Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-17-267/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
2A-17-267/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01246-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
E. Ž.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-17-267/2013Teisėja Laura KarmazaitėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-01246-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 99.1.1.; 121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),

Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovą A. J. nepilnamečio sūnaus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, nustatyti K. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Ž. po 250 Lt nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2008 m. kovo mėnesį Šiaurės Airijoje, pradėjo kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį, gyveno kaip sutuoktiniai ir aplinkiniai juos laikė pora. Gimus vaikui atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tačiau finansiškai jiems nepadėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. J. nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka iš dalies, sutiko dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kad motina priteistą išlaikymą tvarkytų uzufrukto teisėmis, tačiau manė, kad prašoma ieškovės suma išlaikymui jo manymu yra per didelė, atsakovas neturi galimybės kiekvienam vaikui skirti daugiau nei po 150 Lt kas mėnesį, nes neturi pastovių pajamų, dažnai yra bedarbis.

Tretysis asmuo J. J. prašė ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant išlaikymą po 150 litų kas mėnesį, dėl kitų ieškinio reikalavimų paliko spręsti teismui. Nurodė, kad atsakovas su J. J. yra sukūręs šeimą (susituokė 2010-07-24), augina du vaikus: G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Išvadą teikianti institucija sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, palaikė institucijos pateiktą išvadą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – pripažino, kad atsakovas A. J. yra sūnaus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatė K. Ž. gyvenamąją vietą su jo motina E. Ž., priteisė iš atsakovo A. J. nepilnamečiam vaikui K. Ž. 7562,50 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo dienos, taip pat išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2012-02-27) iki vaiko pilnametystės, K. Ž. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jo motiną E. Ž.. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 316,88 Lt žyminio mokesčio bei 30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad ginčo dėl vaiko tėvystės ir dėl vaiko pavardės tarp bylos šalių nėra. Teismo nuomone išlaikymo sumos, su kuria sutiko atsakovas, t. y. 150 Lt kas mėnesį, neužtektų net minimaliems vaiko poreikiams – maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmėms, būstui, vaiko mokslui bei laisvalaikiui – patenkinti, todėl teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažino būtinu 250 Lt per mėnesį K. Ž. išlaikymą. Teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovė gyveno su atsakovu po jos vaiko gimimo ir kad atsakovas kurį laikotarpį ją rėmė materialiai, taip pat, kad būtų kitų pagrindų mažinti išlaikymo įsiskolinimą. Šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad išlaikymas nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės vaikui nebuvo mokamas, todėl ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo po 250 Lt kas mėnesį priteisimo nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui patenkintas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantai A. J. ir J. J. apeliaciniais skundais prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2069-901/2012 dalį dėl išlaikymo iš atsakovo K. Ž. priteisimo, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2012-02-27, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:

Apeliantai nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dėl tėvystės nustatymo, pavardės nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, jog atsakovas turi išlaikyti ne tik K. Ž., bet ir santuokoje gimusius du vaikus. Mano, kad ieškovė galėjo suprasti, jog atsakovas, turėdamas šeimą ir vaikų, neturės galimybės visiškai užtikrinti jos vaiko išlaikymo, kad jam reikės rūpintis ir šeimoje gimusių vaikų išlaikymu. Taip pat nurodoma, kad atsakovas labai stengiasi rasti darbą, tačiau jau keli mėnesiai jo neranda ir tai priklauso ne nuo atsakovo.Mano, kad teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, priteisė iš atsakovo per didelę išlaikymo sumą sūnui K. Ž., dėl to nukentės 2 mažamečių vaikų, gimusių santuokoje, interesai, nes atsakovas nepajėgs visiems trims vaikams kas mėnesį teikti išlaikymą po 250 Lt. Prašo išlaikymo sumą sumažinti iki 150 Lt kas mėnesį.Atsakovas ir trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad atsakovas ieškovei mokėjo kelis mėnesius po kelis šimtus litų vaiko išlaikymui, tačiau ieškovė apie tai teismui nepasakė, nutylėjo, todėl įsiskolinimas už praeitą laikotarpį iš atsakovo priteistas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. Ž. prašo atsakovo A. J. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, skundžiamą sprendimą, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei iš atsakovo priteisė tokį išlaikymą, kuris tenkintų būtiniausias vaikui vystytis sąlygas ir būtų proporcingas sūnaus poreikiams bei ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai. Taip pat nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti vertinami, o nauji įrodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, bei dalimi, kuria priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nurodo, kad gali teikti tik 150 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mano, kad teikė jam išlaikymą, todėl įsiskolinimas priteistas nepagrįstai.

Byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y., kad jis yra K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 str. 1 d.). Atsakovas iš esmės neginčija jam tenkančios pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 250 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam K. Ž., neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Priešingai, Šiaulių miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino tiek ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, tiek ir nepilnamečio vaiko poreikius, savo sprendimą motyvavo ir pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas, nurodydamas, kad vaikų išlaikymui gali skirti tik po 150 Lt, teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį. Atsakovo sutuoktinė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, dirbdamas Lietuvoje nuo 2011 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. gaudavo apie 1400 Lt, išvykęs į užsienį – Šiaurės Airiją, Olandiją nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. gaudavo apie 200 svarų kas savaitę, nuo 2012 m. gegužės iki rugsėjo mėn. apie 150 svarų kas savaitę. Iš šių trečiojo asmens paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovas turi galimybę teikti 250 Lt išlaikymą kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų. Atmestini apeliantų argumentai dėl atsakovo negalėjimo teikti reikiamo dydžio išlaikymą K. Ž. dėl to, kad atsakovas dažnai neturi darbo, kadangi sunki materialinė padėtis, tuo pačiu ir tokios aplinkybės kaip darbo neturėjimas, neatleidžia tėvų nuo CK 3.192 str. nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tai yra, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).

Atsakovas ir trečiasis asmuo apeliaciniais skundais taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo 7562,50 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka iš dalies.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Todėl nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti K. Ž. teiktą išlaikymą tenka atsakovui A. J.. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, kuriais grindžiami apeliantų apeliacinio skundo argumentai, t. y. pinigų perlaidų kvitus – 2011-01-24 387,75 Lt, 2011-03-07 362,37 Lt, 2011-04-20 349,16 Lt, iš viso 1099,28 Lt (99–101 b. l.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, nors atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad tam tikrą laikotarpį teikė K. Ž. išlaikymą, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovo teiktas išlaikymas nebuvo pakankamas, kad patenkintų būtiniausius vaiko poreikius, kurie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimu nustatyti 500 Lt dydžio per mėnesį (atsakovui tenkanti dalis – 250 Lt.). Atmestini ir apelianto argumentai, kad tam tikru laikotarpiu jis negalėjo teikti išlaikymo, nes neturėjo darbo, nes kaip jau minėta, darbo neturėjimas, neatleidžia tėvų nuo CK 3.192 str. nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas keičia apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir sumažina priteistą (duomenys neskelbtini) – 2012-02-27 laikotarpio išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 6463,22 Lt.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 str. 5 d.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo už priteistą išlaikymo įsiskolinimą turi būti priteistas 194 Lt žyminis mokestis, iš viso su pirmosios instancijos teismo priteistu 90 Lt žyminiu mokesčiu už išlaikymo priteisimą (250 Lt x 12 mėn. x 3%) – 284 Lt žyminis mokestis valstybei.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik dėl dalies priteisto išlaikymo įsiskolinimo, šalys paliekamos prie pirmosios instancijos teismo teisingai paskirstytų tarp šalių kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (LR CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

Be to, vadovaujantis CPK 80 str. 4 d. nuostatomis, atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą ir ginčydamas dalį priteisto išlaikymo dydžio (100 Lt) bei priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą privalėjo sumokėti 266 Lt žyminį mokestį, o sumokėjo tik 50 Lt (83 b. l.), todėl iš atsakovo už apeliacinį skundą valstybei priteistina 216 Lt žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija keičia skundžiamo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir žyminio mokesčio priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir žyminio mokesčio priteisimo pakeisti ir išdėstyti jas taip:

„Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 6463,22 Lt (šešių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt trijų litų 22 ct) (duomenys neskelbtini) – 2012-02-27 laikotarpio išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 284 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių litų) žyminį mokestį valstybei.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 216 Lt (dviejų šimtų šešiolikos litų) žyminį mokestį valstybei už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjaiVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė