- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- eCIK-509/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02198-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Dalia Vasarienė, Lietuvos Respublikos, Atsakovė Lietuva Respublika
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 20 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą, kuriuo teismas priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinės žalos atlyginimą – 55 762 Eur ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2023-02-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai nekonstatavo neteisėtų pareigūnų veiksmų, o patirtas išlaidas baudžiamajame procese priteisė taikydami BPK 106 straipsnį. Tiek Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime, tiek nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijoje pasisakoma apie būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą. Atsakovės atstovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo baudžiamajame procese patirtos išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus. Ieškovo išlaidos advokatui ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme viršija Rekomendacijose (Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo) apibrėžtą baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Atsakovės atstovei apeliacinį skundą grindžiant tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus apie suteiktas teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismo nutartyje turėjo būti analizuojami apeliacinio skundo argumentai ir jie vertinami. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodžius, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinos Rekomendacijos, kadangi jos ieškovo išteisinimo metu nebuvo priimtos, tačiau pritaikius BPK 106 straipsnio 3 dalį, rodo teismo sprendimo prieštaringumą.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-247-976/2018, Nr. 2K-313-498/2019, Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Baudžiamosiose bylose (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023) išteisintiems asmenims priteisiamos atstovavimo išlaidos yra keliolika kartų mažesnės, negu priteista ieškovui.
3. Teismai priteisė ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnis nustato palūkanų pagal prievoles mokėjimą, pagal 2 dalį leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu patvirtinamas tokios prievolės egzistavimas. Šioje byloje valstybei prievolė atlyginti išlaidas advokatui baudžiamajame procese neegzistavo nei iki šios civilinės bylos iškėlimo teisme, nei Vilniaus apygardos teismui priimant sprendimą, kadangi nenustatyti neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.