Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui R. D., nukentėjusiajai ir civiliniam ieškovui S. U., jos įgaliotai atstovei advokatei L. B., kaltinamosios gynėjui advokatui S. K.,

nedalyvaujant civilinio atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) k., Pabiržės sen., Biržų r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) k., Pabiržės sen., Biržų r. sav., Lietuva, šeiminė padėtis - išsiskyrusi, dirba Panevėžio AVPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z., būdama valstybės tarnautoja – dirbdama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, 2017 m. vasario 21 d. apie 16.30 val., vykdydama tarnybines pareigas, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė ir juridinis asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos - patyrė didelės neturtinės žalos, o būtent: pažeisdama

- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2041 (nuo 2012-09-01) redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus įpareigojančius laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

- Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (2016-05-19 įstatymo Nr. XII-2366 (nuo 2017-01-01) redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas įpareigojančias gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves bei gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai;

- Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punkto reikalavimus, įpareigojančius saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo;

- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 50-V-419 patvirtintų Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3. punkto nuostatas, įpareigojančias „pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakyti už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą...>“,

2017 m. vasario 21 d. vykdydama Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą, apie 16.30 val. atvykusi į pranešėjos S. Ū. nurodytą adresą - (duomenys neskelbtini), Biržų m., dėl prieš dieną (2017-02-20) smurtavusio ir pranešimo metu smurtaujančio bei grasinančio atimti vaiką neblaivaus sugyventinio K. Š. veiksmų, privalėdama pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, būdama asmeniškai atsakinga už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, vietoje radusi neblaivų sugyventinį K. Š., neišsiaiškino aplinkybių ir nesurinko duomenų, patvirtinančių akivaizdų smurto artimoje aplinkoje faktą (2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Nr. XI-1425, red. 2014-04-10), nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., ir tuo pagrindu nesulaikė smurtautojo K. Š., kuris 2017-02-21 apie 18.30 val. padegė šalia daugiabučio, esančio Kęstučio g. 41, Biržai, stovėjusį ūkinį pastatą-sandėliuką, priklausantį S. Ū., taip S. Ū. padarydamas 130 eurų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d.. Dėl L. Z. netinkamų pareigų atlikimo buvo sumenkintas policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 229 str.

Kaltinamoji L. Z. kalta neprisipažino visiškai. Parodė, kad 2017-02-21 buvo gautas B lygio iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyko kartu su kolega M. R.. S. U. sumušimu nesiskundė, sužalojimų nerodė. Ant S. U. kaklo sužalojimų nematė. Klausė, ar gyvena kartu, ar buvo naudotas smurtas. S. U. sakė, kad išvakarėse su K. Š. buvo susistumdę, bet susitaikė, sakė, kad du mėnesiai kaip negyvena kartu. Nesakė, kad jeigu smurtas buvo vakar, tai ir policiją reikėjo kviesti vakar. Kadangi S. U. ir K. Š. ne sugyventiniai, nes kartu negyvena, todėl sprendė, kad nebuvo smurto artimoje aplinkoje. K. Š. buvo piktas S. U. atžvilgiu, bet ne agresyvus. Iš K. Š. pusės grasinimų nei S. U. atžvilgiu, nei dėl turto sunaikinimo nebuvo. M. R. neminėjo, kad reikia kviesti pastiprinimą. M. R. po įvykio atžymėjo sistemoje, kad smurtas nepasiteisino. Neatsako už kolegės veiksmus. Negalėjo nujausti iš K. Š. pusės ketinimų padegti. Nepažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinę veiklą, be to, dėl minėto įvykio gavo tarnybinę nuobaudą papeikimą.

Nors kaltinamoji L. Z. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino visiškai, tačiau tokie jos parodymai vertintini kritiškai, kaip jos gynybinė versija, t.y. siekis išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kurie atitinka objektyvius bylos įrodymus, neprieštarauja tarpusavyje, yra pakankamai nuoseklūs ir jų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nukentėjusioji S. U. parodė, kad vasario 20 d. vakare su K. Š. susimušė. Policijos nekvietė, nes nerado telefono. Vasario 21 d. K. Š. grasino atimti vaiką, todėl ir iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnės, buvo pas kaimynę. K. Š. buvo girtas, neprognozuojamas, todėl jo bijojo. Grįžusi į butą, prie policijos pareigūnių su K. Š. barėsi dėl vaiko. Pareigūnei L. Z. rodė mėlynę ant kaklo ir sakė apie sumuštą krūtinę. L. Z. papriekaištavo, kad tada kai mušė, tai reikėjo ir kviesti policiją. Iš buto K. Š. pasišalino pats ir išeidamas pasakė „na palauk, tau bus“, tačiau padegti nieko negrasino. Policijos pareigūnės nesiteiravo, ar ji norėtų rašyti pareiškimą dėl įvykusio smurto artimoje aplinkoje ir to net nesiūlė padaryti, tik parekomendavo vėl skambinti policijai, jei buvęs sugyventinis brautųsi į butą. Vėliau dėl malkinės padegimo ir jos sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jei tą kartą policijos pareigūnės būtų tinkamai atlikusios savo pareigas, tai padegimo nebūtų buvę. Ieškinį 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti palaiko. Dėl pareigūnių neveikimo patyrė daug išgyvenimų. Po įvykio dar ilgą laiką jautė baimę, nesaugumo pojūtį. Vartojo raminamuosius vaistus.

Liudytojas K. Š. parodė, kad su S. U. iki įvykio kartu gyveno apie tris metus. S. U. jį pamačiusi pabėgo iš buto, nes iš vakaro buvo ją sumušęs. Išgėręs būna agresyvus, ypač, kai susinervuoja. Neprisimena, kodėl atėmė iš S. U. buto raktus. Dėl minėtų įvykių buvo nuteistas, bausmę atliko.

Liudytoja V. Č. parodė, kad paties įvykio nematė. Dukra telefonu jai pasakojo, kad policijos pareigūnai tinkamai neatliko pareigų. Dar po savaitės ant dukros kaklo matėsi sužalojimai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 65-67), juos patvirtino, nes po įvykio viską geriau prisiminė.

Liudytojas J. B. parodė, kad datos nepamena, buvo užėjusi pas kaimynę, kur rado S. U., laukiančią atvykstančios policijos. S. U. policiją kvietė dėl sugyventinio naudoto smurto. Ant S. U. kaklo matėsi sužalojimai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 56-58), juos patvirtino, nes po įvykio viską geriau prisiminė.

Liudytoja M. R. parodė, kad 2017-02-21 ji dirbo kartu su tyrėja L. Z.. Apie 16 val. gavo nurodymą vykti į Kęstučio g. daugiabutį, kur buvęs sugyventinis grasina paimti vaiką ir vakar buvo sumušęs. Nuvykus į nurodytą adresą, bute buvo rastas vyriškis su ant kelių laikomu vaiku. Tas vyriškis buvo neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl L. Z. pasiteiravo, ar nereikėtų pasikviesti į pagalbą kitą ekipažą, nes gali prireikti pagalbos sulaikant vyriškį. L. Z. nurodė neskubėti, pasakė, kad viską išsiaiškins. Išėjo ieškoti S. Ū., kurią rado pas kaimynę. S. Ū. bijojo grįžti į namus. Lipant laiptais pastebėjo žymes ant S. Ū. kaklo, tačiau tuo metu apie tai nieko neklausė, nes tikėjosi apie žymes pasikalbėti aiškinantis įvykio aplinkybes. Susitikę sugyventiniai pradėjo tarpusavyje bartis. Apraminus K. Š., šis pasišalino iš buto. Tada L. Z. pasiteiravo S. Ū. nuo ko gėlės pamerktos vazoje. S. Ū. paaiškino, kad gėles vakar atnešė sugyventinis, prašydamas grįžti į jo namus, o jai atsisakius, sugyventinis sumušė ir parodė sumušimo žymes ant kaklo. S. Ū. dar pridūrė, kad sugyventinis išeidamas iš jos buto pasiėmė buto raktus. Pasisiūlė surasti K. Š. ir pas jį paieškoti raktų. Pas antrame aukšte buvusį K. Š. raktų jai rasti nepavyko. Grįžusi ji L. Z. pasiteiravo ką reiks daryti toliau, į ką L. Z. atsakė, kad išsiaiškino su S. Ū., kuri pareiškimo nerašys. Taip pat L. Z. paaiškino S. Ū. ką daryti, jei pasikartotų sugyventinio veiksmai. Išvykstant iš įvykio vietos L. Z. aiškino, kad pasitikėti S. Ū. neverta, nes yra melagė. Grįžus į komisariatą, atžymėjo, kad informacija nepasitvirtino. Įvykio vietoje L. Z. buvo kaip vyresnioji, o ji L. Z. priimtiems sprendimams neprieštaravo, jiems pakluso. Jos nuomonė buvo kita nei L. Z., tačiau ji pasitikėjo kolege, turinčia daugiau patirties.

Liudytoja M. R. analogiškas aplinkybes nurodė nagrinėjant bylą Biržų rajono apylinkės teisme, kurioje K. Š. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. bei 187 str. 2 d. (t. 1, b. l. 94)

Iš 2017-06-20 akistatos tarp L. Z. ir nukentėjusiosios S. Ū.protokolo matyti, kad akistatos metu kiekviena jų patvirtino savo duotus parodymus. Akistatos metu S. Ū. papildė parodymus tuo, kad ji garsiai teiravosi pareigūnės apie galimybes rašyti pareiškimą dėl prieš dieną įvykusio smurto artimoje aplinkoje bei rodė smurto žymes (t. 1, b. l. 43-46).

Iš 2017-06-20 akistatos tarp L. Z. ir liudytojos M. R. protokolo matyti, kad akistatos metu kiekviena jų patvirtino savo duotus parodymus (t. 1, b. l. 51-54).

Iš pažymos apie policijoje registruotą įvykį (ROIK 0117000092212) matyti, kad 2017-02-21 16.19 val. pranešėja S. Ū. telefonu informavo, kad Biržų m., (duomenys neskelbtini) "sugyventinis smurtauja, grasina atimti vaiką. Taip pat vakar buvo sumušęs. Namuose yra 10 mėn. kūdikis". Įvykis buvo priskirtas B kategorijai, įvykio tipas - viešosios tvarkos pažeidimas: Smurtas artimoje aplinkoje. 2017-02-21 17.05 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. R. nurašė įvykį įrašydama ties grafa "Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas" - "Informacija nepasitvirtino", o ties grafa "Papildoma informacija apie patikrinimą" - "Smurto faktas nepasitvirtino, S. Ū., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. Biržų m., (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją išsigandusi, kad neblaivus buvęs sugyventinis K. Š. atėjo pas ją į butą, norėdamas pabūti su dukra M. Š., gim. 2016 m. Moteris išsigando, kad vyras gali išmesti vaiką, iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams K. Š. iš namų pasišalino, jokio smurto prieš buvusią sugyventinę nenaudojo. Skundų jokių negauta" (t. 1, b. l. 76-77).

Iš policijos paros įvykių suvestinės matyti, kad tos pačios dienos, t. y. vasario 21 d., vakare Panevėžio AVPK Biržų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08616-17 (ROIK 0117000092487) dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal LR BK 187 str., pagal S. Ū. pareiškimą, kad 2017-02-21, apie 18.30 val., buvęs sugyventinis K. Š., po konflikto su S. Ū., nuėjęs į šalia daugiabučio stovėjusį pastatą - sandėliuką, kuris priklauso S. Ū., jame padegė stovėjusį vaikišką vežimėlį ir pasišalino. S. Ū. padaryta 130 eurų turtinė žala. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamasis K. Š. sulaikytas vadovaujantis LR BPK 140 str., jam nustatytas 2,18 promilių girtumas (t. 1, b. l. 78).

Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3. p. įpareigoja tyrėjo pareigas einantį valstybės tarnautoją "pagal kompetenciją užkardinti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, jis asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų veiksmų atlikimą...>>". Tyrėja L. Z. 2016-11-21 su aprašu supažindinta pasirašytinai (t. 1, b. l. 86-88).

Biržų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-74-434-2017 K. Š. atžvilgiu, remdamasis surinktais duomenimis, nustatė, jog K. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-02-20, apie 20 val. smurtavo prieš savo šeimos narį, taip buvusiai sugyventinei S. Ū. nežymiai sutrikdė sveikatą, grasino nužudyti S. Ū. bei, kad 2017-02-21, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visuotinai pavojingu būdu (padegant) sunaikino S. Ū. sandėliuke buvusį vaikišką vežimėlį ir 2017-05-24 nuosprendžiu K. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 187 str. 2 d. (t. 1, b. l. 91-97)

Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-178-334/2017, 2017-08-29 nuosprendžiu K. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Likusioje dalyje (pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 187 str. 2 d.) Biržų rajono apylinkės teismo 2017-05-24 nuosprendį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 98-104).

L. Z. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. 1 d. padarymu. Atsižvelgiant į tai, kad BK 229 straipsnis neturi dalių, todėl teismas laiko tai prokuroro rašymo apsirikimu, kuris kaltinimo esmės nekeičia.

BK 229 str. numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, kuris suprantamas kaip pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas. Netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai efektyvus savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus, kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją. BK 229 str. taikomas tiktais tuomet, kai dėl neatsargių valstybės tarnautojo veiksmų arba neveikimo yra padaroma žala ir tarp neatsargių valstybės tarnautojo veiksmų arba neveikimo bei padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus, kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas – nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas.

Nors kaltinamoji L. Z. kalta neprisipažino, nurodydama, kad teisės aktų nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo, K. Š. nesulaikė, kadangi nebuvo smurto artimoje aplinkoje fakto. Negalėjo nujausti iš K. Š. pusės ketinimo ką nors padegti, o dėl minėto įvykio jau yra gavusi tarnybinę nuobaudą papeikimą. Bet tokie kaltinamosios parodymai pilnai paneigti nukentėjusiosios S. U., liudytojos M. R. parodymais bei kitų liudytojų – J. B., V. Č., nors tiesiogiai įvykį nemačiusių, parodymais. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad smurtas vyko artimoje aplinkoje. Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant neginčytinai įrodyta, kad L. Z. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad 2017-02-21, 16.19 val. pranešėja S. Ū. telefonu informavo, kad Biržų m., (duomenys neskelbtini) "sugyventinis smurtauja, grasina atimti vaiką. Taip pat vakar buvo sumušęs. Namuose yra 10 mėn. kūdikis". Įvykis buvo priskirtas B kategorijai, įvykio tipas - viešosios tvarkos pažeidimas: Smurtas artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji S. U. garsiai teiravosi atvykusios pareigūnės L. Z. apie galimybes rašyti pareiškimą dėl prieš dieną įvykusio smurto artimoje aplinkoje bei rodė smurto žymes. Kaltinamoji, būdama policijos pareigūne, privalėjo reaguoti profesionaliai ir imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią nusikalstamai veikai, imtis neatidėliotinų proceso veiksmų. Laikytina, kad kaltinamoji į tokį pranešimą reagavo netinkamai, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1, 2 p. (2017-01-01 redakcija): „policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromais nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai“, taip pat netinkamai vykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016-11-24 įsakymu Nr. 50-V-419 patvirtintų Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3. punkto nuostatas, įpareigojančias „pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakyti už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą...>“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punkto reikalavimus, įpareigojančius saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo. Gavus informaciją apie daromą teisės pažeidimą, kaltinamoji į tokį pranešimą reagavo neprofesionaliai. Būtent policijos pareigūnės L. Z. pareigų svarba lėmė operatyvų reagavimą į pagalbos besikreipiančio asmens šauksmą, o netinkamas reagavimas į pranešimą – sunkias pasekmes. L. Z., privalėdama pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, būdama asmeniškai atsakinga už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, radusi neblaivų pareiškėjos sugyventinį K. Š., neišsiaiškino aplinkybių ir nesurinko duomenų, patvirtinančių akivaizdų smurto artimoje aplinkoje faktą, nepradėjo ikiteisminio tyrimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., ir tuo pagrindu nesulaikė smurtautojo K. Š., neužtikrino, kad pareiškėja būtų apsaugota nuo gresiančio pavojaus. Dėl tokio kaltinamosios nusikalstamo nerūpestingumo K. Š. padarė kitą nusikalstamą veiką – 2017-02-21, apie 18.30 val. sugadino svetimą turtą, t.y. padegė nukentėjusiosios S. U. ūkinį pastatą - sandėliuką, taip S. Ū. padarydamas 130 eurų turtinę žalą. Ūkinis pastatas - sandėliukas stovėjo šalia daugiabučio medinio gyvenamojo namo, todėl laiku nepastebėjus gaisro, pasekmės galėjo būti labai sunkios. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų – netinkamų pareigų atlikimo – buvo sumenkintas policijos kaip visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinančios teisėsaugos institucijos autoritetas, diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad tarp kaltinamosios neatsargių veiksmų ir neatsargių veiksmų pasekmių yra priežastinis ryšys.

Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, pažeistų objektų reikšmingumą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujat tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-199/2009).

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad dėl kaltinamosios veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno – vardas, iškraipytos valstybinės institucijos – atitinkamo policijos padalinio funkcijos ir veiklos principai, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, numatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. l d. Taip pat didelės neturtinės žalos patyrė nukentėjusioji S. U..

L. Z. padarė nesunkų neatsargų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. Z. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 115-116); turi galiojančias tarnybines nuobaudas: 1) pagal 2017-05-12 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-31 skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas (t. 1, b. l. 120-130); 2) pagal 2017-05-24 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-34 tarnybinė nuobauda neskirta, perduota svarstyti Panevėžio apskrities VPK Pareigūnų etikos komisijai (t. 1, b. l. 131-140); 3) pagal 2017-06-22 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-39 skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas (t. 1, b. l. 141-144). Psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruota (t. 1, b. l. 114); priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruota (t. 1, b. l. 114). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir į BK 54 str. nustatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. nustatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai paskyrus BK 229 str. sankcijoje numatytą švelniausią alternatyvią bausmių rūšį – baudą, savo dydžiu mažesnę nei įstatymu numatytas vidutinis šios bausmės dydis, nes kaltinamoji yra išsituokusi, augina keturis vaikus, iš kurių du mažamečiai.

Byloje yra S. Ū. ieškinys 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat proceso išlaidų valstybei padengimui (t. 1, b.l. 34, 35-36). Civilinis ieškinys pareikštas civiliniam atsakovui – valstybei atstovujančiam Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.

CK 6.250 str. nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika įvykdyta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, policijos pareigūnas netinkamai atliko pareigas, ko pasekoje K. Š. padarė naują nusikalstamą veiką, o nukentėjusioji S. U. dėl pareigūnų neveikimo patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio dar ilgą laiką jautė baimę, nesaugumo pojūtį, vartojo raminamuosius vaistus, t.y, patyrė neturtinio pobūdžio žalą, kurią įvertino 2000 eurų.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus neatsargus nusikaltimas, į sukeltas pasekmes, į atsakovo finansinę padėtį, tai, kad atsakovas yra biudžetinė įstaiga, užtikrinanti asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką, bei susiklosčiusią teismų praktiką tuo klausimu, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai S. U. iš civilinio atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kap nepagrįstas (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, byloje nustatytais kaltinamosios veiksmais padaryto tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumas peržengė tarnybinio nusižengimo ribas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 156-158), paliktina galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Vadovaujantis BPK 103 str. iš L. Z. išieškotinos proceso (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 297-303, 305-307 str., teismas,

nusprendžia:

L. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 229 str., ir nubausti 40 MGL (1506,40 eurų) bauda.

Baudą įpareigoti sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios S. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nukentėjusiosios S. U. naudai 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš L. Z. 12.51 eurų proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.