Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-205-240/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-28
Bylos Nr.
II-205-240/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01432-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Advokatai
Gerutis Varanavičius
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-205-240/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01432-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.4.4; 16.93.; 21.9.10; 21.10.4;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. D.,jo atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2017-06-13 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104253596-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104253596-17 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius pagrindo nutraukti nusižengimo teiseną – panaikinti nutarimą, pakeičiant administracinio nusižengimo kvalifikavimą į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą, atitinkančią šio administracinio nusižengimo kvalifikavimą, nenustačius pagrindo tenkinti šiuos prašymus – panaikinti nutarimą, pakeičiant administracinio nusižengimo kvalifikavimą į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą, atitinkančią šio administracinio nusižengimo kvalifikavimą, nutarus netenkinti šių prašymų – taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei minimalų šios teisės atėmimo terminą.

Skunde nurodoma, jog skundžiamu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir jam buvo skirta 450 eurų bauda bei specialios teisės atėmimas 12 mėnesių, už tai, jog jis 2017-03-01, apie 18.00 val., Kaune, Varnių gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, važiuodamas antrąja eismo juosta, iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto posūkiui į dešinę, nesilaikė kelio ženklinimo, įpareigojančio iš antrosios eismo juostos važiuoti tik tiesiai, kirto siaurą baltą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir iš antrosios eismo juostos pasuko į dešinę, šiuo savo veiksmu apvažiavo kitas transporto priemones, stovėjusias kolonoje pirmojoje eismo juostoje, ir tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, jog nuo pat pradžių pripažino tą faktą, kad jis nesilaikė kelio ženklinimo ir kirto ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, tačiau tai nepagrįstai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas. Skundžiamame nutarime neįvardinta, koks konkrečiai realus pavojus buvo sukeltas, t. y. byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo buvo sukelta avarinė situacija, kad kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai stabdyti, staigiai keisti važiavimo kryptį arba eiliškumą, taip pat nenustatyta ir panašių aplinkybių. Kito eismo dalyvio automobilio vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina avarinės situacijos ar kitokio sukelto realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams fakto. Be to, pateiktame vaizdo įraše važiavimo greitis manevro metu atrodo žymiai didesnis nei buvo iš tiesų, nes pareiškėjas tuo metu prašėsi įleidžiamas į pirmąją eismo juostą, artėjo prie posūkio į dešinę, todėl važiavo labai lėtai. Bylą nagrinėję pareigūnai nepakankamai įvertino pareiškėjo pasiteisinimus dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas nurodo, jog jo dukra M. D., gim. 2011-02-24, nuo pat gimimo serga sunkia alerginės astmos forma, alergine sloga, širdies bei kraujo apytakos sistemos ligomis, kurios pasireiškia dažnais ir ūmiais dusulio priepuoliais, širdies ritmo sutrikimais, širdies dūžių permušimais. 2017 m. kovo mėn. l d. dukra buvo namuose su močiute, kuri prasidėjus dukros ligos priepuoliui labai sutriko ir negalėjo suteikti būtinos pagalbos, todėl jis, sužinojęs apie tai, skubiai paėmė iš darbo sutuoktinę ir iš Savanorių prospekto leidosi nuo kalno per Varnių tiltą, norėdamas už tilto pasukti į dešinę bei toliau važiuoti krantine į Šilainius. Leidžiantis nuo kalno jis galėjo patekti tik į antrąją eismo juostą, nes pirmoji eismo juosta yra skirta nuo Jonavos gatvės atvažiuojantiems ir ant Varnių tilto sukantiems automobiliams. Tuo metu dar nebuvo pasibaigęs eismo pikas, todėl buvo labai daug automobilių. Pareiškėjas, kiek įmanoma sulėtinęs greitį, rodė dešinįjį posūkio signalą, sutuoktinė taip pat bandė prašyti, kad pirmojoje eismo juostoje važiavę vairuotojai juos įleistų, tačiau jų įleisti niekas nesutiko. Esant tokiai situacijai iš paskos važiuojantys automobiliai pradėjo signalizuoti ir šviesomis bei kitokiais, taip pat ir nepagarbiais, gestais rodyti, kad jis, per lėtai važiuodamas, trukdo eismui. Pareiškėjas nusprendė važiuoti antrąja eismo juosta tiesiai į Varnių gatvę, ten apsisukti, paskui vėl kilti ant kalno, ten vėl apsisukti ir taip pakartoti maršrutą, tačiau įvertinęs tai, kad Varnių gatvėje apsisukti galės tik prie Milikonių kalno, o apsisukęs ir užkilęs ant kalno jis apsisuktų tik Tvirtovės alėja pravažiavęs Kauno technikos kolegiją, be to, įvertinęs tai, kad jo, ir pakartotinai važiuojant, gali vėl neįleisti į pirmąją eismo juostą, jis ryžosi kirsti ištisinę siaurą baltą liniją ir pasukti iš antrosios eismo juostos. Pareiškėjas pripažįsta formaliai pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau tai jis padarė siekdamas pašalinti dukros sveikatai gresiantį pavojų, kuris šiuo atveju kitomis priemonėmis negalėjo būti pašalintas. Tokiu padarytu pažeidimu niekam nebuvo padaryta reali žala, o grėsmė dukros sveikatai buvo didelė. Savo veiksmais galimai pavojingą situaciją jis sudarė veikdamas dėl neatsargumo, todėl pažeidimas turėtų būti pateisinamas būtinuoju reikalingumu. Bet kokiu atveju veikoje nebuvo nei chuliganiškų paskatų, nei motyvo ar tikslo tokiai veikai daryti. Pareiškėjas prašo neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nes jis augina tris vaikus, iš kurių vienas serga, todėl jį būtina pastoviai vežioti į įvairias gydymo įstaigas, be to, pareiškėjo tėvai yra neįgalūs, sutuoktinės tėvai taip pat irgi serga įvairiomis ligomis, todėl jis taip pat vežioja į įvairias gydymo įstaigas, be to, jais rūpinasi. Sutuoktinė jau daug metų nevairuoja. Be to, pareiškėjas dirba vairuotoju ir darbdavys, sužinojęs apie skirtą nuobaudą, pranešė, kad jis bus priverstas nutraukti darbo sutartį, kurios pagrindinė sąlyga yra vairuotojo pažymėjimas. Tokiu atveju gali būti prarastas šeimos pragyvenimo šaltinis, šeima gali prarasti ir automobilį bei būstą.

Teismo posėdžio metu J. D. visiškai palaikė savo skunde nurodytus argumentus ir jais remiantis prašė skundą tenkinti.

Skundą padavusio asmens atstovas advokatas Gerutis Varanavičius prašė tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. J. D. veiksmai pagal ANK normas kvalifikuoti tiksliai ir tinkamai, o tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tvirtinti, kad veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių. Institucijos teigimu, akivaizdu, jog J. D. padarė KET reikalavimų pažeidimą. Jo veiksmai vertintini kaip chuliganiški, kuriais jis išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, stovėjusiems kolonoje, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidimo faktas užfiksuotas filmuota medžiaga, o vaizdo registratoriumi užfiksuotas pažeidimas laikytinas įrodymu ANK 569 straipsnio prasme. Atsiliepime nurodoma 2015 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-666-337/2015. Be to, J. D. važiavo pagrindiniu keliu ir jo pirmumas buvo rikiuotis į pirmą juostą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jis, dideliu greičiu aplenkdamas lėtai pirma eismo juosta judančias transporto priemones, kirto ištisinę eismo juostą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo padaryta reali žala. Teismų praktikoje išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, visai be dingsties, arba panaudojant savo veiksmams kaip pretekstą, mažareikšmę dingstį. Cituojama LVAT nutartis byloje Nr. N444-1242/2010. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas veikė savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti ar teisės saugomai vertybei apsaugoti. Tai, kad jis KET reikalavimus pažeidė vedinas susirūpinimo dėl savo mažametės dukros, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir neeliminuoja pažeidimo padarymo fakto. Atsiliepime taip pat teigiama, kad jo bandymas išvengti administracinės nuobaudos (būtent tokia terminologija vartota atsiliepime) – specialiosios teisės atėmimo – rodo atmestiną požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Pareigūnė, skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jam paskirta minimali piniginė bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo, be to, šio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo J. D. skundo netenkinti ir palikti 2016-06-13 Kauno AVPK KPV pareigūnės priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Pareiškėjas nurodo, kad savo veiksmais galimai pavojingą situaciją jis sudarė veikdamas dėl neatsargumo, nes grėsmė dukros sveikatai buvo didelė, tačiau tai neįrodyta jokiais byloje esančiais duomenimis. Tokia įvykio versija niekaip nepatvirtina visų būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo – kilęs pavojus dukters sveikatai ar gyvybei galėjo būti išvengtas kitomis priemonėmis, be to, nėra nustatyta, jog šiuo atveju jis buvo akivaizdus ir tikras.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti subjektyviosios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vaizdinė medžiaga, atsiųsta anonimiškai, negali būti laikoma patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (pvz., Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. ATP-251-785/2014). Kadangi vaizdo įrašas buvo pateiktas anonimiškai, todėl nenustačius asmens, pranešusio apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pateikusio minėtą vaizdo įrašą, nėra galimybės patikrinti tokio įrodymo patikimumo. Pareiga įrodyti administracinį nusižengimą yra numatyta institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, nesurinko pranešimą patvirtinančių įrodymų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje vienintelis administracinio nusižengimo įrodymas – vaizdo įrašas – nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir toks įrašas vertintinas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. ATP-1184-530/2014). Nesant asmens, pateikusio filmuotą vaizdo registratoriumi medžiagą, nėra galimybės išsiaiškinti faktinių aplinkybių, buvusių įvykio metu, t. y. ar pareiškėjo vairavimas tikrai buvo chuliganiškas, išreiškiantis ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstruojant savo išskirtinumą, keliant realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Be to, taip pažeidžiamas rungtyniškumo principas. Pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko atsiliepime esantis teiginys, jog vaizdo registratoriumi užfiksuotas pažeidimas laikytinas įrodymu ANK 569 straipsnio prasme (2015 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-666-337/2015) neatitinka nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybių, nes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-666-337/2015, išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teisme, teismo posėdžio metu buvo apklaustas pažeidimą matęs bei jį savo automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksavęs liudytojas, o šioje administracinio nusižengimo byloje toks asmuo išvis nenustatytas ir nebuvo imtasi absoliučiai jokių priemonių jį nustatyti.

Kadangi pareiškėjas nuo pat pradžių neginčijo pažeidęs Kelių eismo taisykles, todėl neabejotinai nustatyta, kad J. D., 2017-03-01 vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 116.6 punkto reikalavimus, tačiau 9 punkte, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, numatyto nusižengimo nepadarė, pažeidimo metu žala niekam nepadaryta, pavojus kitiems transporto dalyviams ar pėstiesiems nesukeltas, avarinės situacijos požymių nenustatyta, kiti asmenys dėl pažeidimo nesiskundė.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas aprašytas kaip chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, tačiau iš esmės tokios veikos požymiai nebuvo nenustatyti ir policijos pareigūnų, nes jie tiesiogiai įvykio nematė, byloje neapklaustas nei vienas liudytojas. Tai, kad J. D., pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams yra tik subjektyvi policijos pareigūnų nuomonė, kadangi jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Pažymėtina, jog netgi iš vaizdo įrašo (kuris šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės) matyti, kad nei vienai transporto priemonei dėl tokio veiksmo net nereikėjo pristabdyti, avarinė situacija nesukelta, J. D. vairuojamas automobilis toliau važiavo tvarkingai. Todėl darytina išvada, kad nėra nustatyti šio pažeidimo sudėties požymiai.

Tačiau neabejotinai J. D. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodė priežastis dėl tokio savo elgesio, pateikė iš dalies tai patvirtinančius dokumentus, būdamas susijaudinęs galimai jis neįvertino savo poelgio neigiamumo tuo metu, tačiau dėl tokių veiksmų gailėjosi ir gailisi šiuo metu.

Kadangi paties įvykio J. D. neneigia, todėl darytina išvada, kad jo veika atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą „Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešai transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų“. Todėl J. D. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 1 dalį, atitinkantį padarytus neteisėtus pažeidėjo J. D. veiksmus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės Tomos Butavičiūtės 2017-06-13 nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2017-06-13 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

J. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą.

Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 417 straipsnio 9 dalyje, netaikyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17066264866.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas