Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Artūrui Sliekui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad pirma mirė tėvas, o po pusantrų metų ir motina. Mirus motinai jis (pareiškėjas) pradėjo tvarkyti visus reikalus. Nespėjo visko sutvarkyti per tris mėnesius. Patikslino, kad tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), valdiškame name. Tėvui mirus, mama dar liko gyventi nurodytu adresu, naudojosi buvusiais baldais, o jai mirus, reikėjo atlaisvinti patalpas ir jis (pareiškėjas) viską išvežęs paliko namus tuščius. Nurodė, kad įsiskolinimų motina neturėjo, viskas buvo apmokėta. Nurodė, kad brolis mirė irgi anksčiau, anūkų tėvai neturėjo. Po motinos mirties jis per tris mėnesius ir viską sutvarkė, baldus nuvežė tetai, o mažesnius daiktus – nuotraukas, dokumentus pasiėmė sau. Patvirtino, kad niekas nepretendavo į likusį turtą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

8. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pareiškėjo kaimynė. Paaiškino, kad po V. D. mirties bute liko gyventi P. D.. Po P. D. mirties viskuo toliau rūpinosi P. D.. Kadangi butas valdiškas, P. po kokios savaitės ėmėsi tvarkytis, nes reikėjo atlaisvinti butą. Niekas daugiau nepretendavo į likusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

10. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

14. Dėl palikimo priėmimo po V. D. mirties (duomenys neskelbtini). ir P. D. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 2001 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

15. Nagrinėjamu atveju po V. D. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4) pareiškėjo motina P. D. paveldėjo likusį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2024 m. rugpjūčio 1 d. išrašo matyti, kad pareiškėjo tėvas, V. D., testamento nepaliko (el. b. l. 7). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po V. D. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina P. D., po sutuoktinio V. D. mirties, rūpinosi likusiu turtu kaip savo: liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. D. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad P. D. po V. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad V. D. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su P. D. (el. b. l. 10-11). P. D. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). (duomenys neskelbtini) mirė V. D. ir P. D. sūnus, pareiškėjo brolis A. D. (el. b. l. 6). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2024 m. rugpjūčio 1 d. išrašo matyti, kad pareiškėjo motina, P. D., testamento nepaliko (el. b. l. 8). Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti niekas iš įpėdinių palikimo, atsiradusio po P. D. mirties, nepriėmė – tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Registrų centro duomenimis, V. D. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypus (el. b. l. 13, 18-21). Pareiškėjas nurodė, kad jis po motinos P. D. mirties rūpinosi likusiu turtu kaip savo: ėmėsi kraustyti butą (duomenys neskelbtini), pasiliko dokumentus, foto nuotraukas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad P. D. veiksmuose nustatytini tiek veiksmų faktas, tiek veiksmų pobūdis, todėl darytina išvada, kad P. D. po P. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

17. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. P. D. perėmė mirusiojo V. D., o pareiškėjas perėmė mirusiosios P. D. turtą ir pradėjo jį valdyti.

18. Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis po palikėjos P. D. mirties, o P. D., kaip sutuoktinė, paveldėjo pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Kadangi byloje nebuvo gauta prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo, konstatuotina, kad pareiškėjai P. D. atiteko visas palikimas, atsiradęs po V. D. mirties, o P. D. atitenka visas palikimas, atsiradęs po P. D. mirties.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. P. D. ir pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jie perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad P. D. mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu turtu. Pareiškėjas rūpinosi likusiais daiktais, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

20. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. D. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. D. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti, o pareiškėjas P. D. priėmė palikimą po savo motinos P. D. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po P. D. mirties, paveldėjimo.

21. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti savo sutuoktinio V. D. turtą, o pareiškėjas P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti savo motinos P. D. turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.