Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. G.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ (toliau – Įsakymas).

R. G. skunde nurodė, kad jis dirba Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio m. ir r. PK) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtino, kad jis nepadarė Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-24 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. G. ir L. I. veiksmų“ (toliau – Išvada) nurodytų teisės aktų pažeidimų, tinkamai ir nepriekaištingai vykdė įstatymus. Pareiškėjas vertino, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės) 24.3 punktas nenustato, kokia mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone turi būti atliekamas vaizdo fiksavimas, ir teigė, kad Išvadoje aprašyto 2020 m. vasario 7 d. įvykio (toliau – ginčo įvykis) metu visą laiką nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki kontakto pabaigos buvo atliekamas vaizdo fiksavimas. Pareiškėjas neigė pažeidęs Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtinto Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.3 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-80 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės) 41.2 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 ir 6.7 punktų reikalavimus. Be to, R. G. tvirtino, kad jam pateiktame Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-11 pažeidimo formuluotės yra abstrakčios, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus jis turėjo atlikti, bet jų neatliko, kokias konkrečias teisės normas pažeidė, pažymėjo, kad ir Pareigybės aprašymo 6.3 punkto nuostatos yra abstrakčios. Pareiškėjo vertinimu, abstraktus tarnybinio pažeidimo formulavimas yra ydingas, kadangi nesuprasdamas ir nežinodamas, kokių konkrečių neteisėtų veiksmų atlikimu ar neatlikimu yra kaltinamas, negalėjo tinkamai apginti savo teisių. Pareiškėjas, pagrįsdamas Įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, neteisėtumą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tarnybinių ginčų bylose (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje R. G. prašė tenkinti skundą. Teikdamas paaiškinimus, pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde išdėstytus motyvus, argumentus ir rėmėsi skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis administracinės bylos ir Išvados medžiagos duomenimis, nustatyta, kad R. G. tarnybinio patikrinimo metu ir surašant Išvadą vykdė Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK (duomenys neskelbtini) pareigas (Išvados medžiaga, l. 51-53).

Tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų atlikti buvo pavesta Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui D. Ž. (toliau – D. Ž.), gavus Panevėžio AVPK Panevėžio m. ir r. PK Veiklos skyriaus viršininko R. K. 2020 m. vasario 11 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-1880 „Dėl pareigūnų veiklos kontrolės“ (Išvados medžiaga, l. 1-2; 8-9).

Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-11 R. G. buvo parengtas 2020 m. kovo 3 d., pareiškėjas su juo susipažino 2020 m. kovo 4 d. (Išvados medžiaga, l. 19-20,21-22). R. G. 2020 m. kovo 10 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-3139 „Dėl įvykio paaiškinimo“ (Išvados medžiaga, l. 26-27).

Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. parengtą Išvadą 2020 m. balandžio 6 d. patvirtino Panevėžio AVPK viršininkas R. B. (Išvados medžiaga, l. 67-75, 76).

Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Išvada, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 2020 m. balandžio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 5).

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo skirti policijos pareigūnui tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (38 straipsnio 1 dalis); už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos (39 straipsnio 1 dalis). Statuto 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

Ginčo laikotarpiu tarnybinių patikrinimų atlikimą, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimą ir kitus klausimus reguliavo nuo 2019 m. vasario 13 d. galiojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Tarnybinių patikrinimų tvarkos apraše nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių (3 punktas). Tarnybinių patikrinimų tvarkos apraše 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra suformavęs sistemingą aiškinimą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas; tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje; ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant byloje kilusį ginčą dėl įsakymo skirti R. G. tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas ir kokias konkrečiai, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, bei tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-520/2019).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta.

Dėl Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 punkto pažeidimo

Išvados medžiagos duomenimis, R. G. ir Panevėžio m. ir r. PK (duomenys neskelbtini) L. I., kaip policijos pajėgų vienetas „1166“ (toliau – PPV „1166“), 2020 m. vasario 7 d., reaguodami į „C“ lygio įvykį dėl apvogto automobilio ROIK 0120000067280, apie 8 val. 41 min. išvyko į teritoriją, apie 8 val. 52 min. atvyko į įvykio vietą, iš įvykio vietos išvyko apie 10 val.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad R. G. buvo išduota ir jis turėjo mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę Nr. BOF1EC5F86AO, tačiau, patikrinus vaizdo įrašų archyvą, buvo nustatyta, kad šia priemone 2020 m. vasario 7 d., nuo 8 val. 40 min. iki 12 val. 40 min. užfiksuoto vaizdo dėl įvykio ROIK 0120000067280 nėra. Atsižvelgus į tai, kad R. G. 2020 m. vasario 7 d. ta pačia mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone fiksavo duomenis kituose įvykiuose, Išvadoje buvo konstatuota, jog 2020 m. vasario 7 d. mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė Nr. BOF1EC5F86AO tinkamai veikė, tačiau R. G. nuo 8 val. 55 min., t. y. nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios, iki jo pabaigos, šia priemone vaizdo įrašo nedarė. Nurodyta R. G. veika buvo kvalifikuoti kaip Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 punkto pažeidimas.

Tarnybinio patikrinimo metu, skunde ir teismo posėdyje R. G. nepripažino pažeidęs Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 punkto reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 7 d. bendraujant įvykio vietoje su asmeniu, pranešusiu apie apvogtą transporto priemonę, vaizdo įrašas nebuvo padarytas, kadangi jam išduota mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė Nr. BOF1EC5F86AO neįsijungė. Apie tai jis tą pačią dieną padarė įrašą Panevėžio m. ir r. PK vedamame Kitos inventorinės garso arba vaizdo su garsu įrašymo įrangos išdavimo ir priėmimo registracijos žurnale (toliau – Registracijos žurnalas).

Panevėžio AVPK, vykdydamas teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį, pateikė išrašą iš policijos įstaigoje vedamo Registracijos žurnalo (b. l. 94). Registracijos žurnalo įrašo Nr. 576 duomenimis, 2020 m. vasario 7 d., apie 7 val. 52 min. R. G. buvo išduota mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė Nr. BOF1EC5F86AO, kuri buvo grąžinta 15 val. 30 min.; prie R. G., pasirašiusio apie naudotos priemonės grąžinimą, parašo yra padarytas įrašas apie 8 val. 50 min. neįsijungusią mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę Nr. BOF1EC5F86AO (b. l. 95).

Teismas daro išvadą, jog Registracijos žurnalo įrašo Nr. 576 duomenys patvirtina R. G. paaiškinimą, kad jis 2020 m. vasario 7 d. įvykio vietoje mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. BOF1EC5F86AO įrašo nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki jo pabaigos nepadarė dėl buvusio naudotos techninės priemonės sutrikimo.

Panevėžio AVPK atstovė K. Z. teismo posėdyje pateikė vertinimą, kad Registracijos žurnalas negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, kadangi šis žurnalas policijos įstaigoje vedamas vidinės kontrolės tikslais, o R. G. apie jam išduotos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės sutrikimus (gedimus) privalėjo pranešti Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.2 punkto nustatyta tvarka.

Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 punkte nustatyta, kad pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, tikrindamas transporto priemones, dokumentus, bendraudamas su asmenimis (ne vėliau kaip nuo kontakto pradžios iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), reaguodamas į gautą pranešimą apie teisės pažeidimą (ne vėliau kaip nuo išlipimo iš tarnybinės transporto priemonės iki kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pabaigos), dalyvaudamas bendroje operacijoje ar policinėje priemonėje (visą laiką) privalo užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis (išskyrus atvejus, kai dėl delsimo kyla pavojus pareigūno ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai). Pareigūnas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo patikrinti, ar mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė yra techniškai tvarkinga ir paruošta naudoti, o šios nustatęs šios priemonės gedimų, nedelsdamas apie tai informuoti vaizdo stebėjimo priemonių prižiūrėtoją dėl mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės pakeitimo ( Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.1 ir 24.2 punktai).

Tarnybinio patikrinimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kad 2020 m. vasario 7 d., apie 7 val. 52 min. išduodant R. G. mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę Nr. BOF1EC5F86AO, ji būtų buvusi techniškai netvarkinga ir neparuošta naudoti, t. y. būtų nustatyti tam tikri gedimai, apie kuriuos pareiškėjas būtų privalėjęs informuoti vaizdo stebėjimo priemonių prižiūrėtoją. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. vasario 7 d. kituose įvykiuose jam išduota priemonė veikė, todėl jis apie 8 val. 50 min. buvusį įrangos sutrikimą Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.2 punkto nustatyta tvarka nepranešė, tačiau apie tai padarė įrašą Registracijos žurnale.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byloje faktiniai duomenys gali būti nustatomi įvairiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisminėje praktikoje, aiškinant aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštą yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima proceso dalyvio pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas); ši pareiga, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Negatyviojo įrodinėjimo naštos aspektas pasireiškia tuo, kad jei nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismas sprendžia, kad tarnybinių ginčų bylose atsakovai, t. y. viešojo administravimo institucijos, turi pareigą pateikti pakankamai objektyvių bei patikimų įrodymų, kurie pagrįstų valstybės tarnautojo kaltę padarius tarnybinį nusižengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-728-415/2017, 2019 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-805-520/2019 ir kt.).

Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Registracijos žurnalo, kaip rašytinio įrodymo, įrašo Nr. 576 duomenimis: Registracijos žurnalas yra policijos įstaigoje vedamas rašytinis dokumentas; šiame dokumente fiksuojami reikšmingi duomenys apie policijos pareigūnams išduodamas mobiliąsias vaizdo stebėjimo priemones (numeris, išdavimo ir grąžinimo laikas, būklė). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Registracijos žurnalas, kaip nurodė atsakovo atstovė, policijos įstaigoje vedamas vidinės kontrolės tikslu, nesudaro pagrindo šiame rašytiniame dokumente esančių duomenų vertinti kaip neobjektyvių bei nepatikimumų ir dėl šios priežasties jais neremti daromų išvadų. Panevėžio AVPK įrodymų, galinčių kelti abejonių dėl Registracijos žurnale padaryto įrašo Nr. 576 duomenų tikrumo, nepateikė.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad Išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, jog R. G. 2020 m. vasario 7 d. nuo 8 val. 55 min., t. y. nuo kontakto su įvykyje dalyvavusiais asmenimis pradžios iki jo pabaigos, mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone Nr. BOF1EC5F86AO nedarydamas vaizdo įrašo, pažeidė Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių 24.3 punktą.

Dėl Pareigybės aprašymo 6.3 punkto ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punkto reikalavimų pažeidimo

Išvadoje konstatuota, kad R. G., 2020 m. vasario 7 d. dirbęs PPV „1166“, 2020 m. vasario 7 d. įvykio ROIK 0120000067280 vietoje iki 10 val. atlikęs visus pirminius procesinius veiksmus ir sprendimus, nuo 10 val. 09 min. iki 12 val. 41 min., t. y. per 2 val. 30 min., būdamas Panevėžio m. ir r. PK patalpose surašė du tarnybinius pranešimus ir sukėlė dokumentus į IBPS (Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą), 12 val. 17 min. atsiliepęs į budėtojo kvietimą, nurodė, kad yra užimtas, nors darbus pagal įvykį ROIK 0120000067280 buvo baigęs anksčiau, t. y. 12 val. 07 min., nei yra nurodyta PRĮR (Policijos registruojamų įvykių registre) 12 val. 41 min. Atsakovas tokius R. G. veiksmus įvertino kaip neintensyvius, nesavalaikius, nepateisinančius atliktų darbų ir sugaišto laiko jiems atlikti, pažeidžiančius Pareigybės aprašymo 6.3 punktą ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punktą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Išvados teiginys, kad jis, grįžęs į Panevėžio m. ir r. PK patalpas, dirbo neintensyviai, nes per 2 val. 30 min. atliko tik keletą nesudėtingų ir daug laiko nereikalaujančių veiksmų, yra nepagrįstas. R. G. teigė, kad atsakovas neįvertino, jog buvo pildomos statistinės kortelės, skenuojami dokumentai, perkeliami duomenys iš vienos sistemos į kitą, peržiūrėtas mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone padarytas apie 1 val. 30 min. trukmės vaizdo ir garso įrašas dėl galimo vagystės inscenizavimo. Pareiškėjas paaiškino, kad, nenustačius galinčių padėti tyrimui duomenų, jie nebuvo fiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. R. G. tvirtino, jog policijos tarnybiniai automobiliai nėra aprūpinti skenavimo prietaisais, juose nėra galimybės peržiūrėti vaizdo ir garso įrašų, todėl šie neatidėliotini veiksmai buvo atlikti Panevėžio m. ir r. PK patalpose. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisės aktai neapibrėžia ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo intensyvumo laike, todėl jis asmeniškai vertino, kada priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo įforminimo eigos. Pasisakydamas dėl Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punkto reikalavimų, paaiškino, kad visus jame nurodytus veiksmus atliko, jie užfiksuoti Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0120000067280 (skundo 2–4 punktai). Iš esmės analogiškus paaiškinimus R. G. pateikė ir teismo posėdyje.

Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad įvykio vietoje nuo 9 val. 02 min. iki 9 val. 30 min., t. y. per mažiau nei pusę valandos, R. G. parengė 5 procesinius dokumentus, o tuo tarpu nuo 10 val. 09 min. iki 12 val. 41 min. – tik 3 dokumentus: ikiteisminio tyrimo pažymą dėl ikiteisminio tyrimo kategorijos ir lygio nustatymo bei du tarnybinius pranešimus. Atsakovas vertino, kad tokia pareiškėjo veikla buvo neintensyvi, pareiškėjas šių dokumentų rengimui skyrė nepateisinamai daug laiko, procesinius dokumentus rengė ne IBPS, o kitose sistemose, dėl ko parengti dokumentai vėliau turėjo būti perkelti į IBPS. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, baigęs darbą įvykio vietoje, apie tai nepažymėjo policijos registruojamų įvykio registre, kaip to reikalauja Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punktas.

Remiantis Išvados medžiagos ir kitais byloje nustatytais duomenimis, nustatyta, kad R. G., kaip PPV „1166“ pareigūnas, 2020 m. vasario 7 d., reaguodamas į įvykį ROIK 0120000067280, apie 8 val. 52 min. atvyko į įvykio vietą ir atliko neatidėliotinus tyrimo veiksmus (Išvados medžiaga, l. 35); apie 10 val. išvyko iš įvykio vietos ir apie 10 val. 09 min. atvyko į Panevėžio m. ir r. PK tarnybines patalpas; sugrįžęs į Panevėžio m. ir r. PK tarnybines patalpas, R. G. nuo 10 val. 39 min. iki 10 val. 43 min. į IBPS sukėlė ikiteisminio turimo Nr. 01-1-05552-20 procesinius dokumentus; surašė tarnybinius pranešimus „Dėl apvogto automobilio BMW „E93“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Dėl baudžiamosios bylos ir daiktų perdavimo“, šiuos procesinius dokumentus IBPS atliko atitinkamai 2020 m. vasario 7 d., apie 11 val. 54 min. ir apie 12 val. 07 min., Išvados medžiaga, l. 29-32); parengė ikiteisminio tyrimo pažymą dėl ikiteisminio tyrimo kategorijos ir lygio nustatymo; Policijos registruojamų įvykių registre tvarkomuose įvykio ROIK 0120000067280 duomenyse pažymėjo, kad darbą šiame įvykyje baigė 12 val. 41 min. 54 sek. (Išvados medžiaga, l. 15).

Minėta, kad Išvadoje R. G. veikla 2020 m. vasario 7 d., nuo 10 val. 09 min. iki 12 val. 41 min. Panevėžio m. ir r. PK tarnybinėse patalpose buvo įvertinta kaip neintensyvūs, nesavalaikiai veiksmai, nepateisinantys atliktų darbų ir jų atlikimui sugaišto laiką, tokia R. G. veika buvo kvalifikuota kaip jo tarnybinę veiklą reglamentuojančio Pareigybės aprašymo 6.3 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimą.

Pareigybės aprašymo 6.3 punkte, be kita ko, įtvirtinta nuostata, numatanti, kad Panevėžio m. ir r. vyresnysis tyrėjas yra asmeniškai atsakingas už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir jų intensyvumą. Teismo vertinimu, Išvadoje nėra nesuformuluota teiginių, kad R. G. būtų pažeidęs kitas Pareigybės aprašymo 6.3 punkte įtvirtintas nuostatas, t. y. pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas; asmeniškai atsakyti už neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų ir užduočių kokybišką atlikimą laiku. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, jog Panevėžio AVPK, remdamasis Išvada, Statute numatytą tarnybinę nuobaudą R. G. galėjo skirti, nustačius, kad jis neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų, arba už neintensyviai atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jų atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintos normos. BPK nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (166 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (166 straipsnio 1 dalies 2 punktas); ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas (172 straipsnio 1 dalis); ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, vykdyti visus prokuroro nurodymus, prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą (172 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų atlikimą reguliuojančios nuostatos įtvirtintos BPK XIV skyriuje „Ikiteisminio tyrimo veiksmai“. BPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamus veiksmus, nurodyta, kad šie pareigūnai, laikydamiesi šiame kodekse nustatytos tvarkos, gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus (1 dalis). BPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, rašomi protokolai, tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.

Teismas sprendžia, kad Išvadoje ir atsakovo atsiliepime nurodytų dokumentų (ikiteisminio tyrimo pažyma dėl ikiteisminio tyrimo kategorijos ir lygio nustatymo, tarnybiniai pranešimai „Dėl baudžiamosios bylos ir daiktų perdavimo“ ir „Dėl apvogto automobilio BMW „E93“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinus jų formą ir turinį, nėra pagrindo priskirti BPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodytai nustatytos formos dokumentų, t. y. protokolų, kuriuose būtų užfiksuotas ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, kategorijai. Teismo vertinimu, Išvados medžiagoje nėra duomenų, kad atliekant tarnybinį patikrinimą būtų nustatyta, jog pareiškėjas būtų neatlikęs tam tikrų BPK numatytų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jų neįforminęs protokolais, neparengęs kitų nustatytos formos procesinių dokumentų.

Pagal Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punktą, gavus pranešimą apie policijos registruojamą įvykį, jis PPV modulyje priimamas (pranešimas PPV gali būti priskirtas operatyvaus valdymo padalinio pareigūno), fiksuojami atvykimo ir darbo pabaigos laikai; įrašomas policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatas; surašomi reikiami dokumentai.

Išvados medžiagos duomenimis, Policijos registruojamų įvykių registre tvarkomuose įvykio ROIK 0120000067280 duomenyse R. G. pažymėjo, kad darbą šiame įvykyje baigė 2020 m. vasario 7 d., 12 val. 41 min. 54 sek. (Išvados medžiaga, l. 15).

Atsakovas, pagrįsdamas teiginį, kad R. G. pažeidė Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punktą, rėmėsi Išvados medžiagos duomenimis, kad pareiškėjas paskutinį veiksmą, susijusį su įvykiu ROIK 0120000067280, buvo atlikęs 2020 m. vasario 7 d., 12 val. 07 min.

Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklės nustato, kad tvarkant duomenis Policijos registruojamų įvykių registre, be kita ko, vadovaujamasi ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro steigimo“ (9.9 punktas). Policijos registruojamų įvykių registro paskirtį, šio registro valdytoją, tvarkytojus, jų teises ir pareigas, objektus, duomenų, informacijos ir pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų tvarkymą, teikimą ir naudojimą bei kitus klausimus reglamentuoja Policijos registruojamų įvykių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-766 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-73 redakcija, taikoma 2018 m. sausio 27 d. – 2020 m. spalio 9 d. galiojusi redakcija).

Atsižvelgus į Policijos registruojamų įvykių registro nuostatus ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punktą, daroma išvada, kad šiuose teisės aktuose nėra laiko momentu ar tam tikra aplinkybe apibrėžta, kada fiksuojama darbo pabaiga policijos registruojamame įvykyje, ar nustatyta, per kokį laiku apibrėžtą terminą privaloma užfiksuoti darbo pabaigą policijos registruojamame įvykyje. Teismo vertinimu, tik Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų 16 punkte yra įtvirtintas reikalavimas šio registro objektus (nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, kurių tyrimas įstatymų pavestas policijai, į policijos areštines pristatytus ir uždarytus asmenis), gavus pranešimą, pareiškimą, tarnybinį pranešimą ar kitokiu būdu gavus informacijos apie nusikalstamą veiką, kitą teisės pažeidimą ar įvykį, kurio tyrimas įstatymų pavestas policijai, taip pat pristačius ir uždarius asmenį į policijos areštinę, įregistruoti nedelsiant.

Teismas sprendžia, kad R. G. laikėsi Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punkte įtvirtinto reikalavimo ir Policijos registruojamų įvykių registre tvarkomuose įvykio ROIK 0120000067280 duomenyse užfiksavo darbo šiame įvykyje pabaigą ir šį veiksmą atliko iš esmės per protingą terminą.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Išvadoje R. G. veika be pagrindo kvalifikuota kaip Pareigybės aprašymo 6.3 punkte ir Įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 41.2 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimai.

Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 ir 6.7 punktų pažeidimo

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad R. G. pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės ir sąžiningumo principus bei 6.7 punkto reikalavimus.

Nustačius, kad R. G. nepažeidė konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybinę veiklą, normų, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinti atsakomybės ir sąžiningumo principai bei 6.7 punkto reikalavimai.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ nepagrįstas objektyviai nustatytais tarnybinio patikrinimo faktiniais duomenimis ir teisės normomis, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 50-TE-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.