Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. J., atstovaujamam advokatės L. U., dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nors į 2012-09-06 vykusį parengiamąjį teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovai neatvyko, tačiau 2012-04-05 ir 2012-07-09 vykusių parengiamųjų teismo posėdžių metu atvykę šios institucijos atstovai sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, palaikė institucijos pateiktą išvadą. Institucijos pateiktą išvadą palaikė šios institucijos atstovė ir jau po 2012-09-06 vykusio posėdžio teismui pateiktame (2012-09-07) rašytiniame paaiškinime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas būtų susituokę, taip pat kad atsakovas kartu su vaiko motina būtų padavę civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 str.). K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) motina yra E. Ž., gimimo liudijime nėra įrašyta duomenų apie vaiko tėvą (5 b.l.).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).

Šioje civilinėje byloje atsakovo prašymu atlikus DNR ekspertizę, nustatyta, kad atsakovas A. J. yra vaiko K. Ž. tėvas su 99,999996 % tikimybe (26,31-32, 35 b.l.). Po ekspertizės atlikimo atsakovas, atstovaujamas advokatės L. A., ieškovės ieškinį dalyje pripažinti, kad atsakovas yra K. Ž. tėvas, pripažįsta.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad ginčo dėl vaiko tėvystės ir dėl vaiko pavardės tarp bylos šalių nėra, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas A. J. yra K. Ž. tėvas, pakeičiant įrašą vaiko gimimo liudijime, vaikui paliekant tą pačią pavardę. Vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, vaiko gimimo dokumentuose bus nurodytas vaiko tėvu, turės visas iš to kylančias teises ir pareigas.

Ieškovė prašo K. Ž. gyvenamą vietą nustatyti su ja, vaiko motina. Atsakovas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai tam neprieštarauja. Kadangi ieškovės ir atsakovo vaikas nuo gimimo gyvena su savo motina, atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, nepilnamečio K. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. Ž. (CK 3.169 str.).

Ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, prašo teismo priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. Ž. po 250 Lt nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovės teigimu nepaisant to, kad atsakovas pripažįsta, kad yra K. Ž. tėvas, tačiau materialinės paramos vaikui neteikia, nedalyvauja vaiką prižiūrint, ieškovė su vaiko tėvu kartu negyvena, ieškovė viena rūpinasi sūnumi. Išsamios vaiko poreikių lentelės ieškovė teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turi už vaiko darželį turi mokėti kas mėnesį 250 Lt, 85 Lt kainuoja vaiko estetinio lavinimo būrelis, taip pat kainuoja maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, higienos priemonės vaikui ir t.t. Pastarieji vaiko būtinieji poreikiai sutinkamai su formuojama teismų praktika negali būti mažesni kaip 130 Lt per mėnesį, t.y. 1 MGL. Viso minimali ieškovės vaikui tenkanti išlaidų suma sudėjus minėtas išlaidas kas mėnesį sudaro mažiausiai 465 Lt, o padalinus šią sumą, - abiems tėvams tenkanti suma yra po 232,50 Lt. Pridėjus dar ir ieškovės būsto išlaidas ši suma atitinka ieškovės prašomą priteisti sumą. Ieškovė, viena auginanti vaiką, priversta ieškotis darbo, o vaiką leisti į darželį, ieškovei reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, be to, reikia pastebėti, kad siekdama gauti geriau apmokamo darbo, ieškovė pradėjo siekti aukštojo išsilavinimo, kas susiję su papildomomis ieškovės išlaidomis. Kadangi ieškovės gaunamų pajamų neužtenka vaiko išlaikymui ir mokslams, ją kaip teigia ieškovė, remia mama (2 b.l.).

E. Ž. pajamas sudaro tik atlyginimas už vadybininko darbą AB „Lesto“, kuris sudaro apie 1204,50 Lt kas mėnesį atskaičius mokesčius (7 b.l.). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji yra įstojus į Šiaulių valstybinę kolegiją, kas semestrą reikia mokėti už mokslus (pirmą 1760,63 Lt įmoką sumokėjo tėvai). Ieškovės darbo sutartis yra laikina (kitos darbuotojos nėštumo ir gimdymo atostogų metu (iki 2012 m. gruodžio mėn.)), todėl ieškovė neatmeta galimybės jai praradus darbą kreiptis dėl išlaikymo dydžio padidinimo jei vaikui būtų priteista mažesnė išlaikymo suma nei ji prašo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat jo atstovė teismo posėdžių metu nenurodė, koks yra ir buvo atsakovo vidutinis darbo užmokestis ir kitos pajamos per mėnesį už laikotarpį nuo ieškovės vaiko gimimo momento iki ieškinio padavimo dienos (8 b.l.). Tretysis asmuo (atsakovo sutuoktinė) J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, dirbdamas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki gruodžio gaudavo apie 1400 Lt, išvykęs į užsienį – Šiaurės Airiją, Olandiją nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. balandžio gaudavo apie 200 svarų (ekvivalentas litais 864 Lt) kas savaitę (apie 3456 Lt kas mėnesį), nuo 2012 m. gegužės mėn. iki rugsėjo apie 150 svarų (ekvivalentas litais 648 Lt) kas savaitę (apie 2592 Lt kas mėnesį). Trečiojo asmens paaiškinimus apie atsakovo darbo užmokestį Lietuvoje pagrindžia duomenys iš Sodros. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kokias pajamas atsakovas gaudavo iki tol. Nekilnojamo turto atsakovas neturi.

Atsakovo sutuoktinė (tretysis asmuo byloje) šiuo metu yra nedirbanti, negauna jokių išmokų. Iš atsakovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas sutuoktinės šeimą remia, teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nenustatyta, kad iš A. J. būtų priteistas išlaikymas trečiojo asmens vaikams. Reikia pastebėti, kad ieškovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turi ir daugiau vaikų, savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumažino nuo reikalautų 500 Lt iki 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-302/2006).

Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises, tai tiesiogiai įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-620/2005).

Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Ši įstatymo norma taikoma, kai išlaikymas išieškomas dviem ar daugiau vaikų, nepriklausomai nuo to, išlaikomi vaikai yra iš vienos ar iš skirtingų santuokų, ar yra nesantuokiniai. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant dviem ar daugiau vaikų, išlaikymo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti tėvų galimybę ir vaikų poreikius, orientaciniu kriterijumi nustatant minimalius vaiko poreikius laikant socialiniu kriterijumi grindžiamą bei teisinį kriterijų turintį minimalus gyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra 130 Lt. Tačiau remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-259/2004). CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytas orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 850 Lt (LR Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718, V.Ž. 2012-06-23, Nr. 70-3608). Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti vaikui suma yra minimali, skirta tenkinti minimalius būtinus ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikius, teismo manymu atitinkanti protingumo principą. Materialiai išlaikyti vaiką yra ir atsakovo pareiga, kuris yra darbingas ir gali teikti išlaikymą savo vaikui. Ieškovė teisingai pastebėjo, kad atsakovas turėjo pinigų tiek apmokėti už ekspertizę šioje byloje, tiek už advokatės teisinę pagalbą, nors atsakovo atstovė teigė, kad atsakovas ilgą laiką nedirba. Pažymėtina, kad atsakovo sutuoktinė patvirtino, kad atsakovas, tiek dirbdamas Lietuvoje, tiek dirbdamas užsienyje, gaudavo darbo užmokestį.

Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti ieškovės sūnaus turtines teises į išlaikymą, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negalėjo ir negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo tiek savo ir sutuoktinės vaikams, tiek ieškovės vaikui. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų uždirbti pakankamai lėšų visiems savo vaikams (750 Lt kas mėnesį visiems vaikams), nes kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas praktiškai kas mėnesį gaudavo pajamas tiek Lietuvoje (apie 1400 Lt), tiek užsienyje (apie 3000 Lt), o atsakovo atstovė nenurodė teismui konkretaus laikotarpio, kada atsakovas nedirbo, nepagrindė savo teiginių, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas negali tiek ieškovės tiek sutuoktinės vaikams teikti kas mėnesį bent po 250 Lt. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti ieškovės vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Teismo nuomone išlaikymo sumos, su kuria sutinka atsakovas, t.y. 150 Lt kas mėnesį, neužtenka net minimaliems ieškovės vaiko poreikiams - maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmėms, būstui, vaiko mokslui bei laisvalaikiui – patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 250 Lt per mėnesį K. Ž. išlaikymą.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-259/2004).

Teismas atsižvelgia į ieškovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas, jauno amžiaus) bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas teikė ir teikia ieškovės vaikui išlaikymą, be to, yra visiškai nusišalinęs nuo ieškovės sūnaus auklėjimo, visiškai nesirūpina jo sveikata, ką patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė, o K. Ž. auklėjimo, rūpinimosi našta tenka tik ieškovei, kas apsunkina jos galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo.

Todėl, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir turi būti tenkinamas pilnai ir dėl išlaikymo ieškovės vaikui priteisimo (CPK 185 str. 1 d.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką periodinis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos, o už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (ne daugiau kaip už trejus metus). Nors ieškovė ieškinio nepatikslino, nurodant išlaikymo skolos dydį ir naudotis advokato pagalba atsisakė, tačiau teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, turi teisę išeiti iš ieškinio ribų. Ieškovė prašo teismo priteisti išlaikymą iš atsakovo nuo pat ieškovės vaiko gimimo, t.y. 2009-08-19. Nei atsakovas, nei jo atstovas ir tretysis asmuo neginčijo, kad išlaikymas vaikui turi būti priteistas nuo vaiko gimimo, nesutiko tik su išlaikymo suma. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovė gyveno su atsakovu po jos vaiko gimimo ir kad atsakovas kurį laikotarpį ją rėmė materialiai, taip pat kad būtų kitų pagrindų mažinti išlaikymo įsiskolinimą. Pareiga abiems tėvams materialiai išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo momento.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nuo pat ieškovės vaiko gimimo iki šiol atsakovas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo apie materialinę paramą šiam vaikui, o byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. pradžios gyvena užsienyje (8 b.l.), tokiu būdu teigiant, kad bylos šalys kurį laiką vedė bendrą ūkį ir kad atsakovas prisidėjo prie išlaikymo vaikui, atsakovas turėtų pateikti įrodymus, kad siuntė vaikui pinigus, tačiau pervedimų, tačiau perlaidų ir/ar kitų įrodymų teismui nepateikta. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad išlaikymas nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės vaikui nebuvo mokamas, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo po 250 Lt kas mėnesį priteisimo nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo teismui tenkintinas pilnai. Ieškinys teismui paduotas 2012-02-27. Įsiskolinimas, paskaičiavus po 250 Lt per mėnesį už minėtą laikotarpį - už du su puse metų (30 mėn.) ir 1 savaitę, - yra lygus 7562,50 Lt. Kadangi ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus teismas nusprendė tenkinti jos ieškinį pilnai, todėl ieškovės vaikui K. Ž. iš atsakovo priteistina visa įsiskolinimo suma (7562,50 Lt), taip pat atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti vaiką išlieka iki jo pilnametystės, todėl taip pat iš atsakovo priteistinas vaikui išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2012-02-27) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovei priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 93 str. 1 d.). Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), už du neturtinius reikalavimus dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė sumokėjo 200 Lt (16, 16a b.l.), kurie yra priteistini iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).

Ieškovės ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., t.y. 316,88 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 30,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra sūnaus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, pakeičiant įrašą vaiko gimimo liudijime, vaikui paliekant tą pačią pavardę.

Nustatyti K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 7562,50 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du litus 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo dienos, taip pat išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nuo ieškinio padavimo dienos (2012-02-27) iki vaiko pilnametystės.

K. Ž. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną E. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 316,88 Lt (tris šimtus šešiolika litų 88 ct) žyminio mokesčio, 30,00 Lt (trisdešimt litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT237300010002458204, “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.