Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-283/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-20
Bylos Nr.: 2A-283/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: Philip Morris Products S
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui

Civilinė byla Nr. 2A-283/2012Procesinio sprendimo kategorija 87

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Philip Morris Products S.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3942-176/2012 pagal ieškovo Philip Morris Products S.A. ieškinį atsakovui aktsionerno droujestvo „Bulgartabac Holding“ dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, dėl Valstybinio patentų biuro sprendimo panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Philip Morris Products S.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui aktsionerno droujestvo „Bulgartabac Holding“ ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2009 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 2Ap-1174; 2) pripažinti atsakovo aktsionerno droujestvo „Bulgartabac Holding“ prekių ženklo Slims eva, fig., registraciją Nr. 56297 negaliojančia Lietuvos Respublikoje visoms nurodytoms 34 klasės prekėms; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra žodinio Bendrijos prekių ženklo EVE, reg. Nr. 000064113, registruoto 34 klasės prekėms žymėti savininkas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2007 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau - VPB) pateikė paraišką Nr. 2007 0066 prekių ženklui Slims eva, fig., registruoti taip pat 34 klasės prekėms. Ženklas buvo įregistruotas, jam suteiktas registracijos Nr. 56297. Ieškovas 2008 m. gegužės 26 d. VPB pateikė protestą dėl ginčijamo ženklo registracijos. VPB Apeliacinis skyrius šį protestą 2009 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 2Ap-1174 atmetė ir paliko atsakovo prekių ženklo registraciją galiojančią. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas tinkamai neištyrus visų pateiktų įrodymų, pažeidus Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei kitus teisės aktus, todėl turi būti panaikintas, o ginčijamo ženklo registracija Nr. 56297 pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikoje. Anot ieškovo, VPB apeliacinis skyrius neteisingai įvertino prekių ženklų panašumą, o spręsdamas dėl suklaidinimo tikimybės neatsižvelgė į prekių tapatumą. VPB apeliacinis skyrius, vertindamas prekių ženklų panašumą, padarė nepagrįstas išvadas dėl bendro suvokimo įspūdžio, dėl vizualaus, fonetinio, semantinio panašumo, taip pat dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės. Pagrindinis (dominuojantis) atsakovo prekių ženklo elementas, identifikuojantis šį prekių ženklą ir lemiantis jo suvokimą, yra žodinis elementas „eva“. Taigi, pagrindiniai ieškovo ir atsakovo prekių ženklų elementai - žodžiai „EVE“ ir „eva“ lemia, jog ženklai yra panašūs pagal bendrą suvokimo įspūdį ir pagal sutampančių elementų santykį bei jų svarbą ženklų kompozicijoje. Žodiniai elementai „EVE“ ir „eva“ yra panašūs vizualiai, nes tai identiškos sandaros žodžiai, kuriuose pirmoji raidė sutampa, antroji yra panaši, skiriasi tik paskutinė raidė, sutampančios ir panašios raidės yra išdėstytos ta pačia seka, abu žodžiai yra užrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis. Lyginamieji žodiniai elementai yra panašūs fonetiškai, nes jie abu sudaryti iš 3 garsų, sutampa pirmieji du garsai iš trijų, t. y. sutampa žodžių pradžios, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu tapatus, abiejuose žodžiuose yra tokia pati priebalsė, sutampa viena balsė, o antroji savo tarimu yra panaši. Lyginamieji prekių ženklai yra panašūs pagal prasmę, nes žodžiai Eva ir Eve yra to paties moteriško vardo Ieva formos. Taigi, pagal visus VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų tapatumo ir panašumo nustatymo (toliau - Metodiniai nurodymai) įtvirtintus kriterijus lyginami prekių ženklai yra panašūs. VPB apeliacinis skyrius nepagrįstai nusprendė, kad ženkluose esantis tam tikrų elementų panašumas nėra pakankamas, kad būtų galima konstatuoti ženklus esant klaidinamai panašiais. Tokia išvada prieštarauja Pirmajai Tarybos direktyvai valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais suderinti (89/104EEB) 4 straipsnio 1 dalies b) punktui, nes jame apskritai nėra sąvokos „klaidinamas prekių ženklų panašumas“, o tik yra sąvoka „prekių ženklų panašumas“. Taigi, tam tikros minėtos direktyvos nuostatos buvo netinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, o VPB formuoja ydingą praktiką. Todėl nustatytas prekių ženklų panašumas (o ne klaidinamas panašumas), nepriklausomai nuo jų panašumo laipsnio, yra pagrindas spręsti, ar visuomenės suklaidinimo tikimybė egzistuoja, atsižvelgiant į prekių ženklais žymimų prekių tapatumą ar panašumo laipsnį. Šiuo atveju mažesnį pačių prekių ženklų panašumą, jeigu toks iš tiesų būtų konstatuotas, atsveria itin didelis jais žymimų prekių panašumas ir tapatumas, o tai leidžia spręsti, jog visuomenės suklaidinimo tikimybė egzistuoja. Abu prekių ženklai yra skirti 34 klasės prekėms žymėti, t. y. įvairiems tabako gaminiams, todėl akivaizdu, kad atsakovo prekių ženklas yra registruojamas tapačioms ir panašioms prekėms žymėti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6 quinquies straipsnio A.- (1) dalis nustato, kad prekių ženklas saugomas toks, koks registruotas. Ieškovo prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš vieno žodžio, užrašyto standartine rašysena lotyniškomis didžiosiomis abėcėlės raidėmis, be jokių kitų elementų. Tuo tarpu atsakovo prekių ženklą, kuris yra autorinis darbas, sudaro du žodiniai elementai, kurie užrašyti su atitinkama stilistika, būdinga plunksna įmantriai rašytam tekstui, taip pat ir vaizdiniai elementai (gėlės), įrėminti kvadrato formos rėmelyje. Todėl teismas sutiko su trečiojo asmens skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad lyginant visa apimtimi šiuos du prekių ženklus konstatuoti jų panašumą pagal bendrą regimąjį įspūdį nėra pakankamo pagrindo. Nagrinėjamu atveju apskritai apibendrinant ieškovo argumentus matyti, kad iš esmės savo poziciją dėl ženklų panašumo ir dėl to kylančią klaidinimo galimybę ieškovas ir pats sieja ne su ginčijamo prekių ženklo elementų visuma, o tik su vieno šio ženklo kompozicijos elementu, kurį įvardija kaip „eva“, nors tarp raidžių „e“ ir „a“ atsakovo prekės ženkle yra ne raidė „v“, o širdelės simbolis, kurį ieškovas iš esmės prilygina „v“ raidei, užrašytai Dobkin šriftu. Tačiau tai yra tik vienas iš atsakovo kombinuoto prekių ženklo elementų ir bet kuriuo atveju - net ir perskaitant jį kaip „eva“ - nėra ieškovo prekės ženklo EVE atitikmuo nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai. Teismas pastebėjo, kad tam, jog ieškovo nurodomu pagrindu pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, šiuo atveju turėtų būti konstatuotas ne tik ginčijamo prekių ženklo elemento panašumas į ieškovo prekių ženklą, bet jis turėtų būti įvertintas ir kaip dominuojantis elementas atsakovo prekės ženkle. Tuo tarpu jį dominuojančiu atsakovo prekės ženkle pagal atsakovo pateiktos apklausos duomenis nurodė tik 19,3 proc. apklaustųjų, o iš ieškovo pateiktos apklausos duomenų matyti, kad visam atsakovo prekių ženklo žodiniam – dviejų žodžių – užrašui kaip dominuojančiam ženklo elementui, pirmenybę suteikė tik mažiau kaip pusė apklaustųjų – 44,2 proc. Todėl teismas darė išvadą, kad ir pastarojoje apklausoje vien tik žodiniame atsakovo prekių ženklo užraše minėtą prekių ženklo elementą dominuojančiu įvertintų dar mažesnė (negu 44,2 proc.) dalis apklaustųjų. Ieškovo prekių ženklas ir atsakovo prekių ženklo minėtas elementas ne tik nėra tapatūs, o, teismo nuomone, vizualiai taip pat ir nėra panašūs pagal šrifto rūšį, grafinį atlikimą: ieškovo prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš vieno žodžio, užrašyto paprastomis lotyniškomis didžiosiomis abėcėlės raidėmis, tuo tarpu atsakovo prekių ženklo elementas (net ir perskaitant jį kaip „eva“), užrašytas mažosiomis raidėmis specialiu šriftu su išraitymais, o tariama „v“ raidė apskritai nėra užrašyta kaip raidė ir tik dėl širdelės panašumo į stilizuotą „v“ raidę bei iš šonų esančių raidžių konteksto galėtų sukelti aliuziją į žodį „eva“ (nors neatmestina, kad toks perskaitymas didele dalimi galėtų būti sąlygotas reikalavimo būtinai perskaityti – kaip ir pateiktose į bylą apklausose formuluojant klausimus - šį prekių ženklo elementą kaip žodį). Vertindamas ieškovo prekių ženklo ir atsakovo prekių ženklo elemento fonetiką, teismas nustatė, kad visiškai sutampa tik pirmoji raidė (garsas), tuo tarpu paskutinės abiejų žodžių raidės (garsas) yra kitokios, o ginčijamo ženklo elemente širdelė tarp „e“ ir „a“ galėtų būti perskaitoma kaip „v“ raidė pagal širdelės formos panašumą į šią raidę tik kaip vienas iš galimų būtino perskaitymo variantų. Šių elementų itin menką panašumą patvirtina ir paties ieškovo pateiktos prekių ženklų pavadinimo tarimo gyventojų apklausos rezultatai: ieškovo prekių ženklą „EVE“ 70,5 proc. apklaustųjų taip - būtent paraidžiui - jį ir perskaitė, o kaip „Eva“ jį perskaitė tik 3,6 proc. Tuo tarpu atsakovo prekių ženklo elementą kaip „Eve“ perskaitė tik 0,4 proc. apklaustųjų, o likusi absoliuti dauguma apklaustųjų perskaitė jį kaip „Eva“ (su įvairiomis kito žodinio elemento interpretacijomis). Taigi, tik labai menka dalis apklaustųjų perskaitė vienos iš šalių ženklus pagal kitos šalies ženklo tarimą. Šiuo atveju, teismo nuomone, yra visiškai pagrįsta skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad tokiame vos trijų raidžių (jei širdelę prilyginti „v“ raidei) žodyje kiekviena raidė yra itin svarbi fonetine (taip pat - ir žemiau aptariama semantine) prasme, nes kiekviena jų ištariama pakankamai aiškiai. Teismas konstatavo, kad semantine prasme ieškovo prekių ženklas lietuvių kalboje nereiškia nieko (bent jau Lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio nėra - žr. www.lkz.lt). Taigi ieškovo prekių ženklas „EVE“ Lietuvoje, teismo nuomone, veikiau būtų suprastas kaip pakankamai beprasmis raidžių rinkinys, ką patvirtina ir virš minėtas ieškovo pateiktos apklausos rodiklis – net 70,5 proc. apklaustųjų ieškovo prekių ženklo perskaitymas paraidžiui, o su galimais moteriškais vardais jį susiejo tik nežymi dalis apklaustųjų (Eva – 3,6 proc., Evė – 0,9 proc. ir t. t.). Tuo tarpu ginčijamo ženklo elementas, net ir perskaičius jį kaip „eva“, galimai iš tikrųjų keltų aliuziją į moterišką vardą „Eva“. Todėl, teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti esant ženklų semantinį panašumą. Ieškovo argumentai į galimus semantinius panašumus, verčiant ženklų žodinius elementus į užsienio kalbą, būtų labiau reikšmingi, jei toks klausimas būtų nagrinėjamas šalyje, kurioje ta kalba yra labiausiai vartojama. Tuo tarpu Lietuvoje, kurioje ieškovo nurodomomis užsienio kalbomis kalba tik ženkliai mažesnė gyventojų dalis, kaip galima matyti iš ieškovo pateiktos apklausos, prekių ženklą „EVE“ (anglų kalboje tariamą - i:v), kaip moterišką vardą Eva (ar kaip kitą jo galimą prasmę anglų kalboje – išvakarės, vakaras) angliškai ir perskaitė tik vos 7,6 proc. apklaustųjų. Be to, pakankamai tikėtina, kad dar dalis ir iš tos angliškai žodį perskaitančiųjų dalies apklaustųjų šio žodžio prasmės nesuvokia arba nesuvokia taip, kaip nurodo ieškovas. Todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, susijusius su kitų atskirų šalių institucijų sprendimais nagrinėjamu klausimu, nes dėl įvairių priežasčių skirtingose šalyse žodiniam elementui gali būti suteikta arba dominuoti skirtinga semantinė prasmė. Konstatavęs tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas nepaisant ir to, kad prekių ženklai registruoti tapačioms ir panašioms prekėms. Todėl dėl pastarosios aplinkybės (dėl jos esminio ginčo ir nėra), taip pat visuomenės klaidinimo galimybės teismas nepasisakė, tik pažymėjo, kad šiuo atveju negalėtų būti pateisinamas ir teisminėje praktikoje taikomos ieškovo nurodomos taisyklės, jog didesnis prekių panašumas nusveria mažesnį ženklų tarpusavio panašumą, taikymas, nes ženklų panašumas, net perskaičius ginčijamo ženklo elementą kaip „eva“, kaip liudija pateiktos apklausos, būtų menkas. Be to, tikėtina, kad tokio panašumo, o taip pat ir galimybės suklaidinti visuomenę laipsnis būtų dar mažesnis, jei būtų įvertinta prekių specifika ir tikslinis vartotojų ratas, t. y. tik rūkantieji, kurie nėra atsitiktiniai pirkėjai ir kurių dauguma kaip tik yra „ištikimi“ jų vartojamoms atitinkamos rūšies cigaretėms, dėl ko lengvai atskiria ne tik kito prekės ženklo, bet ir to paties prekės ženklo skirtingų cigarečių rūšių porūšius.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Philip Morris Products S.A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Bendruoju panašumo kriterijumi yra bendrasis suvokimo įspūdis, o ne bendrasis regimasis įspūdis, todėl ir dėl šios priežasties, yra būtina išskirti dominuojančius atsakovo ženklo elementus, nes jie formuoja ir ženklo suvokimo įspūdį. Dar VPB nagrinėjant protestą sutiko, kad atsakovo ženklo bendram suvokimo įspūdžiui įtakos negali turėti žodis „Slims“. Teismas neteisingai interpretuoja atsakovo pateiktos Spinter visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, nurodydamas, kad žodį „eva“ dominuojančiu atsakovo prekės ženkle pagal atsakovo pateiktos apklausos duomenis nurodė tik 19,3 proc. apklaustųjų, o iš ieškovo pateiktos apklausos duomenų matyti, kad visam atsakovo prekių ženklo žodiniam - dviejų žodžių - užrašui kaip dominuojančiam ženklo elementui, pirmenybę suteikė tik mažiau kaip pusė apklaustųjų - 44,2 proc., nes tam, kad ženklo elementas būtų laikomas pagrindiniu (dominuojančiu) nei pagal teisės aktus, nei pagal teismų praktiką, jo tokiu neturi nurodyti kokia nors konkreti apklaustųjų dalis. Būtent žodinis elementas „eva“ yra laikytinas dominuojančiu elementu ir pagal atsakovo pateiktos Spinter visuomenės nuomonės apklausos rezultatus - susumavus gautus rezultatus, dominuojančiu elementu žodį „eva“ nurodė 42,4 proc. respondentų. Teismas nepasisakė dėl apelianto pateiktos atsakovo apklausos kritikos ir nepagrįstai jos nevertino. Taip pat nepasisakė dėl grafinių elementų įtakos bendram ženklo suvokimo įspūdžiui, iš esmės apsiribodamas žodinių elementų „EVE“ ir „eva“ palyginimu. Netgi vertinant grynai grafiniu požiūriu, atsakovo prekių ženklo pagrindinio elemento identifikavimas kaip „eva“ yra objektyviai apspręstas ir tuo, kad, kaip nurodė VPB - „širdelės simbolis“ - praktiškai sutampa su stilizuota „v“ raide, užrašyta Dobkin mažųjų raidžių šriftu. Tokį vertinimą patvirtina ir paties atsakovo protesto nagrinėjimui pateikti duomenys apie tarptautinę prekių ženklo registraciją Nr. 580824, nes tą pačią dieną gretimu registracijos numeriu 580825 buvo įregistruotas tarptautinis atsakovo prekių ženklas ADAM, fig. Nr. 580825. Akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai savo prekių ženklams pasirinko vardus IEVA (EVA) ir ADOMAS (ADAM) - biblinių personažų vardus. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė. Tai, kad teismo vertinimu „vienas iš atsakovo kombinuoto prekių ženklo elementų net ir perskaitant jį kaip „eva“ nėra ieškovo prekės ženklo EVE atitikmuo nei vizualiai, nei fonetiškai, nei semantiškai“ neturi reikšmės sprendžiant dėl ženklų panašumo, nes tam, kad ženklai būtų pripažinti panašiais, jų dominuojantys elementai turi būti tapatūs arba panašūs; termino „atitikmuo“ prekių ženklų teisėje nėra.Tuo atveju, kai vienas iš ženklų ar žodinių elementų yra išpildytas standartiniu šriftu, šrifto panašumas, grafinis išpildymas ar grafinis atlikimas iš viso negali būti vertinamas. Vizualaus nepanašumo neįrodo ir teismo nurodyta Spinter visuomenės nuomonės apklausa, nes pirmuoju šiuos apklausos klausimu buvo klausiama dėl prekių ženklų panašumo apskritai, o ne dėl žodinių elementų „EVE“ ir „eva“ panašumo. Be to, apklausoje pateiktas šis klausimas yra suformuluotas ydingai, nes pateikti atsakymo variantai yra nelygiaverčiai, be to atsakovo suformuluoti atsakymų variantai neatitinka klausimo formuluotės - dviejuose yra papildomos nuorodos „galėčiau juos supainioti“ ir „nesupainiočiau“, nors klausiama ne apie prekių ženklų supainiojimą, o apie jų panašumą/nepanašumą. Vertindamas žodinių elementų „EVE“ ir „eva“ fonetinį panašumą, teismas neteisingai interpretuoja apelianto pateiktų UAB ,,Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausų dėl žodžių „EVE“ ir „eva“ tarimo rezultatus, nurodydamas, kad „tik labai menka dalis apklaustųjų perskaitė vienos iš šalių ženklus pagal kitos šalies ženklo tarimą“ nes tam, kad žodžiai būtų laikomi panašiais pagal tarimą, jie neturi būti ištariami taip pat arba vienas ženklas ištariamas kaip kitas ir atvirkščiai. Fonetinis panašumas yra vertinamas pagal Metodiniuose nurodymuose pateiktus kriterijus. Vertinant ženklų panašumą pagal semantinį kriterijų, tuo atveju, jeigu bent viena iš galimų žodžio reikšmių sutampa su kito žodžio reikšme, tokie žodžiai yra laikytini tapačiais ar bent jau panašiais pagal prasmę. Tiek žodžio „EVE“, tiek žodžio „eva“ prasmę patvirtina byloje esančios žodynų ištraukos, todėl teismo nurodyta aplinkybė, jog „Lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio nėra“ nereiškia, kad dėl to apelianto prekių ženklas neturi prasmės ir „būtų suprastas kaip pakankamai beprasmis raidžių rinkinys“. Tai, kad visuomenės nuomonės apklausos dėl žodžio „EVE“ tarimo rezultatai rodo kad didžioji dalis respondentų jį ištaria kaip „EVE“, nereiškia, kad dėl to žodis neturi prasmės, tuo labiau, kad tokia išvada prieštarauja VPB AS padarytai ir neužginčytai išvadai. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su užsienio kalbų mokėjimu yra vertintinos kritiškai, tuo labiau, kad jos neįrodo semantinio nepanašumo. Nėra pagrindo sutikti su teismo nuomone, kad yra „atmestini ieškovo argumentai, susiję su atskirų šalių institucijų sprendimais nagrinėjamu klausimu“, nes šiuose sprendimuose buvo nagrinėjama ne tik ženklų prasmė, bet ir ženklų panašumas apskritai. Austrijoje analogiškame ginče buvo priimtas sprendimas atsakovo naudai, nes iš tiesų galutiniu sprendimu, priimtu 2010 m. spalio 29 d. apelianto ieškinys buvo patenkintas. Teismas plačiau nepasisakė dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės. Taisyklę, kad visa apimantis supainiojimo tikimybės įvertinimas numato atitinkamų faktorių tarpusavio priklausomybę ir ypač tokio faktoriaus kaip prekių ženklų panašumo ir prekių ar paslaugų panašumo. Tai, kad mažesnį prekių ar paslaugų tarpusavio panašumą gali atsverti didesnis ženklų tarpusavio panašumas, ir atvirkščiai, suformulavo Europos Teisingumo Teismo praktika (byla Nr. C-39/97 Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Golchvyn-Mayer Inc.). Todėl nustačius, kad tarp ženklų yra bent jau tam tikras panašumo laipsnis, jis yra pakankamas spręsti, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė, jeigu ženklais žymimos prekės yra tapačios ar panašios. Teismas neteisingai vertino ir lyginamaisiais prekių ženklais žymimų vartotojų ratą, nes rūkantieji nėra specialistai - tai yra tie patys vidutiniai vartotojai, tik jų dalis yra mažesnė nei bendras vidutinių vartotojų skaičius. Cigaretės ar kiti tabako gaminiai yra atitinkamos visuomenės dalies (rūkančiųjų) kasdienio vartojimo prekės, tai nėra brangios prekės, todėl vartotojo pastabumo laipsnis yra žymiai mažesnis, nei perkant brangias, ilgalaikio vartojimo prekes (pvz. automobilius).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas aktsionerno droujestvo ,,Bulgartabac Holding“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

Atsakovas negali sutikti su ieškovo pozicija, jog ginčo ženklų panašumas turi būti vertinamas ieškovo prekių ženklą (žodį „EVE“) lyginant su tik vienu iš atsakovo prekių ženklo elementų - žodiniu elementu „e a“, neatsižvelgiant į likusius šio kombinuoto ženklo elementus.Atsakovas nesutinka su argumentu, kad tai, kad atsakovo prekių ženklas yra autorinis kūrinys nepaneigia prekių ženklų panašumo, nes bet kuris kombinuotas prekių ženklas iš esmės yra kūrinys. Priešingai, aplinkybė, kad atsakovo prekių ženklas yra autorinis kūrinys, patvirtina, jog jis yra išskirtinis ir originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Tuo tarpu ieškovo prekių ženklas, kurio registracija buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, yra žodinis, užrašytas standartiniu šriftu, todėl negali būti laikomas kūriniu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).Nepagrįsta apelianto pozicija, kad žodis „Slims“ bendram atsakovo ženklo suvokimo įspūdžiui reikšmės neturi. Atsakovo teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog šio žodžio semantinė reikšmė nėra žinoma daugeliui apklaustųjų ir šie traktuoja užrašą kaip nežinomą ne lietuvių kalbos žodį, dėl ko jis, priešingai apelianto teiginiams, nėra tapatinamas nei su cigarečių forma, nei su jų rūšimi. Gėlės formos ženklo elementas laikytinas ne mažiau svarbiu nei žodinė ženklo dalis, todėl bet kokie apelianto teiginiai, jog šis elementas nėra svarbus, todėl negali lemti ženklų skirtingumo, negali būti laikomi pagrįstais.,,e a“ jungiantis širdies formos simbolis pašalina bet kokias aliuzijas į raidę „v“. Atsakovas negali sutikti ir su apelianto teiginiais, jog visiškai kito prekių ženklo ADAM [fig], registracijos Nr. 580825, registracija patvirtina, jog atsakovo prekių ženklas yra registruotas kaip žodis „eva“, o ne raidžių „e“ ir „a“ junginys su širdelės formos elementu per vidurį. Savarankiška kito prekių ženklo registracija neteikia ir negali pateikti jokių duomenų apie atsakovo prekių ženklo „e a“ [fig.] registraciją. Atsakovo prekių ženklo šrifto išskirtinumas bei savitumas formuoja skirtingą atsakovo ženklo vizualinį įspūdį, t. y. daro šį žymenį gebančiu skirti vieno gamintojo prekes ar paslaugas nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų. Todėl šią aplinkybę vertinti būtina.Apelianto teiginys, kad vizualaus nepanašumo neįrodo ir pirmosios instancijos teismo cituojama Spinter visuomenės nuomonės apklausa, nes pirmuoju šios apklausos klausimu buvo dėl prekių ženklų panašumo apskritai, o ne žodinių elementų „EVE“ ir „e a“ panašumo, negali būti laikomas pagrįstu.Apeliantas neįrodė fonetinio lyginamųjų ženklų panašumo. Be papildomo konteksto žodis EVE yra daugiareikšmis ir turi bent 10 skirtingų reikšmių įvairiose srityse. Taigi, jog šiuo konkrečiu atvejų nėra vienareikšmės prasmės, kuri būtų aiškiai suvokiama vartotojo kaip vienoda abiem ženklams semantiniu arba konceptualiu požiūriu, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pripažinti esant semantinį ženklų panašumą.Tabako vartotojai labai atidžiai ir išrankiai perka tabako prekes, greitai atpažįsta savo mėgstamas tabako prekes, todėl šiuo atveju prekių ženklų panašumas turi būti itin didelis ir paprastai suklaidinimas beveik neįmanomas (VRHT sprendimas Nr. 16/1998 proteste B598, VRHT sprendimas Nr. 001036567 proteste Nr. 001036567). Visa tai patvirtina, jog cigarečių vartotojai priskirtini prie tų, kurie yra labai atidūs, prisirišę prie konkrečių cigarečių skonio, kvapo ir kt. savybių, ištikimi tam tikrai rūšiai ir nelinkę pirkti atsitiktinių cigarečių. Pasisakydamas dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos atsakovas pažymi, jog šis įrodymas jokiu būdu negali patvirtinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Pagal PŽĮ 2 straipsnio 1 punktą, kuris apibrėžia prekių ženklų sąvoką, prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Tam, kad būtų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus (PŽĮ 6, 7 str.). Per prekių ženklams keliamus reikalavimus užtikrinama galimybė atskirti vieno subjekto gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003, kt.).

Prekių ženklo esminės savybės lemia jo vertinimo taisykles. Jis (vertinimas) negali būti abstraktus. Vertinant kiekvieną konkrečią situaciją atsižvelgiama į visas tarpusavyje susijusias faktines aplinkybes, į tai ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes ar paslaugas gali atskirti ir atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą.

Nagrinėjamu atveju VPB apeliacinis skyrius, įvertinęs ieškovo ir atsakovo prekių ženklus, nustatė, kad nėra aplinkybių, nurodytų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklo registraciją negaliojančia. Tokią pat išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas.

Kaip minėta, PŽĮ 6 ir 7 straipsniuose nustatyti pagrindai, kuriems esant atsisakoma registruoti prekių ženklą arba pripažįstama jo registracija negaliojančia. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti absoliutūs prekių ženklo neregistravimo ar registracijos negaliojimo pagrindai, o 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai normai taikyti būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovui priklausantys prekių ženklai turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovo prekių ženklus; 2) lyginami prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginami prekių ženklai, yra tapačios arba panašios ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

Ginčo dėl pirmosios PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos - laiko kriterijaus - byloje nėra. Skunde pasisakoma dėl kitų paminėtų sąlygų, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. lyginamų ženklų panašumo, prekių, kurioms žymėti šie ženklai yra registruoti, tapatumo ar panašumo, taip pat visuomenės suklaidinimo galimybės.

Spręsdamas lyginamų prekių ženklų panašumo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė VPB 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau - Metodiniai nurodymai) nuostatas. Pagal Metodinius nurodymus ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis (2.2 punktas). Bendrasis ženklų tapatumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojas gali ženklus supainioti nepaisant juos sudarančių elementų skirtumų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovo prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iš vieno žodžio, užrašyto standartine rašysena lotyniškomis didžiosiomis abėcėlės raidėmis, be jokių kitų elementų, o atsakovo prekių ženklas - autorinis darbas, kurį sudaro du žodiniai elementai, užrašyti su atitinkama stilistika, būdinga plunksna įmantriai rašytam tekstui, taip pat ir vaizdiniai elementai (gėlės), įrėminti kvadrato formos rėmelyje. Tokia teisėjų kolegijos išvada neprieštarauja nei lokaliniams teisės aktams, nei šalių minimos Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6 quinquies straipsnio A.- (1) daliai, nustatančiai, kad prekių ženklas saugomas toks, koks registruotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-135/2005). Be to, Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM) 2003 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje R 541/2002-1 yra pasisakiusi, kad vertinant vartotojų suklaidinimo riziką reikia remtis bendru jų susikurtu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus. Tai, kad vartotojas vertina visumą, susidarydamas bendrą prekių ženklo įspūdį, yra nurodžiusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003. Nors Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, tačiau nenurodyta, kuris iš nurodytųjų kriterijų yra reikšmingiausias ir labiausiai darantis įtaką lyginamųjų ženklų panašumui ar skirtingumui. Kita vertus, teismų praktikoje nustatyta, jog vertinant du prekių ženklus, iš kurių vienas yra žodinis, o kitas kombinuotas, turi būti lyginami sutampantys elementai, o žodinis ženklas paprastai yra stiprusis elementas, nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame vaizdiniame ženkle.

Apelianto teigimu, pagrindinis (dominuojantis), lemiantis ženklo suvokimo įspūdį, elementas ieškovo ženkle yra žodis EVE, todėl reikia ieškovo ženklo žodinį elementą lyginti su atsakovo prekių ženklo elementu e?a, laikant, kad viduryje tarp dviejų raidžių esantis širdelės simbolis laikytinas raide ,,v“, užrašyta Dobkin šriftu.

Pažymėtina, kad net nevertinant grafinio atsakovo prekių ženklo elemento, ženklai EVE ir Slims e?a vizualiai skirtingi. Jie skiriasi raidžių skaičiumi ir grafiniu išpildymu (1 t., 31 b. l.). Jei lyginti ieškovo ženklą EVE su atsakovo ženklo dalimi e?a, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pastarajame panaudotas stilizuotos širdelės simbolis, o ne raidė, todėl vien šio simbolio panaudojimas savaime reikalauja didesnio vartotojo dėmesio. Vien simbolio panaudojimas yra ryškus, vizualiai aiškiai pastebimas žodžio skirtumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie prekių ženklai vizualiai nėra klaidinančiai panašūs.

Vertinant fonetinį panašumą, pažymėtina, kad atsakovo ženkle e?a esantis širdelės simbolis paprastai lietuvių kalboje netapatinamas su jokiu garsu ir tokiu būdu šis simbolis fonetiniu požiūriu esmingai skiria aptariamą žodį nuo žodžio EVE. Visgi net širdelės simbolį tariant kaip reidę ,,v“ negalima daryti pakankamos išvados, jog EVE ir e?a yra panašūs tiek, kad suklaidintų vartotoją. Iš ieškovo pateiktos prekių ženklų pavadinimo tarimo gyventojų apklausos matyti, kad ieškovo prekių ženklą EVE 70,5 proc. apklaustųjų jį perskaitė kaip ,,Eve“, o kaip „Eva“ jį perskaitė tik 3,6 proc. (1 t. 174-182 b. l.), kai atsakovo prekių ženklą kaip „Eve“ perskaitė tik 0,4 proc. apklaustųjų, o kaip ,,Eva“ – 10,8 proc. Likusi absoliuti dauguma apklaustųjų, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, perskaitė jį kaip „Eva“ su įvairiomis prieš šį žodį esančio kito žodinio elemento interpretacijomis (1 t. 183-191 b. l.). Apeliantas skunde pats nurodo, kad net 66,4 proc. respondentų atsakovo prekių ženklo pagrindinį elementą perskaito kaip ,,Eva“, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad tik labai menka dalis apklaustųjų perskaitė vienos iš šalių ženklus pagal kitos šalies ženklo tarimą ir kad tokiame vos trijų raidžių (jei širdelės simbolį prilyginti raidei „v“ ) žodyje kiekviena raidė yra itin svarbi fonetiniu požiūriu, nes kiekviena jų ištariama pakankamai aiškiai. Taigi kaip minėta, nagrinėjami prekių ženklai (jų elementai) nėra tiek fonetiškai panašūs, kad atsirastų galimybė juos supainioti (CPK 185 str.).

Pasisakydama dėl semantinio ginčo prekių ženklų panašumo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo žodinis prekių ženklas EVE nėra nuoroda į kurią nors iš konkrečių reikšmių. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be papildomo konteksto žodis EVE yra daugiareikšmis ir turi bent 10 skirtingų reikšmių įvairiose srityse. Taigi šiuo konkrečiu atvejų nėra konkrečios prasmės, kuri būtų vartotojo vienareikšmiškai suvokiama kaip vienoda abiem ginčo ženklams semantiniu požiūriu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pripažinti semantinį ženklų panašumą. Atkreiptinas dėmesys, kad be elemento e?a, atsakovo ženklas turi ir kitą žodinį elementą „Slims“, kuris su apelianto ženklu neturi jokio semantinio ryšio. Kaip minėta, gyventojų nuomonės apklausos duomenimis, atsakovo ženklo prasmę daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų supranta kaip žodžių „Slims Eva“ junginį (1 t. 183-191 b. l.).

Nagrinėjant šalių prekių ženklais žymimas prekes, pažymėtina, kad šios prekės yra tabako gaminiai. Pagal savo bendrąją paskirtį visi tabako gaminiai yra įsigyjami ir naudojami tuo pačiu tikslu, todėl tam tikra prasme yra panašūs. Nepaisant to, tabako gaminiai, konkrečiu atveju – cigaretės, yra specifinė prekė, skirta tam tikram vartotojų ratui. Abi cigarečių pakuotės, pažymėtos ginčo prekių ženklais (1 t. 94 b. l.), skirtos daugiau moteriškos lyties vartotojui, t. y. dėl šios priežasties potencialių vartotojų ratas yra žymiai mažesnis nei tabako gaminiams, kurie patrauklūs abiejų lyčių vartotojams. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rūkantieji nėra atsitiktiniai pirkėjai ir dauguma jų lengvai identifikuoja vartojamų cigarečių pakuotes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamų prekių ženklų, kaip visumos, bendras suvokimas vidutiniam vartotojui yra pakankamai skirtingas ir nesuponuoja suklaidinimo galimybės, todėl nėra pagrindo pripažinti vieno ženklo registraciją negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šiuo atveju abu prekių ženklai gali koegzistuoti.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apelianto nurodyti ir šioje nutartyje aptarti argumentai, bei argumentai dėl atsakovo prekės ženklo ADAM [fig], registracijos Nr. 580825 bei dėl kitų valstybių teismų sprendimų, nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms ir jų įvertinimui.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgdama į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, o teisėjų kolegijai neiškilo tokių klausimų, kurie galėjo būti išspręsti tik žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl teisėjų kolegija nepripažino, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui priteistinos jo advokato išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Nors atsakovas yra pateikęs įrodymus apie tai, kad patyrė 3 798,08 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, į apeliaciniame skunde keltus teisinius klausimus, skundo bei atsiliepimo į jį apimtis, į tai, kad atsakovui atstovavo tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovo prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia jam iš ieškovo 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Philip Morris Products S.A. atsakovui aktsionerno droujestvo „Bulgartabac Holding“ (registravimo kodas 831636680) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis