būtent NŽT Jonavos skyrius. Atsakovas pateikė ir savo pastebėjimus apie tai, ką pareiškėjas turėtų padaryti, kad NŽT Jonavos skyrius galėtų pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas pareiškėjui taip pat nurodė, kad valstybinėje žemėje, kurią pareiškėjas siekia prijungti prie sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, yra pastatyti pastatai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus 126 p. reikalavimus.
Atsakovas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad ginčo raštas yra motyvuotas. Atsakovas atsakė pareiškėjui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Jonavos skyriaus motyvuotai ir išsamiai, išdėstė savo pastebėjimus apie tai, kodėl Jonavos rajono savivaldybės administracija, esant analogiškai situacijai miesto teritorijoje nepradėtų rengti formavimo ir pertvarkymo projekto. Be kita ko, Jonavos rajono savivaldybės administracija pasiūlė pareiškėjui pašalinti trūkumus, dėl kurių NŽT Jonavos skyrius gali atsisakyti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė atsakovo bei atsakovo atstovės išsakytiems argumentams. Atstovė papildomai paaiškino, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sprendimas dėl prašomo prijungti laisvos valstybinės žemės ploto nepriimtas, kadangi Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurioje A. M. yra atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis Jonavos raj. sav., (duomenys neskelbtini) 2017-04-18 pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių (toliau - NŽT Jonavos skyrius) ir Jonavos rajono savivaldybės administraciją (toliau – atsakovas) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinio žemės sklypo ploto sujungimas su pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, esančiu Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017-04-20 atsakovas išsiuntė pareiškėjui ir NŽT Jonavos skyriui raštą Nr. 6B-07-1742 „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo informavo pareiškėją ir NŽT Jonavos skyrių, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės) 12.1. p., kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose projektų rengimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str.. ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 str. 1 d. skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir, tuo pačiu, nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti - pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Darytina išvada, kad administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas - kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali tinkamai apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2 p. - 4 p. numatytų būdų (ABTĮ 56 str.). Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą kaip nepagrįstą ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (LVAT 2006-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11–1192/2006, 2009-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-712/2009 ir t.t.). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, besiribojantį su valstybinės žemės plotu, kuris teritorijų planavimo dokumentais nesuformuotas kaip atsiras sklypas. Pareiškėjas, siekdamas savo sklypą padidinti valstybinės žemės ploto sąskaita, kreipėsi į atsakovą - viešojo administravimo subjektą. Ginčijamu raštu atsakovas iš esmės atsisakė pradėti teritorijos planavimo procedūrą, paaiškino priežastis, nurodė teisinį pagrindą, taip pat nurodė viešojo administravimo subjektą į kurį pareiškėjas turėtų kreiptis. Taigi, ginčijamas atsakovo 2017-04-20 sprendimas pareiškėjui sukelia pasekmes, nes juo iš esmės atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą Jonavos rajono savivaldybės administracijoje.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 2 str. 4 d. nustato, kad viešojo administravimo subjektas - valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 1 d.). Taigi, ginčo situacijoje atsakovas privalėjo vadovautis VAĮ reikalavimais, kitais nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais. Viešojo administravimo subjektas, taikydamas viešosios teisės normas, turi vadovautis tiek įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, be kita ko ir tai, kad priimami administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, ir objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Formalizuotoji šių principų laikymosi išraiška turi atsispindėti priimamų sprendimų turinyje - t.y. individualiame administraciniame akte turi būti konstatuojami nustatyti objektyvūs duomenys (faktai) ir jų teisinio kvalifikavimo pagrindu nurodyta taikytina teisė (normos). Ši išvada daroma vertinant VAĮ 8 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį pagrindinius individualiam administraciniam aktui keliamus pagrįstumą bei teisėtumą užtikrinančius reikalavimus. VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta nuostata priimti VAĮ 8 str. reikalavimus atitinkančio turinio sprendimą nėra viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė, o pareiga. Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas atsakovo priimtas sprendimas yra motyvuotas ir atitinkantys VAĮ 8 str. esminius reikalavimus, juos priimdamas atsakovas nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl jų naikinti vadovaujantis VAĮ nuostatomis nėra pagrindo (ABTĮ 56 str.).
Žemės įstatyme, taip pat ir Žemės reformos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas duoda pagrindą išvadai, kad pagal bendrąją taisyklę nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais. 1999-06-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 p. numato vieną iš lengvatinių atvejų, kai valstybinė žemė yra parduodama be aukciono, taip pat įtvirtina tokio atvejo įgyvendinimo sąlygas ir tvarką. Šia nuostata yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Nežiūrint to, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (Teismų įstatymo 33 str., LAT 2011-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011).
Teismas, įvertinęs skundą pagrindą bei dalyką, pabrėžia, kad ginčo situacijoje teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės) 12.1. p. imperatyvios nuostatos. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad tiek pareiškėjo žemės sklypas, tiek ir planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje. Taisyklių 12.1 p. imperatyviai nustato, kad projektų rengimą organizuoja - kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pareiškėjui atsakovas pagrįstai nurodė, kad jis privalo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį, o pareiškėjo prašomos atlikti procedūros nepatenka į atsakovo kompetenciją. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu Jonavos raj. sav., (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Visus likusius skundo, taip pat ir pareiškėjo argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.