- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-33-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01157-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – atsakovė) 1 859,30 Eur negrąžintą paskolą, 202,88 Eur palūkanas, 152,05 Eur vėlavimo palūkanas, 72,75 Eur administravimo mokestį, 0,22 Eur negautas pajamas (pagal paskolos sutartį numatytas palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 14 d.), 157,71 Eur sutarties sudarymo mokestį, 38,54 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 56 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 4 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 78987131 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 845 Eur paskolą, kurią sudarė 3 500,88 Eur paskolos suma ir 344,12 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis, 24 mėnesių laikotarpiui. Nepaisant Paskolos lėšų gavimo, atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovė nustatytu grafiku negrąžino jai suteiktos Paskolos ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, (Bendrųjų sąlygų 1.5, 4.2, 4.7, 5 punktai, Specialiosios sąlygos), Sutarties administravimo mokesčio (Bendrųjų sąlygų 1.2, 1.5, 4.7, 5.2 punktai ir Specialiosios sąlygos) bei Sutarties sudarymo mokesčio (Bendrųjų sąlygų 1.5, 1.26 punktai ir Specialiosios sąlygos). Atsakovei nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti Paskolą, ir nereaguojant į ieškovės siųstus raginimus, ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį, vadovaudamasi Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Ieškovei įteikus atsakovei pranešimą apie vienašališką Paskolos sutarties nutraukimą Bendrųjų sąlygų 8.9 ir 8.10 punktuose nurodytomis sąlygomis, yra laikoma, kad ieškovė perėmė visas reikalavimo teises į atsakovę dėl visų pagal Paskolos sutartį jos nesumokėtų lėšų išieškojimo. Atsakovė pagal Paskolos sutartį yra neįvykdžiusi šių piniginių reikalavimų dėl: 1) 1 859,30 Eur suteikto ir nepadengto finansavimo; 2) 202,88 Eur palūkanų nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. už 301 dieną; 3) 152,05 Eur vėlavimo palūkanų; 4) 72,75 Eur administravimo mokesčio nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. už 301 dieną; 5) 157,71 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 6) 38,54 Eur kompensacinių palūkanų (už prievolės įvykdymo termino praleidimą); 7) 0,22 Eur nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 21 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. Ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės procesines palūkanas.
3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, pripažino nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. birželio 4 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 78987131 bendrųjų sąlygų 7.1 punktą; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 859,30 Eur negrąžintą paskolą; 202,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 72,75 Eur administravimo mokestį; 0,22 Eur nuostolius (negautas pajamas); 157,71 Eur sutarties sudarymo mokestį; 38,54 Eur kompensacines palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 506,95 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 78987131 (toliau ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteikta 3 845 Eur paskola. Atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą, palūkanas ir kitas nustatytas įmokas per 24 mėnesių laikotarpį, pagal nustatytą įmokų grafiką, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, negrąžino ieškovei suteiktos paskolos, nesumokėjo ir priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 28 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą ir paragino sumokėti susidariusi įsiskolinimą, tačiau per nustatytą įsiskolinimui apmokėti terminą atsakovė įsiskolinimo nepadengė ir ieškovė nutraukė sutartį nuo 2022 m. gegužės 12 d.
6. Dėl negrąžintos paskolos, mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo ir sutarties mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovė negrąžino ieškovei 1 859,30 Eur paskolos, nesumokėjo 202,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, 72,75 Eur administravimo mokesčio paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo ir 157,71 Eur sutarties sudarymo mokesčio, atsakovė buvo pasyvi, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovės reikalavimų neginčijo, nepateikė įrodymų, kad sutartinę prievolę ieškovei yra įvykdžiusi, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu.
7. Dėl reikalavimų priteisti vėlavimo ir kompensacines palūkanas. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 152,05 Eur dydžio vėlavimo palūkanas ir 38,54 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas iki 2022 m. gegužės 12 d. Vėlavimo palūkanų sumą ieškovė apskaičiavo taikydama Sutartimi nustatytą 21 proc. dydžio palūkanų normą. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 152,05 Eur dydžio vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė. Teismas, remdamasis kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nurodė, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Teismo vertinimu, Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodytas palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Kadangi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygoje nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl šią sutarties sąlygą, pažeidžiančią VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje normą, teismas pripažino nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalis), niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 38,54 Eur kompensacines palūkanas teismas pripažino pagrįstu. Nurodė, kad kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.
8. Dėl negautų pajamų. Teismas nustatė, kad ieškovė 0,22 Eur negautas pajamas (nuostolius) apskaičiavo taikydama 21 procento metinių palūkanų normą nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. Ieškovė savo negautas pajamas grindė tuo, kad ji tikėjosi gauti sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šių sumų negavo dėl atsakovės sutarties pažeidimo, todėl jos sudaro ieškovės negautas pajamas (nuostolius). Teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu nustatytais terminais ir tvarka. Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo, byloje nėra. Todėl atsakovei tenka pareiga (sutartinė atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius. Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Teismas sprendė, kad ieškovės negautų pajamų faktas byloje įrodytas, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl 0,22 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovės.
9. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pripažino pagrįstu. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį ir patyrė 484 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 540 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad patenkinta 93,88 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 506,95 Eur bylinėjimosi išlaidos (540 Eur x 93,88 proc.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį dėl vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 152,05 Eur vėlavimo palūkanas; priteisti iš atsakovės 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygoje nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą, todėl yra niekinė ir negalioja. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose ir įmokų mokėjimo grafike numatyta 21 proc. metinė palūkanų norma. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma reglamentuoja netesybų dydį ir mokėjimo tvarką esant vartojimo kredito santykiams, tačiau Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas nustato mokėjimo palūkanų mokėjimo tvarką, kai paskolos gavėjas vėluoja mokėti įmoką pagal grafiką ir paskolos sutartis nėra nutraukta;
1.2. Teismas neteisingai vertino reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų priteisimo. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020). Tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 48, 49 punktai). Remiantis nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais bei faktinėmis aplinkybėmis priteistina visa prašoma 152,05 Eur vėlavimo palūkanų suma.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 152,05 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 78987131 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 3 845 Eur paskola 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 12 d. nutraukė Sutartį. Pirmosios instancijos teismas Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto sąlygą ex officio (savo iniciatyva) pripažino nesąžininga, niekine ir negaliojančia, nuo jos sudarymo momento, kadangi joje nustatytas palūkanų dydis (21 %) viršijo VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų vartojimo kredito gavėjui taikomų netesybų dydį, ir dėl to ieškovei nepriteisė 152,05 Eur vėlavimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. gegužės 12 d.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pagal Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo (pelno) palūkanų dalis, kurių paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Teigiama, kad šios palūkanos yra apskaičiuotos iki Sutarties termino pabaigos, todėl atlieka mokėjimo funkciją ir gali būti priteisiamos kartu su mokėjimo (pelno) palūkanomis.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanų dalis.
17. Teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos vadinamos kompensacinėmis (kompensuojamosiomis) palūkanomis, kurios skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Kasacinis teismas išaiškino, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kompensacinės (kompensuojamosios) palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).
19. Iš byloje pateiktos Sutarties nustatyta, kad Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte šalys sutarė, jog paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Iš Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto turinio matyti, kad jame nurodytas palūkanas, apeliantės vadinamas vėlavimo palūkanomis, paskolos gavėjas privalo mokėti nuo paskolos grąžinimo grafike nustatytu terminu nesumokėtos įmokos iki visiško skolos sumokėjimo, t. y. už piniginės prievolės vykdymo pažeidimą, kuris pasireiškia tuo, jog paskolos gavėjas nesumoka įmokos paskolos grąžinimo grafike nustatytu terminu. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, todėl šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte nurodytos vėlavimo palūkanos atitinka šios nutarties 18 punkte nurodytus kompensacinių (kompensuojamųjų) palūkanų požymius. Aplinkybė, kad vėlavimo palūkanoms ir Sutarties Bendrosios dalies 1.13 punkte nustatytoms mokėjimo (pelno) palūkanoms apskaičiuoti taikoma ta pati Sutarties Specialiojoje dalyje nustatyta 21 % palūkanų norma, nesudaro pagrindo vėlavimo palūkanų laikyti mokėjimo (pelno) palūkanomis. Sutarties šalims nedraudžiama susitarti dėl tos pačios normos taikymo skaičiuojant tiek vėlavimo, tiek ir mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia apeliantė, Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkte nėra atskirai aptarta, kad pagal šio punkto nuostatas palūkanos yra skaičiuojamos tik tada, kai Sutartis galioja ir nėra nutraukta.
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
22. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentų nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms (nagrinėjamu atveju vėlavimo palūkanoms), nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.
23. Teismas turi pareigą ex officio vertinti šalių sąžiningumą vartojimo kredito teisinių santykių atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
24. Atsižvelgiant į šios nutarties 21-23 punktuose nurodą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti ar Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto sąlyga, kuria grindžiamas vėlavimo palūkanų priteisimas, neprieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytiems reikalavimams.
25. Sutarties Bendrosios dalies 5.4 punkte nustatyta, jog skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 dienų, o mėnuo – 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento dydžio netesybų normą atitinka 18 procentų (0,05x360) dydžio metinių palūkanų norma. Ieškovės Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto pagrindu reikalaujamos priteisti vėlavimo palūkanos yra apskaičiuotos taikant 21 procento dydžio palūkanų normą, t. y. didesnę palūkanų normą, nei tai nustatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto nuostatos prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam imperatyviam ribojimui, numatančiam, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentų nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną. Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto nuostatos, numatančios didesnę nei numatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje vartotojo civilinę atsakomybę už Sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, pirmosios instancijos teismo savo iniciatyva (ex officio) pagrįstai pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo Sutarties sudarymo momento (ab initio). Sutarties Bendrosios dalies 7.1 punkto sąlygą pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo, neliko teisinio pagrindo ieškovės reikalaujamoms 152,05 Eur vėlavimo palūkanoms priteisti.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.