- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-770-431/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-48081-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Auto City Group“
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto City Group“ dėl automobilio nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir nesąžiningomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti UAB „Auto City Group“ automobilio nuomos sutarties 1.10, 5.4, 6.3, 7.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai terminą iki 2017 m. sausio 26 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl automobilio nuomos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, nenurodė byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, todėl ji įpareigotina nurodyti teisinį suinteresuotumą bylos baigtini turinčius trečiuosius asmenis. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės ieškinio reikalavimas nėra aiškus. Ieškovė privalo nurodyti tarp kokių konkrečiai šalių sudarytos, kokios konkrečiai sutarties 1.10, 5.4, 6.3, 7.1 punktų sąlygas prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismas negali nagrinėti ieškinio, kurio reikalavimai nėra aiškūs. Reikalavimo teisė civiliniame procese išimtinai priklauso ieškovo diskrecijai ir tik pagal ieškovo pareikštų reikalavimų apimtį nagrinėjama civilinė byla.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl teismas ieškovei pasiūlė papildomai nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
Ieškinys yra pareikštas dėl UAB „Auto City Group“ automobilio nuomos sutarties, kaip standartinės UAB „Auto City Group“ sutarties, teikiamos pasirašyti ir taikomos vartotojams (neapibrėžtam skaičiui vartotojų), 1.10, 5.4, 6.3 bei 7.1 punktų sąlygų pripažinimo nesąžiningais ir negaliojančiais. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, vadovaudamasi CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog contra preferentum taisyklė netaikoma vartotojų viešojo intereso gynimo atveju, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti tolesniam jų naudojimui, vartotojų prašymų pagrindu pateiktas UAB „Auto City Group“ sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu vertina in abstracto, t. y. nesiejant konkrečių vartotojų su atsakove UAB „Auto City Group“ sudarytų standartinių sutarčių nuostatų vertinimo nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu su individualiomis, tarp minėtų šalių susiklosčiusių santykių aplinkybėmis, o įgyvendinant vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę prevenciniu būdu, siekiant visiems vartotojams (buvusiems, esamiems bei būsimiems atsakovės klientams) palankiausio rezultato, t. y. UAB „Auto City Group“ sutarties sąlygų, pripažintų nesąžiningomis, pakeitimo, netaikymo arba panaikinimo.
Ieškinys atsakovei yra pareikštas ne dėl konkrečių vartotojų individualių teisių ir interesų, bet dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, t. y. siekiant užtikrinti, jog atsakovo UAB „Auto City Group“, kaip profesionalaus verslininko ir ekonomiškai stipresnės vartojimo sutarties šalies, vienašališkai iš anksto be derybų su vartotoju parengusio šios sutarties sąlygas, su vartotojais tiek jau sudarytose, tiek naujai sudaromose automobilio nuomos sutartyse neliktų 1.10, 5.4, 6.3 bei 7.1 punktų sąlygų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nuomone, iš esmės pažeidžiančių vartotojų bendruosius interesus bei šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Vartotojui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikus sutartį, kurios punktų sąlygos iš esmės sutampa su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nagrinėtų sutarčių sąlygomis, atskiri nutarimai nėra priimami, tokiems vartotojams yra siunčiami atitinkami jau priimtų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimų išrašai. Tokio pobūdžio civilinėse bylose yra objektyviai neįmanoma įvardinti bei žinoti visų konkrečių tam tikro verslininko su vartotojais jau sudarytų ar ketinamų sudaryti standartinių vartojimo sutarčių.
Aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartojimo standartinėse sutartyse bendrovių (verslininkų) nesąžiningų sutarties sąlygų įtvirtinimas teismų praktikoje nuosekliai pripažįstamas vartotojų viešojo intereso pažeidimu. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą, bei neišsamiai įvertino ieškovės nurodytą ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, jog ieškovė bylos šalimi nurodė tik atsakovę UAB „Auto City Group“ ir prašė pripažinti UAB „Auto City Group“ sutarties 1.10, 5.4, 6.3 bei 7.1 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Ieškovė nurodė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo UAB „Auto City Group“ automobilio nuomos sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir 2016 m. liepos 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10-439, kuriuo konstatavo, kad UAB „Auto City Group“ automobilio nuomos sutarties 1.10, 5.4, 6.3 ir 7.1 punktų sąlygos yra nesąžiningos. Ieškovė šio nutarimo kopiją 2016 m. liepos 26 d. pateikė atsakovei, pasiūlydama per 14 dienų panaikinti ar netaikyti atitinkamų sutarties sąlygų, sudarant sutartis su vartotojais. Tačiau atsakovė jokio atsakymo ieškovei nepateikė.
Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė dokumentus: atsakovės su nuomininku E. B. sudarytą 2016 m. kovo 27 d. automobilio nuomos sutartį, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2016 m. liepos 19 d. nutarimą dėl UAB „Auto City Group“ automobilio nuomos sutarties, kuris buvo priimtas pagal E. B. prašymą, taip pat atsakovei siųstus pranešimus.
Pagal CPK 49 straipsnio 2 dalį Valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Pagal Šio straipsnio 4 dalį, jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šios straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais.
Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 2 dalį vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal šį įstatymą turi teisę ginti vartotojų viešąjį interesą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą (LAT 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Taip pat galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą ir tuo atveju, kai ieškinį ginant viešąjį interesą pareiškia ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (LAT 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį vartotojų teisių apsauga yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų (LAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įvirtintos vertybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinį iš esmės sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė gana detaliai išdėstė konkrečius ginčijamų atsakovės parengtų standartinių automobilio nuomos sutarties sąlygų punktus, pagrindė, kodėl, ieškovės nuomone, šios sąlygos yra pripažintinos nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas. Todėl pripažintina, kad tiek ieškinio reikalavimas, tiek ieškinio pagrindas yra suformuluoti aiškiai, ir pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas nėra aiškus.
Ieškovės pateikta 2016 m. balandžio 27 d. atsakovės su nuomininku E. B. sudaryta automobilio nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovė, išnuomodama automobilį, į sutartį įrašo tik jos sudarymo datą, automobilio modelį, jo valstybinį numerį. Visą likusį sutarties teksta sudaro tik automobilio naudojimosi taisyklės, su kuriomis nuomininkas privalo sutikti, patvirtindamas tai savo parašu. Taigi, šios sutarties sąlygos, tarp kurių yra ir ieškovės prašomos pripažinti nesąžiningomis, pagal CK 6.185 straipsnio nuostatas yra standartinės sutarties sąlygos. Todėl jos yra vienodos tiek atsakovės ir kitų vartotojų jau sudarytose ir įvykdytose sutartyse, tiek ir šiuo metu dar galiojančiose, tiek ateityje sudarytose sutartyse. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamoje sutartyje nurodytas minimalus nuomos terminas yra 24 valandos, todėl gali egzistuoti labai didelis kiekis tokių trumpalaikių sutarčių.
Ieškovė ieškinyje nurodė bei pateikė teismui duomenis, jog atsakovė nereagavo į jos pranešimus bei siūlymus, jokių paaiškinimų nepateikė. Todėl pripažintina, kad atsakovei nebendradarbiaujant su ieškove, ji neturinti galimybės nurodyti teismui visų galimų trečiųjų asmenų, kurie būtų sudarę šiuo metu galiojančias automobilio nuomos sutartis su atsakove. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 10 dalies nuostatas ieškovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti vartojimo sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas, taip pat siekti jau parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti toliau naudoti. Nagrinėjamoje byloje matyti, jog ieškovė šiuo atveju ir siekia minėto tikslo, tai yra standartines atsakovės parengtas sąlygas vertina abstrakčiai, nesiedama jų su konkrečių vatrotojų sudarytomis sutartimis bei jų sudarymo aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į automobilio nuomos sutarties pobūdį, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti byloje dalyvaujančius trečiuosius asmenis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.