Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2250-917/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
1-2250-917/2019
Teisminio proceso Nr.
01-1-11342-19-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
V. Š.
Nukentėjusysis
E. B.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2250-917/2019Teisminio proceso Nr. 01-1-11342-19-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui M. Š.,kaltinamajai V. Š. ir jos gynėjai advokatei V. N.,nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą V. B. ir jo atstovui advokatui R. B.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui G. T.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našlė, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)", kirpėja, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. 2019 m. kovo 19 d. apie 14.00 val., Kaune, P. L. gatve vairuodama automobilį "Ford Focus", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi nuo V. L. -Žemkalnio g. link Pakraščio g. antra eismo juosta, ties namu Nr. 17 pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai tuo metu prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, važiuojanti ta pačia kryptimi, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės, pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėja ėjusio pėsčiojo E. B., jį partrenkė, dėl ko E. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. Š. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl įvykio, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo bei parodė, kad viskas buvo taip, kaip prokuroras nurodė, t.y. važiavo antra juosta, o pirmoje juostoje stovėjo du autobusai, vienas autobusas pajudėjo. Tuo metu nukentėjęs E. B. bėgo per perėją. Ji nors ir sulėtino automobilio važiavimo greitį, bet ne tiek spėjo sulėtinti, kad vaikas spėtų prabėgti perėją ir tada parbloškė nukentėjusįjį. E. B. suklupo perėjoje, jis norėjo bėgti, tačiau ji pasisodino vaiką į savo mašiną, vaikui buvo šokas. Tuo pat metu pro šalį važiavo nukentėjusiojo mokyklos psichologė, kuri ir sustojo, paskambino E. B. mamai, policijai, taip viskas ir įvyko. Tai pirmas toks eismo įvykis. Nedarys ateityje nusikalstamų veikų, labai atsakingai vairuos, tas įvykis iki šiol yra galvoje. Atsiprašė nukentėjusiojo atstovės. Susitarimas pateiktas dėl žalos atlyginimo, sumokėjo dalį žalos.

Kaltinamajai V. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. Š. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

-2019-05-28 liudytojos V. B. apklausos metu duotais parodymais nustatyta, jog 2019-03-19 buvo darbe, kai apie 14.00 val. sulaukė skambučio į savo mobilaus ryšio telefoną. Matė, kad skambinama iš sūnaus E. telefono, tačiau kalbėjo mokyklos, kurioje mokosi sūnus, psichologė. Moteris paaiškino, kad E. perėjoje partrenkė automobilis, vaikas šiuo metu sėdi to automobilio salone. Psichologė klausė jos, kaip ji turėtų elgtis. Liudytoja prašė moters pabūti kartu su jos vaiku įvykio vietoje, pati paskubomis vyko į įvykio vietą. Į įvykio vietą atvyko labai greitai, galimai per penketą minučių. Įvykio vietoje jau buvo atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame ir rado sėdintį vaiką, policijos ekipažas. Matė, kad už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, žvelgiant kryptimi link Pakraščio gatvės, stovi lengvasis automobilis. Matė, kad už šviesios spalvos automobilio vairo sėdi moteris. Liudytojai praeinant pro šalį vairuotoja lyg ir pasakė: "atsiprašau", tačiau buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, todėl įlipo į medikų automobilį ir kartu su vaiku važiavo į LSMUL VšĮ "Kauno klinikos". Sveikatos priežiūros įstaigoje vaikui buvo atlikta daug tyrimų, pasakyta, kad bus reikalinga rankos operacija. E. paguldė į stacionarą, kur jis praleido tris paras. 2019-04-04 vaikas išvyko į sanatoriją. Sūnus mokyklą jau lanko, tačiau nuo fizinio pamokų atleistas. Po eismo įvykio būnant gydymo įstaigoje sūnus E. pasakojo, kad jis tą dieną, t.y., 2019-03-19, važiavo troleibusu iš mokyklos. P. L. gatvėje išlipo viešojo maršruto sustojime ir nuėjo prie netoliese esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tai yra įprastas vaiko namo grįžimo maršrutas iš mokyklos. Vaikas sakė, kad jam priėjus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pirmoje eismo juostoje, jam iš kairės pusės, stovėjo troleibusas. Būdamas tikras, kad jį praleidžia, jis pradėjo eiti per gatvę. Vos praėjęs stovintį troleibusą jis pajuto stiprų smūgį į kairę kūno pusę ir krito. Vaikas sakė, kad jis pats pakilo nuo gatvės ir norėjo eiti namo, tačiau jį sulaikė jam nepažįstama moteris ir neleido niekur eiti. Vaikas sakė, kad jis atsisėdo į automobilį ir nepažįstama moteris klausė, kaip jis jaučiasi, siūlė parvežti namo. Netrukus privažiavo vaikui pažįstama moteris - mokyklos psichologė. Bendraudama su vaiku mama klausė jo, ar jis vienas ėjo per gatvę, ar buvo daugiau žmonių. Šito sūnus neprisimena. Po eismo įvykio vaikas labai pasikeitė: pasidarė dirglus, jautrus. Po įvykio vaikas lankėsi VšĮ "Kauno miesto poliklinika" Kalniečių padalinyje pas psichiatrą, taip pat turėjo keletą pokalbių su psichologu. Vaikas nenoriai prisimena įvykio dieną, iki šiol jaučia įtampą kirsdamas važiuojamąją dalį. Liudytoja nenori, kad vaikas būtų apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, todėl, kad eismo įvykio kilimo aplinkybės yra aiškios. Dėl eismo įvykio metu sužaloto sūnaus kleipėsi į draudimo bendrovę AB "Lietuvos draudimas", kur įvykio metu buvo draustas vaiką partrenkęs automobilis. Šiai dienai draudimo bendrovė pervedė 67,43 eurus, o į E. vardu atidarytą sąskaitą - 2775 eurus. Žala pilnai nėra atlyginta, civilinį ieškinį pateiks vėliau (b.l. 42-43);

-2019-03-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-čios kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio A. Ž. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2019-03-19 apie 14.15 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog V. L.-Žemkalnio gatvėje perėjoje automobilis partrenkė berniuką, dvylikos metų. Atvykus adresu P. L. g. Nr. 27 rastas automobilis "Ford Focus", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Š., gimusi 1964 m. Vairuotoja paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta. Ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja pirmoje eismo juostoje stovėjo troleibusas, vairuotoja sulėtino greitį ir, pagalvojusi, kad per perėja niekas neina, pradėjo važiuoti. Tada iš dešinės į pėsčiųjų perėją išbėgo vaikas, kurį partrenkė. Vairuotoja blaivi, vaikas išvežtas į LSMUL (b.l. 19);

-2019-03-19 Kelių eismo įvykio vietos (P. L. g. ties namu Nr. 27, Kaunas) apžiūros protokolu, fotolentele, eismo įvykio vietos planu (b.l. 10-16), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilis "Ford Focus, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) - neapgadintas (b.l. 17-18);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G908/2019(02) nustatyta, kad E. B. konstatuota kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, odos nubrozdinimai smakro ir abiejų kelių srityse. Dėl kaulo lūžio E. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 39-40).

Aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, t.y. kaltinime išdėstytu laiku ir vietoje V. Š. vairuodama automobilį "Ford Focus", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi nuo V. L. -Žemkalnio g. link Pakraščio g. antra eismo juosta, ties namu Nr. 17 pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai tuo metu prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, važiuojanti ta pačia kryptimi, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš dešinės pusės, pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėja ėjusio pėsčiojo E. B., jį partrenkė, dėl ko E. B. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. Š. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama V. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas rašytinis susitarimas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą bei civilinio atsakovo įgalioto atstovo dėl neturtinės žalos atlyginimo, šie proceso dalyviai žodžiu išsakė teigiamas savo pozicijas dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Nukentėjusiojo E. B. atstovė pagal įstatymą V. B. sutiko sumažinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas teismui 2019 m. liepos 18 d į posėdį, teismas protokoline nutartimi nustatė trūkumus ir šį civilinį ieškinį grąžino nukentėjusiojo atstovui advokatui R. B., tačiau į paskesnį posėdį pataisytas civilinis ieškinys nebuvo pateiktas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl šio įvykio civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ yra 2019-05-20 išmokėjęs V. B. 45,53 eur kompensuoti gydymo išlaidoms, 21,90 eur - kelionės išlaidoms (bendra suma 67,43 eur) ir E. B. 2777 eur neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 100-102).

Pagal teismui pateiktą 2019 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą tarp kaltinamosios V. Š., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo G. T. ir nukentėjusiojo E. B. atstovės pagal įstatymą V. B., nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. kaltinamoji V. Š. sumokėjo 200 eurų nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas G. T. įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų pervesti 555 eurų nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o pastaroji daugiau neturi jokių pretenzijų dėl šio įvykio, sutinka su baudžiamosios bylos nutraukimu pagal BK 38 str.

Prokuroras dėl susitaikymo neprieštaravo.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).

Spręsdamas V. Š. baudžiamosios atsakomybės ribas, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad teisme posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo įgaliotos atstovės, pastaroji atsiprašymą priėmė ir sutiko mažinti civilinį ieškinį, šalys kartus su civilinio atsakovo įgaliotu atstovu susitarė dėl civilinio ieškinio, prašė bylą nutraukti susitaikius. Tokį prašymą palaikė ir prokuroras, kuris taip pat prašė teisme atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiojo įgaliota atstove.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiojo atstove pagal įstatymą susitaikė. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji neteista, administracine tvarka bausta tik vieną kartą 2015-09-01 ir nuobauda negalioja (b.l.58-59), psichiatro įskaitoje neregistruota, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (b.l. 56-57), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo įgaliotos atstovės atsiprašė, pažadėjo naujai nebenusikalsti. Ji yra iš dalies nedarbinga (b.l. 94), rūpinasi ir turi savo globoje asmenį, kuriam nustatytas neveiksnumas (b.l. 95-99), charakterizuojama iš esmės tik teigiamai. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ji ir pati teismui prisižadėjo. Anksčiau V. Š. nėra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiojo nepilnamečio E. B. atstove pagal įstatymą V. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji V. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką ji padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 31 punkte nustatytų nuostatų, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji V. Š. nebuvo teista, ji už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra baustą tik vieną kartą ir gana seniai, t.y. 2015 m. (nuobauda negalioja), kas rodo, kad iš esmės yra atidi ir rūpestinga vairuotoja, kuri paiso ir laikosi KET nuostatų. Eismo įvykį, už kurį ji yra teisiama, sukėlė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, kaip minėta, teisiama pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas V. Š. vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl, įvertinus tiek patį įvykį, tiek visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tad teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nepateikta.

Kaltinamajai nepaskirta kardomoji priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį jai susitaikius su nukentėjusiojo nepilnamečio E. B. atstove pagal įstatymą V. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. Š., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti tarp V. Š., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo G. T. ir nukentėjusiojo nepilnamečio E. B. atstovės pagal įstatymą V. B. 2019 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytą susitarimą, kuriuo nustatoma, jog V. Š. jau sumokėjo 200 eurų nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujamas įgalioto atstovo G. T., įsipareigoja per 14 kalendorinių dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 555 eurų nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo nepilnamečio E. B. atstovė pagal įstatymą V. B. daugiau neturi pretenzijų dėl 2019-03-19 eismo įvykio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė