Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2023-08-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-188-800/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
II-188-800/2023
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00042-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Živilė Janavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. M.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Vitalijus Vasilionokas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-188-800/2023Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00042-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.8; 16.9.11; 21.10.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M. M., jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANRˍN-3175-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimu M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 13 d. 19.15 val. Alytaus rajone, Butrimonių miestelyje, J. B. gatvėje pakartotinai vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai tokia teisė jam atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Taikant ANK 38 straipsnį, M. M. paskirta 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių ir automobilio „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Šalies argumentai

M. M. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas nutraukti jo administracinio nusižengimo bylą, jei bus pripažintas jo neblaivumo patikrinimas ligoninėje tinkamu, o netenkinus ar atsisakius šio prašymo, pakeisti Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimą ir nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuoti iš M. M. 4 000 Eur sumą, grąžinant automobilį M. M. su įpareigojimu per tris dienas perleisti jį D. N. nuosavybėn. Skunde nurodė, kad šioje byloje jis prašo patikrinti išvadų dėl jo neblaivumo pagrįstumą, esant aplinkybei, jog M. M., nepraėjus 1.00 val. nuo dokumentų įteikimo (protokolo ir nuvežimo akto), ligoninėje buvo nustatyta, jog jis yra blaivus. Ištyrus byloje esančius duomenis bei pasitvirtinus, jog procedūros buvo išlaikytos, šio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu bus atsisakyta. Taip pat jis nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – automobilio „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. VĮ „Regitra“ duomenimis minėtas automobilis pagal 2023 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį registruotas jo vardu. Tačiau ši trumpa jo vardu atlikta automobilio registracija neatitinka faktinių aplinkybių, kieno lėšomis, kokiu tikslu ir kieno pavedimu buvo įgytas automobilis ir kokiems tikslams. 2023 m. balandžio 23 d. M. M. buvo perduoti 4 000 Eur, kad jis surastų ir įgytų tinkamą neįgaliųjų teisių apsaugos veiklai propaguoti automobilį. Šiuos veiksmus atliko M. M. sesuo D. N., dalyvaujant broliui D. M. Alytuje, D. N. namuose. Perduoti pinigai ir sprendimas laikinai pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti ne D. N. buvo sąlygotas aplinkybės, jog nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. ji buvo nukreipta gydymui dėl turimos negalios į. Įgaliojimo tuo metu nebuvo įmanoma parengti dėl nedarbo dienų, o pardavėjas sandorį norėjo įforminti 2023 m. balandžio 25 d. Kadangi tai tinkamas specifinei propaguojančiai veiklai automobilis, buvo nuspręsta jį įsigyti. Per minėtą D. N. gydymo laikotarpį, 2023 m. gegužės 11 d., t. y. iki pažeidimo, D. N. pavedimu, brolis D. M., kuris yra menininkas-skulptorius, užsakė informacinio lipduko su tekstu „Atkreipei dėmesį į automobilį, atkreipk dėmesį ir į neįgaliuosius“ gamybą, kuris buvo pagamintas. Šios aplinkybės bus įrodinėjamos D. N. ir D. M. parodymais teisme.

Atsiliepimas

Institucija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, kurių 4 punkte nustatytas reikalavimas visais atvejais atlikti pakartotinį neblaivumo tikrinimą nustačius, kad vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Pakartotinis patikrinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 15 min ir ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmojo tikrinimo. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. gegužės 13 d. M. M. neblaivumas buvo tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ Nr. ARRF 0002, metrologinės patikros Nr. 1935660, pirmuoju patikrinimu 19.17 val. jam nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, o 19.32 val. – 0,47 promilių neblaivumas. Pritaikius paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, gaunamas 0,45 promilių neblaivumas. Pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 6, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 13 d. 22.15 val. savanoriškai kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl neblaivumo nustatymo. Buvo patikrintas alkotesteriu „Drager 6510“, nustatyta, kad asmuo yra blaivus. 2023 m. gegužės 13 d. 22.15 val. paimtas kraujas etilo alkoholiui nustatyti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2512/2013(01) pažymima, kad M. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Nagrinėjamu atveju kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 1.00vienai valandai nuo jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pakartotinai, todėl per šį laiką alkoholio kiekis jo kraujyje dėsningai sumažėjo pagal moksliškai patvirtiną Vidmarko formulę. Byloje M. M. girtumas vairavimo metu – 0,45 promilių buvo nustatytas pareigūnams naudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą – metrologiškai patikrintą alkotesterį. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas M. M. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. M. M. vairavo automobilį „DODGE“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Taigi, šis automobilis yra nusižengimo padarymo priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, M. M. yra šio automobilio savininkas, todėl iš jo šis automobilis turi būti konfiskuojamas pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, o konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur. Pažymėtina, kad VšĮ „Emprekis“ duomenų apie tokios transporto priemonės vertę Lietuvos rinkoje nėra, transporto priemonių pardavimų internetiniuose tinklapiuose duomenų apie automobilio „DODGE ROYAL“ taip pat nerasta. Objektyviai įvertinti šios transporto priemonės rinkos vertę Lietuvoje nėra galimybės, kaip ir pagrindo vertinti šio automobilio rinkos vertę 4 000 Eur. Motyvas, kad automobilis VĮ „Regitra“ buvo registruojamas M. M. vardu tik laikinai, vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti paskirtos administracinio poveikio priemonės. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 29 straipsnio nuostatų taikymas proporcingumo principo nepažeidžia, M. M. automobilis konfiskuotas tinkamai pritaikius ANK nuostatas ir nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. M. nurodė, kad jis pripažįsta vairavęs transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus, jis neginčijo neblaivumo patikrinimo ir jo veiksmų kvalifikavimo, paskirtą 1 200 Eur baudą sumokėjo. Tačiau prašė Institucijos nutarimą pakeisti ir nekonfiskuoti automobilio, o skirti jam automobilio vertę atitinkančios sumos – 4 000 Eur išieškojimą. Paaiškino, kad automobilis „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso jo sesei D. N.. Ji davė pareiškėjui 4 000 Eur, kad 2023 m. balandžio 25 d. jis sudarytų automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Vėliau jis turėjo sesei automobilį perrašyti. Automobilį reikėjo pirkti skubiai, nes pardavėjui reikėjo pinigų, be to, automobiliu domėjosi ir kiti pirkėjai. Sesuo nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. buvo sanatorijoje (duomenys neskelbtini) ir pati nupirkti automobilio negalėjo. Jis automobilį pirko Kaune, tai išskirtinis automobilis, su automatine greičių dėže. Tokio automobilio sesuo norėjo, nes ji yra neįgali ir norėjo, kad žmonės atkreiptų dėmesį į asmenis su negalia. Tuo tikslu buvo užsakytas specialus lipdukas, kurį ketino priklijuoti ant automobilio stiklo. Sesuo turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau norėdamas parodyti automobilio galimybes, jis įvykio dieną vairavo automobilį. Važiuodamas į sesers sodybą, prasilenkė su policijos pareigūnais. Jam įvažiavus į kiemą ir išlipus iš automobilio, atvažiavo policijos pareigūnai, jie patikrino jo neblaivumą. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas, antru – 0,47 promilių neblaivumas. Jis buvo išgėręs silpno alaus.

Liudytoja apklausta teismo posėdyje D. M. ((duomenys neskelbtini)) parodė, jog ji norėjo išskirtinio automobilio, kadangi yra neįgali ir vairuodama tokį automobilį norėjo atkreipti dėmesį į neįgalių žmonių teises, kadangi valdžia ir visuomenė nelabai toleruoja neįgalius žmones. Tai yra saviraiškos forma, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįgalius asmenis. Iš karto automobilio savo vardu neįsigijo, nes labai skubiai reikėjo tvarkyti dokumentus, o ji turėjo važiuoti į reabilitaciją. Skubėjo nupirkti automobilį, kadangi automobilio pardavėjas pasakė, jog šį automobilį nupirks kiti, jeigu jie automobilio neperka. Ji paprašė, kad brolis M. M. sutvarkytų automobilio pirkimo dokumentus 2023 m. balandžio 23 d. davė jam pinigus, susitarė, kad jai grįžus iš sanatorijos, automobilį perrašys jos vardu. Automobilis platus, todėl į jį laisvai gali įsėsti žmogus su vaikštyne, bet to, automobilis su automatine pavarų dėže, taigi, jai tinkamas. Įvykio dieną ji važiavo tuo automobiliu, sėdėjo šalia brolio. Automobilį brolis atvarė į (duomenys neskelbtini), kad sutvarkytų kelis defektus, reikėjo įdėti diržus. Ji nevairavo automobilio, nes brolis vairuodamas norėjo parodyti automobilio galimybes. Ji nežinojo, kad brolis buvo vartojęs alkoholio. Tik po šio įvykio sužinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, apie tai brolis jai nebuvo sakęs. Brolis labai gailisi dėl savo elgesio.

Liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad įvykio dieną jis taip pat važiavo brolio M. M. vairuojamu automobiliu „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir juos sustabdė policijos pareigūnai. Automobiliu visi važiavo, nes M. M. norėjo juos pravežti 100 metrų ir parodyti naujo automobilio galimybes. Automobilį faktiškai pirko sesuo D. N., ji tik prašė, kad sandorį brolis M. M. sudarytų, nes pati tuo metu buvo sanatorijoje. Jam dalyvaujant sesuo davė M. M. 4 000 Eur automobiliui nupirkti. Skubėjo įsigyti automobilį, nes tikrai geras variantas pasitaikė. Pradžioje dėl skubos M. M. savo vardu registravo automobilį, vėliau jį turėjo perrašyti sesės vardu. Jis tą automobilį matė internete ir sukūrė tinkamą reklamą dėl invalidų, sukurtas lipdukas turi būti priklijuotas ant automobilio. Jis nežinojo, kad M. M. neturi vairuotojo teisių, buvo šokiruotas tai sužinojęs. Brolis yra slapukas, nuo šeimos šį faktą nuslėpė. Įtarimų dėl brolio blaivumo taip pat jokių nekilo.

Pakeisti institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimu konstatuota, kad M. M. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus, t. y. kad pakartotinai neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, ir vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam atimta, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. teismo posėdyje pripažino vairavęs transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, neginčijo jam nustatyto neblaivumo, taip pat jis sutiko su jam paskirta nuobauda – 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonėmis – specialiosios teisės atėmimu bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau prašė teismą pakeisti Institucijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą į konfiskuojamo turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Pažymima, kad teismas, skirdamas poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vadovaujasi, be kita ko, konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, pagal kuriuos už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. vairavo automobilį „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Taigi, neginčytinai nustatyta, kad šis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas nusižengimui daryti. Institucija, skirdama M. M. transporto priemonės konfiskavimą, vadovavosi VĮ „Regitra“ duomenimis, kad automobilis „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam M. M.. Tuo tarpu pareiškėjas iškėlė versiją, kuri be kita ko, nenuginčyta jokiais objektyviais duomenis, kad automobilis tik registruotas jo vardu, tačiau faktiškai jis priklauso kitam asmeniui – jo sesei D. N. ((duomenys neskelbtini)i). Nurodė, kad sesuo negalėjo sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sandorio 2023 m. balandžio 25 d., kadangi ji nuo 2023 mm. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. buvo nukreipta dėl turimos negalios į sanatoriją (duomenys neskelbtini). Sesuo automobilio įsigijimui davė jam 4 000 Eur, jis Kaune nupirko išskirtinį automobilį, ant jo turėjo užlipdyti specialų lipduką su tekstu „Atkreipei dėmesį į automobilį, atkreipk dėmesį į neįgaliuosius“, tuo D. N. (M.), gindama neįgaliųjų interesus, siekė atkreipti kitų dėmesį į automobilį. Tokius pareiškėjo paaiškinimus patvirtina liudytojų D. N. (M.) ir D. M. parodymai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. balandžio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad automobilis buvo įsigytas už 4 000 Eur (adm. nusižengimo bylos 30 lapas), Stacionaro epikrizė E003, patvirtinanti, kad D. M. laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 14 d. buvo nukreipta gydytis į UAB „(duomenys neskelbtini). (skundo bylos 14–16 lapai), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 12 d. kvitas AIB 0002705 ir 2023 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0012267, patvirtinantys, kad pagal 2023 m. gegužės 11 d. užsakymą, t. y. iki nusižengimo padarymo, buvo įsigytas informacinis lipdukas (skundo bylos 17, 18 lapai). Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. gruodžio 21 d. D. N. nustatytas neįgalumas (skundo bylos 21 lapas), ji yra Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos narė (skundo bylos 22 lapas), be kita ko, šios organizacijos pagrindinis tikslas yra atstovauti ir ginti neįgaliųjų teises, skatinti lygias galimybes. D. N. ((duomenys neskelbtini)) turi teisę vairuoti transporto priemones (skundo bylos 20 lapas). Teismo vertinimu, aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą labiau tikėti, kad išskirtinis automobilis „DODGE“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), gali faktiškai priklausyti ne pareiškėjui o kitam asmeniui – D. N. ((duomenys neskelbtini)i). Šiame kontekste pažymima, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvykio metu M. M. vairuojamu automobiliu važiavo D. N. ((duomenys neskelbtini)), kuri nurodė, kad ji neįtarė, jog brolis yra neblaivus, nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Ir tokiais liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi M. M. buvo nustatytas labai nedidelis neblaivumas (tik 0,45 promilių), todėl D. N. ((duomenys neskelbtini)), sutikdama, jog M. M. vairuotų automobilį, galėjo sąžiningai klysti. M. M. nei su broliu D. M., nei su seserimi D. N. ((duomenys neskelbtini)) kartu negyvena, kaip nurodė liudytojas D. M., brolis yra uždaro būdo, todėl faktą, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, turėjo galimybę nuslėpti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į teismų praktiką, kad taikant turto (transporto priemonės) konfiskavimą, nustatytos aplinkybes, leidžiančios spręsti, jog tokia poveikio priemonė yra neproporcinga, sudaro pagrindą ją pakeisti, nustatant konfiskuotiną turto dalį, t. y. automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-371-928/2023), teismas sprendžia, jog šiuo atveju racionalu ne konfiskuoti automobilį, o išieškoti iš pareiškėjo konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančią pinigų sumą.

Konfiskuotino automobilio vertė tokio pobūdžio bylose įprastai nustatoma pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, kurių šiuo atveju byloje nėra. Visgi atkreipiamas dėmesys, jog tuo atveju, kai konfiskuotino turto vertės nustatymas ginčijamas, turto savininkas turi teisę, o ir pareigą pateikti duomenis, kurie patvirtintų mažesnę jo vertę, tokiais duomenimis taip pat gali būti ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-119-593/2021). Šiuo atveju į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta automobilio vertė – 4 000 Eur. Teismų praktikoje išaiškinta, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos veikos pavojingumu, pažeidėjo asmenybe. Taigi, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas sprendžiamas proporcingumo principo taikymo kontekste, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant tiek į padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, tiek į pažeidimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis bei kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019). Svarbu ir tai, kad teismas, svarstydamas šios poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl neteisėtu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo (nusižengimo) padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-164-222/2019). Šiuo atveju, taikant administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, būtina įvertinti nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad M. M. nustatytas tik 0,45 promilių neblaivumas, t. y. neblaivumas buvo tik 0,5 promilėmis didesnis nei leistina riba. Jis vairavo automobilį labai nedidelį atstumą, paros metu, kuomet eismo intensyvumas nėra didelis, pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių. Įvertinus šias aplinkybes, M. M. paskirtos baudos dydį ir aplinkybę, kad jis paskirtą 1 200 Eur baudą sumokėjęs, taip pat administracinio poveikio priemonių funkciją – padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį, t. y. administracinio poveikio priemonėmis, be kita ko, turto konfiskavimu, yra siekiama auklėjamojo ir (arba) prevencinio pobūdžio tikslų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš pareiškėjo 4 000 Eur sumą, laikytina proporcinga, adekvačia ir tinkama poveikio priemone M. M. administracinei atsakomybei realizuoti.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, daroma išvada, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą ir už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą M. M. skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta ir proporcingumo reikalavimas įgyvendintas paskyrus būtent tokią administracinio poveikio priemonę. Taip pat pareiškėjui išaiškinama, kad teismas neturi teisinio pagrindo priimti jo prašomą sprendimą, įpareigojantį grąžintą automobilį per tris dienas perleisti D. N. nuosavybėn. Pažymima, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs tai, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 52-ANRˍN-3175-2023 ir M. M. skirti administracinio poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė