Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. M., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukeliančių proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes, įvertinant tai, kad ši priemonė turi būti taikoma tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą, teismas nustatė suinteresuotiems asmenims terminą atsiliepimams pateikti.

Skolininkė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

Nurodė, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, tik gavusi jo pranešimą dėl veiksmų vykdymo, 2022 m. kovo 22 d. el. paštu informavo antstolį, kad yra nedarbinga. Nors antstolis jos paprašė pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau pasiskambinusi į gydymo įstaigą VšĮ Kauno miesto polikliniką buvo informuota, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik praėjus nedarbingumo laikotarpiui. 2022 m. balandžio 1 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikos išrašas iš medicinos dokumentų, patvirtinantis, kad nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 30 d. buvo nedarbinga, buvo gydoma poliklinikoje, jai išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Antstolis jai ir išieškotojui taikė dvigubus standartus, kuo pažeidė jų lygiateisiškumą – 2022 m. kovo 7 d. išieškotojas pateikė prašymą atidėti įpareigojimo vykdymą, nes serga, tuo tarpu jai 2022 m. kovo 22 d. informavus antstolį, kad serga ir yra nedarbinga, tai nesutrukdė antstoliui 2022 m. kovo 23 d. atvykti į jos namus. Išieškotojas 2022 m. kovo 7 d. antstoliui kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų dėl negalėjimo dalyvauti vykdymo procese, antstolis jo ir neprašė, tuo tarpu, kai ji nurodė, kad serga, antstolis pareikalavo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Ji yra tikra, kad antstolis elgėsi nesąžiningai, nekorektiškai, būdamas informuotas apie jos nedarbingumą, pats savavališkai atvyko į jos namus, siekiant vėliau pateikti pareiškimą dėl baudos skyrimo. Antstolis nurašė nuo jos sąskaitos 185,72 Eur vykdymo išlaidas, nors kaip ir minėjo, iš anksto informavo antstolį apie negalėjimą įvykdyti teismo nutartį. Šį antstolio sprendimą apskundė. Nesutiktina ir su antstolio prašymu skirti jai net 300 Eur dydžio baudą nuo 2022 m. kovo 1 d. už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo nutartį dieną. Kauno apygardos teismas nutartimi nustatė 5 dienų terminą įpareigojimui įvykdyti, kuris 2022 m. kovo 1 d. tik prasidėjo. Bauda skiriama tam, kad paskatintų skolininką vykdyti prievolę, o teismo įpareigojimas netrukdyti išieškotojui pasiimti jo asmeninius daiktus buvo įvykdytas dar 2022 m. balandžio 6 d., t. y. išieškotojo interesai jau yra patenkinti. Antstolis niekaip nemotyvuoja prašymo dalies dėl maksimalaus dydžio baudos jai skyrimo. Ji tinkamai įvykdė teismo nutartimi nustatytą įpareigojimą, aktyviai bendravo su pareiškėju, antstoliu, informavo jį apie negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą antstolio nurodytu laiku. Laikino nedarbingumo pažymėjimas jai buvo išduotas tik 2022 m. balandžio 1 d., teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių kliūčių, nenustatyti jos tyčiniai veiksmai nevykdant teismo sprendimo. Antstolis nepagrindė, kaip ji sąmoningai nevykdė antstolio reikalavimo ar kitaip kliudė antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl antstolio pareiškimas atmestinas.

Išieškotojas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą tenkinti pilna apimtimi.

Nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos. Dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo išieškotojas kreipėsi į pareiškėją, nes 2022 m. kovo 2 d. išieškotojas skolininkę SMS žinute informavo apie jos atžvilgiu priimtą nutartį dėl laikinųjų priemonių skyrimo, tačiau pastaroji atsisakė išieškotoją įsileisti į namus. Šis faktas buvo konstatuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 18. Taigi skolininkė apie teismo nutartį iš esmės sužinojo 2022 m. kovo 2 d. Pareiškėjui 2022 m. kovo 4 d. priėmus patvarkymą ir surašius skolininkei įpareigojimą 2022 m. kovo 7 d. 18.00 val. apie vykdomą teismo nutartį, dėl išieškotojo ligos COVID-19 įpareigojimo atlikti nebuvo galimybės. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įvykdyti teismo sprendimą be išieškotojo negalima. Išieškotojas teisėto savo atstovo neturėjo, nes 2022 m. kovo 3 d. susitarimu dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo išieškotojo atstovas neteikė paslaugų, o tik 2022 m. kovo 24 d. buvo sudaryta nauja teisinių paslaugų teikimo sutartis su atstovu. Dėl šios priežasties 2022 m. kovo 17 d. patvarkymu buvo pakeista priverstinio vykdymo data į 2022 m. kovo 23 d. Skolininkė, gavusi pakartotinį patvarkymą, likus vienai dienai iki priverstinio vykdymo, pateikė pareiškėjui informaciją, kad ji serga. Dokumentų, patvirtinančių ligos buvimą nepateikė. 2022 m. kovo 23 d. 10.00 val. kartu su pareiškėju nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), niekas vartų neatidarė, telefonu neatsiliepė. Atitinkamai, jei skolininkė būtų sirgusi, ji pagal galiojančias taisykles privalėjo laikytis nustatyto gydymo režimo, t. y. būti namuose. Duomenų, kad skolininkė serga pavojinga užkrečiama liga, neleidžiančia į namus patekti nei pareiškėjui, nei išieškotojui, nepateikė. Skolininkė, turėdama objektyvią galimybę, savo tyčiniais veiksmais nevykdė teismo nutarties dėl paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių. Šis pastarosios veiksmas buvo sąlygotas paslėpti / sunaikinti išieškotojo asmeninius daiktus, dokumentus. Šį faktą patvirtina 2022 m. balandžio 6 d. aktas dėl nutarties vykdymo Nr. S-22001261. Būtent išieškotojo reikalavimai civilinėje byloje yra siejami su išieškotojo nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimu. Dėl to, skolininkė ir nevykdė teismo nutarties, kad galėtų sunaikinti / paslėpti įrodymus, pagrindžiančius išieškotojo reikalavimus.

Paskirtas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį bylos nagrinėjimą paskelbta specialiame interneto tinklapyje bei papildomai informuota teismo pranešimais.

Teismas konstatuoja:

iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/22/00304 nustatyta, kad 2022 m. kovo 4 d. išieškotojas antstoliui pateikė vykdymui 2022 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutartį Nr. e2-859-657/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodyta – įpareigoti skolininkę ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę išieškotojui netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), pasiimti asmeninius išieškotojo daiktus.

2022 m. kovo 4 d. priimtas patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą bei surašytas įpareigojimas, kad 2022 m. kovo 7 d. 18 val. 00 min. bus vykdoma teismo nutartis.

2022 m. kovo 7 d. išieškotojas el. laišku pranešė antstoliui, kad susirgo, todėl 2022 m. kovo 7 d. patvarkymu antstolis vykdymo veiksmus atidėjo iki atskiro pranešimo.

2022 m. kovo 17 d. priimtas patvarkymas, kuriame nurodyta, kad teismo nutartis bus vykdoma 2022 m. kovo 23 d. 10 val. 00 min. Patvarkymas išsiųstas skolininkei el. paštu.

2022 m. kovo 22 d. gautas laiškas iš skolininkės el. paštu, kuriame ji nurodo, kad iki 2022 m. kovo 30 d. serga ir yra nedarbinga. Antstolis el. paštu paprašė pateikti nedarbingumo pažymėjimą. Antstolis nurodo, kad skolininkė jokių dokumentų neatsiuntė.

2022 m. kovo 23 d. 10 val. 00 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir paskambinus keletą kartų į namo vartus, niekas neatsiliepė ir vartų neatidarė. 10 val. 03 min. skambinta du kartus skolininkei į mobilųjį telefoną, niekas neatsiliepė. 2022 m. kovo 23 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

Skolininkė į bylą pateikė 2022 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, kad skolininkė nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 30 d. turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat skolininkė pateikė Sodros išmokos gavimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

Išieškotojas į bylą pateikė 2022 m. kovo 2 d. SMS žinutes, kuriomis skolininkę informavo apie jos atžvilgiu priimtą nutartį dėl laikinųjų priemonių skyrimo, tačiau skolininkė atsisakė išieškotoją įsileisti į namus, nurodydama, kad šis laikas jai yra netinkamas ir ji neturi pasirašytos teismo nutarties. 2022 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 18 konstatuota, kad išieškotojas su antstoliu 2022 m. kovo 3 d. neįleisti į namą.

Pažymėtina, kad nutartimi skolininkė buvo įpareigota ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo nutarties priėmimo dienos iš anksto sutartu laiku (data ir valanda) suteikti galimybę išieškotojui netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą pasiimti asmeninius išieškotojo daiktus.

2022 m. balandžio 6 d. akte dėl nutarties vykdymo Nr. S-22001261 nurodyta, kad skolininkė įleido antstolio padėjėją ir išieškotoją į namą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Darytina išvada, kad tiek dėl išieškotojo ligos, tiek dėl skolininkės ligos, nutarties vykdymas užsitęsė, tačiau 2022 m. balandžio 6 d. skolininkė išieškotojui suteikė galimybę netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą pasiimti asmeninius išieškotojo daiktus.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad įpareigojimas yra įvykdytas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1425-638/2021).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog teismo nutartis nebuvo laiku įvykdyta dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290 straipsniu, 291 straipsniu,

nutaria:

atmesti antstolio Sauliaus Užkuraičio pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0034/22/00304.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.