Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, LR pilietis, lenkas, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008-04-07 pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir 17 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas.

2. 2009-01-21 pagal BK 178 str. 1 d. – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. 2009-01-28 pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

4. 2011-09-30 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams.

5. 2011-11-08 pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

6. 2015-10-14 pagal BK 178 str. 1 d. 64¹ str. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 138 str. 2 d., 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., 2015-08-07 d. laikotarpyje nuo 9.00 iki 10.00 val. viešoje vietoje, nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties kėsinosi koja smogti nepilnamečiui A. B. į galvą. A. B. pavykus smūgio išvengti, sudavė jam kumščiais nemažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, sugriebė A. B. už marškinėlių ir juos nuvilko ir koja dar kartą smūgiavo A. B. į pilvą, šiais veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G., 2015-08-07 d., laikotarpyje nuo 9.00 iki 10.00 val. nuomojamoje sodyboje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas iš chuliganiškų paskatų, miegančiam T. V. sudavė ne mažiau kaip 18 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. Dėl T. V. padarytų poodinių kraujosruvų dešinio ir kairio smilkinio srityse, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelio srityje, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimų dešinio ir kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir dėl T. V. padaryto nosies kaulų lūžio su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžio, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausas liudytojas Pavel Bogdanovičius paaiškino, kad 2015-08-06 dalyvavo klasiokės L. P. gimtadienyje. Šventė vyko sodyboje. Vakarėlio metu R. O. padaugino alkoholio ir susimušė su T. V. bei A. B.. Po kurio laiko atvykę R. O. draugai jį išvežė į namus. Sekančios dienos ryte, apie 9.00 val. išgirdo kieme triukšmą, rėkiančius žmones, išėjęs pamatė nepažįstamus 5-6 asmenis. Girdėjo, kad jie atvažiavo aiškintis vakarykštės istorijos. Iš atvykusių labai agresyvus buvo vienas vyras. Girdėjo, kaip jį vadino „Liotčiku“. Tas vyras iš karto pribėgo prie sėdinčio A. B. ir bandė spirti jam į galvą. Matė, kad tas pas „Liotčikas“ nubėgo į sodybos gyvenamojo namo antrą aukštą, kur miegojo T. V.. Jam atrodo, kad kartu su „Liotčiku“ buvo ir R. O., nes gal jis rodė „Liotčikui“, kur eiti. Kas vyko kambaryje, kur miegojo T. V. jis nematė, tik vėliau jį pamatė sumuštą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. paaiškino, kad šventė klasiokės L. P. gimtadienį. Šventė vyko Nemenčinėje, sodyboje. Iš pradžių viskas buvo gerai. Vėliau matė, kaip R. O. susimušė su T. V. ir A. B.. Atvažiavę R. O. draugai jį išvežė, nes jis gadino visą šventę. Sekančią dieną, apie 9.00 ar 10.00 val. į sodybos kiemą atvažiavo du automobiliai, kuriuose buvo R. O., jo tėvas, dėdė ir dar kokie septyni asmenys. Visi žmonės išlipo iš automobilių, pradėjo eiti link jų. Jie visi sėdėjo pavėsinėje rateliu. Vienas iš atvažiavusių vyrų, kaip vėliau sužinojo R. O. dėdė, pravarde „Liotčikas“ spyrė sėdinčiam A. B. į galvą ir sugriebęs už marškinėlių bandė juos nuvilkti. Tada R. O. norėjo spirti A. B., tačiau tėvas jam neleido to padaryti. Tėvas atsistojo tarp R. ir A.. Ji nuėjo į virtuvę ir laukė, kol atvykėliai išvažiuos iš sodybos, nes bijojo, kad gali kilti rimtos muštynės. Vyrams išvykus ji užlipo į sodybos gyvenamojo namo antrą aukštą ir pamatė sumuštą T. V., kuris tuo metu miegojo. Kažkas iš merginų papasakojo, kad T. V. sumušė R. O. dėdė, pravarde „Liotčikas“. T. V. skundėsi galvos skausmais, jo veidas buvo kruvinas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. O. paaiškino, kad 2015-08-07 ryte buvo susitaręs susitikti su broliu A. G., nes turėjo kartu važiuoti į „Regitrą“. Jo sūnus R. pasakė, kad vakar sodyboje šventė gimtadienį, ten paliko savo telefoną ir paprašė jį ten nuvežti. Jis matė, kad sūnus buvo sužalotas. Jam po akimis buvo mėlynės. Jis nieko neklausė, nes kaip buvo jaunas ne kartą dalyvavo muštynėse. Tada jis, sūnus ir jo brolis A. G. sėdo į automobilį ir išvyko. Kelią rodė R.. Automobilyje jie buvo trise. Atvažiavę į sodybą pastebėjo, kad prie sodybos buvo dar vienas kažkoks raudonos spalvos automobilis su atvykusiais žmonėmis. Važiuojant girdėjo, kaip R. papasakojo A., kad vakar gimtadienyje jis sukonfliktavo su kažkokiu vaikinu. Nuvažiavę į sodybą jie išlipo iš automobilio. R. nuėjo prie L., o A. nubėgo prie vaikino su barzdele. Jis matė, kad jo brolis (A. G.) vaikinui smūgiavo su ranka ar koja. Vaikinas gindamasis taip pat sudavė. Jis nesuprato, kodėl jo brolis užpuolė tą vaikiną. Priėjęs pradėjo traukti brolį nuo vaikino, nes jie buvo abu susikabinę. Šiuo metu jau žino, kad tas vaikinas su barzdele ir buvo tas, su kuriuo R. konfliktavo iš vakaro. Vienu metu jo brolis buvo kelioms minutėms pradingęs. Ką jis tuo metu darė, negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. O. paaiškino, kad šventė L. P. gimtadienį. Šventė vyko sodyboje Nemenčinėje. Iš vakaro tarp jo ir keleto vaikinų įvyko konfliktas. Dabar jau tiksliai negali pasakyti, kas tą kivirčą pradėjo, bet namo jis grįžo su mėlynėmis. Sekančią dieną pasakė tėčiui, kad sodyboje paliko telefoną ir jie važiavo jo ieškoti, kartu su jais važiavo ir jo dėdė A. G.. Dėdė, pamatęs ant jo veido mėlynes, pradėjo jo klausinėti. Jis pasakė, kad susimušė su šventėje buvusiais vaikinais. Paminėjo, kad mušėsi su vaikinais su barzdomis. Tik atvažiavus į kiemą, A. G. puolė iš automobilio ir pripuolė prie vieno iš vaikinų, kuris toje šventėje buvo su barzda. Tai buvo A. B.. Tėtis puolė skirti A. nuo A.. Tada A. G. pradėjo šaukti, kur antras, nes jis buvo jam sakęs, kad mušėsi su dviem. Kažkas iš kompanijos pasakė, kad gyvenamojo namo viršuje. A. G. nubėgo į namą. Ką jis ten veikė nematė. Jis smūgių niekam nesudavė, tikrai nenorėjo, kad įvyktų toks konfliktas. Ryte visas nuoskaudas buvo pamiršęs ir tikrai nevažiavo aiškintis, o tik norėjo pasiimti savo telefoną. Jei būtų žinojęs, kad A. G. taip aršiai sureaguos, tikrai būtų jo nevežę. Jis matė, kaip A. G. puolė A., ir ant jo užšoko su kojomis, į kurią tiksliai vietą pataikė, negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. paaiškino, kad įvykio dieną jai paskambino sūnus ir pasakė, kad sodyboje, kurioje jis šventė kartu su T. V., juos abu užpuolė nepažįstamas vaikinas, ir jie nori važiuoti į policiją rašyti pareiškimo. Sūnus jau ir važiavo į policiją, bet, atvykus, jam pasakė, kad iš jo be pilnamečio asmens pareiškimo niekas nepriims, todėl jis grįžo namo ir kai ji pamatė, kaip jis atrodė: buvo po kaire akimi mėlynė, drabužiai ištepti krauju, todėl ji iš karto su juo vėl grįžo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Po policijos iš karto vyko į Santariškių priėmimo skyrių. Ten buvo konstatuoti sumušimai, lūžių nebuvo. Tą pačią dieną jis gal skausmo labai stipriai nejautė dėl išgąsčio, bet sekančią dieną, kaip jis jai sakė, jam skaudėjo viską: raumenis, galvą, saulės rezginį. Dėl paties įvykio jai sūnus papasakojo, kad muštynės buvo iš vakaro su kažkokiu vaikinu, kuris tą vakarą iš šventės ir išvažiavo, tačiau rytojaus dieną atvažiavo vėl tas pats vaikinas, kartu jau su keletu suaugusių asmenų. Sūnus nurodė, kad jį mušė kažkoks nepažįstamas asmuo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo to vaikinuko, su kuriuo mušėsi iš vakaro, dėdė. Po įvykio praėjus savaitei, jos sūnui skambino tas pats vaikinas, bandė tartis, siūlė pinigų, tačiau jos sūnus nesutiko.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. atsiranda asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis baudžiamojo kodekso straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis baudžiamojo kodekso straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, leidžia teismui padaryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis A. G. viešoje vietoje, nuomojamoje sodyboje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį A. B., sukeldamas jam fizinį skausimą, bei sumušė T. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų A. B., T. V., liudytojų, L. P., A. L., J. T., E. P., A. V., S. K., pavel Bogdanovičiaus, V. S., V. O., R. O. parodymai, specialistų išvadų duomenys, patvirtinantys A. B. ir T. V. padarytus kūno sužalojimus.

Vienas iš baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies būtinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. šiuo atveju visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingą savo veikos pobūdį ir nori taip veikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. G., viešoje vietoje, sodyboje, matant pašaliniams asmenims panaudojo fizinį smurtą dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Atlikdamas tokius veiksmus A. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas L. P. gimtadienyje dalyvavusių asmenų interesus.

Kaip minėta viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje, analizuojant minėtus alternatyvius požymius, laikomasi pozicijos, jog įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusiųjų T. V. ir A. B. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis, jie buvo sumušti. Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamasis A. G. fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo, dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokios objektyvios priežasties (pagrįstų asmeninių motyvų ir pan.), todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje - sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, kai kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali sutaptis dviejų nusikalstamų veikų, numatytų baudžiamojo kodekso 284 str. 1 dalyje ir 138 str. 2 dalyje. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009.

Skirdamas A. G. bausmes teismas atsižvelgia į baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. teisiamas 7 kartą, įvykdė tyčines nesunkią ir apysunkę nusikalstamas veikas. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius pažeidimus, yra priklausomas nuo narkotikų, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Dėstomų aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės atėmimo bausmę, kuri neviršija įstatymu numatyto už padarytą nusikaltimą sankcijos vidurkio.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinto rodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Už nukentėjusiųjų T. V. ir A. B. gydymą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį bendrai 307.50 eurų sumai. Šis ieškinys tenkintinas pilnai, nes pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis A. G. sutiko su civiliniu ieškiniu ir jo neginčijo. Ikiteisminio tyrumo metu nukentėjusysis A. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jam buvo padaryta 1200 eurų moralinė žala. Tačiau ieškinyje taip pat buvo nurodyta, kad įvykdant nusikalstamą veiką jam buvo sugadinti rūbai, jis turėjo išlaidų dėl išnaudoto kuro, gydymo įstaigose ir policijos komisariate sugaišto laiko, dėl patirtų kūno sužalojimų negalėjo pradėti dirbti surasto darbo. Teismo posėdžio metu paprašius patikslinti savo ieškininius reikalavimus. A. B. paaiškino, kad sugadintus rūbus jis įvertina 100 eurų, o išlaidas naudojantis taksi automobiliu 15 eurų. Vadinasi jam padarytą turtinę žalą sudaro 115 eurų, o likusią 1085 eurų sumą jis vertina kaip jam padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą. Tuo pačiu A. B. patvirtino, kad negali teismui pateikti įrodymų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį. Įvertinus šias aplinkybes, nežiūrint, kad kaltinamasis A. G. pripažino jam teikiamą civilinį ieškinį, teismas daro išvadą, kad A. B. nepateikus duomenų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį, šioje dalyje jo ieškinys turi būti atmestas.

Pažymėtina, jog neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai ar šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012.

Nukentėjusysis T. V. buvo sumuštas ir jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog jis dėl A. G. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą. Jį šis įvykis labai sukrėtė, jis patyrė stresą. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas daro išvadą, kad T. V. turi teisę reikalauti iš A. G. piniginės satisfakcijos ir reikšti civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą (apysunkė nusikalstama veika), atsižvelgus į T. V. padarytus kūno sužalojimus, sunkių pasekmių nebuvimą, kaltinamojo gaunamas pajamas, tiksliau jų neturėjimą bei teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose byloje, teismas daro išvadą, kad T. V. prašymas iš kaltinamojo priteisti 2500 eurus jam padarytos neturtinės žalos atlyginimui tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Analogiška situacija vertinant nukentėjusiojo A. B. pateiktą civilinį ieškinį dėl jam padarytos moralinės žalos, prašant iš kaltinamojo jam priteisti 1085 eurų. Nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys mažintinas atsižvelgus nusikalstamos veikos sunkumą, į tai, kiek laiko truko kaltinamojo neteisėti veiksmai A. B. atžvilgiu, į šių veiksmų pobūdį, įvertinus, kad A. B. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kaltinamojo pajamas, bei teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosios bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–272–648/2015, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008), nukentėjusiajam A. B. iš kaltinamojo A. G. priteistina 300 Eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

nusprendė:

A. G., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir A. G. nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. A. G. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirti galutinę ir subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą pagal 2015-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. kardomosios priemonės neskirti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. G. priteisti 307.50 eurų.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl 115 eurų turtinės žalos priteisimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginio tenkinti iš dalies ir iš A. G. priteisti 300 Eur.

Nukentėjusiojo T. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginio tenkinti iš dalies ir iš A. G. priteisti 600 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.