Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam administracinė teisena nutraukta, K. Š., jos atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio, atstovo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną K. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Nutarime nurodoma, jog Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo užregistruotas N. T. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2022 m. gruodžio 2 d., apie 16.40 val., jam atvykus į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, jis aptiko savavališkai pakeistas dvejas durų spynas. Prašo sugrąžinti buvusią spyną ir raktus. Patikrinimo metu K. Š. paaiškino, kad ji su dviem mažamečiais vaikais gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, turėjo rimtų pateisinamų priežasčių pakeisti buto durų spynas dėl N. T. įžūlaus, nesąžiningo elgesio. N. T. nebegyvena šiame bute nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir jame neturi jokių asmeninių daiktų. Jis tik sumoka už komunalines paslaugas, nes privalo tai daryti. Be jokio įspėjimo nebūnant jai ir vaikams, jis atėjęs į butą, fotografuoja buities fragmentus, kuriuos pateikia kaip faktus dėl netvarkos, landžioja po asmeninius daiktus ir platina medžiagą, bandydamas ją kompromituoti teisme. Šis asmuo yra nesąžiningas, neprognozuojamas, ji jaučiasi nesaugi dėl jo veiksmų. Visi įrodymai yra teisme. Neapsikentusi tokio teroro, ji kreipėsi į policiją, prašydama apsaugoti save ir vaikus nuo N. T. neteisėtų veiksmų, kurie pažeidžia jos kaip žmogaus privatumą. Šioje situacijoje ji ir vaikai yra aukos, o ne šis asmuo. N. T. yra jai svetimas asmuo, įeina į butą, nesuderinęs atvykimo. Pažymėtina, kad pagal ANK 518 straipsnį, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Pakeitusi buto spynas, anot K. Š., nesiekė apriboti N. T. teises į butą, taip pasielgė dėl savo ir vaikų saugumo. Patikrinimo metu nustatyta, kad dėl 2022 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas K. Š. pareiškimas. Atlikus tyrimą priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Informacija perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Nurodo, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, K. Š. veiksmuose nėra įžvelgiama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, todėl vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p., pradėtoji administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. sausio 20 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjo N. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundas dėl Institucijos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, yra asmeninė pareiškėjo N. T. nuosavybė, todėl kėsintis į ją nėra jokio teisinio pagrindo. K. Š. nėra buto bendraturtė, todėl ji negali savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su buto disponavimu. Net ir suteikus jai bendraturtės statusą, ji turėtų gauti N. T. sutikimą pakeisti dvejas buto spynas, o sutikimo negavus, jai suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tokio jos sprendimo teisėtumo. Jos sprendimas priimtas vienasmeniškai ir yra neteisėtas, nes atliktas savavališkai, tai yra be prokuroro sankcijos, nesant teismo sprendimo ar leidimo ir nesant teismine tvarka leidimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra pakeisti svetimo buto spynas vien tik dėl mažamečių vaikų saugumo. K. Š. veiksmai nesuderinami su gera morale, teisingumo, protingumo principais bei bendro gyvenimo taisyklių gerbimu, o tai yra tiesiogiai susiję su jos savavaldžiavimu buityje, kai pareiškėjo – nukentėjusio - teisė nėra ginama. K. Š. neabejotinai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Prašo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir skirti K. Š. administracinę nuobaudą (b.l. 3).

Asmuo, kuriam administracinė teisena nutraukta, K. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad durų spynos pakeistos dėl N. T. neteisėto ir žeminančio elgesio. Butas priklauso N. T.. Ji yra registruota tame bute. Jis jokių pretenzijų dėl buto neturėjo. Jis išėjo iš namų prieš pusantrų metų, paliko ją su dviem jų abiejų mažamečiais vaikais, užvedė prieš ją bylą, ją persekioja. Jis pirmas inicijavo teisminius ginčus. Jie bandė taikiai tartis, tačiau nepavyko. N. T. bando atimti vaikų globą, atimti butą, trukdo gyventi, nepadeda išlaikyti vaikų. Jie su N. T. nuo 2009 m. vedė bendrą ūkį, būstą pirko už abiejų bendras lėšas, tačiau, kai ėmė būsto paskolą, jos neįtraukė į sutartį. Jie žodžiu susitarė, kad N. T. mokės įmokas, o ji davė dalį pinigų įnašui. Buto spynas pakeitė, nes N. T. ateidavo į namus, kai jos namie nebūdavo, fotografuodavo butą ir tuos duomenis teikdavo į civilinę bylą. Dėl tokio jo elgesio ji ir pakeitė buto spynas. Ji neprieštarauja, kad N. T. patektų į butą, tačiau, kai ji yra namuose. Jam nėra uždrausta ar apribota teisė patekti į butą. Ji jam leidžia matytis su vaikais, tačiau ji turi būti namuose, nes kitaip N. T. piktnaudžiauja savo teisėmis. Prašo teismo N. T. skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

K. Š. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad N. T. negyvena minėtame bute jau 1,5 metų, t.y. nuo 2021 metų. N. T. ir jo atstovaujamoji tame bute kartu gyveno 12 metų. Butas pirktas N. T. vardu, paskola paimta taip pat jo vardu. Buto pradinis įnašas buvo mokėtas lygiomis dalimis. Civilinėje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe. N. T. inicijavo civilinę bylą. Jis moka paskolą ir komunalinius mokesčius. Nors N. T. bute negyvena, tačiau bute gyvena jo nepilnamečiai vaikai. N. T. moka komunalinius mokesčius ir paskolą, o K. Š. rūpinasi vaikais. N. T. patekti į butą nėra problemų, tik tai turi suderinti su K. Š.. N. T. šiuo metu teisme pareiškęs patikslintą ieškinį ir prašo pripažinti butą jo asmenine nuosavybe ir iškeldinti K. Š. iš buto. K. Š. prašo pripažinti butą bendrąją daline nuosavybe. Jie butą nusipirko 2018 m. N. T. turėjo buto raktus, ateidavo nusirašyti skaitiklių rodmenis. Paskui pradėjo bute lankytis, kai K. Š. nėra bute, fotografuoti butą, asmeninius daiktus, esančius bute ir pradėjo teikti tokius duomenis į bylą. Tik dėl to K. Š. ir pakeitė buto spynas. Jeigu N. T. reikia nusirašyti rodmenis, suderinus susitikimą, jam visada leidžiama patekti į butą, taip pat jam leidžiama lankytis bute ir matytis su jų bendrais vaikais. K. Š. turi teisę užtikrinti savo saugumą bei privatumą bei neleisti pašaliniams asmenims patekti į butą. Prašo teismo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

2022 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo užregistruotas N. T. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 2 d., apie 16.40 val., jam atvykus į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, jis aptiko savavališkai pakeistas dvejas durų spynas. Vyksta teismo procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jei būtų priimtas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės K. Š., tuomet būtų kita situacija, tačiau šiuo metu, jis turi teisę atvykti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, nes moka mokesčius, paskolą, renovaciją, draudimą. Šiame bute taip pat gyvena jų vaikai. Teismo sprendimu jam nėra apribotos nuosavybės teisės ir tėvystės teisės. Šiuo atveju K. Š. neturėjo teisės keisti buto spynų. Butas yra neprižiūrimas, jame nuolatinė netvarka. Prašo sugrąžinti buvusią spyną ir raktus (b.l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, nuosavybės teise priklauso N. T. (b.l. 13-14).

2022 m. gruodžio 13 d. K. Š. paaiškinime nurodoma, jog kad ji su dviem mažamečiais vaikais gyvendama adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, turėjo rimtų pateisinamų priežasčių pakeisti buto durų spynas dėl N. T. įžūlaus, nesąžiningo elgesio. N. T. nebegyvena šiame bute nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir neturi jokių asmeninių daiktų bute. Jis tik sumoka už komunalines paslaugas, nes privalo tai daryti. N. T. neteikia jokio išlaikymo vaikams, bet siekia visais įmanomais pigiais triukais susidoroti su ja, nes jis nori bet kokia kaina laimėti teismą. Be jokio įspėjimo nebūnant jai ir vaikams, jis atėjęs į butą, fotografuoja buities fragmentus, kuriuos pateikia kaip faktus dėl netvarkos, landžioja po asmeninius daiktus ir platina medžiagą, bandydamas ją kompromituoti teisme. Šis asmuo yra nesąžiningas, neprognozuojamas, ji jaučiasi nesaugi dėl jo veiksmų. Visi įrodymai yra teisme. Neapsikentusi tokio teroro, kreipėsi į policiją, prašydama apsaugoti save ir vaikus nuo jo neteisėtų veiksmų, kurie pažeidžia jos kaip žmogaus privatumą. Šioje situacijoje ji ir vaikai yra aukos, o ne šis asmuo. N. T. yra jai svetimas asmuo, įeina į butą, nesuderinęs atvykimo. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog teisme vyksta byla dėl buto padalijimo klausimo, vaikų globos nustatymo, alimentų priteisimo ir kol vyksta teisminis procesas, jos manymu, į butą atvykti gali tik iš anksto susiderinęs su ja. N. T. nėra jokių priežasčių, dėl ko negali įeiti į butą (b.l. 15).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-102-323/2023 pagal ieškovo N. T. patikslintą ieškinį atsakovei K. Š. dėl asmeninės nuosavybės į butą pripažinimo, iškeldinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

N. T., jo atstovas, Institucija apie posėdį informuoti tinkamai, į posėdį neatvyko. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl byla nagrinėta minėtiems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo N. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pareiškėjo atstovas teismui pateiktą skundą motyvuoja tuo, kad K. Š. nėra buto bendraturtė, todėl ji negali savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su buto disponavimu. Net ir suteikus jai bendraturtės statusą, ji turėtų gauti jo sutikimą pakeisti dvejas buto spynas, o sutikimo negavus, jai suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tokio jos sprendimo teisėtumo. Jos sprendimas priimtas vienasmeniškai ir yra neteisėtas, nes atliktas savavališkai. K. Š. veiksmai nesuderinami su gera morale, teisingumo, protingumo principais bei bendro gyvenimo taisyklių gerbimu, o tai yra tiesiogiai susiję su jos savavaldžiavimu buityje, kai pareiškėjo – nukentėjusio teisė nėra ginama. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais ir vertina juos kritiškai.

Teismas, išanalizavęs pateikto skundo argumentus, išklausęs asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, paaiškinimus, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagrįstai, kadangi K. Š. veiksmuose nėra visų ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos nutarimo, jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Pažymėtina ir tai, jog ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-500-383/2018). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog K. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl jos atžvilgiu administracinė teisena nutraukta pagrįstai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo užregistruotas N. T. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2022 m. gruodžio 2 d., apie 16.40 val., jam atvykus į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, jis aptiko savavališkai pakeistas dvejas durų spynas. Pareiškėjas nurodė, kad vyksta teismo procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jei būtų priimtas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės K. Š., tuomet būtų kita situacija, tačiau šiuo metu, jis turi teisę atvykti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, nes moka mokesčius, paskolą, renovaciją, draudimą. Šiame bute taip pat gyvena jų vaikai. Teismo sprendimu jam nėra apribotos nuosavybės teisės ir tėvystės teisės. Šiuo atveju K. Š. neturėjo teisės keisti buto spynų. Butas yra neprižiūrimas, jame nuolatinė netvarka (b.l. 11-12). Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, gauti rašytiniai K. Š. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog ji su dviem mažamečiais vaikais gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, turėjo pateisinamų priežasčių pakeisti buto durų spynas dėl N. T. įžūlaus, nesąžiningo elgesio. K. Š. nurodė, kad N. T. nebegyvena šiame bute nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. ir jame neturi jokių asmeninių daiktų. Jis tik sumoka už komunalines paslaugas, nes privalo tai daryti. Jis be jokio įspėjimo nebūnant jai ir vaikams, ateina į butą, fotografuoja buities fragmentus, kuriuos pateikia kaip faktus dėl netvarkos, landžioja po asmeninius daiktus ir platina medžiagą, bandydamas ją kompromituoti teisme. Šis asmuo yra nesąžiningas, neprognozuojamas, ji jaučiasi nesaugi dėl jo veiksmų (b.l. 13). Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, nuosavybės teise priklauso N. T. (b.l. 13-14). Asmuo, kuriam administracinė teisena nutraukta, K. Š. teismo posėdžio metu parodymais patvirtino, kad butas priklauso N. T., tačiau ji yra registruota tame bute. N. T. bute negyvena nuo 2021 m., paliko ją su jų vaikais ir inicijavo teisminius ginčus. Ji su N. T. nuo 2009 m. gyveno kartu, būstą pirko už abiejų bendras lėšas. Ji pakeitė spynas, nes N. T. ateidavo į namus, kai jos bute nebūdavo ir fotografuodavo butą, o tuos duomenis teikdavo į civilinę bylą. Dėl tokio neteisėto N. T. elgesio ji pakeitė buto spynas, tačiau neprieštarauja, kad jis patektų į butą, tačiau, kai ji yra namuose. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-102-323/2023 pagal ieškovo N. T. patikslintą ieškinį atsakovei K. Š. dėl asmeninės nuosavybės į butą pripažinimo, iškeldinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Iš aptartų byloje duomenų matyti, kad šiuo atveju tarp N. T. ir K. Š. yra susiklostę konfliktiški ir priešiški santykiai, kurie be kita ko, yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. K. Š. teisme patvirtino, jog N. T. bute negyvena nuo 2021 m., neturi bute jokių asmeninių daiktų, tačiau jam nėra užkirsta galimybė lankytis bute, užsirašyti komunalinių mokesčių rodmenis, matytis su vaikais, tik prieš atvykstant suderinti laiką su ja. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius K. Š. paaiškinimus. Šioje administracinio nusižengimo byloje negauta jokių objektyvių duomenų, kad K. Š. turėjo tyčią, tikslą bei motyvą apriboti N. T. teisę patekti į butą, akivaizdu, jog tokia teisė jam yra suteikta. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šioje situacijoje, įvertinus teismo ištirtas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad K. Š. vykdė kokią nors teisę į turtą, siekdama neleisti juo naudotis ir (ar) į jį patekti pareiškėjui ir jam jokia žala negalėjo atsirasti ir neatsirado dėl K. Š. veiksmų.

Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga yra pakankama, ji tinkamai ir teisingai įvertinta, padarytos teisingos ir pagrįstos išvados dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą – K. Š. administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nutraukti.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo N. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo N. T. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.